Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-09-25 · Civilinė byla Nr. 2-5970-781/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-25
Bylos Nr.
2-5970-781/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas
A. M.
Atsakovas
Rusijos Federacijos Gynybos ministerijai
Kategorijos
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-5970-781/2012Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02222-2012-8Procesinio sprendimo kategorija:106.8.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. ieškinio atsakovui Rusijos Federacijos Gynybos ministerijai dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl sveikatos sužalojimo, priėmimo klausimą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos 837 119 Lt turtinės žalos, 500 000 Lt neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas. Nurodo, kad jis 1982 m. būdamas specialioje komandiruotėje Afganistane patyrė sunkią traumą, dėl kurios nuo 1983 m. birželio 6 d. buvo pripažintas sovietinės armijos II grupės invalidu. Trauma susijusi su karinių pareigų vykdymu. Rusijos Federacijos Gynybos ministerija yra atsakinga už TSRS armijoje atlikusių karinę prievolę asmenų sveikatos sužalojimą, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovui turtinę ir neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmeniui, kurio teisės ir laisvės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Ši teisė realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kurią numato Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias privalo aiškintis gavęs ieškinį teismas ex officio. Ieškinio priėmimo, bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai ir teisiniai padariniai yra reglamentuoti CPK 137 straipsnyje. Kiekvienu atveju, kai nacionaliniame teisme yra pareiškiamas ieškinys užsienio valstybės subjektui (užsienio valstybei), teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui.

Teisingai nustatyti civilinių bylų su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumą svarbu tiek vidaus, tiek ir tarptautinės teisės požiūriu, kadangi teisingas teismingumo taisyklių taikymas turi tiesioginę įtaką priimto teismo sprendimo pripažinimui ir vykdymui užsienio valstybėje. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys. CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Kadangi ieškinys yra paduotas atsakovui Rusijos Federacijos Gynybos ministerijai, o Lietuvos Respublika su Rusijos Federacija 1992 m. liepos 21 d. pasirašė dvišalę sutartį ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“, kuri buvo ratifikuota 1992 m. liepos 30 d. įstatymu Nr. I-2816 ir įsigaliojo 1995 m. sausio 21 d., sprendžiant bylos teismingumo klausimą, reikia vadovautis minėta dvišale sutartimi. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties 21 straipsnio pirmajame punkte nustatyta, kad kiekvienos susitariančios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši sutartis nenumato kitaip. Tarptautinės sutarties specialiojoje teismingumą nustatančioje normoje, įtvirtintoje 40 straipsnio pirmajame punkte, yra nustatyta, kad prievolės atlyginti žalą nustatomos pagal įstatymus susitariančios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų, o to paties straipsnio trečiajame punkte nustatyta, kad pirmajame punkte nurodytose bylose priimti sprendimus kompetentingas teismas tos susitariančios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą; nukentėjusysis taip pat gali pareikšti ieškinį teisme tos susitariančios šalies, kurios teritorijoje atsakovas turi gyvenamąją vietą. Vadinasi, ieškovas, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi teisę rinktis, kurios iš susitariančių šalių teismui paduoti ieškinį dėl žalos atlyginimo, ar tos susitariančios šalies teismui, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, ar pagal atsakovo gyvenamąją vietą (buveinę). Šiuo atveju ieškovas nurodo, kad jis patyrė galvos smegenų traumą vykdydamas privalomą karinę tarnybą sovietinėje armijoje. Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos buveinės vieta yra Rusijoje, pripažintina, kad ieškinys yra nenagrinėtinas Lietuvos Respublikos teisme ir todėl jį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutarė:

Atsisakyti priimti A. M. ieškinį atsakovui Rusijos Federacijos Gynybos ministerijai dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl sveikatos sužalojimo ir jį grąžinti padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė