- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-07
- Bylos Nr.
- 1A-428-319/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00062-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- A. B.
- Advokatai
- Gintarė Leškevičienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. gynėjos advokatės G. Leškevičienės (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas arešto bausme 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinė bausmė jam nustatyta areštas 30 (trisdešimčiai) parų.
Į bausmės laiką įsikaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m. spalio 3 d. iki 2012 m. spalio 4 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteistas už tai, kad padėjo pagaminti netikrą asmens tapatybės kortelę, ją įgijo bei laikė, o būtent: jis tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. spalio 3 d., veikdamas kaip padėjėjas kartu su ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytu asmeniu, siekdamas įgyti netikrą asmens tapatybės kortelę, ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytoje vietoje tyrimo ir teismo nenustatytam asmeniui pateikė savo nuotrauką, o ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytas asmuo išspausdino kompiuterio terminiu spausdintuvu netikrą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) T. Š. vardu su jo (A. B.) atvaizdu, kurioje yra nurodyti tikrovės neatitinkantys (melagingi) duomenys (nurodytas neegzistuojantis asmens kodas (duomenys neskelbtini) nurodytas asmens tapatybės kortelės numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo suteiktas V. D., kuris yra miręs, vardu išduotai asmens tapatybės kortelei; nurodyta tikrovės neatitinkanti asmens tapatybės kortelės išdavimo data – (duomenys neskelbtini) ., bei išdavimo vieta – (duomenys neskelbtini) PK MP (78), nors minėtoje įstaigoje tokia asmens tapatybės kortelė niekada nebuvo išduota, tokiu būdu padėjo pagaminti žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę ir toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. spalio 3 d., iš ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatyto asmens bei nenustatytoje vietoje, įgijo žinomai netikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) , bei laikė ją savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , iki tol, kol 2012 m. spalio 3 d. kratos metu jos neaptiko ir nepaėmė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį padarė išvadą, kad A. B. kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo visiškai įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, jo veiksmai kvalifikuoti teisingai. Spręsdamas klausimą dėl laidavimo kaltinamajam taikymo galimybės, teismas nurodė, kad nors kaltinamasis Lietuvos Respublikoje nėra teistas, tačiau buvo teistas užsienio valstybėje, 6 kartus baustas administracine tvarka, be to, vyksta teisminis nagrinėjimas baudžiamosios bylos, kurioje A. B. kaltinamas padaręs du nusikaltimus, iš kurių vienas – sunkus ir, įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad A. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jo neatleido. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja prašo panaikinti nuosprendį, kuriuo A. B. pripažintas kaltu dėl pareikšto kalinimo ir BK 40 straipsnio pagrindu A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant kaltinamąjį pagal laidavimą L. K. be užstato, ir baudžiamąją bylą A. B. nutraukti. Apeliantės manymu, teismas padarė nepagrįstą ir nemotyvuotą išvadą, kad A. B. negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos – kad yra pagrindas manyti, jog kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šalies argumentai
3.1. Skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neteisėtai akcentavo, kad A. B. teistas užsienio valstybėje (Danijoje). Grįsdama šį argumentą ji atkreipia dėmesį į BK 97 straipsnio 9 dalį, kurioje nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą ar spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, negali atsižvelgti į kitos valstybės priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, jeigu padaryta veika pagal šį kodeksą nelaikoma nusikaltimu, taip pat jeigu nepakanka gautos informacijos apie kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį (BK 97 str. 9 d. 2, 4 p.). Apeliantė teigia, kad šioje byloje liko neaišku, už kokią konkrečiai nusikalstamą veiką A. B. buvo nuteistas Danijoje, ar tokia veika laikoma nusikalstama Lietuvos Respublikoje, kada tiksliai minėtas nuosprendis buvo priimtas, kokia bausmė jam buvo paskirta, ar išnykęs teistumas, todėl teismas negalėjo atsižvelgti į šį teistumą, spręsdamas klausimą dėl A. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai spręsdamas šį klausimą rėmėsi aplinkybe, kad vyksta teisminis nagrinėjimas bylos, kurioje A. B. kaltinamas padaręs du nusikaltimus, nes jo kaltumas dar neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad spendžiant minėtą klausimą, pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti ir A. B. baustumų administracine tvarka, kadangi šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų jis neturi, todėl nebegali būti laikomas baustu.
3.2. Skunde apeliantė nurodo, kad A. B. ankščiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nusikalstama veika, dėl kurios jis kaltinamas, padaryta prieš penkerius su puse metų. Per šį laikotarpį A. B. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, jo atžvilgiu nebuvo priimta apkaltinamųjų nuosprendžių, kas neabejotinai suponuoja išvadą, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, ir jis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, itin kritiškai vertina savo elgesį. Jis dirba ūkyje, mokosi Kėdainių profesinio rengimo centre, darbe ir mokymo įstaigoje charakterizuojamas išimtinai teigiamai, neseniai sukūrė šeimą, turi mažametį vaiką, kuris serga sunkia liga. Apeliantės įsitikinimu, visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja A. B. ir leidžia daryti išvadą, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl byloje yra įvykdytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos bei pagrindai, reikalingi taikyti šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, o baudžiamojo proceso bei bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti atleidžiant A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
3.3. Skunde teigiama, kad prašymą dėl laidavimo byloje pateikusi kaltinamojo sesuo L. K. atitinka visus laiduotojui keliamus reikalavimus. Teismo posėdžio metu ji buvo apklausta, išsiaiškintos jos asmeninės savybės, kurios yra išimtinai teigiamos. Kartu su jos prašymu pateikti duomenys taip pat neabejotinai patvirtina L. K. esant nepriekaištingos reputacijos, todėl verta teismo pasitikėjimo, pagal asmenines ir kitas savybes galinti būti laiduotoju, kurio galimybė daryti A. B. teigiamą įtaką yra akivaizdi.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.Nuteistojo gynėjos advokatės G. Leškevičienės apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliantė jo ginamojo A. B. kaltės dėl padaryto inkriminuoto nusikaltimo neneigia, tik prašo taikyti jam BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas atsisakydamas atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savo sprendimą motyvavo tuo, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad A. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neatleistinas. Su tokia išvada sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi, šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas.
8.1.Kaip minėta, nuteistojo advokatė nesutikdama su jam paskirtąja bausme, teigia apie, jos nuomone, nepagrįstą BK 40 straipsnio nuostatų netaikymą A. B. atžvilgiu. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas apeliantui bausmę paskyrė teisingai, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų ir nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Nuosprendžio turinys patvirtina, kad apylinkės teismas svarstė apeliantės skunde minimo BK 40 straipsnio taikymo galimybę A. B. atžvilgiu ir argumentuotai atmetė ją, nurodydamas išsamius tokio sprendimo motyvus. Išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog A. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismas pagrindė išsamiai įvertintais bylos duomenimis. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas negalėjo atsižvelgti į A. B. teistumą Danijoje, kad neteisėtai ir nepagrįstai spręsdamas šį klausimą rėmėsi aplinkybe, kad vyksta teisminis nagrinėjimas bylos, nes jo kaltumas dar neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas šias nurodytas aplinkybes aptarė, tačiau tai nebuvo vertinama kaip ankstesnis jo teistumas, o vertino ją nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje. Dėl tų pačių priežasčių atmestinas skundo teiginys ir dėl nepagrįstai aptarto A. B. baustumo administracine tvarka, nes šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų jis neturi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas nuosprendyje ir nenurodė, jog jis yra baustas, tačiau aptarė aplinkybes, kurios patvirtina, kad nusikaltimo padarymo metu jis turėjo tris galiojančias administracines nuobaudas, po nusikaltimo padarymo dar du kartus buvo baustas už KET nesilaikymą, būdamas jauno amžiaus ir turėdamas trumpą vairuoto stažą, padarė šiurkščius KET pažeidimus, kas teismo pagrįstai ir teisėtai buvo įvertinta kaip A. B. asmenybę charakterizuojantys duomenys. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino ir A. B. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kad jis dirba, darbdavio ir mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas, tačiau šios aplinkybės teismo vertinimu, nebuvo labiau svarios nei anksčiau aptartosios, kurios neleido teismui padaryti neabejotinos išvados dėl galimumo taikyti jam laidavimą.
8.2. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiais apylinkės teismo motyvais ir pabrėžia, kad BK 40 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį straipsnį nėra kaltininko teisė net ir esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms. Taigi, išvadą, nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismas padarė pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinęs byloje esančius įrodymus, ją tinkamai motyvavo ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamoje byloje ši BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga buvo įvertinta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ar kitus baudžiamojo proceso principus nėra.
8.3. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Iš BK 40 straipsnio konstrukcijos matyti, kad tik nustačius esant visas šio straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, teismas privalo įvertinti laiduotojo asmenybę ir galimybę daryti asmeniui teigiamą įtaką. Taigi, nors byloje apie A. B. seserį L. K. pateikti duomenys ir atitinka asmens, keliančio teismo pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, požymius, tačiau pačiam kaltinamajam neatitinkant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, nėra teisinio pagrindo analizuoti ir asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Apeliacinės instancijos teismas be kita ko pažymi, kad nors L. K. ir atitinka BK galimų laiduotojų kategorijai, bet su savo broliu kartu negyvena, A. B. yra savarankiškas, pilnametis asmuo, jo vertybių sistema susiformavusi, todėl yra abejonių, ar ji, būdama laiduotoja, turėtų realią galimybę nuteistąjį prižiūrėti ir daryti teigiamą, pakankamą įtaką jo elgesiui ateityje. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog nenustatytos visos privalomos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas, neatleisdamas A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir netinkamai jį pritaikė.
8.4. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas A. B. bausmę ir parinkdamas jos rūšį, pagrįstai atsižvelgė į BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą jo veiksmuose, tinkamai įvertino A. B. asmenybę. Nuteistajam paskirta bausmė, kurios trukmė nustatyta mažesnė nei sankcijos vidurkis, be to, esant BK 64¹ straipsnio sąlygoms, jos dydis sumažintas vienu trečdaliu ir jos vykdymas atidėtas. Tokia apeliantui paskirta bausmė nėra per griežta ir teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisinga.
9. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl keisti jį A. B. advokatės G. Leškevičienės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. B. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.