Kauno apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbininku, deklaruota gyvenamoji vieta ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. B. 2021 m. spalio 30 d., apie 21.20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,89 promilių neblaivumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu grasino nužudyti nukentėjusiąją šeimos narę – sutuoktinę S. B., ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, grėsmingai artėdamas prie nukentėjusiosios S. B. ir agresyviai nusiteikęs keikdamas ją necenzūriniais, įžeidžiamojo pobūdžio žodžiais bei išsakydamas žodžius ,,aš, tave, žiurke, užmušiu, neįeisi į namus“, po ko dešinės rankos kumščiu smogdamas nukentėjusiajai į veidą, tačiau nepataikydamas suduoti, nes pastaroji smūgio į veidą išvengė, užsidengdama jį rankomis, tokiu savo elgesiu sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, nes praeityje jau buvo persekiotas baudžiamąja tvarka už fizinį smurtą artimoje aplinkoje prieš šeimos narę – sutuoktinę S. B..

Šiais veiksmais Ž. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis Ž. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2021 m. spalio 30 d. vakare sutuoktinei grįžus į namus, esančius (duomenys neskelbtini), apie 22.30 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl pinigų (žmona paėmė pinigų, tačiau jo dėl to neperspėjo), kurio metu jis ją užsipuolė vartodamas necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius. Sakė jai, kad ji neįeis į namus, kad nukapos jai rankas. Buvo užsimojęs suduoti ranka, bet nesudavė. Galėjo taip būti, kad sakė, jog užmuš, visko neprisimena. Konflikto metu jis buvo neblaivus. Alkoholį vartojo visą dieną – išvykęs į žvejybą ir po to grįžęs namuose. Po įvykio jam buvo nustatytas 2,28 promilių neblaivumas. Sutuoktinės atsiprašė, jie susitaikė. Toks įvykis įvyko dėl alkoholio. Supranta, jog turi problemų dėl alkoholio vartojimo, sutiktų gydytis. Jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Savo poelgį vertina neigiamai. Jei taip jį užpultų, galimai ir jis išsigąstų. Po įvykio buvo iškviesta policija. Panašus atvejis tarp jų buvo įvykęs prieš keturis metus.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Nukentėjusioji S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su Ž. B. santuokoje gyvena 20 metų, turi tris vaikus. Nuo 2008 m. sausio 1 d. kai jų šeima neteko sūnaus, kaltinamasis pradėjo vartoti alkoholį ir visas problemas spręsti svaigindamasis. Visi nesutarimai kildavo jam esant neblaiviam. Jis ir anksčiau išsakydavo įžeidžiančių žodžių jos atžvilgiu, nekontroliuodavo savęs, tačiau žinojo, kad išsiblaivęs jis taip nekalbės, kitą dieną aptardavo jo elgesį, pasakydavo, kad jaučiasi dėl jo išsakytų įžeidžiančių žodžių nemaloniai, įžeista, pažeminta. Būdamas blaivus, jis yra ramaus būdo, tačiau išgėręs radikalai pasikeičia. Būdamas neblaivus jis dažnai būna konfliktiškas, nuolat grasina ją sumušti, sutrikdyti jos sveikatą, tačiau iki nagrinėjamo šioje byloje įvykio į tai nekreipė dėmesio, nes toks pasakymas jam tapdavo kaip posakis, žinojo, kad jis taip kalba tik paveiktas alkoholio. Iki 2021 m. spalio 30 d. ji nejautė realios baimės ar nerimo, kad kaltinamasis ją sumuš. 2021 m. spalio 30 d., apie 21.20 val. jai sugrįžus iš darbo į namus, buto koridoriaus patalpoje Ž. B. grėsmingai artėjo link jos, grasino ją nužudyti, užmušti, sutrikdyti jos sveikatą, keikė ją necenzūriniais įžeidžiančiais žodžiais, sakydamas jai ,,aš, tave, žiurke užmušiu, neįeisi į namus, nukaposiu tau rankas“. Grėsmingai artėdamas link jos ir grasindamas nužudyti, sutrikdyti jos sveikatą, Ž. B. užsimojo dešinės rankos kumščiu ir smogė jai į veidą, tačiau ji užsidengė veidą kaire ranka ir taip išvengė jo smūgio jai į veidą. Visą konfliktą matė jų dukra G. B., kuri apgynė ją nuo Ž. B., bandė jį atstumti nuo jos. Fizinio skausmo Ž. B. jai nesukėlė, tačiau jo grasinimai ją nužudyti ir sutrikdyti sveikatą tikrai atrodė realūs, kadangi jis ir anksčiau buvo prieš ją naudojęs fizinį smurtą, o minėto įvykio metu jo veiksmai jai kėlė realią grėsmę. Apie įvykį pranešė policijai. Atvykę policijos pareigūnai Ž. B. sulaikė jų namuose. Be to, 2021 m. spalio 30 d., visą dieną, jai būnant darbe, Ž. B. skambinėjo į jos mobilaus ryšio telefoną ir nuolat jai grasino užmušti ir sutrikdyti jos sveikatą. Ž. B. ji bijo, jo elgesys yra neadekvatus ir nenuspėjamas, ji jaučiasi nesaugi, bijo dėl savo ir dukrų gyvybių bei sveikatos, kadangi jis nuolat jai grasina. Po įvykio ji kalbėjo su sutuoktiniu, kad šis turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir turi gydytis (b. l. 11–23, 55–58).

Liudytojas N. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. spalio 30 d. apie 21.37 val., patruliuodamas kartu su kolega R. G., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Apie 22.19 val. atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja S. B., kuri buvo susijaudinusi, verkė, matėsi akivaizdi jos baimė. Moteris paaiškino, kad 2021 m. spalio 30 d., 21.20 val. jai grįžus iš darbo namo, tarp jos ir jos sutuoktinio Ž. B. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sutuoktinis žodžiu grasindamas, kad ją sumuš, užmuš, užsimojo rankos kumščiu, ketino jai trenkti, tačiau jų dukra S. B. apgynė. Pranešėjos S. B. sutuoktinis buvo ramus, tačiau susijaudinęs dėl esamos situacijos, neneigė dėl savo veiksmų, panaudotų sutuoktinės atžvilgiu. Pranešėja S. B. paaiškino, kad jos vyras smurtauja ne pirmą kartą, paskutinis smurtas buvo prieš du metus, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. A. Ž. B. buvo nustatytas 2,89 promilių neblaivumas. 22.40 val. Ž. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (b. l. 66–69).

Iš 2021 m. spalio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 24–33).

Iš 2021 m. spalio 30 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2021 m. spalio 30 d. atvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko pranešėja S. B., kuri paaiškino, kad 2021 m. spalio 30 d. 21.20 val., jai grįžus iš darbo namo, tarp jos ir sutuoktinio Ž. B. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sutuoktinis puolė pranešėją, užsimojo kumščiu ir ketino jai trenkti, žodžiu grasino ją sumušti, užmušti. Į konfliktą įsikišus sutuoktinių dukrai, ji mamą apgynė. Vyras smurtauja ne pirmą kaita. Sutuoktinis iš išvaizdos buvo akivaizdžiai neblaivus, jam buvo nustatytas 2,89 promilių girtumas. 22.40 val. Ž. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 38–41).

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas Ž. B. grasinus nukentėjusiajai sutrikdyti jos sveikatą, atimti jai gyvybę pasitvirtino.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Svarbu ir tai, jog šios veikos esmė – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Be to, grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais: paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios nuosekliais parodymais, liudytojo parodymais, tarnybiniu pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo duomenimis, įvykio vietos apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis prisipažino, jog 2021 m. spalio 30 d., vakare, namuose, tarp jo ir sutuoktinės S. B. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis ją užsipuolė, išsakė įžeidžiančius žodžius, sakė, jog ji neįeis į namus, nukapos jai rankas. Galėjo sakyti, kad užmuš. Sutiko, jog sutuoktinė galėjo išsigąsti jo grasinimų. Konflikto metu jis buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 2,28 promilių neblaivumas. Šie kaltinamojo parodymai iš esmės neprieštarauja nukentėjusiosios ir liudytojo parodymams, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotoms aplinkybėms. Nukentėjusioji S. B. parodė, kad 2021 m. spalio 30 d., apie 21.20 val. jai sugrįžus iš darbo į namus, buto koridoriaus patalpoje Ž. B. grėsmingai artėjo link jos, grasino ją nužudyti, užmušti, sutrikdyti jos sveikatą, keikė ją necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, sakydamas jai ,,aš, tave, žiurke užmušiu, neįeisi į namus, nukaposiu tau rankas“. Grėsmingai artėdamas link jos ir grasindamas nužudyti, sutrikdyti jos sveikatą, Ž. B. užsimojo dešinės rankos kumščiu ir smogė jai į veidą, tačiau ji užsidengė veidą kaire ranka ir taip išvengė jo smūgio. Grasinimai ją nužudyti ir sutrikdyti sveikatą atrodė realūs, kadangi jis anksčiau buvo prieš ją naudojęs fizinį smurtą, o minėto įvykio metu jo veiksmai jai kėlė realią grėsmę. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir liudytojo policijos pareigūno N. D. parodymuose bei tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurių matyti, kad, gavus pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje ir nuvykus į įvykio vietą, liudytoją N. D. pasitiko pranešėja S. B., kuri buvo susijaudinusi, verkė, matėsi akivaizdi jos baimė. Moteris paaiškino, kad jai grįžus iš darbo namo, tarp jos ir jos sutuoktinio Ž. B. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sutuoktinis žodžiu grasindamas, kad ją sumuš, užmuš, užsimojo rankos kumščiu, ketino jai trenkti, tačiau jų dukra apgynė.

Tai, kad sakė įžeidžiančius žodžius, grasino nukentėjusiajai sakydamas, kad ją užmuš, nukirs („nukapos“) rankas nustatyta paties kaltinamojo prisipažinimu ir jau aptartais nukentėjusiosios bei liudytojo parodymais. Šiais duomenimis taip pat nustatyta, kad nukentėjusioji buvo išsigandusi.

Tai, kad nukentėjusioji turėjo pagrindo manyti, kad kaltinamojo išsakyti grasinimai yra realūs, rodo ne tik norėjimas bei siekimas suduoti smūgį nukentėjusiajai, bet ir 2015 m. sausio 30 d. Kauno apylinkės teismo nutartis, kuria buvo patvirtintas prokuroro nutarimas, kuriuo Ž. B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto 140 straipsnio 2 dalyje, BK 38 straipsnio pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiąja S. B.. Be to, pagrindą tikėti nukentėjusiąja, kad šiuo atveju grasinimai jai atrodė realūs, sudaro ir tai, kad, kaip nurodė nukentėjusioji, iki šio įvykio kaltinamasis būdamas neblaivus konfliktų metu jai taip pat ne kartą buvo grasinęs ją sumušti, užmušti, tačiau tai buvo kaip posakis, į kurį ji nekreipdavo dėmesio, nes žinojo, kad Ž. B. taip kalba tik alkoholio paveiktas ir iki šio įvykio jokios realios grėsmės ji nejuto, tačiau šiuo atveju ji juto realią grėsmę. Šiuo atveju matyti, kad buvo ne tik žodiniai grasinimai, tačiau ir bandymas suduoti, iš karto buvo kviečiama pagalba, o atvykęs į įvykį policijos pareigūnas matė, kad nukentėjusioji buvo akivaizdžiai išsigandusi. Be to, iš karto po įvykio Ž. B. buvo nustatytas 2,89 promilių neblaivumas, kuris, kaip nurodė nukentėjusioji ir pats kaltinamasis, turėjo įtakos tokiam jo elgesiui. Visa tai patvirtina, jog nukentėjusioji turėjo pagrindą kaltinamojo išsakytus grasinimus vertinti kaip realius.

Apibendrinant darytina išvada, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamasis 2021 m. spalio 30 d., apie 21.20 val., namuose, esančiuose Tulpių g. 10-12, Vilkijoje, Kauno r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,89 promilių neblaivumas, buitinio konflikto metu grasino nužudyti nukentėjusiąją šeimos narę – sutuoktinę S. B., ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, t. y. grėsmingai artėdamas prie nukentėjusiosios S. B. ir agresyviai nusiteikęs keikė ją necenzūriniais įžeidžiamojo pobūdžio žodžiais bei sakė, kad užmuš, nukirs jai rankas, po ko dešinės rankos kumščiu smogė nukentėjusiajai į veidą, tačiau nepataikė, nes pastaroji smūgio į veidą išvengė, užsidengdama jį rankomis. Tokiu savo elgesiu sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, nes praeityje jau buvo persekiotas baudžiamąja tvarka už fizinį smurtą artimoje aplinkoje prieš šeimos narę – sutuoktinę S. B..

Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, kad tokie jo veiksmai gali įbauginti, išgąsdinti nukentėjusiąją ir to siekė, nes frazė, kuria tiesiogiai grasinama atimti gyvybę, sunkiai sutrikdyti sveikatą, buvo išsakyta kartu su necenzūriniais žodžiais, pykčio proveržyje, būnant neblaiviam ir elgiantis agresyviai, taip sudarant grasinimo realumo įspūdį.

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, konstatuojama, jog kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą požymiai, todėl Ž. B. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusioji prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, tačiau šis prašymas netenkinamas, nes byloje nenustatyta šio baudžiamosios teisės instituto taikymui būtinų sąlygų visuma.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, civilinis ieškinys nepareikštas, atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau teismo vertinimu, byloje esantys duomenys apie kaltinamojo agresyvaus elgesio priežastis neleidžia pagrįstai manyti, kad atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jis daugiau nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymų, kaltinamasis turi rimtų problemų dėl alkoholio vartojimo. Kaip parodė nukentėjusioji, kaltinamasi nuo 2008 m. sausio 1 d. visas problemas pradėjo spręsti svaigindamasis. 2015 m. sausio 1 d. jis panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu taip pat būdamas neblaivus, dėl ko buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, tačiau byla buvo nutraukta, jiems susitaikius. Nukentėjusioji taip pat parodė, jog iki nagrinėjamo įvykio visi nesutarimai kildavo kaltinamajam esant neblaiviam ir būdamas tokios būsenos jis ne kartą yra išsakęs grasinimus žodžiu jai pakenkti, į kuriuos anksčiau nekreipdavo dėmesio, tačiau būtent įvykio dieną jo elgesys tapo realiai bauginantis, gąsdinantis, nes kaltinamasis vėl bandė smogti nukentėjusiajai. Kaip parodė nukentėjusioji, kaltinamasis paskutiniu metu be perstojo vartoja alkoholį, namuose po darbo dažniausiai būna neblaivus, o būdamas neblaivus – labai agresyvus, nuolat grasina ją sumušti. Ž. B. po įvykio buvo nustatytas beveik 3 promilių neblaivumas. Kaltinamasis pripažino, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir jam reikalingas gydymas, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad būtų ėmęsis tam kokių nors priemonių. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad alkoholio vartojimo problema yra jau ilgalaikė, asmuo nuolat vartoja alkoholį ir dėl to būna agresyvus, su šia problema, kaip matyti, šeima savarankiškai nesusitvarko, ji tik gilėja, yra pagrindas manyti, kad neskyrus bausmės, o atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, ši problema taip ir liks nesprendžiama ir išliks reali rizika vėl pasireikšti nusikalstamam kaltinamojo elgesiui. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, padėti kaltinamajam išspręsti priklausomybės problemą, kaltinamajam skirtina bausmė.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuria keliama grėsmė asmens sveikatai ar gyvybei. Veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, baigta. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir tai, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 81–82), administracine tvarka baustas (b. l. 83–84), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 88), Respublikiniame Priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 87), todėl abejoti Ž. B. pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, nukentėjusiosios atžvilgiu smurtinius veiksmus yra naudojęs ir anksčiau, kaltinamasis yra dirbantis, tačiau turi du nepilnamečius vaikus, darytina išvada, kad skirti viešųjų darbų bausmę arba baudą nėra tikslinga, nes nukentėtų visos šeimos, o taip pat ir nukentėjusiosios interesai, todėl kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo anksčiau neteistas, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, civilinis ieškinys nepareikštas, kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, laisvės apribojimo bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis – 9 (devyni) mėnesiai. Kadangi kaltinamasis turi šeimą, darbą, yra brandus asmuo, nusikalstama veika nėra susijusi su viešosios rimties ir tvarkos trikdymu, vietoje intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 5 punkte numatyti įpareigojimai, t. y. viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo. Taip pat, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, turi išlaikyti šeimą, o nukentėjusysis dėl šios veikos yra jo šeimos narys, darytina išvada, jog skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, netikslinga.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu ir kaltinamajam skirtina sumažinta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo, vietoje intensyvios priežiūros skiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 5 punkte numatytus įpareigojimus viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo, bei BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinas galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 punktu, 6 dalimi, Ž. B. viso bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo, bei paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti Ž. B. galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 punktu, 6 dalimi, Ž. B. viso bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo, bei paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.