- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-17
- Bylos Nr.
- e2S-382-775/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02266-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Suinteresuotas asmuo
- M. R.
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Kategorijos
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
- 2.3.4.8Kiti klausimai, susiję su tėvų teisėmis ir pareigomis vaikams
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. R. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo motinos, suinteresuotas asmuo byloje M. R.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – skyrius, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką A. R., gimusį (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenantį (duomenys neskelbtini), iš vaiko motinos M. R. (toliau – suinteresuotas asmuo).
2. Prašyme nurodė, kad M. R. (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų A. R. (toliau – nepilnametis vaikas), kurio tėvystė nėra nustatyta. Pagrindas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo motinos yra motinos sveikatos būklė, t. y. jai konstatuota (duomenys neskelbtini), jos negebėjimas tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku bei socialinių įgūdžių stoka. Dėl savo sveikatos būklės M. R. iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose turtinių santykių srityse ir atitinkamose asmeninių neturtinių santykių, t. y. savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros, šeimos santykių, asmens gebėjimo būti globėja (rūpintoja), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo teisinių santykių srityje, kitų asmeninių neturtinių santykių (naudojimosi rinkimų ir balsavimo teise) srityse. Jos šeima nuo 2011 m. vasario 23 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. balandžio 24 d. bei nuo 2020 m. balandžio 28 d. M. R. šeimai VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centre taikoma atvejo vadyba, šeimai skirtos socialinės paslaugos, šeimoje lankosi socialiniai darbuotojai, sudarytas pagalbos planas. Suinteresuotas asmuo turi dar du nepilnamečius vaikus, kurių neaugina. Atlikus nepilnamečio vaiko situacijos vertinimą, nustatyti rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Pareiškėjo teigimu, motina rūpinasi savo sūnumi, tačiau jai reikalinga nuolatinė pagalba, kontrolė bei priežiūra, ją reikia raginti vaiką maitinti, prausti, vesti į lauką. Motina su vaiku mažai užsiima, neugdo, nevadina vardu, mažai nešioja ant rankų, vaikas dažniausiai būna vežimėlyje, kuriame miega ir nakties metu. Nors vaikas yra vienerių metų, tačiau jis nesėdi, nestovi, nes turi per daug svorio, metų laiko nemoka valgyti, pats nelaiko čiulptuko, buteliuko. M. R. gyvena socialiniame būste, kuriame apsilankius skyriaus specialistams, nustatyta, kad sąlygos geros, bute yra būtiniausi baldai, švaru ir tvarkinga, tačiau kaip nurodė pati M. R., daugiabutis, kuriame ji gyvena yra nesaugus, kadangi namo gyventojai konfliktiški. Nepilnamečiui vaikui nustatytas apsaugos poreikis bei taikyta vaiko laikinosios priežiūros priemonė, jis nuo 2022 m. spalio 31 d. kartu su motina apgyvendintas (duomenys neskelbtini) (toliau – centras), šeimai buvo pradėta teikti intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslauga, sudarytas pagalbos planas, kurio M. R. savanoriškai ir gera valia nevykdė. Iš viso organizuoti penki atvejo nagrinėjimo posėdžiai. Nors pareiškėjo teigimu, vaiko motinai trūksta žinių ir gebėjimų tinkamai rūpintis savo sūnumi, jai reikalinga nuolatinė kontrolė ir priežiūra, tačiau ji atsisako priimti socialinių darbuotojų pagalbą, registruotis psichologo ir psichiatro konsultacijoms. Su darbuotojais nebendrauja, nebendradarbiauja, į pastabas ir rekomendacijas neatsižvelgia, konfliktuoja. M. R. nurodė, kad nenori gyventi centre, tačiau grįžti į socialinį būstą taip pat nesiruošia, kadangi nori geresnio gyvenamojo būsto su patogumais. Turimų skolų už būsto komunalines paslaugas mokėti neketina, bute atjungtas elektros energijos tiekimas. Ji negeba tinkamai ir racionaliai panaudoti gaunamas pajamas, negamina maisto, perka pusfabrikačius. Dėl minėtų aplinkybių, nepilnamečiui vaikui nuo 2023 m. spalio 17 d. nutraukta laikinoji socialinė priežiūra, jis paimtas iš motinos ir perduotas laikiniems globėjams, kadangi vaiko laikinosios priežiūros taikymo metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės panaudotos, tačiau buvo neveiksmingos. Vaiko motinai nededant pastangų, nekeičiant savo elgesio, šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo prašė netenkinti pareiškėjo prašymo. Patvirtino, kad po sūnaus gimimo ji su nepilnamečiu vaiku buvo apgyvendinta centre, kuriame ji sutiko apsigyventi tik laikinai, nes norėjo sustiprėti po sūnaus gimimo. Centre dirbusios darbuotojos buvo prieš ją nusiteikę, ieškojo būdų kaip prie jos prikibti. Neneigė, kad retkarčiais konfliktavo su centro darbuotojomis, tačiau tai tebuvo jos natūrali apsauginė reakcija, kadangi darbuotojos, žinodamos, kad gydytojų išvadose jai nurodytas (duomenys neskelbtini), specialiai ją provokuoja, užuot jai padėdamos, parodydamos daugiau empatijos. Savo sūnų nori auginti pati ir moka tinkamai juo pasirūpinti, jį augina su meile, vykdo motinos pareigas, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys. Teigia, kad moka gaminti maistą, sūnaus nemaitina pusfabrikačiais ir geba tinkamai panaudoti gaunamas pajamas. Jos išsilavinimas (duomenys neskelbtini), tačiau ji nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, iki tol lankėsi Užimtumo tarnyboje. Yra dirbusi (duomenys neskelbtini), nors ieškojo darbo per Užimtumo tarnybą, tačiau jos nepriėmė. Jos gaunamos pajamos sudaro 238 Eur už grupę, 360 Eur išmokos iš Sodros už vaiko priežiūros atostogas ir 86 Eur vaiko pinigai, iš viso – 684 Eur. Jai yra nustatytas (duomenys neskelbtini), kitų sveikatos problemų neturi. Priešingai nei teigia pareiškėjas, ji vyko pas gydytojus, lankėsi pas psichiatrą, psichologą, ginekologą, išklausė tėvystės kursus, su socialiniais darbuotojais nekonfliktavo, sutinka bendrauti ir priimti jų pagalbą. Pareiškėjas nenurodė, kokių žinių ir gebėjimų trūksta jai rūpinantis savo sūnumi, jo nurodyti teiginiai nepagrįsti jokiais konkrečiais faktais. Nėra nurodyta, dėl kokių jos veiksmų kyla realus pavojus sūnaus fiziniam ar psichiniam saugumui. Sūnus vystosi normaliai, o nesėdi ir nevaikšto dėl turimo per didelio svorio. Pripažino, kad turi įsiskolinimą už elektros energijos tiekimą ir komunalinius mokesčius socialiniame būste, tačiau dėl nedidelių pajamų iš karto negali padengti įsiskolinimo, jį moka dalimis, jau yra sumokėjusi dvi įmokas po 30 Eur. Jos gyvenamajame būste yra sudarytos visos sąlygos auginti vaiką: nupirkta lovytė, lavinimosi žaislai, yra visa reikalinga buitinė technika, būste švaru ir tvarkinga. Ji neturi žalingų įpročių. Su teismo psichiatrijos ekspertizės aktu nesutinka, kadangi jame remiamasi pareiškėjo ir centro informacija apie ją ir kt. aplinkybes.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi patenkino pareiškėjos prašymą, leido paimti nepilnametį vaiką A. R. iš jos motinos M. R.. Nutartį dėl leidimo paimti vaiką nukreipė vykdyti skubiai.
5. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus,, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyti rizikos ir apsaugos veiksniai 26.10. t. y. kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Nustatytus rizikos veiksnius pagrindžia bylos faktinės aplinkybės, t. y., kad suinteresuotam asmeniui reikalinga nuolatinė pagalba ir kontrolė prižiūrint ir rūpinantis kūdikiu. Nesaugi motinos gyvenamoji aplinka, kurioje, jos teigimu, gyventojai yra konfliktiški, spardo ir daužo jos kambario duris.
6. Nustačius rizikos veiksnius, nepilnamečiui buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis bei priimtas sprendimas taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę – apgyvendinimą socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. Šeimai pradėta teikti intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslauga, buvo sudarytas pagalbos planas. M. R. su sūnumi socialinių paslaugų įstaigoje gyveno metus laiko, per šį laikotarpį įvyko penki atvejo nagrinėjimo posėdžiai, kurių metu nustatyta, kad situacija šeimoje nesikeičia, M. R. trūksta žinių ir kasdienių įgūdžių apie tinkamą vaiko priežiūrą, raidą, ji nereaguoja į specialistų rekomendacijas.
7. Teismas iš liudytoja apklaustos pediatrės V. M. parodymų nustatė, kad ji, kaip medikė, M. R. pretenzijų neturėjo, tačiau, teismo vertinimu, M. R. metus laiko gyveno specialistų priežiūroje ir jai nuolatos buvo teikiamos rekomendacijos, ką ji privalo padaryti.
8. Teismas iš pateikto 2023 m. spalio 30 d. administracinių nusižengimų registro išrašo nustatė, kad M. R. 2021 m. kovo 24 d. nutarimu nubausta už tai, jog veda tokį gyvenimo būdą, kurio metu į savo gyvenamąją vietą kaupia įvairias atliekas, kambaryje daug ekskrementų, juntamas stiprus išmatų kvapas, dėl ko gali sukelti aplinkos užterštumą ar skatinti parazitų ir graužikų veisimąsi.
9. Iš teismui pateiktos civilinėje byloje Nr. e2YT-4672-558/2023 M. R. 2023 m. rugsėjo 11 d.–2023 m. spalio 2 d. atliktos ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės nustatyta, kad M. R. konstatuota (duomenys neskelbtini). Jos (duomenys neskelbtini) sutrikimai yra nuolatinio (negrįžtamo) pobūdžio. Ji iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti turtinių santykių srityse, asmeninių neturtinių santykių savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros srityse. M. R. nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: šeimos santykių, asmens gebėjimo būti globėja (rūpintoja), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo teisinių santykių srityje, kitų asmeninių neturtinių santykių (naudojimosi rinkimų ir balsavimo teise) srityse. Pažymėta, kad M. R. dėl savo sveikatos būklės gali dalyvauti teismo posėdyje, tačiau dėl jos (duomenys neskelbtini) ypatumų, (duomenys neskelbtini), ji negalės būti pilnaverte teismo posėdžio dalyve.
10. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog vaiko priežiūra apsiriboja maitinimu ir perrengimu, M. R. nesupranta vaiko raidos vystymosi ypatumų, nenori priimti pagalbos iš kitų asmenų. Turi neaiškius ateities planus, teigia, jog už socialinį būstą skolų nemokės ir jame negyvens. Stebimas ryškiai sutrikęs tiriamosios elgesys, kritika, yra didelė nuotaikų kaita, emocijų neadekvatumas. Stebimas visų (duomenys neskelbtini) ribose. Intelektinių gebėjimų funkcionalumas siekia labai žemą lygį. Žodynas skurdus, mąstymas konkretus, apibendrinimo galimybės žemos. Aritmetiniai gebėjimai labai silpni, bendrosios žinios menkos, socialinių klausimų supratingumas ribotas, stokojama nuovokumo, nepavyksta rasti socialinių situacijų sprendimų būdų, naujų įgūdžių formavimasis labai lėtas.
11. Nors suinteresuoto asmens atstovė nesutinka su ekspertizės akto išvadomis civilinėje byloje Nr. e2YT-4672-558/2023 bei paprašė skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau teismas konstatavo, kad šios bylos nagrinėjimo metu ekspertizės aktas nėra nuginčytas, todėl gali būti vertinamas, kaip įrodymas kitų įrodymų kontekste. Teismas pažymėjo, kad M. R. dalyvavo teismo posėdžiuose per nuotolį, būdama kartu su savo advokate, bei atkreipė dėmesį, jog duodama parodymus, M. R. skaitė parašytą tekstą, jai pačiai sunkiai sekėsi formuluoti mintis, buvo sudėtinga atsakinėti į klausimus apie sūnaus priežiūrą.
12. Teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pripažino, kad pateikti duomenys nepaneigia pareiškėjo ir liudytojų parodymų bei byloje esančių įrodymų, taip pat neįrodo, jog M. R. supranta savo sūnaus poreikius ir gali juos tinkamai užtikrinti. Nors M. R. teigė vykdžiusi įpareigojimus, lankėsi pas ginekologą, tačiau šį įpareigojimą įvykdė tik 2023 m. spalio 24 d., t. y. po to, kai 2023 m. spalio 17 d. buvo baigta laikinoji priežiūra ir vaikas paimtas iš motinos.
13. Nors suinteresuoto asmens atstovė byloje pateikė įrodymus, kad M. R. buvo susituokusi, po to išsituokė bei pabaigė (duomenys neskelbtini) mokymo programą, kas, jos manymu, įrodo, jog ji yra veiksni šeimos santykių srityje, geba susitvarkyti dokumentus ir pasirūpinti savimi, tačiau teismas šiuo argumentus vertino kritiškai. Pažymėjo, kad atstovės nurodytas aplinkybes įvertinę ir atlikę išsamų tyrimą, teismo psichiatras ekspertas ir teismo psichologas ekspertas, naudojant ekspertinio tyrimo metodus: gyvenimo bei socialinių duomenų anamnezę, ligos anamnezę, pusiau struktūrizuotą klinikinį pokalbį, psichikos būsenos ir stebėtų psichikos simptomų įvertinimą, visų surinktų duomenų interpretaciją, pateikė išvadas, kurios yra priešingos suinteresuoto asmens atstovės teiginiams.
14. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, vadovaudamasis nurodytais motyvais, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254 straipsnio 2, 3 punktuose nustatytas pagrindas (tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; tėvai (atstovai pagal įstatymą) arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą prieš vaiką arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia), todėl išdavė pareiškėjui leidimas paimti nepilnametį vaiką iš jo motinos M. R. (Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 42 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 582 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Suinteresuotas asmuo M. R. (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliantės vertinimu, nagrinėjamu atveju, nebuvo jokio teisinio pagrindo leisti paimti nepilnametį vaiką iš šeimos, kadangi byloje pateikti ir ištirti rašytiniai įrodymai nepatvirtino, jog apeliantė kokiu nors būdu veikia priešingai vaiko interesams, netinkamai auklėja vaiką, juo nesirūpina ir kenkia vaiko fizinei raidai. Apeliantė akcentavo, kad tokios teisinės sankcijos, kaip vaiko paėmimas iš motinos, taikymas yra kraštutinė priemonė ir taikytina siekiant apsaugoti vaiko interesus, kai iš esmės pažeidžiamos tėvų pareigos, o vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika vien (duomenys neskelbtini) diagnozės buvimas nėra pakankamas pagrindas riboti tėvų teises, kadangi tokiu atveju svarbu tai, kokią įtaką liga daro tėvų galimybėms įgyvendinti jų valdžią.
15.2. Nutartis iš esmės yra paremta tik pareiškėjos darbuotojų teiktais paaiškinimais, kurie yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais rašytiniais įrodymais. Apeliantės teigimu, socialiniai darbuotojai turi neigiamą nusistatymą prieš ją dėl ankstesnių konfliktų, tačiau jokie įrodymai, patvirtinantys tokius darbuotojų teiginius, nebuvo pateikti, atvirkščiai, byloje pateiktos foto nuotraukos ir vaizdo įrašai patvirtina, jog vaikas visada buvo tvarkingai aprengtas, švarus, migdomas lovytėje, su juo apeliantė užsiima ir jį lavina, moko apsiversti, pagiria už vaiko pastangas.
15.3. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantės priežiūroje vaikas būtų patyręs kokius nors sužalojimus, nebūtų pristatytas į reikiamas institucijas ar gydymo įstaigas, būtų nepavalgęs ar nebūtų atliepti kiti vaiko poreikiai.
15.4. Nors teismas pažymėjo, kad apeliantei duodant parodymus, pačiai sunkiai sekėsi formuluoti mintis, atsakinėti į klausimus, tačiau įstatymas nenumato, jog šiuo atveju, ji neturi teisės pasirengti bylos nagrinėjimui ir pasižymėti norimus pateikti argumentus. Be to, apeliantė iš tiesų buvo šiek tiek susijaudinusi, kadangi teismo posėdyje buvo sprendžiamas itin jautrus klausimas, tačiau į visus proceso dalyvių klausimus atsakė, t. y. nurodė duomenis ir apie savo profesinį išsilavinimą, darbo santykius, ir apie gaunamas pajamas, nurodė, kokiomis veiklomis užsiima su sūnumi, kokį maistą vaikui gamina ir kt.
15.5. Gyvendama centre apeliantė išimtinai pati rūpinosi nepilnamečiu vaiku, tačiau byloje nebuvo nustatyta kokių nors realių vaiko teisių pažeidimų. Priešingai, pirminės sveikatos priežiūros centro rašte nurodyta, kad apeliantė rūpinasi vaiko sveikata, vykdo medikų nurodymus, nepriežiūros atvejų nepastebėta. Apeliantė, priešingai nei teigia pareiškėjas, į gydymo įstaigą atvykdavo arba skambindavo telefonu ne tik dėl planinių procedūrų, ji savo iniciatyva kreipėsi į rekomenduojamus specialistus. Liudytoja apklausta nepilnamečio vaiko gydytoja V. M. patvirtino, kad apeliantė su ja konsultavosi dėl vaiko raidos bei pažymėjo, kad joms bendraujant jokių sunkumų dėl to nekilo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantė netinkamai rūpinosi vaiko sveikata.
15.6. Priešingai nei teigia pareiškėjas, apeliantė vykdo jai skirtas rekomendacijas. Ji 2023 birželio 5 d. dalyvavo „Efektyvios tėvystės įgūdžių programos“ grupiniuose mokymuose. Vykdė įpareigojimą dėl kreipimosi į psichiatrą bei ginekologą. Vizitas pas psichiatrą yra numatytas 2023 m. gruodžio 12 d. Vien aplinkybė, kad vaiko paėmimo metu apeliantė dar nebuvo spėjusi užsiregistruoti pas rekomenduojamus specialistus, nėra pagrindas atskirti vaiką nuo motinos. Be to, ji savo iniciatyva yra užsiregistravusi ir pas kitus specialistus, kas patvirtina, jog ji suvokia kokios pagalbos jai reikia ir kur ji turi kreiptis.
15.7. Apeliantės vertinimu, nors jai ir yra nustatyta (duomenys neskelbtini) liga, tačiau ji nėra tokios formos, kad dėl jos ji negalėtų rūpintis savo sūnumi. Remiantis viešais duomenimis, tokio (duomenys neskelbtini) tikėtina pasekmė yra tam tikri mokymosi sunkumai, dauguma suaugusiųjų yra pajėgūs dirbti ir palaikyti gerus socialinius santykius bei prisitaikyti visuomenėje. Tokios praktikos laikosi ir EŽTT. Be to, apeliantei vienai lankantis gydymo įstaigoje, medicininiuose dokumentuose ji apibūdinama kaip sąmoninga, orientuota savyje, vietoje ir laike, jos mąstymas konkretus, elgesio sutrikimų, susijaudinimo nestebėta, ir tai tik patvirtina, kad apeliantei diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga neturi reikšmingos įtakos jos elgesiui, atitinkamai ir gebėjimui auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, užtikrinti visus jų poreikius.
15.8. Teismas rėmėsi civilinėje byloje Nr. e2YT-4672-558/2023 atlikta teismo psichiatrine ekspertize, tačiau tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu apeliantė teismui nurodė, kad nesutinka su minėta ekspertize ir jos išvadomis, kurios identiškos socialinių darbuotojų išsakytai pozicijai, kas apeliantei kelia abejonių dėl ekspertizės akto objektyvumo, tačiau jai nebuvo suteikta teisė ginčyti šį dokumentą. Be to, apeliantė kreipėsi dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, kuri buvo paskirta 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
16.1. Pareiškėjas nurodė, kad prašymas dėl teismo leidimo išdavimo buvo grindžiamas skyriuje 2022 m. spalio 31 d. ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų socialinės darbuotojos gautu pranešimu, kad apeliantė pagimdė vyriškos lyties naujagimį, jai reikalinga specialistų pagalba, nes ją reikia kontroliuoti, prižiūrėti, paraginti pamaitinti naujagimį. Todėl buvo atliktas naujagimio situacijos vertinimas ir nustatyti rizikos veiksniai, kuriuos pagrindė faktinės aplinkybės dėl vaiko motinai reikalingos nuolatinės priežiūros ir kontrolės, jos gyvenamosios aplinkos.
16.2. Nustačius vaiko apsaugos poreikį, nuo 2022 m. spalio 31 d. taikyta vaiko laikinosios priežiūros priemonė – apgyvendinimas socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. Apeliantei kartu su sūnumi gyvenant centre buvo teikiama intensyvi krizių įveikimo pagalbos paslauga, organizuoti penki atvejo nagrinėjimo posėdžiai, tačiau laikinoji priežiūra nutraukta 2023 m. spalio 17 d., nes situacija apeliantės šeimoje iš esmės nepasikeitė. Vaiko laikinosios priežiūros taikymo metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės panaudotos, tačiau buvo neveiksmingos, o vaiko motina nedėjo pastangų, nekeitė savo elgesio ir toliau šeimoje išliko realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje. Apeliantė nepriėmė socialinių darbuotojų pagalbos, nebendravo su socialine darbuotoja, neteikė darbuotojams informacijos apie vaiką, jo sveikatos būklę, nevykdė kitų pagalbos plane numatytų priemonių (nesiregistravo pas ginekologą ir psichiatrą, nelankė psichologo konsultacijų, nemokėjo susidariusio įsiskolinimo už komunalines paslaugas socialiniame būste, motinai trūko socialinių įgūdžių rūpinantis sūnumi).
16.3. Centre šeimai buvo teikiama intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslauga, ji buvo prižiūrima ir stebima 24 valandas per parą socialinių darbuotojų. Kadangi motina su vaiku gyveno prižiūrima specialistų, jai nuolatos buvo primenama ką turinti padaryti, todėl vaiko teisių pažeidimai, nepriežiūros atvejai nebuvo fiksuoti.
16.4. Byloje liudytojomis apklaustos socialinės darbuotojos nurodė, kad pagrindo apkalbėti apeliantę ar šališkumo jos atžvilgiu jos neturi, kadangi apeliantė yra tokia pati paslaugų gavėja kaip ir kitos paslaugų gavėjos. Konfliktiški santykiai apeliantei susiklosto su visais socialiniais darbuotojais, kurie būna jai skirti, kadangi moteris nepriima jų teikiamos pagalbos. Apie jos konfliktiškumą minima ir teismo psichiatrijos ekspertizės akte, todėl tikėtina, kad tokiam konfliktiškam elgesiui įtakos turi diagnozuoti susirgimai.
16.5. Byloje dauguma fotonuotraukų, kurios pateikiamos kaip įrodymas, kad vaikas buvo ugdomas, turėjo daug ugdymui reikalingų žaislų, yra darytos jau po vaiko paėmimo dabartinėje apeliantės gyvenamojoje vietoje ir nepatvirtina bei neįrodo, kad apeliantė užsiėmė su vaiku ir jį tinkamai ugdė, suprato vaiko raidos ypatumus. Be to, apeliantės šeima nuo 2011 m. vasario 23 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, jai nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. balandžio 24 d. ir nuo 2020 m. balandžio 28 d. taikoma atvejo vadyba, šeimai skirtos socialinės paslaugos, šeimoje lankosi socialiniai darbuotojai, sudarytas pagalbos planas. Apeliantė turi dar du nepilnamečius vaikus, kurių pati ji neaugina. Gimus dukrai, apeliantė taip pat buvo apgyvendinta centre, tačiau ji analogiškai nepriėmė specialistų pagalbos, nereagavo į pastabas, dėl ko buvo nutraukta laikinoji globa ir išduotas leidimas mergaitę paimti iš motinos.
16.6. Nors apeliantė nesutinka su ekspertizės aktu ir abejoja jo objektyvumu bei nurodo, kad jai nebuvo suteikta teisė šio akto ginčyti, pareiškėjo vertinimu, teismas šiuo dokumentu vadovavosi pagrįstai. Akte apeliantei konstatuota (duomenys neskelbtini), todėl apeliantė iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose turtinių santykių srityse ir akte nurodytose asmeninių neturtinių santykių srityse. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateikta visuma duomenų apie M. R. sveikatos būklę (psichinę, emocinę sveikatą) iš medicininių dokumentų, taip pat iš surinktų duomenų ekspertizės atlikimo metu apie jos gebėjimus ir supratimą. Todėl teigti, kad Teismo psichiatrijos ekspertizės išvada remiasi tik socialinių darbuotojų pateiktomis išvadomis, nėra pagrindo. Aktas nėra nuginčytas, todėl laikytinas įrodymu, kuris patvirtina, kad apeliantė galimai dėl savo sveikatos būklės ir diagnozuotų susirgimų nesupranta ir negali tinkamai rūpintis savo nepilnamečiu vaiku.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl įrodymų prijungimo
18. Suinteresuotas asmuo pateikė naują įrodymą – 2023 m. lapkričio 22 d. Alytaus apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-4672-558/2023, dėl pakartotinės teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo M. R., kurią prašo prijungti prie bylos.
19. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui aplinkybė, jog M. R. yra paskirta pakartotinė teismo psichiatrinės ekspertizė, buvo žinoma, teismas dėl šios aplinkybės pasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliantės pateiktą įrodymą atsisako priimti.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
21. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria leista paimti vaiką iš jo motinos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) suinteresuotas asmuo M. R. pagimdė sūnų A. R.. M. R. yra konstatuota įgimta (duomenys neskelbtini). Vaiko laikinosios priežiūros organizavimo socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje 2022 m. spalio 31 d. aktu Nr. 11LPĮ-12 A. R. nuo 2022 m. spalio 31 d. buvo taikyta laikinoji priežiūra (duomenys neskelbtini). M. R. su naujagimiu sūnumi apsigyvenus (duomenys neskelbtini), šeimai buvo pradėta teikti intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslauga. 2023 m. spalio 17 d. atvejo vadybos posėdyje dalyvavusių specialistų bendru sutarimu nutarta M. R. ir jos mažamečiui sūnui A. R. nuo 2023 m. spalio 17 d. nutraukti laikinąją priežiūrą socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje – (duomenys neskelbtini), mažametį A. R. paimti iš jo motinos ir perduoti laikiniems globėjams. Vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo 2023 m. spalio 17 d. aktu Nr. 11LPN-73 nepilnamečiam A. R. laikinoji priežiūra nutraukta ir Vaiko laikino apgyvendinimo 2023 m. spalio 17 d. aktu Nr. 11VLA-395 nepilnametis A. R. laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini) (budinčio globotojo šeimoje), nes vaiko laikinosios priežiūros taikymo metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės panaudotos, tačiau buvo neveiksmingos, o vaiko motina (galimai dėl savo sveikatos būklės ir diagnozuotų susirgimų nesupranta ir neturi įgūdžių rūpintis savo nepilnamečiu vaiku), nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje.
23. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Viena iš tokių tėvų valdžios ribojimo priemonių yra vaiko paėmimas iš šeimos, nes vaikas praranda galimybę augti tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą prižiūrimas, o šie praranda galimybę rūpintis vaiku, jį auklėti ir ugdyti. Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais. Būtent todėl vaikas gali būti paimamas iš šeimos tik tuomet, kai: 1) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala; 2) tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).
24. VTAPĮ 363 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį, nedelsdamas imasi vieno iš šių veiksmų: 1) užtikrina vaikui laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 364 straipsnio 1 dalį arba, 2) jeigu nėra galimybių taikyti vaiko laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 364 straipsnio 1 dalį, paima vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą šio įstatymo 365 straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei (VTAPĮ 365 straipsnio 1 dalis). Iš šių teisės normų matyti, kad leidimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gali būti duodamas tik tuo atveju, kai šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.
25. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant galimų trumpalaikių ar net ilgalaikių socialinių ir kitų biologinės šeimos problemų, vaikas turi teisę augti savo biologinėje šeimoje – ten jam geriausia (VTAPĮ 33 straipsnio 4 dalis). Todėl valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos visų pirma padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą tinkamai įgyvendinti vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti (VTAPĮ 13 straipsnis). Atsiradus vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniams bei rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, kuriuos, siekiant išvengti realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, įmanoma pašalinti kitomis priemonėmis negu paimant vaiką iš šeimos, prioritetas teikiamas vaiko išsaugojimui šeimoje, teikiant vaikui ir jo tėvams šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka prevencinę ir (ar) kompleksinę pagalbą (VTAPĮ 33 straipsnio 5 dalis). Jei pagalbos teikti nėra galimybių, pavyzdžiui, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą yra nepajėgūs jos priimti ar atsisako ją priimti, arba ji neduoda teigiamų rezultatų, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendžia, ar vaiko palikimas tokioje aplinkoje nesukelia realios tikimybės grėsmei vaikui kilti. Tik nepavykus prevencinėmis ir (ar) kompleksinės pagalbos paslaugomis ir priemonėmis išsaugoti vaiko jo biologinėje šeimoje, vaikas paimamas iš jos, nustatant jam laikinąją globą (rūpybą), o jeigu ir tai neperspektyvu, vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) arba jis įvaikinamas (VTAPĮ 33 straipsnio 6 dalis). Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra trauminė patirtis vaikui, todėl valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas prašymą, vadovavosi pareiškėjo atstovo, liudytojų parodymais bei byloje esančiais įrodymais, kurių pagrindu padarė išvadą, jog M. R. nesupranta savo sūnaus poreikių ir negali jų tinkamai užtikrinti. Apeliantė su teismo nutartimi nesutinka ir nurodo, kad vaiką ji gali ir nori auginti pati, o byloje esantys įrodymai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog suinteresuotas asmuo kokiu nors būdu veikia priešingai vaiko interesams, netinkamai auklėja vaiką, juo nesirūpina ir kenkia fizinei vaiko raidai.
27. Pareiškėjas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nurodė, kad M. R. (duomenys neskelbtini) nebendradarbiavo su darbuotojais, į pastabas ir rekomendacijas neatsižvelgdavo. Buvo raginama sūnų pratinti eiti į lauką po kelias minutes, tačiau nereagavo, sūnumi rūpinosi darbuotojams prižiūrint, pagal rekomendacijas, su juo mažai užsiimdavo, neugdė, nevadino vardu, mažai nešiojo ant rankų, vaikas dažniausiai būna vežimėlyje, kuriame miega ir nakties metu, nesuvokia, koks maistas tinkamas sūnui pagal amžių. M. R. negeba tinkamai ir racionaliai panaudoti gaunamas pajamas, pinigus išleidžia per kelias dienas brangiems produktams. Negeba išklausyti ir nepriima informacijos, negeba atsakyti į elementarius klausimus, neteikia informacijos apie sūnaus sveikatą, kategoriška, iškreiptai suvokia informaciją. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo M. R. pareigų vykdymo vaiko atžvilgiu iš esmės yra paremti gana subjektyvaus pobūdžio vertinimais, tačiau objektyvių duomenų, kad suinteresuotas asmuo veiktų priešingai vaiko interesams ar jam kenktų, dėl ko kiltų reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, byloje nepateikta. Priešingai, byloje apklausta liudytoja gydytoja pediatrė V. M. patvirtino, jog M. R. reguliariai sūnų vežiojo į konsultacijas, vykdė visus jos nurodymus, viską atlikdavo, ką gydytoja jai pasakydavo, pati domėdavosi ir klausdavo dėl sūnaus sveikatos. Ši liudytoja, kaip gydytoja, motinai jokių priekaištų neturi. Nurodė, jog M. R. visada atvažiuodavo į gydymo įstaigą jai paskirtu laiku, kartais konsultuodavosi telefonu. Vaikui yra atlikti visi skiepai. M. R. lankėsi pas kineziterapeutą, vežiojo sūnų į mankštas, buvo pas oftalmologą. Gydytoja sakė, kad ji M. R., kaip žmogaus, nepažįsta, tačiau, jos nuomone, šiuo metu M. R. galimai gali pati pasirūpinti savo vaiku. Liudytoja taip pat patvirtino, jog šiai dienai vaiko raida atitinka vaiko amžių, o dėl galimų raidos sutrikimų jau dabar imamasi priemonių ir lankomasi pas specialistus. Pažymėtina, kad vertinant tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į faktines aplinkybes bylos nagrinėjimo metu, į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis, taip pat sprendžia, ar vaiką grąžinus į šeimą, jam bus užtikrinta saugi aplinka ir nekils pavojus vaiko sveikatai bei gyvybei (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, jog M. R. iš dalies įvykdė pagalbos planą: išklausė efektyvios tėvystės kursus, vykdė įpareigojimą reguliariai su sūnumi lankytis pas gydytoją, susimokėjo dalį skolos už bendrabučio komunalinius mokesčius, konsultuojasi su specialistais ir dėl savo sveikatos būklės (ginekologas, psichiatras, kardiologas). Socialinių paslaugų centro Paramos šeimai padalinio vedėja socialinėms paslaugoms J. G. 2023 m. kovo 20 d. atvejo vadybos posėdyje nurodė, kad prieš keletą dienų lankėsi M. R. socialiniame būste, sąlygos geros: yra būtiniausi baldai, švaru ir tvarkinga. Kaip paaiškino pati M. R., ji yra pasirūpinusi namuose reikalingais sūnaus auginimui daiktais, gali pati auginti vaiką, tarp jos ir sūnaus yra stiprus emocinis ryšys, pažada bendrauti su socialiniais darbuotojais ir priimti pagalbą. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad mama supranta, jog tiek jai, tiek jos nepilnamečiam sūnui reikalinga pagalba, deda, kiek pati sugeba, pastangas, tinkamai prižiūrėti sūnų, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog M. R. siekia susiklosčiusią situaciją keisti ir ją pagerinti.
28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nors M. R. yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tačiau Europos Žmogaus Teisų Teismas yra pripažinęs, kad vien (duomenys neskelbtini) ligos diagnozės buvimas nėra pakankamas pagrindas riboti tėvų teises; svarbu tai, kokią įtaką liga daro tėvų galimybėms įgyvendinti tėvų valdžią. Nagrinėjamu atveju, Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-4672-558/2023 yra atlikta M. R. teismo psichiatrinė ekspertizė ir pateiktas teismo ekspertizės aktas, tačiau minėtoje byloje šiuo metu yra paskirta pakartotinė ekspertizė. Pažymėtina, jog ekspertizės aktas neįrodo aplinkybės, kad asmuo yra neveiksnus, nes asmens veiksnumas gali būti apribojamas tik teismo sprendimu. Šiuo metu civilinė byla dėl asmens pripažinimo neveiksniu dar nėra išnagrinėta, tuo tarpu šioje byloje nėra pateikta pakankamai svarių įrodymų, kad M. R. ligos nulemtas elgesys kenktų vaikui ir keltų jo sveikatai ar saugumui realią grėsmę.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vaiko paėmimas yra kraštutinė priemonė, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės šiuo metu nesudaro pakankamo pagrindo paimti vaiką iš šeimos. Pripažintina, kad šiuo metu šeimoje susiklosčiusi situacija yra sudėtinga ir reikalauja ypatingo vaiko teisių apsaugos specialistų dėmesio, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko interesus labiau atitiktų ne jo paėmimas iš motinos, o tolesnis reikiamos pagalbos teikimas vaikui ir jo motinai, užtikrinant nepilnamečio vaiko teisę gyventi ir augti būtent savo šeimoje.
30. Pažymėtina, kad nors apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo metu ir nėra pakankamo pagrindo leisti paimti nepilnametį vaiką iš šeimos, tačiau situacijai negerėjant, esant grėsmei, jog gali kilti reikšminga žala nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, ar esant nustatytoms naujoms aplinkybėms, klausimas dėl vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos įstatymų nustatyta tvarka turėtų būti operatyviai sprendžiamas iš naujo.
31. Suinteresuotam asmeniui išaiškinama, kad ji turi pareigą bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, vaiko teisių apsaugos institucijomis, vykdyti specialistų rekomendacijas, rodyti pažangą realiais veiksmais užtikrinant saugias, tinkamas dvasiniam, emociniam, protiniam ir fiziniam vaiko vystymuisi sąlygas.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką A. R. iš jo atstovo pagal įstatymą – motinos M. R., netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymo išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką A. R. iš jo atstovo pagal įstatymą – motinos M. R..
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.