Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2025-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-61-941/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-03-31
Bylos Nr.
1-61-941/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Rimkienė
Kaltinamasis
J. J., V. J.
Nukentėjusysis
E. M.
Advokatai
Virginija Pargaliauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-61-941/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19091-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.; 1.2.4.4.2.1.; 1.2.4.4.2.3.; 2.3.6.4.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 31 d.Kretinga

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų Kretingoje teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Nijolei Mikaločienei, dalyvaujant prokurorui Renatui Milašiui, kaltinamajai J. J., jos gynėjai advokatei Virginijai Pargaliauskienei, kaltinamajam V. J., jo gynėjui advokatui Dainiui Motužiui, nukentėjusiosios E. M. įstatyminei atstovei R. S. ir įgaliotai atstovei advokatei Dianai Vaitkevičienei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei G. Z., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, turinti profesinį išsilavinimą, nedirbanti, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista;

Žemesnės instancijos teismas

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ir 138 str. 2 d. 1 p., 3 p.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

J. J. ir V. J. nesunkiai sutrikdė sveikatą mažamečiam artimam giminaičiui / šeimos nariui.

J. J., laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2023-05-18, tiksli data ir laikas nenustatyti, gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), nenustatytą kiekį kartų smurtavo artimoje aplinkoje mažametės dukros E. M. (gimusios (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu, tai yra, tyčia sudavė nenustatytą kiekį smūgių šluotos kotu jai į kojas ir rankas, rankos delnu į veidą, stūmė į sieną (paskutinį kartą – 2023-05-18 vakare), taip sukeldama jai fizinį skausmą, ir dėl daugkartinio, ilgalaikio fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu naudojimo, nepakankamai atlieptų jos emocinių poreikių, palaipsniui sukėlė depresinio elgesio sutrikimą (F92.0) ir taip nesunkiai sutrikdė mažametės dukros E. M. sveikatą.

V. J., laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2023-05-18, tiksli data ir laikas nenustatyti, gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), nenustatytą kiekį kartų smurtavo artimoje aplinkoje mažamečio šeimos nario, sutuoktinės dukros E. M. (gimusios (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu, tai yra, tyčia sudavė jai ne mažiau kaip vieną kartą laidu į kojas ir nenustatytą kiekį kartų diržu į sėdmenis ir kojas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, ir dėl daugkartinio, ilgalaikio fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu naudojimo, nepakankamai atlieptų jos emocinių poreikių, palaipsniui sukėlė depresinio elgesio sutrikimą (F92.0), ir taip nesunkiai sutrikdė mažametės nukentėjusiosios – šeimos nario E. M. – sveikatą.

Kaltinamųjų parodymai

Kaltinamoji J. J. kalta prisipažino iš dalies ir 2024-11-06 teisiamajame posėdyje paaiškino, kad tą dieną (2023-05-18), praėjusių metų gegužės mėnesį, paskambino tikybos pamokėlių mokytoja ir pasakė, kad E. ir S. nebuvo pirmosios komunijos pamokėlėje. Ėjo aiškintis. Jos abi su S. neidavo į pamokėles. E. prigrasindavo S., kad jai nesakytų. E. sakė, kad norėjo būti parke su draugais, pradėjo negražiai atsikirtinėti. Kilo didelis konfliktas. Konflikto metu ji prašė E. eiti mokytis, bet ji „įlindo“ į telefoną. Prašė duoti telefoną ir eiti mokytis. Ji negražiai atšovė – pasiuntė ją toli, toli. Pasakė, kad tai ne jos telefonas, ir ji neturi teisės jo imti. Telefoną jai buvo atsiuntęs biologinis tėvas. Tada ji bandė paimti telefoną jėga, E. jai spyrė iš kojos. Nesusivaldė ir trinktelėjo E. per veidą rankos delnu. Nuo sudavimo turėjo skaudėti. E. po sudavimo supyko ir susikeikė. Ji sudavusi išėjo lauk. Name yra 3 kambariai ir virtuvė. Konfliktas vyko svetainės kambaryje. Konfliktą girdėjo dukra S.. Tėtis (V. J.) buvo darbe, Vokietijoje. Tą vakarą susitaikė, nebesipyko. Kitą dieną E. išėjo į mokyklą. Apie 11 val. paskambino auklėtoja ir pasakė, kad E. neatėjo į mokyklą. Laukė iki 14 val., galvojo, kad grįš autobusu, bet ji negrįžo. Negrįžo ir su vėlesniu autobusu. Į žinutes ir skambučius neatsakė. Vėliau parašė, kad savaitgalį bus su draugais. Ji kreipėsi į policiją, kad surastų vaiką. Pareigūnai ją rado ir rekomendavo nesibarti. Po to sulaukė vaiko teisių. Tuo metu E. buvo 11 metų. Tai buvo ne pirmas konfliktas tarp jų. Jos dažnai konfliktuodavo dėl draugų, dėl nepagarbos, dėl namų darbų, nesitvarkymo. Dažniausiai konfliktai vykdavo vaikų kambaryje, prie kompiuterio stalo. Ji dažnai šaukdavo, atimdavo telefoną, bet vaikų nemušdavo. Tai buvo vienintelis kartas. Nežino, kodėl tą kartą nesusilaikė. Dukros nestūmė ir su šluotos kotu jai nesudavė. E. yra geras, bet sudėtingas ir sunkaus charakterio vaikas. Pradinėse klasėse pradėjo vagiliauti iš klasės draugų, iš namų. Vogdavo tik pinigus. Kišenpinigių dukrai duodavo ne visada. Perėjus iš pradinės klasės į penktą klasę, pagrindinės problemos mokykloje buvo dėl namų dabų, pamokų praleidinėjimo ir netinkamų draugų. Su E. tėčiu išsiskyrė, kai jos laukėsi. Su V. J. pradėjau gyventi, kai E. buvo 3 mėnesiai. Vyras buvo rūpestingas, gerai auklėjo E., dėl jos visada stengėsi, ji niekada nebuvo atstumta. Turi 4 vaikus. Pirmas vaikas M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra beveik 20 metų, jis kartu gyveno iki 2 ar 3 klasės, po to gyveno pas močiutę (duomenys neskelbtini), įvykio metu su jais negyveno. Du vaikai yra bendri su V. J.. Susituokė su V. J. prieš 14 metų, santuoka, panašiai, prieš 4 metus buvo nutraukta. Išsiskyrus kartu negyveno apie pusę metų, po to vėl pradėjo kartu gyventi ir šiuo metu kartu gyvena. Nėra tikintys, abu rūko, kitų priklausomybių neturi. E. antri metai su jais negyvena. Iš pradžių negalėjo susitikti su vaiku. Nuo (2024 m.) sausio mėnesio vyko pasimatymai su dukra. Iš pradžių susitikimai vykdavo 2 kartus per savaitę, trukdavo po 2 val. Bandydavo šnekėtis. E. supykdavo, kai ji bandydavo kalbėti apie mokslus. Susitikimai buvo labai sunkūs. Kartu su R. S. (įstatymine atstove) nusprendė sumažinti susitikimų skaičių ir susitikti vieną kartą per savaitę. Susitikimai pasibaigdavo visaip – būdavo labai gerai, būdavo blogai. Susitikimams trukdydavo įstatyminė atstovė R. S.. Kai susitikimai vykdavo be jos, vaikas būdavo visai kitoks. Paskutinį kartą su dukra susitiko (2024 m.) rugpjūčio 5 d., nes dukra nebenorėjo susitikti. Nežino, kodėl dukra teigė, kad ji naudojo prieš ją smurtą. Viskas buvo senokai, todėl ne visas aplinkybes atsimena. Tvirtina ikiteisminio turimo metu duotus parodymus. Teismas gali vadovautis kuriais nori parodymais. Konflikto (2023-05-18) metu šiek tiek pastūmė E. ir ji nukrito ant žemės. Pagauta emocijų, konflikto metu buvo paėmusi šluotą, ne tam, kad šluoti. Nežino, ar būtų sudavusi šluota, jei į kambarį nebūtų įėjusi kita dukra. Kas tas užtrenksi (suduoda ranka sau per koją)? Nežino, kas yra tikras mušimas (3 t., b. l. 73-76).

J. J. vaiko situacijos aptarimo su motina metu (2023-05-24) neigė 2023-05-18 ar kada nors smurtavusi prie dukrą E. M. (1 t., b. l. 163).

J. J. 2023-05-31 buvo pareikšti įtarimai pagal LR BK 140 str. 3 d., įtariant tuo, kad ji 2023-04 mėn., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, bet ne vėliau kaip iki 2023-05-18, gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje mažamečio šeimos nario, dukros E. M., atžvilgiu, tai yra, tyčia sudavė šluota bei tyčia vieną kartą rankos delnu sudavė į dešinį skruostą, taip sukeldama jai fizinį skausmą (2 t., b. l. 83-85).

Kaltinamoji J. J., apklausiama 2023-05-31, pagal šį pradinį įtarimą ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies. Be kita ko, paaiškino, kad 2023-05-18 konfliktavo su dukra E. M. dėl to, kad ji nenuėjo į pirmosios komunijos pamokas. Barėsi ne tik dėl to, bet apskritai dėl mokyklos, nes ji turi neigiamų pažymių. Barnio metu buvo labai susijaudinusi ir pikta, nesusivaldžiusi galėjo ranka suduoti jai per skruostą ir pastumti. Buvo tiesiog pliaukštelėjimas rankos delnu, smūgis nebuvo stiprus. Po pliaukštelėjimo per skruostą E. toliau reiškė emocijas, elgėsi neadekvačiai, o ji išėjo į lauką nusiraminti. Kitą dieną E. išvyko į mokyklą, tačiau į mokyklą nenuėjo, pranešė jai, kad namo negrįš, liks nakvoti pas draugę. Ji BPC pranešė apie E. dingimą, apie 21 val. policijos pareigūnai parvežė E. namo. Tą vakarą jokių konfliktų nebuvo. E. nėra trenkusi su šluota nei 2023-05-18 konflikto vakarą, nei kokį kitą kartą. Neneigia, kad konflikto su E. metu buvo pasiėmusi šluotą, tačiau ja E. netrenkė. Šluotą buvo pasiėmusi, nes norėjo pamojuoti ja prieš E. ir ją pagąsdinti, tačiau ja netrenkė (2 t., b. l. 93-96).

J. J. 2024-05-28 (po teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės atlikimo) buvo pareikšti įtarimai pagal LR BK 140 str. 3 d., LR BK 138 str. 2 d. 1 p., 3 p., įtariant tuo, kad ji nuo 2021 m. iki 2023-05-18, tiksli data ir laikas nenustatyti, gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), nenustatytą kiekį kartų smurtavo artimoje aplinkoje mažametės dukros E. M. (gimusios (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu, tai yra, tyčia šluotos kotu sudavė nenustatytą kiekį smūgių jai į kojas ir rankas, rankos delnu į veidą, stūmė į sieną, taip sukeldama jai fizinį skausmą, ir dėl daugkartinio, ilgalaikio fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu naudojimo, nepakankamai atlieptų jos emocinių poreikių, palaipsniui sukėlė depresinio elgesio sutrikimą (F92.0) ir taip nesunkiai sutrikdė mažametės dukros E. M. sveikatą (2 t., b. l. 97-99).

Kaltinamoji J. J., apklausiama 2024-05-28, pagal šį patikslintą įtarimą ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies. Nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir 2024-05-31 apklausos metu. Pakartojo, kad 2023-05-18 konflikto metu buvo labai susijaudinusi ir pikta, nesusivaldžiusi galėjo ranka suduoti jai per skruostą ir pastumti, šluota niekada nėra mušusi E.. Papildomai paaiškino, kad tą vakarą buvo pasiėmusi į rankas šluotą, tačiau ja E. nesudavė, nes į kambarį įėjo kita jos dukra. Ji numetė šluotą ant žemės ir išėjo į lauką. Tą vakarą E. sudavė rankos delnu per skruostą, bet nestipriai, ir ją pastūmė rankomis. E. pargriuvo ant žemės, atsisėdo, tačiau į sieną neatsitrenkė. Nepastebėjo, kad E. būtų save žalojusi. Pripažįsta, kad konfliktų su E. namuose vykdavo, kai ji maištaudavo, išvadindavo ją necenzūriniais žodžiais. Ji pakeldavo balsą ir kartais ranka suduodavo E. per sėdmenis, tačiau tikrai nestipriai ir tai nebūdavo dažnai. Nuo 2021 m. iki 2023-05-18 buvo gal kokie 5 kartai, kai pliaukštelėdavo per sėdmenis. Visais atvejais E. būdavo su rūbais. Niekada nesudavė per nuogą kūną. Barniai dažniausiai vykdavo vaikų kambaryje. Ji nestumdydavo E. į sieną, nes kambariai apstatyti baldais ir iš tikro prie sienos prieiti negalima. Tik tą vieną kartą, 2023-05-18, E. pastūmė rankomis, ji pargriuvo ant žemės, tačiau į sieną neatsitrenkė. Gailisi, kad kartais panaudodavo fizinį smurtą E. atžvilgiu, tačiau šie atvejai nebūdavo nuolatiniai. Tai būdavo tik retais atvejais, kai ji pati būdavo pagauta emocijų ir E. elgdavosi emocionaliai (2 t., b. l. 102-106).

Kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino iš dalies ir 2024-11-06 teisiamajame posėdyje paaiškino, kad E. jį vadina tėvu. Jis nėra sudavęs E. nei laidu, nei diržu. Yra tik gal prieš 5 metus sudavęs ranka į sėdmenis. Nepasakys, kada tiksliai tai buvo. Konflikto metu išgirdo, kaip E. pasiuntė mamą „ant trijų raidžių“. Įspėjo ją, kad taip kalbėti negalima ir kad taip niekas nedaro. Praėjus 2 savaitėms, dar kartą tas pats. Įspėjo antrą kartą ir pasakė, kad trečią kartą nekartos. Praėjus dar savaitei, kai trečią kartą vėl išgirdo, su rankos delnu gavo per „šikną“. Nebuvo skaudžiai. Prisimena jos reakciją. Jai prasidėjo isterija, krito ant žemės. Daugiau E. niekada nesudavė. Tai buvo vienintelis kartas. Tas pliaukštelėjimas nieko nepakeitė. Elgesio problemos prasidėjo nuo trečios klasės. Grįžusi iš mokyklos ji sakydavo, kad jos vaikai nemėgsta, auklėtoja užgaulioja. Pakeitė auklėtoją, tačiau po kelių savaičių vėl tas pats. Išaiškėjo, kad ji vogdavo iš vaikų pinigus, tačiau visada sakydavo, kad nieko nedarė. Nuo penktos klasės, kai atsirado kažkokių draugų, būdavo barnių dėl pamokų nelankymo, bet kažkaip išsispręsdavo. Vieną ar du kartus per mėnesį paimdavo iš E. telefoną pažiūrėti ir ištrinti programėles, nes skųsdavosi, kad telefonas lūžta. Būdavo, kad paimdavo telefoną, kai mamai nepavykdavo paimti. Buvo uždėjęs tėvų apsaugą, kad tam tikromis valandomis nesinaudotų telefonu, bet ji ją kažkaip „nulaužė“. Visada stengėsi jai padėti mokytis. Bandė su ja kalbėti gražiuoju, niekas nepadėjo. Būdavo dvi ar tris dienas viskas gerai, ir po to apsiverčia viskas antraip ir nebe tas vaikas. Jų klaida buvo ta, kad nesikreipė pagalbos į specialistus. Jis nuo 2021 m. 2 savaites dirba užsienyje, 2 savaites būna namie. Kai būdavo namuose, daugiausia konfliktų būdavo dėl pamokų ir telefono. Didesnių konfliktų būdavo, kai jis būdavo išvykęs. Po 2023 m. gegužės mėn. incidento žmona skambino ir papasakojo. Kalbėjo, kaip galėtų spręsti problemą. Jo pliaukštelėjimas su šiuo incidentu nesusijęs. Kai buvo su žmona išsiskyrę, pasiimdavo mergaites pas save. Jos jam nesiskųsdavo dėl mamos elgesio. Turi tik vieną diržą kostiumo kelnėse, spintoje. Namie yra ilgintuvo laidas. Dukros elgesyje depresijos požymių nepastebėjo. Kai vaikų teisės išsivežė E., ryšys su ja nutrūko. Negali „išsišnekėti“ su vaiku, kai šalia yra kažkas kitas. Skambino jai, bet ji nenorėjo kalbėtis. Nežino ir nepasakys, kodėl dukra jį apkalba.

Kaltinamasis V. J., apklausiamas 2023-05-31 ir 2024-05-30, ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus, kad E. yra užauginęs nuo kūdikystės – nuo 3 mėn. Ji jam yra kaip dukra, nors jos nėra įsivaikinęs. E. M. laidu per kojas tikrai nėra trenkęs, jos laidu niekada nėra mušęs. Vienintelį kartą prieš metus ar dvejus (2023-05-31) / trejus ar ketverius metus (2024-05-30) namuose yra sudavęs jai ranka per sėdmenis dėl to, kad ji necenzūriniais žodžiais vadino savo mamą J. J.. Ji po jo pliaukštelėjimo puolė į isteriją, klykė, šaukė, rėkė, verkė, tačiau ne dėl patirto smurto, o dėl nervų. Daugiau jokio smurto E. atžvilgiu nėra naudojęs (2 t., b. l. 157-160, 166-169).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamųjų kaltė, be jų dalinio prisipažinimo, visiškai įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusiosios parodymai

Mažametė nukentėjusioji E. M. 2023-08-11, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jai yra 12 metų. J. ir V. J. yra jos tėvai. Dabar gyvena su globėja. Prieš tai šeimoje buvo problemų. Pabėgo iš namų. Lankė pirmosios komunijos pamokėles, turėjo nueiti į bažnyčią, bet nenuėjo. Mama iš mokytojos sužinojo, kad ji nebuvo pamokėlėse, todėl susipyko su mama. Viskas įvyko namuose. Buvo vakaras. Namie dar buvo sesės S. ir U.. Tėtis buvo užsienyje. Mama labai supyko, trenkė į veidą ir pastūmė į sieną. Nenori sakyti, ką daro ir kokia būna mama, kai supyksta. Užrašo, kad mama supykusi mušasi (užrašą per klausimus pagarsina psichologė). Paaiškina, kad mama mušė ranka į veidą (parodo į kairį žandą). Vienu metu pataikė į kaktą ir žandą. Neatsimena, kiek kartų tą vakarą sudavė, gal kokius 3 kartus. Žymių neliko, skaudėjo neilgai, gal apie porą valandų. Skausmą vertina 6 balais iš 10. Tai įvyko jos kambaryje, niekas nematė, mama buvo labai pikta. Ji norėjo miegoti pas draugę, bet mama neleido. Ji kitą dieną pabėgo iš namų. Tai buvo ne pirmas kartas, kai mama mušė. Mušdavo ir anksčiau. Kai nesitvarkydavo kambario, su mama irgi susipykdavo. Susipykimai būdavo panašūs, mama ir sakydavo, ir darydavo. Nenori sakyti, ką dar mama darydavo be to, kad būdavo pikta. Užrašo, kad yra buvusi pastūmusi į sieną. Paaiškina, kad tai buvo seniai, ji buvo šeštokė. Dabar baigė 6 klasę, mama ją pastūmė, kai dar ėjo į mokyklą. Tai irgi įvyko jos kambaryje. Taip pat dėl reikalų su bažnyčia, nes ji nenorėjo eiti pirmosios komunijos. Ji stovėjo, o mama pastūmė iš priekio su rankom ar ranka, nepamena. Ji nuo smūgio nukrito ir pradėjo rėkti ant mamos. Mama labai pyko. Jos abi rėkė viena ant kitos. Jai skaudėjo nugarą, nes ja trenkėsi į sieną. Nelabai skaudėjo, skausmą vertina 4 balais iš 10. Mama plastikinės šluotos kotu ne kartą kirto per kojas. Yra buvę gal 6–7 kartus į kojas, kartais į rankas, maždaug kas 2 savaites. Pirmą kartą su šluota gavo gal 5 klasėje, o paskutinį kartą 6 klasėje, žiemą. Dažniausiai kiekvienu atveju būdavo vienas smūgis. Skaudėdavo visada. Skaudėdavo pora valandų, skausmą vertina 6 balais. Tėtis irgi kartais pykdavo. Tėtis yra mušęs diržu ir laidu. Su diržu mušdavo dažnai, nes ji neklausydavo ar pykdavosi su sesėm. Daug kartų yra mušęs diržu nuo 6–7 metų. Diržą pasiimdavo iš spintos, kuri yra jos kambaryje ir kurioje visi laiko savo drabužius. Užrašo, kad mušdavo diržu per užpakalį (pagarsina psichologė). Dažnai taip būdavo, nežino kiek kartų, bet daug, kai susipykdavo. Yra kliuvę ir į kojas, ir į rankas. Kai mažesnė buvo, dažniau mušdavo, gal kas savaitę, dabar rečiau. Kai buvo mažesnė, skaudėdavo, po to priprato. Mama matydavo, kai tėtis muša. Neatsimena, ar ji ką sakydavo. Nežino, kada buvo paskutinis kartas, gal 6 klasėje, rudenį. Yra vieną kartą mušęs su ilgintuvo laidu per abi kojas (parodo blauzdų vidurį), nes nėjo tvarkytis kambario. Skaudėjo, žymės matėsi visą mėnesį, bet pranyko. Vaikščiojo su kelnėm, todėl niekas nematė. Skausmą vertina 7–8 balais. Šis įvykis buvo 6 klasėje, žiemą, prieš Kalėdas, namuose, virtuvėje. Šiaip gerai sutardavo su abiem tėvais. Bet jei susipykdavo, būdavo nelabai gerai. Buvo pradėjusi rūkyti, mama dėl to labai pyko. Suprasdavo, už ką ją muša, nieko nereikėjo sakyti. Kai kažką prisidirbdavo, gaudavo. Draugams apie tai yra pasakojusi. Nesišnekėdavo su tėvais apie tai, kas buvo, tiesiog susitaikydavo. Kartais būdavo, kad ir be muštynių pasikalbėdavo. Apie tai, kad ją tėvai muša, sakė draugams grupėje per Messenger programėlę A. Z., klasiokei K. V., D. P., kuris bus vienuoliktokas, R. V., kuri eis į 8 klasę, K. iš 6 klasės, D. ir G., kurių pavardžių nepamena. „Normaliai“ pas globėją gyventi, bendravo su mama, kol neuždraudė. Yra pasiilgusi mamos ir tėčio, norėtų grįžti namo. Skaudžiausia yra viską prisiminti. Negalvoja, nes iškart apsiverkia (1 t., b. l. 30-32, b. l. 33 DVD diskas voke).

Rašytiniai įrodymai

E. M., gimusi (duomenys neskelbtini), yra J. J. ir R. M. dukra (1 t., b. l. 198). Mergaitės tėvas yra nusišalinęs nuo dukros priežiūros ir auklėjimo. J. J. (duomenys neskelbtini) susituokė su V. J., jiems gimė 2 dukros: (duomenys neskelbtini) S. J., (duomenys neskelbtini) U. J. (2 t., b. l. 59-60). J. J. dar turi (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų M. B. (2 ., b. l 60). J. J. ir V. J., jų paaiškinimais, yra išsituokę, tačiau gyvena kartu.

2023-05-19, 18.06 val. Bendrajame pagalbos centre užregistruotas J. J. pranešimas, kad dukra E. M. 7.20 val. iš namų išėjo į mokyklą ir iki šiol negrįžo. Vykdant paiešką nustatyta, kad E. M. yra pas draugę A., (duomenys neskelbtini). Atvykusiems pareigūnams E. M. nurodė, kad konfliktavo su mama dėl to, kad ji vakar nenuėjo į bažnyčią, pirmosios komunijos pamoką. Dėl konfliktų nenori grįžti namo. E. M. 20.25 val. perduota mamai J. J. (1 t., b. l. 199-200).

2023-05-25 Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Klaipėdos apskrities VTAS, VTAS) pranešime dėl galimo smurto prieš mažametę E. M., gimusią (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad vaiko teisių apsaugos skyrius Skuodo rajone, 2023-05-24, vertindamas vaiko E. M. situaciją, išklausė jos nuomonę. Vaikas teigė, kad praėjusį ketvirtadienį, t. y. 2023-05-18, mama J. J. namuose rankos delnu vieną kartą jai sudavė į dešinį skruostą bei pastūmė į sieną. Ant vaiko veido, rankų, kojų sumušimo žymių, mėlynių ar nubrozdinimų nesimatė. Paklausus, ar skaudėjo, E. atsakė, kad nelabai skaudėjo, nes yra pripratusi. Mama prieš mėnesį laiko jai trenkė su šluota (kur nenurodė), o tėtis (mamos sutuoktinis) seniau, kada tiksliai nepamena, jai yra trenkęs su laidu per kojas, buvo net žymė (1 t., b. l. 1-5).

Klaipėdos apskrities VTAS 2023-05-22 gavo iš Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK informaciją apie galimą vaiko E. M. teisių pažeidimą ROIK: 0123000282337 (asmens paieška) ir vertino vaiko situaciją. Nustatyti rizikos veiksniai: 26.1. vaikas patyrė ir (ar) patiria savo atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje – t. y. 2025-05-18 mama J. J. rankos delnu vieną kartą sudavė į dešinį skruostą bei pastūmė į sieną, prieš mėnesį trenkė su šluota; tėtis (mamos sutuoktinis) yra trenkęs laidu per kojas; 26.10 kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui – t. y. mamos ir dukros E. tarpusavio konfliktai daro neigiamą įtaką visai šeimai; mama negeba rasti bendros kalbos, kompromisų su dukra, galimai pasirenka netinkamas auklėjimo priemones. Nustatytas vaiko apsaugos poreikis. E. M. laikinai apgyvendinta Skuodo socialinių paslaugų šeimai centre, budinčio globėjo šeimoje. Motinos J. J. šeimai inicijuota atvejo vadyba ir sudaryta mobilioji komanda (1 t., b. l. 158-159, 160-170-172).

Vaiko situacijos vertinimo 2023-05-26 anketoje Nr. 5VSV- 2180 (1 t., b. l. 160-170), be kita ko, užfiksuota, kad vaiko situacijos aptarimo su vaiku metu, 2023-05-24, E. M. nurodė, kad: nesutaria su mama; mama jai liepia eiti į pirmos komunijos pamokas, o ji nenori, yra neatsiskaičiusi 15 maldų; ji su mama negali pasikalbėti, kai ji „prisidirba“, mama ant jos nuolat šaukia, jos nesupranta; praėjusį ketvirtadienį (t. y. 2023-05-18) mama namuose rankos delnu vieną kartą jai sudavė į dešinį skruostą bei pastūmė į sieną, nelabai skaudėjo, nes yra pripratusi; mama prieš mėnesį laiko jai trenkė su šluota (kur nenurodė), o tėtis (mamos sutuoktinis) jai yra trenkęs su laidu per kojas, buvo net žymė; mama jai nenuperka reikiamų rūbų, todėl rūbų gauna iš draugių (1 t., b. l. 162). Ant vaiko veido, rankų, kojų sumušimo žymių, mėlynių ar nubrozdinimų nesimatė (1 t., b. l. 160-172, 162).

Vaiko situacijos vertinimo 2023-05-26 anketoje Nr. 5VSV- 2180 (1 t., b. l. 160-172), be kita ko, užfiksuota, kad vaiko situacijos aptarimo su motina metu, 2023-05-24, J. J. nurodė, kad apie metus laiko kyla sunkumų dėl dukros elgesio. Dukra nepagarbiai kalba, atsikalbinėja, bėga iš pamokų, yra susiradusi vyresnių draugų, kurie daro jai neigiamą įtaką. Į drausminimus nereaguoja, grasina, kad pasiskųs vaiko teisėms. Sakė, kad padarys taip, kad iš jos bus paimti visi vaikai. 2023-05-18 dukra negrįžo į namus, neatsakė į skambučius ir žinutes. Nerimavo, todėl kreipėsi į policiją. Prieš tai buvo susipykusi su E., bet jos nemušė, pati E. yra jai įdaužusi. Pripažįsta, kad jai ir vaikui reikalinga pagalba (1 t., b. l. 163).

Skuodo socialinių paslaugų šeimai centro 2023-05-30 rašte nurodyta, kad konsultuojant pas budinčią globotoją apgyvendintą paauglę E. M., iš jos gavo informaciją apie galimą smurtą namuose prieš ją ir jos seseris S., gimusią (duomenys neskelbtini), ir U., gimusią (duomenys neskelbtini). Mergaitė individualaus pokalbio metu nurodė, kad jos mama J. J. prieš ją smurtauja maždaug 2 metus; taip pat smurtauja prieš jos seseris, tik rečiau, nei prieš ją. Mama smurtauja mušdama ranka, diržu, tranko į sieną. Mama dažnai namuose vartoja alkoholį (1 t., b. l. 177-178). Atlikus vaikų –S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir U., gimusios (duomenys neskelbtini), situacijų vertinimus vaikų teisių pažeidimų nenustatyta (1 t., b. l. 182-189, 190-197).

Skuodo rajono savivaldybės mero 2023-06-19 potvarkiu Nr. M2-98 E. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuo 2023-06-14 nustatyta laikinoji globa; vaiko globos vieta nustatyta Skuodo socialinių paslaugų šeimai centro budinčios globotojos (ID BG020), atliekančios vaiko priežiūrą, gyvenamojoje vietoje; vaiko laikinuoju globėju paskirtas Skuodo socialinių paslaugų šeimai centras (1 t., b. l. 54-55). Atstovauti E. M. 2024-02-05 įgaliota ir 2024-03-04 nutarimu paskirta globos koordinatorė R. S. (1 t., b. l. 56, 57-58).

(duomenys neskelbtini) progimnazijos 2023-06-01 charakteristikoje nurodyta, kad E. M. mokosi 6c klasėje. Mokymosi pasiekimai vidutiniai. Trūksta mokymosi motyvacijos, turi neigiamų įvertinimų. Mėgsta nelankyti sunkesnių pamokų. Klasėje daug draugų neturi, nes renkasi draugus, kurie jos klauso. Mergaitė uždara, nelabai mėgstanti draugauti su klasės mokiniais. Su auklėtoja ir psichologe noriai bendrauja, pasikalba, pasitaria (1 t., b. l. 175-176).

(duomenys neskelbtini) progimnazijos 2023-10-12 rašte (atsakyme į 2023-10-09 užklausimą) nurodyta, kad E. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), po įvykio psichologo pagalba mamos prašymu buvo teikiama nuo 2023-05-23. Mergaitė buvo konsultuojama dėl konfliktų namuose. Konsultacijos vyko 2 kartus per savaitę iki 2023-06-16. Kontaktas su mergaite konsultacijų metu geras, noriai pasakojo apie konfliktus namuose ir su klasės draugais. Konsultacijų metu buvo nerimastinga, akyse pastebimos ašaros. Mergaitės teigimu, jai trūksta bendravimo su mama, mamos dėmesio, pagyrimų, paskatinimų. Psichologo konsultacijos atnaujintos nuo 2023-09-05 globėjos prašymu. Mergaitė globėjų šeimoje jaučiasi gerai (psichologė L. Š.). E. M., 7c klasės mokinei, nėra paskirta nuolatinė socialinio pedagogo pagalba. Socialinio pedagogo pagalba 2022–2023 m. m. buvo epizodinė, sprendžiant mergaitei iškilusias mokyklos lankymo, elektroninių cigarečių naudojimo klausimus. Apie iškilusias problemas socialinė pedagogė informavo mamą, spręsti problemų mama kviesta į Vaiko gerovės komisijos posėdį (socialinė pedagogė G. A.) (2 t., b. l. 21-22). Papildomai 2024-04-09 rašte (atsakyme į 2024-03-26 užklausimą) nurodyta, kad atnaujinus psichologo konsultacijas, jos teikiamos 2–3 karus per mėnesį. Stebimas polinkis apgaudinėti (mokykloje sako, kad klasėje su draugais viskas gerai, o socialiniams darbuotojams sako, kad patiria patyčias). E. M. nuo 2024-03-22 dalyvauja ankstyvosios intervencijos programos užsiėmimuose (2 t., b. l. 29-30).

Skuodo socialinių paslaugų šeimai centro 2023-11-10 rašte (atsakyme į 2023-11-09 užklausimą), nurodyta, kad E. M. pas psichologę lankėsi nuo 2023-07-25 iki 2023-08-22 (įvyko 3 konsultacijos) (2 t., b. l. 25-26).

Skuodo socialinių paslaugų šeimai centro 2024-11-19 protokole užfiksuota, kad 2024-11-19 vykusio individualaus globos koordinatorės R. S. ir globotinės E. M. bei budinčios globėjos susitikime, kurio pokalbio tikslas: aptarti kylančius iššūkius, vykdant budinčio globotojo veiklą, E. M. nurodė, kad: su jos interesais pareikštu ieškiniu dėl žalos atlyginimo sutinka; posėdžio metu susitaikyti su mama ir patėviu nenori ir nesutinka; jaučiasi įskaudinta, nusivylusi ir tėvams nereikalinga; dėl savo pateiktų parodymų neabejoja, parodymai yra teisingi (3 t., b. l. 109).

Plungės apylinkės teismo 2024-12-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7078-669/2024, įsiteisėjusiu 2025-01-11, J. J. terminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečio vaiko E., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (3 t., b. l. 123-132).

Nukentėjusiosios įstatyminės atstovės ir liudytojų parodymai

Nukentėjusiosios E. M. įstatyminė atstovė R. S. 2024-11-18 ir 2025-01-08 teisiamajame posėdyje parodė, kad yra atvejo koordinatorė. E. M. 2023-05-22 buvo apgyvendinta pas globėją. Laikina globa nustatyta 2023-06-19. Jos ir mergaitės susitikimai vyksta ne mažiau kaip kartą per savaitę, yra ne trumpesni nei 0,5 valandos. Kai ji ateidavo į socialinių paslaugų centrą, susitikimai vykdavo ir du kartus per savaitę. Kalbasi apie tai, kaip sekasi mokykloje, dėl ko kyla emocijos, kaip sekasi su draugais, kaip jaučiasi. Mergaitė su ja yra pakankamai atvira. Nėra pastebėjusi, kad E. jai meluotų. Individualių susitikimų metu mergaitė pasakojo, kad prieš ją buvo smurtaujama dėl jos netinkamo elgesio, dėl nuolatinio naudojimosi telefonu, dėl mokymosi sunkumų, nesitvarkymo. Sakė, kad dažnai ir iš tėvo, ir iš mamos gaudavo už netinkamą elgesį, kad mama mušdavo ranka per veidą ir su šluota, o patėvis su diržu ir laidu. 2023 m. rudenį E., vizito pas ją metu, pasakojo, kad prieš ją smurtavo ir su laidu, ir su diržu, ir su ranka. Tuo metu kartu buvo ir mergaitės globėja. Smulkiai smurto aplinkybių neklausinėjo. Kalbėjo apie tai, kiek seniai prasidėjo tos problemos. Tai ji įvardino, kad seniai. Įvardino, kad yra patyrusi ir patyčias pradinėse klasėse. Išgyveno, kad negali gyventi kartu tėvais. Jautė, kad V. J. kitas dvi seseris myli labiau, jautėsi dėl visko kalta ir nereikalinga šeimoje. Taip pat sakė, kad ir kita sesuo buvo mušama. Paskutinis konfliktas kilo dėl pirmos komunijos pamokų nelankymo. Kalbėdama apie situaciją namie, ji dažnai būdavo įsitempusi, verkdavo, kalbėdavo, kad pyksta, kad nepritaria tokiam auklėjimo būdui. Tačiau tuo pačiu ji normalizuodavo tokį auklėjimo būdą, kaip savo netinkamo elgesio pasekmę. Su biologine mama susitikimai buvo pradėti 2024-01-23, su V. J. – 2024-05-02. Buvo numatyti susitikimai du kartus per savaitę. Mergaitė buvo pasiilgusi tėvų, tuo pačiu bijojo, buvo nedrąsi. Susitikimai su mama buvo įvairūs. Vieni ramūs, kiti emociškai jautrūs – su medikų pagalba, užsirakinimu tualete. Susitikimų metu dažnai buvo kalbama apie mergaitės silpnąsias puses, kas keldavo konfliktines situacijas. Būdavo taip, kad tą susitikimo valandą vaikas būdavo tardomas ir eidavo į tuos susitikimus, kaip į kokią prievolę. Po susitikimų bandė išsiaiškinti aštrių emocijų priežastis. Mergaitė dalindavosi, kad pyksta ant mamos, netiki, kad ji gali būti tokia rūpestinga, nes ji to namie nepatyrė. Niekas nesirūpino jos mokymosi rezultatais, nesirūpino jos higiena, o susitikimo metu mamai neva viskas labai rūpi. Dėl to E. jausdavo stiprų pyktį, su tuo dirbdavo ir psichologai. Po vieno susitikimo buvo iškviesti medikai, nes mergaitė krito ant žemės, apėmė isterija, pradėjo rauti sau plaukus. Tokia isterija kilo dėl to, kad mama paklausė, kaip mokslai ir kodėl gavo tokius pažymius. Ji pykdavo, kad jai rodo perdėtą dėmesį, sakydavo, kad netiki tuo, ką šneka. Būdavo ir lengvesnių susitikimų, kai mama pasakodavo kažką apie save, kas vyksta namuose. Jai buvo jautru, kalbant apie seseris. Jaudinosi, kad negali su jomis matytis. Su V. J. vykdavo kitokie susitikimai. Namie E. santykiai su tėvu buvo šiltesni, mažiau konfliktiški, jis būdavo nuolankesnis. Mama daugiau drausmindavo, pykdavo, šaukdavo. Buvo du susitikimai su sesėmis. Susitikimai su močiute vyko du kartus: 2023 m. spalio mėn., gruodį močiutė pranešė, kad sega ir susitikimų nebus. Daugiau su močiute nekontaktavo ir negavo atsakymo, dėl kokių priežasčių susitikimai su močiute nutrūko. Ji, kaip koordinatorė, susitikimų metu bandydavo pasiūlyti tėvams, kaip megzti pokalbį, kad vaikas suprastų, kad jį myli ir nori, kad sugrįžtų. Susitikimų metu ragino tėvus pasakoti, kaip jiems sekasi, o ne vien prašyti E., kad ji pasakotų apie save, prašė, kad jie papasakotų, kaip jos laukia namuose, kad ją myli. Susitikimų metu matėsi, kad mama nori atstatyti ryšį. Po kiekvieno susitikimo kalbėdavo su mama, kas pavyko, kas nepavyko, kaip galėtų būti koreguojamas elgesys. Paskutinis susitikimas vyko 2024-08-05. Mergaitė pavadino sesę necenzūriniu žodžiu. Tėtis įtūžo, išėjo iš susitikimo. Mama liko. E. pradėjo verkti, ją ištiko isterija. Po to ji pareiškė norą, kad susitikimai būtų nutraukti. Bandė šnekėtis, bet ji pasakė, kad nebenori susitikimų. Po kurio laiko vėl organizavo individualų susitikimą, tačiau mergaitė nuomonės nekeitė. Įsitikino, kad ji yra nereikalinga ir nemylima. Per tą laikotarpį, kol nevyko susitikimai, ji sulaukė tik vienos žinutės iš mamos – sveikinimo per gimtadienį, ir sesuo parašė žinutę, kodėl ji nenori grįžti namo. Mergaitė nesakė jai, kad 2024 m. spalio mėn. susirašinėjo su pussesere A.. E. pažintys, susijusios su seksualiniu priekabiavimu, buvo prasidėjusios jai esant biologinėje šeimoje ir išliko globėjos šeimoje. Ji visada ieškodavo draugų, kad pakeltų savivertę. Mama ir močiutė žinojo apie vyresnius vaikinus, bet nedraudė bendrauti ir neskatino nebendrauti. Praėjus kuriam laikui po vaiko paėmimo apie tuos vyresnius draugus sužinojo globėja ir nutraukė tuos ryšius. Kai mergaitė atvyko pas budinčius globėjus, sakė, kad serga astma, reikalingas gydymas. Nuvykus pas pulmonologą nustatyta, kad gydymas nereikalingas. Mergaitė pradėjo skųstis, kad mirguliuoja akyse. Gydytojas okulistas nustatė, kad tai dėl nervinio pobūdžio akies raumens per greito susitraukimo, ir kad reikalingi akiniai. Mergaitė turėjo problemų dėl miego, tačiau atsiradus dienotvarkei, griežtai ribojant telefoną, problemos išnyko. Mama mergaitei išlaikymą teikia minimaliai – yra davusi čekį iš rūbų parduotuvės, nupirkusi striukę ir batus bei 20 Eur. V. J. yra skyręs 80 Eur. Paskutinio susitikimo (prieš 2024-11-18 posėdį) metu klausė E., kaip ji jaučiasi. Sakė, kad dabar yra viskas gerai. Ji pyksta dėl to, kas yra įvykę (3 t., b. l. 98-100).

Liudytoja D. Z. 2024-11-06 teisiamajame posėdyje parodė, kad E. atsirado pas ją prieš pusantrų metų. Davė jai atskirą kambarį. Mergaitė buvo neprižiūrėta. Buvo problemų dėl higienos. Išsiaiškino, kad ji miega su rūbais. Pasikalbėjo, kad taip negalima ir viskas išsisprendė. Nustatė, kad kompiuteris paimamas 8 val. vakare, o telefonas 10 val. vakare. Telefone yra uždėta tėvų kontrolė. Dėl to jokių konfliktų nekilo. Turi dvi 14 ir 4 metų dukras, nuolatinėje globoje yra berniukas ir E.. Namuose E. nesikeikia, neatsikalbinėja, jokių isterijų nėra. Draugauja su kaimynystėje gyvenančia R. G.. Buvo pas E. rasta elektroninė cigaretė. Buvo pokalbis. Kol kas jokių konfliktų nebuvo. 2023 m. vasarą mama pasakė, kad reikia mergaitę nuvesti pas gydytoją dėl astmos. Nuvežė pas gydytoją, tačiau astmos jai nerado. Atliko tyrimus dėl alergijos, bet nieko nerado. Mergaitė pradėjo nešioti akinius, nes turi nervinio pobūdžio stigmą. Lanko mokyklą. Mokinasi normaliai. Praėjusiais metais turėjo eiti pataisų. Nuolat tikrina jos telefoną. Neleidžia bendrauti su vyresniais vaikinais. E. jai sakė, kad mama leisdavo. E. grįžta namo apie 15 val. ir daugiausia būna namuose. Leidžia jai kartais kelioms valandoms išeiti į miestą pas draugus. Ji gauna 3 Eur į dieną kišenpinigių. Ji (globėja) bendrauja su auklėtoja, psichologe. Visi ja džiaugiasi. E. du kartus per mėnesį eina pas psichologę R.. E. pasakojo, kad 5 klasėje pradėjo rūkyti ir gerti. Sakė, kad mama turėdavo namie alkoholio likučių, kuriuos ji nešdavosi į mokyklą ir gerdavo. Mama ją bardavo, bet ji neklausydavo ir su mama negražiai kalbėdavo. Tėtis užstodavo mamą ir mušdavo ją su diržu. E. sakė, kad ją mušdavo ir mama, ir tėtis. Mušdavo ir su ranka, ir su laidu, ir su diržu. Nekonkretizavo, kada ją mušė, kokiu laikotarpiu ir kiek kartų. Klausė jos, kodėl niekam nesiskundė, kad ją mušą. Ji atsakė, kad žinojo, už ką gaudavo, ir buvo gėda. E. tema apie mamą ir tėtį yra sunki. Iš pradžių paklausus, ar nori grįžti namo, ji sakydavo, kad nori. Dabar nori gyventi pas globėjus. Ji dalyvavo E. susitikimuose su mama. Susitikimų pradžioje iš karto pasigirsdavo mamos priekaištai dukrai. Tada E. užsidaro. Vieno susitikimo metu, kuriame ji nedalyvavo, E. buvo isterija. Ji sakė, kad jai nepatinka, kai mama pradeda ją barti. Taip pat pasakojo, kad tokie isterijos priepuoliai yra buvę du kartus namie, bet nepaaiškino dėl ko taip atsitiko. E. pasidarė emociškai geriau, kai susitikimų su mama nebebuvo. Su močiutėmis ji nebendrauja. Sakė, kad močiutė klausinėja nesąmonių. Su biologiniu tėvu susirašinėja telefonu. Iš tėvų išlaikymo negauna. Mama yra nupirkusi žieminę striukę ir batus. Nematė, kad E. susirašinėtų su A. J.. Vakar (t. y. 2024-11-05) klausė E., su kokiais giminaičiais susirašinėjo. Ji sakė, kad daugiau su nieko nesusirašinėjo. Taip pat vakar (t. y. 2024-11-05) E. dar kartą pasakė, kad ją mušdavo rankomis, diržu ir laidu. Sakė, kad patėvis mušė su laidu. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pirmą vakarą, kai atsikraustė, mergaitė papasakojo apie smurtą. Tada neklausinėjo kada, kaip ir kiek kartų ją mušė. Ji apie tai papasakojo vėliau (3 t., b. l. 79-80).

Liudytoja D. Z. ikiteisminio tyrimo metu, 2023-10-09, parodė, kad ji yra E. M. laikina globėja. Mergaitė jos namuose gyvena nuo 2023 m. gegužės mėnesio pabaigos. Jos sutaria gerai, jokių didelių problemų su ja neturi. Buvo atvejis, kad mergaitė, gyvendama jos namuose, vieną kartą pabėgo iš pamokų. Apie tai pranešė auklėtoja. Tada su vyru nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, ten ją atrado. Ji buvo pasimetusi. Nepaaiškino, kodėl pabėgo iš pamokų. Pačioje pradžioje, kai paklausė, kas nutiko namuose su tėvais, E. pasakė, kad mama yra keletą kartų užtrenkusi į kuprą ir rėkauja namie. Kad patėvis ją muštų ar skriaustų, neužsiminė. Daugiau šia tema nekalbėjo, nes mergaitei ta tema nepatikdavo, ji užsidarydavo. Jai susidarė įspūdis, kad ji yra tokia mergaitė, kuri savo tikslų siekia bet kokia kaina. Neprieštarauja išsakytoms pastaboms, būna, kad susigraudina, tačiau po to padaro viską, kaip jai reikia. Girdėjo, kad E. draugystes užmezga labai greitai, po to vaikams nurodinėja ir daro jiems neigiamą įtaką. Pastebėjo, kad yra gudri, linkusi meluoti ir fantazuoti. E. elgiasi ir yra subrendusi ne pagal amžių. Paklausus, ar nori grįžti į namus, ar pasiilgo tėvų, sesių, E. atsakydavo, kad labiausiai pasiilgo brolio. Jai tai pasirodė labai keista, nes brolis su jais jau seniai negyvena (1 t., b. l. 67-70).

Nepilnametė liudytoja A. Z., apklausiama 2024-05-27, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. M. yra buvusi draugė, šiuo metu su ja nebedraugauja. E. M. yra kelis dalykus užsiminusi apie savo santykius su tėvais. Ji maždaug prieš metus buvo užsiminusi, kad namuose patiria fizinį smurtą. Neatsimena tiksliai E. žodžių, ji sakė kažką tokio, kad „mane muša namuose“. Neįvardijo šeimos narių, iš kurių patiria smurtą, daugiau apie smurtą nepasakojo ir nedetalizavo. Sakė, kad nesutaria su mama. Apie tėtį niekada nieko nėra pasakojusi. Ji iš pokalbių, kai kalbėdavosi apie gyvenimą, suprato, kad E. turbūt smurtą patiria iš mamos. Nežino, kodėl E. prieš metus pabėgo iš namų, ji nesakė. Kai E. pabėgo iš namų, jos mama neleido pas ją miegoti ir sakė, kad kvies policiją (1 t., b. l. 83-86, b. l. 87 DVD diskas voke).

Nepilnametė liudytoja R. V., apklausiama 2024-05-27, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad žino E. M., lanko tą pačią mokyklą, tačiau jos nėra klasiokės ir draugės, jos beveik nepažįsta, su ja nebendrauja, tik pasisveikina. Seniau buvo paklaususi apie jos pabėgimą iš namų. Ji sakė, kad nenori grįžti į namus. Nenurodė jokių pabėgimo priežasčių ir nepasakojo, kad ją namuose būtų skriaudę tėvai (1 t., b. l. 73-76, b. l. 77 DVD diskas voke).

Nepilnametės K. V. įstatyminė atstovė nesutiko, kad jos dukra būtų apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 98).

Liudytoja V. P. 2024-11-06 teisiamajame posėdyje parodė, kad yra E. auklėtoja nuo 5 klasės. Ji buvo labai uždaras vaikas ir su ja, ir su kitais. Turėjo tik vieną draugę – klasiokę K. V.. E. niekada nesakė jai, kad prieš ją kažkas smurtavo. Ji penktoje klasėje dažnai bėgdavo iš pamokų: per savaitę beveik nuolat praleisdavo po dvi pamokas, dažniausiai paskutines. Dėl to skambindavo mamai ir spręsdavo problemą. Mergaitė meluodavo dėl pamokų. Sugalvodavo, kad jai reikia kur nors eiti, nors nereikėdavo. Buvo radusi pas ją elektroninę cigaretę ir kreipėsi į spec. pedagogę. Penktoje klasėje buvo vienas vagystės atvejis – mergaitė buvo pasidėjusi ant stalo pinigėlį ir jis dingo. Išsiaiškino, kad paėmė E.. Iš vaikų tėvų nebuvo skundų dėl paimtų pinigų. Pradinių klasių auklėtoja pasakojo, kad E. mėgdavo paimti pinigus iš kitų vaikų. Klasiokai sakydavo, kad mergaitė keikiasi. E. neapkalbėdavo kitų vaikų. E. vieną kartą, kai ji paėmė iš jos telefoną, labai supyko, buvo grubi ir ant jos šaukė. Anksčiau nebuvo jos tokios mačiusi. E. mama dažnai skambindavo ir klausdavo, kaip sekasi dukrai. Su mama bendraudavo tik telefonu, mama į susirinkimus neidavo. Su V. J. nėra bendravusi. Prašė, kad nueitų ir E., 5–6 klasėje lankėsi pas mokyklos psichologę L. Š.. Nežino, kiek kartų. Žino, kad E. 6 klasėje pavasarį buvo paimta iš šeimos ir šiuo metu gyvena pas globėją. Dabar ji yra žymiai atviresnė, nori bendrauti ir turi daugiau draugių. Jos elgesys labai pagerėjo. Pasidarė nebe tokia grubi, tvarkingesnė, labiau prisižiūri save. Nepraleidinėja pamokų, pagerėjo pažangumas. Ji pati pasakė jai, kad dabar yra pas globėją. Papasakojo, ką globėja leidžia, kokios yra taisyklės namuose. Sakė, kad yra patenkinta globėja. Dabar jos geriausia draugė yra mergaitė iš to paties kaimo (3 t., b. l. 78-79).

Liudytoja R. R. 2024-11-14 teisiamajame posėdyje parodė, kad yra kaltinamosios J. J. mama. E. M. yra jos anūkė. Dukra davė paskaityti kaltinamąjį aktą. Jos vaikai (J. J. ir V. J.) kaltinami nepriežiūra, smurtu, bet tai netiesa. E. visada buvo gerai prižiūrima. Gyvena apie 50 km atstumu nuo dukros namų. Būdavo pas dukrą kartą ar du per mėnesį. Jei atvažiuodavo per mokslo metus, tai namie būdavo viena pati dukra. Kai atvykdavo vasarą, namie būdavo ir vaikai. E. atvažiuodavo pas ją į svečius kartą per savaitę, dažniausiai savaitgaliais. Nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. gegužės su E. susitikdavo pakankamai dažnai, tačiau, kiek kartų, pasakyti negali. Žino, kad jokio smurto nebūdavo, nes jai nei E., nei S. nieko apie tai nepasakojo. Jos niekada nesakė, kad jas skriaudžia. E. dėl smurto nesiskųsdavo ir iš jos elgesio nesimatė, kad prieš ją būtų smurtaujama. Dukra skųsdavosi, kad E. nelanko mokyklos, laiku negrįžta namo. Mokino anūkę, kad reikia lankyti mokyklą, mokytis, gerbti vyresniuosius. Kai pasakydavo ką nors griežčiau, tada sulaukdavo „iškoliojimo“. Apie tą įvykį (2023-05-18) žino iš dukros ir anūkės S.. Ilgą laiką nežinojo, kad vaikas buvo paimtas iš šeimos. Sužinojo tik praėjus kelioms savaitėms po paėmimo, tada, kai vaikai turėjo eiti pirmosios komunijos. Susitiko su E. vaikų teisių ar socialinių paslaugų centre maždaug po 1,5 mėnesio, po to, kai sužinojo apie jos paėmimą. Bendravo dviese. Klausė E., ar mušė, bet ji nieko neatsakė. Dar keletą kartų buvo susitikimuose, taip pat bendravo telefonu ir žinutėmis. Buvo porą kartų atsitiktinai susitikusios mieste. Kalbėjo apie tai, kaip sekasi, kaip sveikata. Mano, kad E. buvo nuteikinėjama vaiko teisių. Buvo atvejis, kai mergaitė papasakojo, kad globėja neleidžia jos į būrelį. Tada R. ir globėja iškart pripuolė tai neigti. E. sakė, kad norėtų pas ją gyventi, jei ji leistų (duomenys neskelbtini) susitikti su draugais. Nežino, kodėl E. neapsigyveno pas ją. Apie metus jos nebendrauja, ryšys nutrūkęs. E. neatrašo į žinutes ir neatsiliepia į skambučius. Per V. J. mamą sužinojo, kad E. nenori turėti nieko bendro su šia gimine. Kol kas nesiėmė jokių veiksmų, kad atnaujintų ryšį su E.. Kita anūkė A. prieš pusantro mėnesio susirašė su E. (3 t., b. l. 89-90).

Liudytoja S. R. 2024-11-18 teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba medicinos psichologe. E. M. pradėjo konsultuoti 2024 m. pradžioje, gal pavasarį, ir konsultuoja iki šiol. Konsultacijai užregistravo globėja dėl mergaitės emocinių problemų. Globėja papasakojo, kad E. gyvena su ja ir kad bus sprendžiama, ar E. grįš pas tėvus. Konsultacijos vykdavo kartą per savaitę ar per 2 savaites, kaip užregistruodavo globėja. Konsultacijos trukmė – viena valanda. Mergaitei pradėjus lankytis, užmezgė kontaktą. Pirmoje konsultacijoje mergaitė buvo nedrąsi ir vengė žiūrėti į akis, bet tai yra natūralu. Nepamena mergaitės nusiskundimų pirmo susitikimo metu. Neįvardino, kad norėtų grįžti į savo biologinę šeimą. Konsultacijų metu ji dalindavosi išgyvenimais, emocijomis. Dirbdavo su tuo, „ką ji atsinešdavo“. Tai buvo įvairūs dalykai, tokie kaip kylančios problemos mokykloje, kylančios problemos tą dieną ar šiaip kokie išgyvenimai. Konsultacijos tikslas yra dirbti su emocijomis, kokias ji „atsineša“, čia ir dabar. Mokėsi, kaip tvarkytis su kylančiomis emocijomis. Vaiko emocinė būklė po trijų ar keturių mėnesių darbo (konsultacijų) pasikeitė. Ji tapo ramesnė, emociškai užaugo. Pasirodė, kad su viskuo geba tvarkytis ramiau. Kurį laiką mergaitė visai nesidalino tema apie paėmimą iš šeimos. Ji tik pasakė, kad buvo konfliktas, kilo nesutarimų šeimoje ir dėl to gyvena pas globėją, bet išsamiai nieko nepasakojo. Nekalbėjo apie savižalą. Nepastebėjo depresijos ir savižalos požymių. Po susitikimų su biologine šeima mergaitė jausdavosi įvairiai. Būdavo, kad sakydavo, jog sekėsi gerai, buvo laiminga. Būdavo ir susierzinusi, bet niekada konkrečiai nėra pasakiusi dėl ko kilo tokios emocijos. Pati mergaitė pasakydavo, kad yra po susitikimo. Nedetalizuodavo aplinkybių. Iš pradžių buvo nesutarimų su globėjais, bet vasarą sakė ir dabar sako, kad tarp jos ir globėjos yra viskas gerai. Konsultacija yra fiksuojama asmens sveikatos istorijoje. Įrašai yra trumpi, nurodoma tik „su kokiomis emocijomis asmuo atėjo“. Pas ją vienai konsultacijai buvo atvykusi mergaitės mama J. J.. Tai galėjo būti vasarą. Iš jos išgirdo, kad kreipiasi dėl to, jog įstaigoje buvo pasakyta, kad ji privalo ateiti konsultuotis. Iš pokalbio su ja suprato, kad konsultuoja jos dukrą. Pasakė jai, kad negali būti jos psichologė, nes konsultuoja jos mergaitę. Mano, kad mamai buvo tikslinga tęsti konsultacijas pas kitą psichologą. Kontaktas su klientu užsimezga pirmo susitikimo metu. Vėliau kontaktas tik gilėja. Jei kontakto nėra, paprastai asmuo nebeateina. Niekada netikrino mergaitės pateiktos informacijos. Jai nekilo įtarimų, kad mergaitė meluotų (3 t., b. l. 96-97).

Liudytoja L. Š. 2024-11-18 teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba psichologe (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Turi 17 metų psichologės darbo stažą mokykloje. E. M. pas ją į konsultacijas ateidavo epizodiškai, priklausomai nuo problemų. Problemos buvo dėl mokymosi, santykių su bendraklasiais, dėl patyčių, mokyklos nelankymo. Ji dėl konfliktų kaltindavo draugus. Dėl mokymosi rasdavo visokių būdų pasiteisinti, kad neturi knygų, neturi laiko, nesupranta. Jei gerai pamena, konsultacijos prasidėjo 3 klasėje. Konsultavo ją apie 3,5 metus: 2 metus iki paėmimo ir apie 1,5 metų po paėmimo, nuo 2024 m. rudens mergaitė nebesilankė. Būdavo apie 10 konsultacijų po 45 min per metus. Iki paėmimo iš šeimos mergaitė pas ją lankėsi dažniausiai mamos iniciatyva, susitikimus derino mama. Kai buvo paimta iš šeimos, susitikimai vyko iki mokinių atostogų globėjos iniciatyva. Prieš įvykį, dėl kurio buvo paimta iš šeimos, buvo atėjusi į konsultaciją mamos prašymu dėl kylančių konfliktų. Mergaitė iki paėmimo nepasakojo jai apie smurtą. Pasakojo tik apie konfliktus. Konfliktai namuose buvo dažni: dėl neatliktų namų darbų, praleistų pamokų. Mergaitė dėl neatliktų namų darbų sakydavo, kad pamiršo, nenorėjo, buvo pavargusi. Neklausė jos, ar prieš ją yra smurtaujama. Neturėjo praktikos, kad vaikas gėdytųsi pasakyti, kad prie jį smurtaujama. Matė problemą dėl vaiko nepriežiūros: vaiko plaukai būdavo neišplauti ir netvarkingi, rūbai nešvarūs. Matėsi, kad namie vyksta nesutarimų ir mama neranda būdų susikalbėti. Kalbėjo su mergaite apie savęs priežiūrą. Mano, kad jos tokią išvaizdą lėmė konfliktai su draugais, o sunkumai moksluose kildavo dėl konfliktų namuose, nes namie nebuvo rėžimo. Nepastebėjo suicidinių minčių ir savižalos požymių. Mamos nekonsultavo, nes mokykloje tėvams pagalba neteikiama. Rekomendavo mamai kreiptis kartu pas psichologą. Nepastebėjo, kad situacija prieš ir po paėmimo būtų pasikeitusi, jos bendravimas su ja (psichologe) nepasikeitė. Po paėmimo konsultacijose mergaitė buvo liūdna ir pasimetusi, jaudinosi, kad yra paimta iš šeimos. Vėliau jos būsena stabilizavosi. Po paėmimo konsultacijose verkdavo, iki paėmimo neverkdavo. Globėja jai pasakė, kad yra iškelta byla dėl smurto. Tačiau ji ir po paėmimo neklausė mergaitės apie smurtą, nes žinojo, kad bus ekspertizė ir kad vaikas nebūtų nukreipiamas ne ta linkme. Mergaitei gyvenat globėjų šeimoje, nuo rudens pagerėjo mokymosi rezultatai ir elgesys su bendraamžiais, kildavo mažiau konfliktų. Pripratusi prie naujų sąlygų pas globėjus, ji jautėsi geriau. Negalėtų pasakyti, kad mergaitė iškreiptų įvykių faktus. Nežino ir negali paaiškinti, kodėl rašte 2 t., b. l.29 nepateikė informacijos, kad buvo mergaitė konsultuojama iki paėmimo 2023 m. gegužės mėn. Tikriausiai nesuprato, už kokį laikotarpį buvo prašoma pateikti duomenis (3 t., b. l. 94-96).

Liudytoja M. R. 2024-11-18 teisiamajame posėdyje parodė, kad J. ir V. J. šeimai nuo 2023 m. taikoma atvejo vadyba. Prieš tai su šeima dirbo mobili komanda. Pirmas atvejo vadybos posėdis vyko 2023-07-03, gavus mobilios komandos rekomendacijas. Iš viso buvo 5 posėdžiai. 2024-09-04 įvyko paskutinis posėdis. Iš pradžių buvo parengtas pagalbos planas šeimai, kad su šeima dirbtų socialinis darbuotojas, psichologas, vedami pozityvios tėvystės kursai. Buvo siūloma spręsti problemas mediacijos būdu, bet dėl kardomosios priemonės mediacijos procesai buvo negalimi. Kaip alternatyvą, mama 8 kartus lankė gerovės konsultantą. Iš pradžių, kol tėvai po trečio posėdžio suprato, kad jiems norima teikti pagalbą, jautėsi jų priešiškumas. Posėdžiai vyko aštrūs. Dažnai nuskambėdavo, kad „mes ir taip daug jau padarėme dėl E.“. Mama periodinio nuolatinio išlaikymo vaikui neteikė. Kiek žino, vieną kartą prisidėjo prie ekskursijos ir nupirko keletą daiktų. Paskutinis posėdis 2024-09-04 truko 18 min. Mama, sužinojusi, kad vaikas nori likti globėjų šeimoje, labai emociškai sureagavo ir nebenorėjo tęsti posėdžio. Buvo pasakyta, kad kaip vaikas nori, taip ir tegul daro. Buvo priimtas sprendimas negrąžinti mergaitės į šeimą, kreiptis į vaiko teisių apsaugos skyrių, išsiunčiant motyvuotą siūlymą dėl E. M., nes buvo besibaigiąs laikinos globos terminas. Kai turėjo siųsti motyvuotą siūlymą, dar kartą paskambino mamai. Mama pasakė, kad nieko nenori keisti. Mama neprieštaravo siūlymui. Pagrindinis dalykas buvo tas, kad pats vaikas išreiškė norą likti globėjų šeimoje. Nežino, kodėl vaikas išreiškė tokią poziciją. Per visą laikotarpį su šeima dirbo socialinis darbuotojas. J. J. du kartus ir V. J. vieną kartą išklausė pozityvios, efektyvios tėvystės mokymus. Buvo siūlomos psichologo konsultacijos visai šeimai. Mama buvo vieną kartą psichologo konsultacijoje. Po to sakė, kad jai nereikia lankytis. Tėtis ir S. atsisakė psichologo konsultacijų. Buvo siūloma daugiau pagalbos, bet šeima atsisakė. Pritrūko priemonių tarpusavio ryšiui atkurti. Tėvai dėjo pastangas, bet jų nepakako. Su šeima dirbo R. S.. Ji (liudytoja) su mergaite buvo susitikusi, kai dalyvavo jos pasimatyme su tėveliu. Jos paskirtis buvo stebėti susitikimą. Susitikimas buvo šiltas. Susitikimo metu mergaitė bendravo gana noriai. Sakė, kad labiau nori susitikti su juo, nei su mama. Šiuo metu vyksta byla dėl tėvų valdžios apribojimo. Atvejo vadyba tęsiama ir bus taikoma iki neterminuoto tėvų valdžios apribojimo (3 t., b. l. 97-98).

Liudytoja A. K. 2025-01-08 teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba socialine darbuotoja Skuodo socialinių paslaugų centre. J. J. ir V. J. šeimai paskirta atvejo vadyba, nes buvo paimtas vaikas. Dirba su šeima nuo 2023-07-03, po pirmo atvejo vadybos posėdžio. Apie galimą smurtą šeimoje sužinojo iš atvejo vadybos posėdžio. Jai žinoma apie vienkartinį smurto atvejį. Iš J. J. buvo žinoma, kad susipyko, viena pastūmė, o kita trenkė per veidą. V. J. sakė, kad nesmurtavo. Su E. M. neteko dirbti. Teko būti stebėtoja mergaitės ir tėvų susitikimuose. Pirmas susitikimas buvo emociškai sunkus. Buvo sunkus bendravimas su mama. Mergaitė susinervino dėl kažkokių mamos arba R. S. pasakytų žodžių, net buvo išėjusi ir užsirakinusi tualete. Po to grįžo, jos prašymu, mamai apsikabinus dukrą, išsiverkė ant mamos peties ir santykiai gerėjo. Pati labai išgyveno po pirmo mamos ir mergaitės susitikimo, prašė, kad kituose susitikimuose dalyvautų psichologas. Tačiau psichologo nebuvo. Vėlesni susitikimai buvo šiek tiek geresni. Buvo ir gražių susitikimų. Vyko bendravimas, dalinimasis prisiminimais, nuotraukų žiūrėjimas. Paskutinio susitikimo, vykusio 2024 m. gegužės ar birželio mėn., metu dalyvavo abu tėvai. Vyko pokalbis. Mama kalbėjo apie taisykles ir apie grįžimą namo. Žiūrint nuotraukas, E. negražiai pavadino seserį. Mama ar tėtis subarė, kad taip sakyti ir elgtis negalima. Mergaitei vėl buvo kažkoks šokas ir ji išbėgo į tualetą. Tada tėčiui buvo pasiūlyta eiti parsivesti mergaitę. Parsivedus buvo pasiūlyta paklausti, kas sukėlė šitą susierzinimą, kad ji išėjo. Tada tėtis nebeišlaikė, atsisveikino su mergaite ir pasakė, kad daugiau į susitikimus neis. J. J. prašymu dalyvavo apie 10 susitikimų. Jos tikslas buvo stebėti susitikimus ir motyvuoti bei konsultuoti tėvus, kaip bendrauti su vaiku, kaip gerinti santykius, kaip rodyti dėmesį, kaip susigrąžinti vaiką į namus. Susitikimai vykdavo sklandžiau, kai juose nedalyvaudavo R. S.. Tai buvo 2 ar 3 kartus. Mergaitė būdavo mažiau įsitempus, bendravimas būdavo laisvesnis ir šiltesnis, nes niekas į tai nesikišdavo. R. S. per daug kišdavosi ir nurodinėdavo tėvams – aiškino, kaip elgtis, ko klausti. Daugiau nurodinėjimo ir kišimosi pavyzdžių, nei nurodė paskutinio susitikimo metu, neprisimena. Jos konsultacijos šeimai vykdavo po susitikimo šeimos namuose, kartais jos kabinete. Mama dėjo visas pastangas, kad susigrąžintų vaiką: lankė tėvystės kursus, buvo pas gerovės specialistą, skaitė knygas apie paauglystės raidą. Kaltinamoji buvo motyvuojama rūpintis savo psichologine būkle. Vieną kartą buvo nuėjusi pas psichologą, po to pasakė, kad psichologas jai nereikalingas. Apsilanko šeimoje du kartus per savaitę, prieš tai neįspėjusi. Buitis sutvarkyta. Nėra buvę, kad kaltinamoji būtų neblaivi. Mergaitė susitikimų su tėvais metu buvo išreiškusi norą grįžti namo. Nežino ir negali pasakyti, kodėl mergaitė atsisakė bendrauti su tėvais ir pakeitė nuomonę dėl grįžimo į šeimą (3 t., b. l. 112-115).

Liudytoja A. M. 2025-01-08 teisiamajame posėdyje parodė, kad nuo 2024 m. liepos mėn. nebedirba Vaiko teisų apsaugos tarnyboje, neturėjo galimybės pasitikslinti duomenų. Sunku papasakoti apie prieš beveik 2 m. buvusį įvykį. Pamena, kad 2023 gegužė mėn. gavo pranešimą iš policijos apie tai, kad iš namų išėjo ir negrįžo nepilnametis vaikas, tai yra E. M.. Į policiją kreipėsi mama J.. Kartu su kolega T. M. nuvyko į šeimos namus. Atvykus pabendravo su mama. Su vaiku buvo pabendrauta atskirai, nedalyvaujant įstatyminiam atstovui. Ji su mergaite išėjo į sodą. Pokalbio sode metu mergaitė iš pradžių buvo rami, po to pradėjo verkti ir papasakojo, kad mama prieš ją naudojo fizinį smurtą. Negali pasakyti, ką konkrečiai sakė. Viską, ką papasakojo vaikas, nurodė vaiko situacijos vertinimo anketoje. Su mergaite bendravo dar kelis kartus. Antrą kartą bendravo, kai reikėjo išklausyti nuomonę dėl laikinosios globos vaikui nustatymo. Tada ji sakė, kad pasiilgo mažosios sesės ir norėtų grįžti namo. Trečią kartą bendravo, kai ji buvo pas globėjus šeimoje, praėjus mėnesiui po globos nustatymo, kai reikėjo išklausyti vaiko nuomonę ir užpildyti globojamo vaiko aplankymo aktą. Ji sakė, kad pasiilgo mažosios sesės, kad buvo susitikusi su mama globos centre. Dar kartą bendravo, kai po pusmečio nuo laikinosios globos nustatymo reikėjo naujai užpildyti vaiko aplankymo aktą. Visais atvejais buvo surašomi aktai ir viskas, apie ką buvo bendrauta, buvo užfiksuota aktuose. Buvo gautas kitas pranešimas, kad galimai prieš S. ir U. yra naudojamas fizinis smurtas. Nepamena, iš kur gavo pranešimą. Kartu su kolega vyko į šeimą. Apžiūrėjo mažametę fiziškai, smurto žymių nematė. Didesniąją dukrą apklausė mokykloje. Ji pasakė, kad jos neskriaudžia. Pirmą kartą E. kalbėjo apie tą konkretų atvejį, kai ji pabėgo iš namų. Apie daugkartinius smurto atvejus sužinojo dalyvaudama vaiko apklausoje, teisme. J. J. išreiškus nuogąstavimą, kad negali bendrauti su vaiku, sakė mamai, kad reikia atstatyti ryšį su vaiku, rekomendavo kreiptis į prokurorą dėl kardomosios priemonės pakeitimo. Dalyvavo viename atvejo vadybos posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas laikinosios globos termino pratęsimas. Posėdžio metu buvo kalbama apie vaiko ir tėvų susitikimus, kad jie buvo įvairūs, nebuvo labai sklandūs, tiek vienai, tiek kitai pusei sunkūs. Sprendė, kaip galėtų pagerinti tuos susitikimus. Paėmus vaiką, buvo galima nustatyti vaiko priežiūrą, bet neatsirado nei vieno artimo asmens, kuris pageidautų prižiūrėti vaiką, todėl turėjo inicijuoti laikiną globą. Kai buvo nustatyta laikinoji globa, su J. J. aptarė galimybę, kad kažkas iš jos artimųjų pakeistų globėją, kokių dokumentų tam reikia ir kokios yra procedūros, tačiau neatsirado artimųjų, norinčių būti globėjais (3 t., b. l. 115-116).

Liudytojas T. M. 2025-01-08 teisiamajame posėdyje parodė, kad 2023 m. gegužės mėn., tikslios datos nepamena, iš policijos gavo pranešimą, kad į policiją kreipėsi E. mama, nes dukra negrįžo namo, buvo paskelbta paieška. Dėl tos priežasties vyko vertinti vaiko situaciją. Nuvykus į šeimą, jis bendravo su J. J., su vaiku nebendravo. Su E. bendravo kolegė A. M.. E. kolegei papasakojo, kad patiria smurtą iš mamos. Kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl galimo smurto prieš mažametę ir į atvejo vadybą dėl pagalbos šeimai. Vaikas informavo apie galimą smurtą prieš ją, o policija aiškinasi, ar tai tiesa. Toliau su šeima bendrauja Socialinių paslaugų centras. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas kviečiamas į atvejo vadybos posėdžius. Dalyvavo paskutiniame atvejo vadybos posėdyje, tikslios datos nepamena. Buvo sprendžiamas klausimas dėl vaiko nuolatinės globos. Buvo kalbama, kad E. nebenori bendrauti su šeima. Socialinė darbuotoja nuolat dalyvauja posėdžiuose. Jei neklysta, paskutiniame posėdyje dalyvavo A. K.. Mergaitės nuomonė, kad ji nenori grįžti namo, buvo žinoma prieš atvejo vadybos posėdį. Apie tai informavo Globos centro koordinatorė. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai į tėvų ir vaiko susitikimus nebuvo kviečiami. Globėjo šeimoje nebuvo taikyta atvejo vadyba. Buvo iškelta seksualizuoto elgesio byla. Mergaitė yra stipriai linkusi į tai ir globėja deda didžiules pastangas kontrolei (3 t., b. l. 115).

Ekspertizės išvados

Plungės apylinkės teismo 2023-10-20 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi E. M. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams (1 t., b. l. 107-109). Tuo metu ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal LR BK 140 str. 3 d., pagal 2023-05-31 pareikštus įtarimus. J. J. buvo įtariama tuo, kad 2023-04 mėn., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, bet ne vėliau kaip iki 2023-05-18, gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje mažamečio šeimos nario – dukros E. M. – atžvilgiu, tai yra, tyčia sudavė šluota bei tyčia vieną kartą rankos delnu sudavė į dešinį skruostą, taip sukeldama jai fizinį skausmą (2 t., b. l. 83-85). V. J. buvo įtariamas tuo, kad 2023 m., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, bet ne vėliau kaip iki 2023-05-18, gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje mažamečio šeimos nario – sutuoktinės dukros E. M. – atžvilgiu, tai yra, tyčia sudavė laidu per kojas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. kovo 22 – balandžio 19 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103M-64/2024 pateiktos išvados (1 t., b. l. 125-133):

1) E. M., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktines tiriamo įvykio aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

2) Padidintas polinkis fantazuoti, padidintas įtaigumas E. M. nustatytas nebuvo. Melavimas yra bendražmogiška savybė ir ekspertizės metu ji nėra vertinama.

3) Remiantis duomenų analize, kitų asmenų poveikis E. M. duodamiems parodymams nustatytas nebuvo.

4) Šiuo metu E. M. konstatuojamas depresinis elgesio sutrikimas (F92.0), kuris formavosi palaipsniui ir yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilęs ne tik dėl byloje tiriamų J. ir V. J. veiksmų, bet dėl galimai daugkartinio, ilgalaikio įtariamųjų fizinio smurto E. M. atžvilgiu naudojimo, nepakankamai atlieptų jos emocinių poreikių, ir tai yra vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje (psichikos būklė) nurodyta, kad E. M. psichikos būklės vertinimo metu papasakojo, kad iki 5 klasės „viskas OK“ buvo, su tėvais nesipykdavo. Viskas pasikeitė 5-oje klasėje, atsiradusi naujokė visiems padarė blogą įtaką, susidarė grupė, pradėjo garinti, gerti ir rūkyti. Tėvai žiauriai pyko. Ji buvo nepaklusnus vaikas. Bėgdavo iš pamokų ir iš namų. 6-oje klasėje visai niekas neberūpėjo, pradėjo pjaustytis rankas, dažniausi dėl to, kad pykdavosi su tėvais, norėjo mirti (užfiksuota, kad ekspertizės metu dešiniame dilbyje stebimi daugybiniai blyškūs siauri randeliai po buvusio savęs žalojimo). Pirmą kartą susipjaustė rankas po konflikto su mama, kai jai buvo 11 ar 12 metų. Nebesižaloja apie 2 mėnesius. Iš pamokų nebebėga, sumažėjo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas. Globėjai labai griežti. Sakė jai, kad jei tai darys, tai mažiau ja pasitikės, todėl metė. 2023 m. vasarą patyrė seksualinę prievartą iš draugės brolio, apie kurią pasakė tik rudenį, dėl ko yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas. Nuo 5-os klasės dėl jos elgesio pradėjo labai pyktis su tėvais. Patyrė smurtą iš tėvų. Už smurtą buvo paimta iš tėvų. Mušdavo abu tėvai. Gaudavo diržu, iš rankos, per žandą, yra ją stumdę ir grasinę. Būdavo mėlynių. Vieną kartą 6 klasėje gavo skaudžiau. Nėjo tvarkytis kambario. Patėvis turėjo laidą rankose ir gavo iš laido per koją. Žiauriai skaudėjo ir žymė buvo. Daug kartų yra patyrusi fizinį smurtą. Dėl to pati kalta būdavo, nes neklausydavo tėvų, bėgdavo iš pamokų, „dirbdavosi“. Trenkdavo kaip kada. Patėvis su diržu. Iš pradžių skaudėdavo, bet po to priprato ir nejausdavo skausmo. Kartais, prisimenant konfliktus šeimoje, būna sunku susikaupti, negali ramiai miegoti. (1 t., b. l. 129 reversas – 130 reversas; ekspertizės akto 8-10 psl.).

Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje (psichologinis ištyrimas) nurodyta, kad E. M. iš esmės pakartoja savo parodymų (duotų 2023-08-11) esmę. Nurodo, kad dažnai pykstasi su mama, ji ją baudžia (dažniausiai muša) už įvairius nusižengimus, bet jos susipyksta ir vėl susitaiko. Mama niekada jos neklausia, kaip ji jaučiasi, neapsikabina. Mama labai pyko, kai ji nenuėjo į komunijos pamokas. Jos susimušė. Mama jai trenkė per veidą, stūmė. Kai susipyksta su mama, tai ji visada ją muša, kad nesimoko, nesitvarko, su blogais draugais būna, kad su sesėmis pykstasi, neklauso jų. Tėtis irgi yra mušęs su laidu per kojas, su diržu dažnai mušdavo. Buvo ir žymių likę. Jai beveik neskauda, nes ji jau pripratusi prie mušimo. Ją muša, kai ji negerai elgiasi (1 t., b. l. 121 reversas; ekspertizės akto 12 psl.).

Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje (psichologinis ištyrimas, apibendrinimas) nurodyta, kad nenustatytos priežastys (padidintas polinkis fantazuoti, padidintas įtaigumas, kaip ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis tiriamosios parodymais. Iš byloje pateiktos medžiagos ir ekspertizės metu gautos informacijos matoma, kad pagrindiniai tiriamosios sunkumai yra elgesio, socialinių normų integravimo ir laikymosi bei emocijų srityse. Susikaupusius negatyvius jausmus ji linkusi išveikti impulsyviai, betarpiškame elgesyje. Dėl patiriamo ilgalaikio smurto ir nepakankamai atlieptų emocinių poreikių formuojasi impulsyvi, emociškai labili, linkusi elgtis prieštaraujančiai (išeina iš pamokų, kai jos nepatinka) tiriamosios asmenybė. Taip pat reikšminga informacija byloje yra tai, kad tiriamosios psichologinės šilumos, meilės ir globos poreikiai yra neatliepiami (patiriama sunkumų), kad tiriamoji šeimoje jaučia emocinę įtampą (dėl susidariusio ydingo rato – tiriamosios netinkamo elgesio ir neadekvačių jai taikomų bausmių). Ši santykių šeimoje kokybė paaiškina tiriamajai būdingas elgesio, socialinių normų nesilaikymo ir emocijų problemas namuose ir mokykloje. Įvertinus visa tai, nustatyta, kad tiriamoji negalėjo priešintis įtariamųjų jos atžvilgiu atliekamiems veiksmams dėl ribotų žinių apie fizinio smurto esmę bei savo būsenos (fizinis silpnumas, emocinė priklausomybė nuo reikšmingo asmens) bei smurto normalizavimo. Šiuo (ekspertizės atlikimo) metu jos emocinėje būsenoje vyrauja nerimas ir įtampa (1 t., b. l. 131 reversas - 132; ekspertizės akto 12-13 psl.).

Ekspertizės akto išvadų dalyje, be kita ko, nurodyta, kad remiantis tiriamosios E. M. žodžiais, jau laikotarpiu iki byloje tiriamo įvykio, t. y. nuo 2021–2022 m., ji galimai pradeda patirti kartotinį fizinį smurtą iš įtariamųjų J. ir V. J. ir tuo metu pablogėja jos psichinė būsena. Remiantis mokyklos pateikiama informacija bei pačios tiriamosios išsakomais skundais, galima matyti, jog tuo metu E. M. turėjo emocinių sutrikimų, kurie vaikų ir paauglių psichiatro nebuvo vertinti ir diagnozė nenustatyta; retrospektyviai E. M. psichoemocinė būsena tuo laikotarpiu (liūdna nuotaika, mintys apie mirtį, apatija, mokymosi problemos bei elgesio sunkumai: bėgimas iš pamokų, namų, neklusnumas, prieštaravimas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas) galėtų būti vertinama kaip depresinis elgesio sutrikimas (F92.0). Visa tai apibendrinus, ir šiuo metu E. M. konstatuojamas depresinis elgesio sutrikimas (F92.0). Šis sutrikimas formavosi palaipsniui ir yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilęs ne tik dėl byloje tiriamų įtariamųjų veiksmų (t. y. 2023-04 mėn. – 2023-05-18 laikotarpiu J. J. panaudotu fiziniu smurtu bei 2023 m., ne vėliau kaip iki 2023-05-18, V. J. panaudotu fiziniu smurtu E. M. atžvilgiu), bet dėl galimai daugkartinio, ilgalaikio įtariamųjų fizinio smurto E. M. atžvilgiu naudojimo, nepakankamai atlieptų jos emocinių poreikių. Dėl viso to triko E. M. psichikos būklė ir asmenybės raida (formuojasi impulsyvi, emociškai labili, linkusi elgtis prieštaraujančiai asmenybė), ilgainiui susiformavo depresinis elgesio sutrikimas. Pažymima, kad E. M. apgyvendinus saugesnėje aplinkoje jos psichikos būklė yra gerėjanti: šiuo metu stebima, jog mažėja elgesio sunkumų, retėja psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, tačiau vis dar išlieka depresinio pobūdžio simptomų bei padidėjęs nerimo lygis. Byloje tiriami įtariamųjų veiksmai E. M. atžvilgiu sutrikdė jos psichikos būklę ir sukėlė trumpalaikį neigiamą poveikį jos socialinei adaptacijai bei funkcionavimui. Pagal Vaikų bendro vertinimo skalę (angl. CGAS – Children‘s Global Assessment Scale) įvertis atitinka 60–51 balų, tai yra vertinama, kaip besikeičiantis funkcionavimo lygis, atsiranda sporadinių sunkumų ar simptomų keliose socialinėse srityse, todėl, remiantis tuo, bei LR sveikatos apsaugos, LR teisingumo ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis“, konstatuojama, kad E. M. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka taisyklių 7.1 p. Taip pat E. M. šiuo metu nustatomos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), šis sutrikimas su byloje tiriama veika nesusijęs, išsivystęs dėl galimai jos 2023 m. vasarą patirto seksualinio smurto. E. M. rekomenduojama ilgalaikė psichoterapinė pagalba, orientuota į trauminių patirčių įveiką bei integraciją. Dėl jai nustatytų sutrikimų toliau dalyvauti (iki)teisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose E. M. nerekomenduojama (1 t., b. l. 132 - 133; ekspertizės akto 13-15 psl.).

Ekspertizę atlikusios teismo vaikų ir paauglių ekspertės psichiatrė R. G. ir psichologė D. B. 2024-11-14 teisiamajame posėdyje patvirtino ekspertizės išvadas.

Ekspertė psichiatrė R. G. papildomai paaiškino, kad ekspertizės metu su mergaite bendravo virš 2 valandų. Tyrimo eiga konspektuojama. Garso įrašas nedaromas. Viskas, ką sakė tiriamoji, yra nurodyta psichikos būklės įvertinimo dalyje, cituojant kabutėse. Specializuotų tyrimų dėl to, ar tiriamasis meluoja, nėra ir jie neatliekami. Nukentėjusiosios žodžiai, išgyvenimai pasakojimo metu atitiko jos kūno kalbą, atitiko stebimas emocijas, todėl abejonių, kad meluotų, nekilo. Ekspertizės metu E. M. buvo konstatuojamas depresinis elgesio sutrikimas. Jis nustatytas, kaip susiformavęs palaipsniui ir kilęs ne tik dėl smurtinių kaltinamųjų veiksmų, bet ir neatlieptų jos emocinių poreikių. Vien tik fizinis smurtas teoriškai gali sukelti tokią diagnozę. Taip pat vien tik emocinių poreikių neatliepimas teoriškai gali sukelti tokią diagnozę. Kai viskas vyksta vienu ir yra kompleksas priežasčių, kurių negalima atriboti. Negali atsakyti, kiek konkrečiai nustatytą diagnozę įtakojo emocinių poreikių neatliepimas. Dėl poreikių neužtikrinimo vystosi tam tikri asmenybiniai bruožai, kurie gali nužeminti slenkstį atsirasti sutrikimui, dėl to, kad ji darosi jautresnė ir labiau pažeidžiama. Nebuvo gauta tokių duomenų, kad diagnozė išsivystė dėl draugų ar kitų priežasčių. Įvertinus visą pateiktą medžiagą ir viską dėliojant retrospektyviai, atrodo, kad nukentėjusioji jau vystėsi jautresnė, stokojanti dėmesio ir dėl to pradėjo įsitraukinėti į draugų grupes. Tada prasidėjo didžiuliai konfliktai su tėvais. Iš tėvų patiriamas fizinis smurtas, dėl ko pradėjo blogėti jos emocinė būklė. Medicininių duomenų dėl sveikatos sutrikdymo nebuvo pateikta. Nebuvo duomenų, kad dėl savo būsenos vaikas būtų lankęsis pas gydytoją. Buvo gauta duomenų, kad iki ekspertizės atlikimo nukentėjusioji buvo šiek tiek konsultuota psichologo, bet nuoseklios pagalbos nebuvo gavusi. Buvo pateikta jos charakteristika iš mokyklos, liudytojų parodymai, jos pačios pateikiami paaiškinimai apie jos būseną. Tų duomenų pagrindu buvo galima remtis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 p. Nukentėjusioji nurodė, kad pradėjo žalotis po konfliktų. Savižala yra depresijos simptomas. Ji būna emocijų išveikos fone, siekiant palengvinti emocinius išgyvenimus ir savijautą, kai neturima kitų būdų. Potrauminės reakcijos būna labai būdingos konkrečiai patirčiai ir susijusios su konkrečiu įvykiu. Paprasta atriboti. Dėl ilgalaikio smurtavimo išsivysčiusiai depresijai būdingi požymiai – nuolat jaučiasi liūdnesnė, prislopinta emocijų, stokoja energijos, greitai nuvargsta, sunku susikaupti, vyrauja pesimistinės mintys. Mergaitės reagavimas į seksualinį įvykį buvo visai kitoks. Buvo stebėtas šiai potrauminei patirčiai būdingos reakcijos sutrikęs miegas, kartojosi galimai patirto smurto vaizdiniai, epizodiškai košmariški sapnai su galimai seksualinės patirties turiniu, padidintai dirgli ir vengimo reakcija ta tema. Tiek vaizdiniai, tiek prisiminimai yra kylantys konkrečiai apie tą įvykį, tai yra, apie galimai patirtą seksualinį smurtą. Jos, kaip ekspertės, tikslas buvo įvertinti nukentėjusiosios psichikos būseną. Ji labiau gilinosi į jos savijautą. Dėl nukentėjusiosios parodymų daugiau gali atsakyti ekspertė psichologė. Nukentėjusiajai nerekomenduojama daugiau dalyvauti teisminiame procese (3 t. b. l. 86-88).

Ekspertė psichologė D. B. papildomai paaiškino, kad su E. M. ekspertizės metu bendravo vieną kartą. Įprastai bendraujama nuo 1,5 iki 2 valandų. Psichologiniame ištyrime yra naudojamas stebėjimas, pusiau struktūruotas pokalbis, psichologinio įvertinimo metodikos ir gautos bylos analizė. Visi tyrimo būdai yra nurodyti ekspertizės akte. Ekspertizės tikslas išsiaiškinti, kaip vaikas suvokia tą situaciją ir apie jo parodymus, o ne nustatyti tiesą ar melą. Bendraujant mergaitei buvo būdingas nerimastingas elgesys, tačiau bendravimas vyko sklandžiai ir atvirai, mergaitė atsakinėjo rišliai, pasakojo apie save, nebuvo stebėtas uždarumas. Psichodiagnostinis tyrimas vyko jai motyvuotai dalyvaujant. Dėmesys tikslinei veiklai buvo pakankamas. Atmintis nežymiai susilpnėjusi, tačiau sutrikimo nustatyta nebuvo. Silpnesnis socialinis supratingumas. E. M. išsakė psichologinės šilumos trūkumą šeimoje. Pasakojo, kad ją baudžia, dažniausiai muša; kad, kai su mama susipyksta, mama visada ją mušą; tėtis yra mušęs su laidu per kojas ir dažnai mušdavo diržu. Nurodė, kad susimušė su mama ir mama jai trenkė per veidą. Sakė kad, kai ją muša, jai beveik neskauda, nes ji jau prie to yra pripratusi. Emocinė būsena atitiko jos pasakojamą turinį. Išryškėjo nepakankamas suvokimas apie fizinio smurto esmę. Ji smurtą normalizuoja. Dažniausiai smurto normalizavimas atsiranda dėl ilgalaikio smurto, kai tai yra nuolat patiriama ir taikoma, kaip bausmė. Buvo susidaręs ydingas ratas. Kai ji netinkamai elgėsi, jai buvo taikomos fizinės bausmės, dėl to kildavo emocijos, dėl kurių ji vėl elgdavosi blogai. Tas ratas vėl sukosi. Iš mergaitės pasakojimų, kaip ji elgdavosi subjektyviai sudėtingų situacijų metu ir mokyklos charakteristikų, jai trūksta adaptyvių būdų tvarkytis tose subjektyviai sudėtingose situacijose. Vaikai dažniausiai elgiasi ne taip, kaip jiems sakoma, o taip, ką jie mato. Ta patirtis, kurią ji turi artimoje aplinkoje, tai yra, tai, ką ji mato, tą ji ir daro. Tai yra jėgos pozicija. Adaptyvių būdų stoką ji stebėjo savo tėvų elgesyje. Viskas prasideda biologinėje šeimoje. Jei neatsiranda psichoterapija, tai tas ir tęsiasi toliau. Jos duoti parodymai yra paremti jos pačios patyrimu, nes tiek duoti ikiteisminio tyrimo metu, tiek ekspertizės metu buvo nuoseklūs, konkretūs, atitiko jos amžių, protinio išsivystymo lygį, protinę brandą, turimas žinias ir emocines reakcijas. Kalbant apie bylai svarbias aplinkybes, buvo jaučiamas nerimas. Ekspertizės metu stebint E. M., jos elgesį, pasakymus, emocijas, nekilo mintis, kad ji meluotų. Dėl ekspertės psichiatrės nustatytos diagnozės nukentėjusiosios nerekomenduojama pakartotinai apklausti teisme dėl traumuojančio psichiką poveikio (3 t., b. l 88-89).

Teisė ir teismų praktika

Žmogaus asmuo neliečiamas. Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis (LR Konstitucijos 21 str.).

Fizinis vaikų baudimas, žeminimas Lietuvoje yra uždrausti ir užtraukia teisinę atsakomybę. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi užtikrinti vaiko apsaugą nuo smurto. Draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką (LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d.; LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatos).

Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (LR CK 3.155 str. 2 d.).

LR BK 138 str. 2 d. 1 p. ir 3 p. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Sveikatos sutrikdymo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turėdamas pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, to nepadaro ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. Ilgalaikiai psichikos sutrikimai kaip reakcijos į stresą, elgesio ir emocijų sutrikimai ir pan. paprastai teismo ekspertų vertinami kaip nesunkūs sveikatos sutrikdymai, o kaltininkų veiksmai, dėl kurių sutriko nukentėjusiųjų sveikata, teismų kvalifikuojami pagal atitinkamą LR BK 138 str. dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-157-495/2021, Nr. 2K-174-719/2021, Nr. 2K-40-628/2022, Nr. 2K-7-196-303/2022 ir kt.).

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Kaltinamieji pripažįsta po vieną smurtavimo atvejį prieš nukentėjusiąją. Neigia daugkartinį ir ilgalaikį smurto prieš nukentėjusiąją naudojimą.

Kaltinamosios J. J. dėl jai inkriminuojamų veiksmų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, momentais nelogiški. Vaiko situacijos vertinimo metu pirminiais paaiškinimais (2023-05-24) ji apskritai neigė kada nors smurtavusi prieš dukrą. Pirmos apklausos (pagal pradinius įtarimus) ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad 2023-05-18 konflikto metu sudavė dukrai ranka per skruostą ir pastūmė. Taip pat pripažino, kad buvo paėmusi į rankas šluotą dukrai pagąsdinti. Antros apklausos metu (pagal po ekspertizės patikslintus įtarimus) taip pat pripažino, kad 2023-05-18 konflikto metu sudavė dukrai ranka per skruostą ir pastūmė, kad dukra nuo smūgio pargriuvo ant žemės. Nurodė, kad dukrai nesudavė rankose turėta su šluota tik dėl to, kad į kambarį įėjo kita dukra. Taip pat pripažino, kad tarp jos ir dukros dažnai kildavo konfliktų, kurių metu ji pagauta emocijų kartais suduodavo dukrai ranka per sėdmenis, tokių kartų buvo gal 5. Teisiamajame posėdyje kaltinamoji paaiškino, kad 2023-05-18 tik trinktelėjo dukrai ranka per veidą, jos nestūmė, anksčiau prieš dukrą nėra smurtavusi.

Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu iš esmės pripažino, kad ne vieną kartą smurtavo prieš nukentėjusiąją, o teisiamajame posėdyje šių parodymų nepaneigė, bet patvirtino ir papildomai demonstratyviai paaiškino, kad sudavimo ranka (pliaukštelėjimo) nelaiko mušimu.

Kaltinamosios parodymai, kad konfliktai nuo penktos klasės, t. y. 2 metus, būdavo labai dažni ir emocionalūs, tačiau nesusivaldė tik vieną kartą, 2023-05-18, nelogiški, juos paneigia jos pačios parodymai. Kaltinamosios parodymai, kad šluotą konflikto metu pasiėmė tik pagąsdinti dukrą, o ja nesudavė, nes įėjo kita dukra, yra nenuoseklūs ir nelogiški bei sudaro pagrindą pagrįstai manyti, kad kaltinamoji ir ankstesnių konfliktų metu naudodavo šluotą, kaip dukros auklėjimo bei drausminimo priemonę.

Abiejų kaltinamųjų parodymus paneigia nukentėjusiosios parodymai, teismo psichiatrijos- psichologijos ekspertizės išvados ir eksperčių papildomi paaiškinimai, liudytojų parodymai, kiti byloje esantys netiesioginiai įrodymai.

Teismas kaltinamųjų parodymais netiki ir priimdamas nuosprendį jais nesivadovauja.

Nukentėjusiosios parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu, atliekant skirtingus procesinius veiksmus – apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę – yra nuoseklūs, neprieštaringi, logiški. Nukentėjusioji iki 2023-05-18 įvykio, po kurio išaiškėjo byloje tiriamos aplinkybės, apie tai, kad prieš ją namuose smurtauja, buvo užsiminusi draugams. Tai patvirtina liudytojos A. Z. parodymai. Nukentėjusioji 2023-05-24 apie daugkartinį ir ilgalaikį tėvų smurtą, prie kurio yra pripratusi, nurodė iš karto po 2023-05-18/19 įvykių atvykusiai VTAS specialistei vaiko situacijos vertinimo metu. Nukentėjusioji 2023-08-11 apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė išsamius, nuoseklius parodymus, kad smurtą prieš ją nuo 5 klasės naudojo tiek mama J. J. – mušdavo rankomis, šluota, stumdydavo, tiek ir jos sutuoktinis V. J. – mušdavo diržu ir kartą laidu. Tokias pat aplinkybes nukentėjusioji ilgainiui nurodė ir liudytoja apklaustai budinčiai globėjai D. Z. bei globos koordinatorei, įstatyminei atstovei R. S.. Nukentėjusioji apie byloje tiriamus įvykius pasisakė ir visiems nurodė tas pačias konkrečias faktines aplinkybes – kas, ką darė.

Byloje, išskyrus kaltinamųjų parodymus, nėra jokių objektyvių duomenų, paneigiančių nukentėjusiosios parodymus. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina psichiatrijos-psichologijos ekspertizė išvados, kurias ekspertės patvirtino ir teisiamajame posėdyje, bei eksperčių papildomi paaiškinimai. Taip pat nukentėjusiosios parodymus patvirtina netiesioginiai įrodymai – įstatyminės atstovės bei liudytojų parodymai, duomenys apie mergaitės emocinę būklę psichologų konsultacijų iki ir po paėmimo iš šeimos bei susitikimų su kaltinamaisiais metu, duomenys apie teigiamus elgesio ir savijautos pokyčius, apgyvendinus ją kitoje aplinkoje. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad nukentėjusioji turėtų priežasčių ir motyvų apkalbėti kaltinamuosius. Juolab, kad apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu ir ilgą laiką po to (iki 2024 m. rugpjūčio mėn.) globėjai bei socialiniams darbuotojams nukentėjusioji nurodė, kad myli tėvus, jų pasiilgo ir nori grįžti į šeimą. Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad nukentėjusiajai padidintas polinkis fantazuoti ar padidintas įtaigumas, kitų asmenų poveikis nenustatyti. Ekspertės papildomai paaiškino, kad joms įtarimų ar abejonių, kad tiriamoji (nukentėjusioji) meluotų, nekilo.

Byloje esančiais nukentėjusiąją charakterizuojančiais duomenimis, mergaitė yra pakankamai uždara, iki paėmimo iš šeimos buvo dar uždaresnė. Budinčios globėjos D. Z. parodymais, mergaitei buvo gėda ir dėl iš tėvų patiriamo smurto, ir dėl savo elgesio, už kurį patiria smurtą, todėl ji apie tai vengė kalbėti ir niekam nesiskundė. Neabejotina, kad nukentėjusiajai buvo ne tik gėda, bet ir emociškai sunku bei skaudu. Tai paaiškina, kodėl nukentėjusioji apie namuose patiriamą smurtą nepasakojo liudytojomis apklaustoms klasės auklėtojai ir jai psichologinę pagalbą teikusioms psichologėms bei artimai giminaitei močiutei.

Klasės auklėtoja V. P., mokyklos psichologė L. Š. ir medicinos psichologė S. R., nors nukentėjusioji joms apie smurtą nepasakojo, parodė, kad nukentėjusiosios elgesys, išvaizda ir emocinė būklė smarkiai pagerėjo po paėmimo iš šeimos. Abi psichologės taip pat nurodė, kad nepastebėjo, kad mergaitė bendraudama su jomis meluotų ar iškraipytų faktus. Mokyklos 2024-04-09 rašte (atsakyme į 2024-03-26 užklausimą (2 t., b. l. 29-30) pagal liudytoja apklaustos psichologės L. Š. pateiktą informaciją, nurodytas stebimas E. M. polinkis apgaudinėti ir pateikiamas apgaudinėjimo pavyzdys: mokykloje sako, kad klasėje su draugais viskas gerai, o socialiniams darbuotojams sako, kad patiria patyčias, yra susijęs ne su tiriamais įvykiais, bet su nukentėjusiosios santykiais su draugais mokykloje ir, labiausiai tikėtina, yra sąlygotas savisaugos. Pateiktas pavyzdys nukentėjusiosios, kaip linkusios meluoti, necharakterizuoja ir jos parodymų, susijusių su tiriamomis aplinkybėmis, nepaneigia.

Nukentėjusiosios parodymų patikimumo įrodymas yra ir tai, kad nukentėjusioji nurodytais atvejais (apklausos metu ir ekspertizės metu) ir nurodytiems asmenims nekalba ir savo patirties neperteikia tais pačiais žodžiais. Tai nėra išmoktas tekstas. Ji kalba spontaniškai, daugiau be kaltinimo tėvams, bet sau, nes, jos žodžiais tariant, būdavo „pridirbusi“ ir žinodavo, už ką gaudavo. Pažymėtina, kad pripratimas prie mušimo ir smurto normalizavimas neatsiranda dėl vienkartinio smurto atvejo.

Vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumą taip pat labai svarbi aplinkybė yra ta, kad ji apie šeimoje (artimoje aplinkoje) patiriamą smurtą niekam nesiskundė. Smurtavimo faktai paaiškėjo tik po to, kai pati kaltinamoji po 2023-05-18 įvykusio konflikto, 2023-05-19 dukrai negrįžus namo, kreipėsi į policiją. Ekspertizės akte nurodyta, kad nukentėjusioji smurtą normalizavo. Tai yra, jį pateisino savo netinkamu elgesiu. Ekspertės psichologės papildomais paaiškinimais, buvo susidaręs ydingas ratas: nukentėjusioji netinkamai elgėsi, jai buvo taikomos fizinės bausmės, dėl to kildavo emocijos, dėl kurių ji vėl elgdavosi blogai; mergaitei trūksta adaptyvių būdų tvarkytis jai subjektyviai sudėtingose situacijose ir tokią būdų stoką ji stebėjo savo tėvų elgesyje su ja.

Teismas netikėti nukentėjusiosios parodymais dėl byloje tiriamų aplinkybių neturi pagrindo, todėl priimdamas nuosprendį jais vadovaujasi.

Abu kaltinamieji buvo informuoti apie nepilnametės nukentėjusiosios apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, apklausos vietą ir laiką bei teisę dalyvauti apklausoje (2 t., b. l. 3-4). Kaltinamoji dalyvavo nukentėjusiosios apklausoje ir turėjo galimybę užduoti klausimus. Teise apklausoje turėti gynėją nepasinaudojo. Kaltinamasis V. J. teise dalyvauti apklausoje nepasinaudojo. Mažametei nukentėjusiajai apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją pradžioje vaikui suprantamais žodžiais buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų ir prieš savo šeimos narius (vaizdo įrašo pirma minutė: 30 - 60 s, DVD diskas 1 t., b. l. 33 voke). Gynybos argumentai, kad nukentėjusiajai ši teisė nebuvo išaiškinta ir kad nukentėjusios parodymai gauti pažeidžiant LR BPK 82 str. 2 d., todėl negali būti laikomi įrodymais, neatitinka bylos medžiagos, yra nepagrįsti ir atmestini. Nuketėjusiosios apklausos protokolas nėra pasirašytas visų apklausoje dalyvavusių proceso dalyvių. Tačiau protokolo turinys visiškai atitinka vaizdo įrašą. Šie formalūs protokolo trūkumai nukentėjusiosios parodymų nepaneigia ir esminės reikšmės juos vertinant neturi.

Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktu konstatuota, kad E. M. konstatuojamas depresinis elgesio sutrikimas (F92.0), kuris formavosi palaipsniui ir yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilęs dėl J. ir V. J. daugkartinio, ilgalaikio fizinio smurto E. M. atžvilgiu naudojimo, nepakankamai atlieptų jos emocinių poreikių, ir tai yra vertinama, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; nukentėjusiajai rekomenduojama ilgalaikė psichoterapinė pagalba, orientuota į trauminių patirčių įveikimą bei integraciją. Ekspertizę atlikusių eksperčių pastebėjimais, apgyvendinus nukentėjusiąją saugesnėje aplinkoje, jos psichikos būklė gerėja – mažėja elgesio sunkumų, retėja psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, tačiau vis dar išlieka depresinio pobūdžio simptomų bei padidėjęs nerimo lygis. Liudytojų parodymais, apgyvendinus nukentėjusiąją saugesnėje aplinkoje, smarkiai pagerėjo nukentėjusiosios elgesys mokykloje ir globėjos šeimoje bei mokymosi rezultatai.

Gynybos prašymu apklausta nukentėjusiosios močiutė (kaltinamosios mama) R. R. parodė, kad prieš nukentėjusiąją šeimoje nebuvo smurtaujama, nes ji jai to nesakė. Liudytojos parodymais, ji gana retai lankydavosi kaltinamųjų ir nukentėjusiosios namuose, dar rečiau esant vaikams, todėl realios situacijos galėjo nematyti ir nežinoti. Nukentėjusioji dėl uždarumo ir gėdos galėjo močiutei dėl to nesiskųsti ir, labiausiai tikėtina, nesiskundė. Tai, kad liudytoja galimai nežino apie smurtą, nukentėjusios parodymų ir smurto fakto nepaneigia. Taip pat neatmestina, kad liudytoja duoda kaltinamiesiems palankius parodymus, siekdama padėti jiems išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti.

Gynėja 2024-11-05 pateikė žinutes Messenger programėlėje, nurodydama, kad tai yra nukentėjusiosios E. M. ir jos pusseserės A. J. susirašinėjimas dėl nenoro grįžti namo fragmentas, kurį kaltinamajai 2024-10-07 pateikė A. J. mama L. J., ir prašydama jį vertinti kaip įrodymą byloje (3 t., b. l. 68, 69). Žinutėje į klausimą kodėl nenori grįžti namo?, pateiktas atsakymas: „Kzn man tsg atrodo taip kad mano tėvams gerai ir be manęs ir jeigu aš pas jų gryšiu mano life bus labai strict tp visad vaikų teisės vazinėsis bus man laikas paskirtas kada aš namo grysiu ir pns, tai tsg nusprendžiau kad noriu savo Life is naujo gyvent kad nebūtų toks strict ir būčiau laisva“. Pirmiausia iš pateikto susirašinėjimo fragmento nesimato nei kas kam, nei kada rašė. Neatmestina, kad klausiantis asmuo, galimai yra ne gynėjos nurodytas asmuo, nes nei budinti globėja, nei globos koordinatorė, kurios žino su kuo mergaitė iš artimųjų giminaičių bendrauja, apie E. susirašinėjimą su pussesere A. spalio mėn. nieko nežinojo. Antra, šio susirašinėjimo gavimo aplinkybės nėra žinomos, neaišku, ar susirašinėję asmenys apie tai žino. Dėl šių priežasčių kyla pagrįstų abejonių dėl tokio įrodymo leistinumo ir sąsajumo su byla. Trečia, klausiantis asmuo iš esmės išprovokavo nukentėjusiąją pasisakyti jai emociškai skaudžiu klausimu. Ketvirta, susirašinėjimo fragmentas nukentėjusiosios parodymų apie šeimoje iš kaltinamųjų patirtą smurtą nepaneigia. Žinutė, gynėjos pateiktais duomenimis, rašyta 2024 m. spalio mėn. Nukentėjusioji parodymus davė 2023-08-11, ekspertizė buvo atliekama 2024 m. kovo–balandžio mėn., kuomet mergaitė norėjo grįžti / būti grąžinta į šeimą. Penkta, iš įstatyminės atstovės (globos koordinatorės) ir laikinos globėjos parodymų matyti, kad apgyvendinus nukentėjusiąją pas budinčią globėją ir jai ten gyvenant, buvo nustatyta konkreti ir aiški dienotvarkė, pareigos ir taisyklės, kurių nukentėjusioji laisva valia laikėsi. To rezultatai, liudytojų parodymais, akivaizdžiai matėsi mergaitės elgesio ir emocinės savijautos teigiami pokyčiai. Mergaitė objektyviai ir realiai globėjos namuose mažiau kontrolės ir daugiau laisvės, nei šeimoje, neturėjo. Nukentėjusioji taisyklių laikėsi pačios apsisprendimu, labiausiai tikėtina, todėl, kad jos nebuvo primestos ar primetamos jėga ir smurtu, kaip namuose iki paėmimo, bet buvo nustatytos vaikui priimtinu autoritetingu būdu. Byloje nustatytų aplinkybių kontekste, turint omenyje, kad nukentėjusioji nebuvo linkusi dalintis apie patiriamą smurtą su artimais giminaičiais ir net pagalbą teikiančiais psichologais, nukentėjusiosios išsakytas „strict“ sietinas su šeimoje patirtu smurtu, o noras būti laisva, tai laisva nuo smurto artimoje aplinkoje.

Nusikalstamų veikų padarymo metu nukentėjusioji E. M., gimusi (duomenys neskelbtini), buvo mažametė (LR BK 141 str. 3 d.). Kalinamoji J. J. yra nukentėjusiosios mama. Kaltinamasis V. J. buvo kaltinamosios J. J. sutuoktinis, augino nukentėjusiąją nuo kūdikystės, kaltinamieji išsituokę toliau gyvena kaip šeima. Kaltinamasis, jo paties paaiškinimais, laiko nukentėjusiąją dukra. Nukentėjusioji laiko ir vadina kaltinamąjį tėvu. Mažametė J. J. dukra E. M. ir kaltinamasis V. J. laikytini šeimos nariais.

Aptartos aplinkybės patvirtina abiejų kaltinamųjų veiksmuose esant LR BK 138 str. 2 d. 1 p. ir 3 p. numatytus veiką kvalifikuojančius požymius – neteisėtų veiksmų atlikimą prieš mažametį šeimos narį.

Tėvai neabejotinai turi teisę ir pareigą ugdyti ir auklėti savo vaikus, skatinti jų teigiamą elgesį, vienaip ar kitaip reaguoti į, jų manymu, netinkamus vaiko poelgius, tačiau bet kuriuo atveju tėvai privalo susilaikyti nuo kraštutinių, žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi darančių poveikio priemonių.

Baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad tiriamuoju laikotarpiu nukentėjusiosios E. M. elgesys tiek namuose, tiek mokykloje buvo sudėtingas, problemiškas (vaikas dažnai nelankydavo pamokų, neruošdavo namų darbų, vartodavo psichiką veikiančias medžiagas, atsikalbinėdavo), kas leidžia manyti, kad auklėdami vaiką abu kaltinamieji susidūrė su sunkumais ir iššūkiais. Nukentėjusioji dėl savo elgesio buvo vedama pas psichologą ir socialinį darbuotoją, jai teikta psichologinė pagalba. Tai leidžia manyti, kad nukentėjusiajai galėjo būti reikalingas griežtesnis auklėjimas ar drausminimas. Tačiau šios aplinkybės jokiais atvejais nepateisina suaugusiųjų nusikalstamų veiksmų – ilgalaikio daugkartinio smurto naudojimo nepilnamečio asmens atžvilgiu. Kaltinamųjų netinkamai pasirinktos vaiko auklėjimo priemonės nesuderinamos su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis, draudžiančiomis bet kokį vaikų drausminimą fizinėmis bausmėmis ar kitomis smurto formomis ir negali būti laikomos mažareikšmėmis. Netinkamas auklėjimo priemonių parinkimas ir daugkartinis smurtavimas, pozityvių auklėjimo ir bendravimo su vaikų būdų sudėtingose situacijose netaikymas, nagrinėjamu atveju kartu yra nepakankamas mažametės emocinių poreikių atliepimas. Šiuo atveju, atsižvelgiant į ilgą laikotarpį bei pasekmes, kaltinamųjų pasirinkta ydinga vaikui taikytų bausmių sistema, nepakankama priežiūra, dėmesio vaiko poreikiams stoka, peržengia pavojingumo ribą ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Visuma byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji J. J. ir V. J. ilgą laiką smurtaudami prieš mažametę nukentėjusiąją bei nepakankamai atliepdami jos emocinius poreikius, nesunkiai susargdino mažametį savo šeimos narį E. M. – palaipsniui sukėlė jai depresinio elgesio sutrikimą. Kaltinamieji veikė netiesiogine tyčia padarinių atžvilgiu, t. y. suprato savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jų veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse nurodytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Kaltinamųjų J. J. ir V. J. veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 1 p. ir 3 p. Ši kvalifikuota nusikalstama veika apima kvalifikuotą fizinio skausmo sukėlimą, todėl kaltinamųjų veika papildomai pagal LR BK 140 str. 3 d., kaip kaltinamajame akte, nebekvalifikuotina.

V. J. kaltinamuoju aktu inkriminuojamas nusikalstamos veikos laikotarpis nuo 2016 m. iki 2023-05-18. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios parodymus, kad smurtas prieš ją pradėtas naudoti 5 klasėje, ši aplinkybė patikslinta, nurodant laikotarpį nuo 2021 m. iki 2023-05-18. V. J. kaltinamuoju aktu inkriminuojama aplinkybė, kad jis nukentėjusiajai sudavė nenustatytą kiekį smūgių laidu į sėdmenis ir kojas. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios parodymus, kad laidu jai buvo suduota per kojas vieną kartą 6 kalėje apie Kalėdas, visas abejones vertinant kaltinamojo naudai, ši aplinkybė patikslinta, nurodant kad laidu buvo suduota ne mažiau kaip vieną kartą. Atlikti patikslinimai kaltinimų esmės nekeičia ir įtakos veikos kvalifikavimui neturi.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmių

Kaltinamoji J. J. įvykdė apysunkį tęstinį smurtinį nusikaltimą artimoje aplinkoje savo mažametės dukros atžvilgiu. Anksčiau neteista (2 t., b. l. 61-62, 63-65). Administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 66-67, 68-69). Byloje esančiais Sodros duomenimis nedirba (2 t., b. l. 70-73, 74-77), pačios paaiškinimais šiuo metu užsiima individualia veikla. Augina du mažamečius vaikus.

Kaltinamasis V. J. įvykdė apysunkį tęstinį smurtinį nusikaltimą artimoje aplinkoje savo mažamečio šeimos nario (sutuoktinės dukros) atžvilgiu. Anksčiau neteistas (2 t., b. l. 130-131, 132-134). Administracine tvarka baustas už KET pažeidimą, byloje esančiais duomenimis galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 135-136, 138-139). Dirba (2 t., b. l. 140-142, 143-145). Augina du mažamečius vaikus.

Abiem kaltinamiesiems skirtina vienintelė sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į smurto pobūdį ir tyčios turinį, jos dydį nustatant mažesnį, nei sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į kaltinamųjų šeimyninę padėtį ir darbines veiklas, tai, kad kaltinamieji teisiami pirmą kartą, yra pagrindas manyti, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, abiem kaltinamiesiems bausmės vykdymas atidėtinas, nustatant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, galinčius daryti teigiamą įtaką.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajai J. J. ir kaltinamajam V. J. 2023-05-31 nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (2 t., b. l. 107-110, 170-173), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Kompiuterinės laikmenos – DVD diskai su nepilnamečių apklausų vaizdo ir garso įrašais (3 vnt.), paliktini saugoti byloje.

Kaltinamiesiems buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Į bylą duomenys apie kaltinamiesiems suteiktas antrinės teisinės išlaidas nepateikti. Kaltinamajai gynėjas paskirtas ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (LR BPK 51 str. 1 str. 7 p.) ir paskirtas valstybės iniciatyva. Objektyvių duomenų apie kaltinamųjų turtinę padėtį byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei iš kaltinamųjų nepriteistinos.

Nukentėjusiajai buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pagal į bylą pateiktas pažymas nukentėjusiajai suteiktos antrinės teisinės išlaidos sudaro 2 192,33 Eur (suapvalinus 2 192 Eur) (3 t., b. l. 143, 150, 155). Šios išlaidos valstybei priteistinos lygiomis dalimis iš abiejų kaltinamųjų – po 1 096 Eur.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje pareikštas nukentėjusiosios E. M., atstovaujamos įgaliotos atstovės, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 9-12). Ieškiniu prašoma priteisti nukentėjusiajai E. M. solidariai iš kaltinamųjų J. J. ir V. J. nusikaltimais padarytai 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžiu priteistos sumos sumokėjimo.

Kaltinamieji su ieškiniu sutinka iš dalies – sutinka solidariai atlyginti 500 Eur neturtinės žalos.

Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Kaltinamųjų daugkartinis ir ilgalaikis smurtas neabejotinai sukėlė neigiamas pasekmes – fizinį skausmą, pažeminimą, išgąstį, baimę, nesaugumo jausmą ir kitus nepatogumus. Dėl tiriamų kaltinamųjų padarytų tyčinių apysunkių nusikalstamų veikų nukentėjusiajai E. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Prieš nukentėjusiąją buvo naudojamas fizinis smurtas, smurtaujama buvo sistemingai ilgą laiką – ne mažiau kaip 2 m. (2021 m. – 2023-05-18). Smurtavo patys artimiausi asmenys – mama ir patėvis, kurį ji laikė tėvu, kurie turėtų kurti stiprų, prieraišų ir saugų ryšį su nukentėjusiąja. Smurtaujama buvo namuose, kur vaikas turėtų jaustis ramiai ir saugiai. Smurto pasekmės – nesunkus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas, pasireiškiantis jos psichikos būklės ir asmenybės raidos sutrikimu, susiformavusiu depresiniu elgesio sutrikimu. Nukentėjusiajai rekomenduojama ilgalaikė psichoterapinė pagalba. Nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas, įtvirtintas LR CK 6.283 str. 1 d., objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Neturtinės žalos nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai. Teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2K-252-697/2020). Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi. Pagal suformuotą teismų praktiką, nukentėjusiesiems, kai padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas nuo 1 000 iki 10 000 Eur.

Nukentėjusioji nusikalstamos veikos prieš ją metu buvo mažametė, dabar 14 m. nepilnametė. Moksleivė, savarankiškų pajamų neturi, gyvena globėjų šeimoje, tėvai išlaikymo neteikė, duomenų, kad išlaikymas būtų teikiamas, šiuo metu byloje nėra. Kaltinamieji abu darbingi ir dirba, yra atsakingi už nepalankiai šeimoje susiklosčiusią situaciją, savo veiksmų kritiškai nevertina, pakeitus kardomosios priemonės sąlygas, turėdami tokią galimybę, ryšio su vaiku neatkūrė, už savo veiksmus nukentėjusiosios neatsiprašė, viso proceso metu atsakomybę ir kaltę dėl situacijos šeimoje vertė nukentėjusiajai. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką dėl žalos atlyginimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, prašomas priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos dydis yra minimalus. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visumą aplinkybių, tikrai ne per didelis. Reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai – iš kaltinamųjų nukentėjusiajai priteistina solidariai 1 000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

J. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 1 p. ir 3 p., ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programoje, atsiprašyti nukentėjusiosios ir atlyginti nukentėjusiajai ne mažiau kaip 500 Eur neturtinės žalos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 1 p. ir 3 p., ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programoje, atsiprašyti nukentėjusiosios ir atlyginti nukentėjusiajai ne mažiau kaip 500 Eur neturtinės žalos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų J. J. ir V. J. nukentėjusiajai E. M. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos neturtinės žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamųjų J. J. ir V. J. po 1 096 Eur (iš viso 2 192 Eur) proceso išlaidų valstybei (įmokos kodas – 5630).

Kompiuterines laikmenas – DVD diskus (3 vnt.) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rūmus.

Teisėja Vaida Rimkienė