Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau tekste – ir suinteresuota institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarties, kuria administracinių nusižengimų bylos medžiaga, kurioje M. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK), galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 41³ straipsnio 1 dalį, 163³ straipsnio 1 dalį ir 172⁹ straipsnio 1 dalį, perduota Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administracinių nusižengimų tyrimui atlikti, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2017 m. vasario 2 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VMIP-84977971-17 pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, 163³ straipsnio 1 dalį ir 172⁹ straipsnio 1 dalį už administracinius teisės pažeidimus, galimai padarytus iki 2017 m. sausio 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ANK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu, todėl M. K. padaryti administraciniai nusižengimai buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK. Surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys visiškai atitinka ANK 609 straipsnio reikalavimus. Tai, kad jo forma neįvardinta administracinio nusižengimo protokolu, neįrodo, kad jis neatitinka ANK reikalavimų.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad vadovaujantis 2015 m. birželio 25 d. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio nuostatomis administracinius teisės pažeidimus savo kompetencijos ribose turi teisę perkvalifikuoti administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas (ANK 615 straipsnio 4 dalis), administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu - institucijos vadovas, vadovo įgaliotas asmuo ar kolegialus organas nutarimu (ANK 615 straipsnio 1, 3 dalys) ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu - teismas nutarimu (ANK 635 straipsnis). Suinteresuotos institucijos teigimu, sprendimus dėl veikos perkvalifikavimo priima asmenys, priimantys galutinius sprendimus administracinėse bylose. Taigi, M. K. administracinę bylą teismas turėjo išnagrinėti iš esmės ir, esant teisiniam pagrindui, nutarimu perkvalifikuoti veikas iš ATPK į ANK bei skirti nuobaudas, numatytas atitinkamuose ANK straipsniuose.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju, nutartis administracinio nusižengimo byloje buvo priimta teisėjui tik susipažinus su bylos medžiaga, todėl teismas nepagrįstai grąžino bylą suinteresuotai institucijai, vadovaujantis ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, ANK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Tačiau 2015 m. birželio 25 d. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymo 3 straipsnyje nurodytais atvejais veikos perkvalifikuojamos: administracinio nusižengimo tyrimo metu – administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno sprendimu, o administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu – teismo sprendimu.

Kadangi, nagrinėjamu atveju, administraciniai teisės pažeidimai galimai buvo padaryti iki 2017 m. sausio 1 d., bet atitinka ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius, turėjo būti svarstomas jų perkvalifikavimo pagal atitinkamą ANK straipsnį klausimas, atsižvelgiant į tai, ar jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tokį sprendimą perkvalifikuoti administracinį teisės pažeidimą gali priimti ne tik asmenys, priimantys galutinius sprendimus administracinių nusižengimų bylose. 2015 m. birželio 25 d. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu tai daroma administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno sprendimu. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato tokio sprendimo formos, t. y. kad perkvalifikavimo veiksmai turi būti užfiksuoti būtent nutarime. Taigi, 2017 m. vasario 2 d., surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. VMIP-84977971-17, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turėjo svarstyti administracinių teisės pažeidimų perkvalifikavimo klausimą. Vis dėlto administracinio nusižengimo bylos grąžinimas suinteresuotai institucijai tik šiuo pagrindu būtų formalus, kadangi perkvalifikavimo veiksmus pagal 2015 m. birželio 25 d. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas gali atlikti ir teismas, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs M. K. administracinio nusižengimo bylą ir nustatęs, kad už jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, turinčius ANK numatytų administracinių nusižengimų požymių, ANK yra numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė, turi teisę (ir pareigą) šias veikas perkvalifikuoti pats. Tokie teismo veiksmai ne tik būtų teisėti, bet ir užtikrintų operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, kad inkriminuojami kaltinimai yra surašyti procesiniame dokumente, kurio forma ir turinys nėra numatyti ANK, taip pat yra formalus. Vien tai, kad procesinio dokumento pavadinimas yra administracinio teisės pažeidimo, o ne administracinio nusižengimo, protokolas, nesuteikia pagrindo išvadai, kad jis neatitinka ANK 609 straipsnio reikalavimų. Kitokių ANK 609 straipsnyje numatytų reikalavimų neatitikimų teismas nenustatė.

Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas gali priimti sprendimą grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. Šis teismo sprendimas privalo būti motyvuotas. Nagrinėjamu atveju, teismas nenurodo, kokį administracinių nusižengimų tyrimą turėtų atlikti suinteresuota institucija ir kokių esminių įrodymų byloje trūksta, tai reiškia, kad administracinio nusižengimo bylos grąžinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu yra ne tik formalus, bet ir nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.