Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų Kretingoje teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Nijolei Mikaločienei, dalyvaujant prokurorui Renatui Milašiui, kaltinamajai J. J., jos gynėjai advokatei Virginijai Pargaliauskienei, kaltinamajam V. J., jo gynėjui advokatui Dainiui Motužiui, nukentėjusiosios E. M. įstatyminei atstovei R. S. ir įgaliotai atstovei advokatei Dianai Vaitkevičienei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei G. Z., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Žemesnės instancijos teismas

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ir 138 str. 2 d. 1 p., 3 p.

Žemesnės instancijos teismas

J. J. ir V. J. nesunkiai sutrikdė sveikatą mažamečiam artimam giminaičiui / šeimos nariui.

J. J., laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2023-05-18, tiksli data ir laikas nenustatyti, gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), nenustatytą kiekį kartų smurtavo artimoje aplinkoje mažametės dukros E. M. (gimusios (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu, tai yra, tyčia sudavė nenustatytą kiekį smūgių šluotos kotu jai į kojas ir rankas, rankos delnu į veidą, stūmė į sieną (paskutinį kartą – 2023-05-18 vakare), taip sukeldama jai fizinį skausmą, ir dėl daugkartinio, ilgalaikio fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu naudojimo, nepakankamai atlieptų jos emocinių poreikių, palaipsniui sukėlė depresinio elgesio sutrikimą (F92.0) ir taip nesunkiai sutrikdė mažametės dukros E. M. sveikatą.

V. J., laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2023-05-18, tiksli data ir laikas nenustatyti, gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), nenustatytą kiekį kartų smurtavo artimoje aplinkoje mažamečio šeimos nario, sutuoktinės dukros E. M. (gimusios (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu, tai yra, tyčia sudavė jai ne mažiau kaip vieną kartą laidu į kojas ir nenustatytą kiekį kartų diržu į sėdmenis ir kojas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, ir dėl daugkartinio, ilgalaikio fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu naudojimo, nepakankamai atlieptų jos emocinių poreikių, palaipsniui sukėlė depresinio elgesio sutrikimą (F92.0), ir taip nesunkiai sutrikdė mažametės nukentėjusiosios – šeimos nario E. M. – sveikatą.

Kaltinamųjų parodymai

Kaltinamoji J. J. kalta prisipažino iš dalies ir 2024-11-06 teisiamajame posėdyje paaiškino, kad tą dieną (2023-05-18), praėjusių metų gegužės mėnesį, paskambino tikybos pamokėlių mokytoja ir pasakė, kad E. ir S. nebuvo pirmosios komunijos pamokėlėje. Ėjo aiškintis. Jos abi su S. neidavo į pamokėles. E. prigrasindavo S., kad jai nesakytų. E. sakė, kad norėjo būti parke su draugais, pradėjo negražiai atsikirtinėti. Kilo didelis konfliktas. Konflikto metu ji prašė E. eiti mokytis, bet ji „įlindo“ į telefoną. Prašė duoti telefoną ir eiti mokytis. Ji negražiai atšovė – pasiuntė ją toli, toli. Pasakė, kad tai ne jos telefonas, ir ji neturi teisės jo imti. Telefoną jai buvo atsiuntęs biologinis tėvas. Tada ji bandė paimti telefoną jėga, E. jai spyrė iš kojos. Nesusivaldė ir trinktelėjo E. per veidą rankos delnu. Nuo sudavimo turėjo skaudėti. E. po sudavimo supyko ir susikeikė. Ji sudavusi išėjo lauk. Name yra 3 kambariai ir virtuvė. Konfliktas vyko svetainės kambaryje. Konfliktą girdėjo dukra S.. Tėtis (V. J.) buvo darbe, Vokietijoje. Tą vakarą susitaikė, nebesipyko. Kitą dieną E. išėjo į mokyklą. Apie 11 val. paskambino auklėtoja ir pasakė, kad E. neatėjo į mokyklą. Laukė iki 14 val., galvojo, kad grįš autobusu, bet ji negrįžo. Negrįžo ir su vėlesniu autobusu. Į žinutes ir skambučius neatsakė. Vėliau parašė, kad savaitgalį bus su draugais. Ji kreipėsi į policiją, kad surastų vaiką. Pareigūnai ją rado ir rekomendavo nesibarti. Po to sulaukė vaiko teisių. Tuo metu E. buvo 11 metų. Tai buvo ne pirmas konfliktas tarp jų. Jos dažnai konfliktuodavo dėl draugų, dėl nepagarbos, dėl namų darbų, nesitvarkymo. Dažniausiai konfliktai vykdavo vaikų kambaryje, prie kompiuterio stalo. Ji dažnai šaukdavo, atimdavo telefoną, bet vaikų nemušdavo. Tai buvo vienintelis kartas. Nežino, kodėl tą kartą nesusilaikė. Dukros nestūmė ir su šluotos kotu jai nesudavė. E. yra geras, bet sudėtingas ir sunkaus charakterio vaikas. Pradinėse klasėse pradėjo vagiliauti iš klasės draugų, iš namų. Vogdavo tik pinigus. Kišenpinigių dukrai duodavo ne visada. Perėjus iš pradinės klasės į penktą klasę, pagrindinės problemos mokykloje buvo dėl namų dabų, pamokų praleidinėjimo ir netinkamų draugų. Su E. tėčiu išsiskyrė, kai jos laukėsi. Su V. J. pradėjau gyventi, kai E. buvo 3 mėnesiai. Vyras buvo rūpestingas, gerai auklėjo E., dėl jos visada stengėsi, ji niekada nebuvo atstumta. Turi 4 vaikus. Pirmas vaikas M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra beveik 20 metų, jis kartu gyveno iki 2 ar 3 klasės, po to gyveno pas močiutę (duomenys neskelbtini), įvykio metu su jais negyveno. Du vaikai yra bendri su V. J.. Susituokė su V. J. prieš 14 metų, santuoka, panašiai, prieš 4 metus buvo nutraukta. Išsiskyrus kartu negyveno apie pusę metų, po to vėl pradėjo kartu gyventi ir šiuo metu kartu gyvena. Nėra tikintys, abu rūko, kitų priklausomybių neturi. E. antri metai su jais negyvena. Iš pradžių negalėjo susitikti su vaiku. Nuo (2024 m.) sausio mėnesio vyko pasimatymai su dukra. Iš pradžių susitikimai vykdavo 2 kartus per savaitę, trukdavo po 2 val. Bandydavo šnekėtis. E. supykdavo, kai ji bandydavo kalbėti apie mokslus. Susitikimai buvo labai sunkūs. Kartu su R. S. (įstatymine atstove) nusprendė sumažinti susitikimų skaičių ir susitikti vieną kartą per savaitę. Susitikimai pasibaigdavo visaip – būdavo labai gerai, būdavo blogai. Susitikimams trukdydavo įstatyminė atstovė R. S.. Kai susitikimai vykdavo be jos, vaikas būdavo visai kitoks. Paskutinį kartą su dukra susitiko (2024 m.) rugpjūčio 5 d., nes dukra nebenorėjo susitikti. Nežino, kodėl dukra teigė, kad ji naudojo prieš ją smurtą. Viskas buvo senokai, todėl ne visas aplinkybes atsimena. Tvirtina ikiteisminio turimo metu duotus parodymus. Teismas gali vadovautis kuriais nori parodymais. Konflikto (2023-05-18) metu šiek tiek pastūmė E. ir ji nukrito ant žemės. Pagauta emocijų, konflikto metu buvo paėmusi šluotą, ne tam, kad šluoti. Nežino, ar būtų sudavusi šluota, jei į kambarį nebūtų įėjusi kita dukra. Kas tas užtrenksi (suduoda ranka sau per koją)? Nežino, kas yra tikras mušimas (3 t., b. l. 73-76).

J. J. vaiko situacijos aptarimo su motina metu (2023-05-24) neigė 2023-05-18 ar kada nors smurtavusi prie dukrą E. M. (1 t., b. l. 163).

J. J. 2023-05-31 buvo pareikšti įtarimai pagal LR BK 140 str. 3 d., įtariant tuo, kad ji 2023-04 mėn., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, bet ne vėliau kaip iki 2023-05-18, gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje mažamečio šeimos nario, dukros E. M., atžvilgiu, tai yra, tyčia sudavė šluota bei tyčia vieną kartą rankos delnu sudavė į dešinį skruostą, taip sukeldama jai fizinį skausmą (2 t., b. l. 83-85).

Kaltinamoji J. J., apklausiama 2023-05-31, pagal šį pradinį įtarimą ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies. Be kita ko, paaiškino, kad 2023-05-18 konfliktavo su dukra E. M. dėl to, kad ji nenuėjo į pirmosios komunijos pamokas. Barėsi ne tik dėl to, bet apskritai dėl mokyklos, nes ji turi neigiamų pažymių. Barnio metu buvo labai susijaudinusi ir pikta, nesusivaldžiusi galėjo ranka suduoti jai per skruostą ir pastumti. Buvo tiesiog pliaukštelėjimas rankos delnu, smūgis nebuvo stiprus. Po pliaukštelėjimo per skruostą E. toliau reiškė emocijas, elgėsi neadekvačiai, o ji išėjo į lauką nusiraminti. Kitą dieną E. išvyko į mokyklą, tačiau į mokyklą nenuėjo, pranešė jai, kad namo negrįš, liks nakvoti pas draugę. Ji BPC pranešė apie E. dingimą, apie 21 val. policijos pareigūnai parvežė E. namo. Tą vakarą jokių konfliktų nebuvo. E. nėra trenkusi su šluota nei 2023-05-18 konflikto vakarą, nei kokį kitą kartą. Neneigia, kad konflikto su E. metu buvo pasiėmusi šluotą, tačiau ja E. netrenkė. Šluotą buvo pasiėmusi, nes norėjo pamojuoti ja prieš E. ir ją pagąsdinti, tačiau ja netrenkė (2 t., b. l. 93-96).

J. J. 2024-05-28 (po teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės atlikimo) buvo pareikšti įtarimai pagal LR BK 140 str. 3 d., LR BK 138 str. 2 d. 1 p., 3 p., įtariant tuo, kad ji nuo 2021 m. iki 2023-05-18, tiksli data ir laikas nenustatyti, gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), nenustatytą kiekį kartų smurtavo artimoje aplinkoje mažametės dukros E. M. (gimusios (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu, tai yra, tyčia šluotos kotu sudavė nenustatytą kiekį smūgių jai į kojas ir rankas, rankos delnu į veidą, stūmė į sieną, taip sukeldama jai fizinį skausmą, ir dėl daugkartinio, ilgalaikio fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu naudojimo, nepakankamai atlieptų jos emocinių poreikių, palaipsniui sukėlė depresinio elgesio sutrikimą (F92.0) ir taip nesunkiai sutrikdė mažametės dukros E. M. sveikatą (2 t., b. l. 97-99).

Kaltinamoji J. J., apklausiama 2024-05-28, pagal šį patikslintą įtarimą ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies. Nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir 2024-05-31 apklausos metu. Pakartojo, kad 2023-05-18 konflikto metu buvo labai susijaudinusi ir pikta, nesusivaldžiusi galėjo ranka suduoti jai per skruostą ir pastumti, šluota niekada nėra mušusi E.. Papildomai paaiškino, kad tą vakarą buvo pasiėmusi į rankas šluotą, tačiau ja E. nesudavė, nes į kambarį įėjo kita jos dukra. Ji numetė šluotą ant žemės ir išėjo į lauką. Tą vakarą E. sudavė rankos delnu per skruostą, bet nestipriai, ir ją pastūmė rankomis. E. pargriuvo ant žemės, atsisėdo, tačiau į sieną neatsitrenkė. Nepastebėjo, kad E. būtų save žalojusi. Pripažįsta, kad konfliktų su E. namuose vykdavo, kai ji maištaudavo, išvadindavo ją necenzūriniais žodžiais. Ji pakeldavo balsą ir kartais ranka suduodavo E. per sėdmenis, tačiau tikrai nestipriai ir tai nebūdavo dažnai. Nuo 2021 m. iki 2023-05-18 buvo gal kokie 5 kartai, kai pliaukštelėdavo per sėdmenis. Visais atvejais E. būdavo su rūbais. Niekada nesudavė per nuogą kūną. Barniai dažniausiai vykdavo vaikų kambaryje. Ji nestumdydavo E. į sieną, nes kambariai apstatyti baldais ir iš tikro prie sienos prieiti negalima. Tik tą vieną kartą, 2023-05-18, E. pastūmė rankomis, ji pargriuvo ant žemės, tačiau į sieną neatsitrenkė. Gailisi, kad kartais panaudodavo fizinį smurtą E. atžvilgiu, tačiau šie atvejai nebūdavo nuolatiniai. Tai būdavo tik retais atvejais, kai ji pati būdavo pagauta emocijų ir E. elgdavosi emocionaliai (2 t., b. l. 102-106).

Kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino iš dalies ir 2024-11-06 teisiamajame posėdyje paaiškino, kad E. jį vadina tėvu. Jis nėra sudavęs E. nei laidu, nei diržu. Yra tik gal prieš 5 metus sudavęs ranka į sėdmenis. Nepasakys, kada tiksliai tai buvo. Konflikto metu išgirdo, kaip E. pasiuntė mamą „ant trijų raidžių“. Įspėjo ją, kad taip kalbėti negalima ir kad taip niekas nedaro. Praėjus 2 savaitėms, dar kartą tas pats. Įspėjo antrą kartą ir pasakė, kad trečią kartą nekartos. Praėjus dar savaitei, kai trečią kartą vėl išgirdo, su rankos delnu gavo per „šikną“. Nebuvo skaudžiai. Prisimena jos reakciją. Jai prasidėjo isterija, krito ant žemės. Daugiau E. niekada nesudavė. Tai buvo vienintelis kartas. Tas pliaukštelėjimas nieko nepakeitė. Elgesio problemos prasidėjo nuo trečios klasės. Grįžusi iš mokyklos ji sakydavo, kad jos vaikai nemėgsta, auklėtoja užgaulioja. Pakeitė auklėtoją, tačiau po kelių savaičių vėl tas pats. Išaiškėjo, kad ji vogdavo iš vaikų pinigus, tačiau visada sakydavo, kad nieko nedarė. Nuo penktos klasės, kai atsirado kažkokių draugų, būdavo barnių dėl pamokų nelankymo, bet kažkaip išsispręsdavo. Vieną ar du kartus per mėnesį paimdavo iš E. telefoną pažiūrėti ir ištrinti programėles, nes skųsdavosi, kad telefonas lūžta. Būdavo, kad paimdavo telefoną, kai mamai nepavykdavo paimti. Buvo uždėjęs tėvų apsaugą, kad tam tikromis valandomis nesinaudotų telefonu, bet ji ją kažkaip „nulaužė“. Visada stengėsi jai padėti mokytis. Bandė su ja kalbėti gražiuoju, niekas nepadėjo. Būdavo dvi ar tris dienas viskas gerai, ir po to apsiverčia viskas antraip ir nebe tas vaikas. Jų klaida buvo ta, kad nesikreipė pagalbos į specialistus. Jis nuo 2021 m. 2 savaites dirba užsienyje, 2 savaites būna namie. Kai būdavo namuose, daugiausia konfliktų būdavo dėl pamokų ir telefono. Didesnių konfliktų būdavo, kai jis būdavo išvykęs. Po 2023 m. gegužės mėn. incidento žmona skambino ir papasakojo. Kalbėjo, kaip galėtų spręsti problemą. Jo pliaukštelėjimas su šiuo incidentu nesusijęs. Kai buvo su žmona išsiskyrę, pasiimdavo mergaites pas save. Jos jam nesiskųsdavo dėl mamos elgesio. Turi tik vieną diržą kostiumo kelnėse, spintoje. Namie yra ilgintuvo laidas. Dukros elgesyje depresijos požymių nepastebėjo. Kai vaikų teisės išsivežė E., ryšys su ja nutrūko. Negali „išsišnekėti“ su vaiku, kai šalia yra kažkas kitas. Skambino jai, bet ji nenorėjo kalbėtis. Nežino ir nepasakys, kodėl dukra jį apkalba.

Kaltinamasis V. J., apklausiamas 2023-05-31 ir 2024-05-30, ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus, kad E. yra užauginęs nuo kūdikystės – nuo 3 mėn. Ji jam yra kaip dukra, nors jos nėra įsivaikinęs. E. M. laidu per kojas tikrai nėra trenkęs, jos laidu niekada nėra mušęs. Vienintelį kartą prieš metus ar dvejus (2023-05-31) / trejus ar ketverius metus (2024-05-30) namuose yra sudavęs jai ranka per sėdmenis dėl to, kad ji necenzūriniais žodžiais vadino savo mamą J. J.. Ji po jo pliaukštelėjimo puolė į isteriją, klykė, šaukė, rėkė, verkė, tačiau ne dėl patirto smurto, o dėl nervų. Daugiau jokio smurto E. atžvilgiu nėra naudojęs (2 t., b. l. 157-160, 166-169).

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamųjų kaltė, be jų dalinio prisipažinimo, visiškai įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusiosios parodymai

Mažametė nukentėjusioji E. M. 2023-08-11, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jai yra 12 metų. J. ir V. J. yra jos tėvai. Dabar gyvena su globėja. Prieš tai šeimoje buvo problemų. Pabėgo iš namų. Lankė pirmosios komunijos pamokėles, turėjo nueiti į bažnyčią, bet nenuėjo. Mama iš mokytojos sužinojo, kad ji nebuvo pamokėlėse, todėl susipyko su mama. Viskas įvyko namuose. Buvo vakaras. Namie dar buvo sesės S. ir U.. Tėtis buvo užsienyje. Mama labai supyko, trenkė į veidą ir pastūmė į sieną. Nenori sakyti, ką daro ir kokia būna mama, kai supyksta. Užrašo, kad mama supykusi mušasi (užrašą per klausimus pagarsina psichologė). Paaiškina, kad mama mušė ranka į veidą (parodo į kairį žandą). Vienu metu pataikė į kaktą ir žandą. Neatsimena, kiek kartų tą vakarą sudavė, gal kokius 3 kartus. Žymių neliko, skaudėjo neilgai, gal apie porą valandų. Skausmą vertina 6 balais iš 10. Tai įvyko jos kambaryje, niekas nematė, mama buvo labai pikta. Ji norėjo miegoti pas draugę, bet mama neleido. Ji kitą dieną pabėgo iš namų. Tai buvo ne pirmas kartas, kai mama mušė. Mušdavo ir anksčiau. Kai nesitvarkydavo kambario, su mama irgi susipykdavo. Susipykimai būdavo panašūs, mama ir sakydavo, ir darydavo. Nenori sakyti, ką dar mama darydavo be to, kad būdavo pikta. Užrašo, kad yra buvusi pastūmusi į sieną. Paaiškina, kad tai buvo seniai, ji buvo šeštokė. Dabar baigė 6 klasę, mama ją pastūmė, kai dar ėjo į mokyklą. Tai irgi įvyko jos kambaryje. Taip pat dėl reikalų su bažnyčia, nes ji nenorėjo eiti pirmosios komunijos. Ji stovėjo, o mama pastūmė iš priekio su rankom ar ranka, nepamena. Ji nuo smūgio nukrito ir pradėjo rėkti ant mamos. Mama labai pyko. Jos abi rėkė viena ant kitos. Jai skaudėjo nugarą, nes ja trenkėsi į sieną. Nelabai skaudėjo, skausmą vertina 4 balais iš 10. Mama plastikinės šluotos kotu ne kartą kirto per kojas. Yra buvę gal 6–7 kartus į kojas, kartais į rankas, maždaug kas 2 savaites. Pirmą kartą su šluota gavo gal 5 klasėje, o paskutinį kartą 6 klasėje, žiemą. Dažniausiai kiekvienu atveju būdavo vienas smūgis. Skaudėdavo visada. Skaudėdavo pora valandų, skausmą vertina 6 balais. Tėtis irgi kartais pykdavo. Tėtis yra mušęs diržu ir laidu. Su diržu mušdavo dažnai, nes ji neklausydavo ar pykdavosi su sesėm. Daug kartų yra mušęs diržu nuo 6–7 metų. Diržą pasiimdavo iš spintos, kuri yra jos kambaryje ir kurioje visi laiko savo drabužius. Užrašo, kad mušdavo diržu per užpakalį (pagarsina psichologė). Dažnai taip būdavo, nežino kiek kartų, bet daug, kai susipykdavo. Yra kliuvę ir į kojas, ir į rankas. Kai mažesnė buvo, dažniau mušdavo, gal kas savaitę, dabar rečiau. Kai buvo mažesnė, skaudėdavo, po to priprato. Mama matydavo, kai tėtis muša. Neatsimena, ar ji ką sakydavo. Nežino, kada buvo paskutinis kartas, gal 6 klasėje, rudenį. Yra vieną kartą mušęs su ilgintuvo laidu per abi kojas (parodo blauzdų vidurį), nes nėjo tvarkytis kambario. Skaudėjo, žymės matėsi visą mėnesį, bet pranyko. Vaikščiojo su kelnėm, todėl niekas nematė. Skausmą vertina 7–8 balais. Šis įvykis buvo 6 klasėje, žiemą, prieš Kalėdas, namuose, virtuvėje. Šiaip gerai sutardavo su abiem tėvais. Bet jei susipykdavo, būdavo nelabai gerai. Buvo pradėjusi rūkyti, mama dėl to labai pyko. Suprasdavo, už ką ją muša, nieko nereikėjo sakyti. Kai kažką prisidirbdavo, gaudavo. Draugams apie tai yra pasakojusi. Nesišnekėdavo su tėvais apie tai, kas buvo, tiesiog susitaikydavo. Kartais būdavo, kad ir be muštynių pasikalbėdavo. Apie tai, kad ją tėvai muša, sakė draugams grupėje per Messenger programėlę A. Z., klasiokei K. V., D. P., kuris bus vienuoliktokas, R. V., kuri eis į 8 klasę, K. iš 6 klasės, D. ir G., kurių pavardžių nepamena. „Normaliai“ pas globėją gyventi, bendravo su mama, kol neuždraudė. Yra pasiilgusi mamos ir tėčio, norėtų grįžti namo. Skaudžiausia yra viską prisiminti. Negalvoja, nes iškart apsiverkia (1 t., b. l. 30-32, b. l. 33 DVD diskas voke).

Rašytiniai įrodymai

E. M., gimusi (duomenys neskelbtini), yra J. J. ir R. M. dukra (1 t., b. l. 198). Mergaitės tėvas yra nusišalinęs nuo dukros priežiūros ir auklėjimo. J. J. (duomenys neskelbtini) susituokė su V. J., jiems gimė 2 dukros: (duomenys neskelbtini) S. J., (duomenys neskelbtini) U. J. (2 t., b. l. 59-60). J. J. dar turi (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų M. B. (2 ., b. l 60). J. J. ir V. J., jų paaiškinimais, yra išsituokę, tačiau gyvena kartu.

2023-05-19, 18.06 val. Bendrajame pagalbos centre užregistruotas J. J. pranešimas, kad dukra E. M. 7.20 val. iš namų išėjo į mokyklą ir iki šiol negrįžo. Vykdant paiešką nustatyta, kad E. M. yra pas draugę A., (duomenys neskelbtini). Atvykusiems pareigūnams E. M. nurodė, kad konfliktavo su mama dėl to, kad ji vakar nenuėjo į bažnyčią, pirmosios komunijos pamoką. Dėl konfliktų nenori grįžti namo. E. M. 20.25 val. perduota mamai J. J. (1 t., b. l. 199-200).

2023-05-25 Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Klaipėdos apskrities VTAS, VTAS) pranešime dėl galimo smurto prieš mažametę E. M., gimusią (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad vaiko teisių apsaugos skyrius Skuodo rajone, 2023-05-24, vertindamas vaiko E. M. situaciją, išklausė jos nuomonę. Vaikas teigė, kad praėjusį ketvirtadienį, t. y. 2023-05-18, mama J. J. namuose rankos delnu vieną kartą jai sudavė į dešinį skruostą bei pastūmė į sieną. Ant vaiko veido, rankų, kojų sumušimo žymių, mėlynių ar nubrozdinimų nesimatė. Paklausus, ar skaudėjo, E. atsakė, kad nelabai skaudėjo, nes yra pripratusi. Mama prieš mėnesį laiko jai trenkė su šluota (kur nenurodė), o tėtis (mamos sutuoktinis) seniau, kada tiksliai nepamena, jai yra trenkęs su laidu per kojas, buvo net žymė (1 t., b. l. 1-5).

Klaipėdos apskrities VTAS 2023-05-22 gavo iš Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK informaciją apie galimą vaiko E. M. teisių pažeidimą ROIK: 0123000282337 (asmens paieška) ir vertino vaiko situaciją. Nustatyti rizikos veiksniai: 26.1. vaikas patyrė ir (ar) patiria savo atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje – t. y. 2025-05-18 mama J. J. rankos delnu vieną kartą sudavė į dešinį skruostą bei pastūmė į sieną, prieš mėnesį trenkė su šluota; tėtis (mamos sutuoktinis) yra trenkęs laidu per kojas; 26.10 kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui – t. y. mamos ir dukros E. tarpusavio konfliktai daro neigiamą įtaką visai šeimai; mama negeba rasti bendros kalbos, kompromisų su dukra, galimai pasirenka netinkamas auklėjimo priemones. Nustatytas vaiko apsaugos poreikis. E. M. laikinai apgyvendinta Skuodo socialinių paslaugų šeimai centre, budinčio globėjo šeimoje. Motinos J. J. šeimai inicijuota atvejo vadyba ir sudaryta mobilioji komanda (1 t., b. l. 158-159, 160-170-172).

Vaiko situacijos vertinimo 2023-05-26 anketoje Nr. 5VSV- 2180 (1 t., b. l. 160-170), be kita ko, užfiksuota, kad vaiko situacijos aptarimo su vaiku metu, 2023-05-24, E. M. nurodė, kad: nesutaria su mama; mama jai liepia eiti į pirmos komunijos pamokas, o ji nenori, yra neatsiskaičiusi 15 maldų; ji su mama negali pasikalbėti, kai ji „prisidirba“, mama ant jos nuolat šaukia, jos nesupranta; praėjusį ketvirtadienį (t. y. 2023-05-18) mama namuose rankos delnu vieną kartą jai sudavė į dešinį skruostą bei pastūmė į sieną, nelabai skaudėjo, nes yra pripratusi; mama prieš mėnesį laiko jai trenkė su šluota (kur nenurodė), o tėtis (mamos sutuoktinis) jai yra trenkęs su laidu per kojas, buvo net žymė; mama jai nenuperka reikiamų rūbų, todėl rūbų gauna iš draugių (1 t., b. l. 162). Ant vaiko veido, rankų, kojų sumušimo žymių, mėlynių ar nubrozdinimų nesimatė (1 t., b. l. 160-172, 162).

Vaiko situacijos vertinimo 2023-05-26 anketoje Nr. 5VSV- 2180 (1 t., b. l. 160-172), be kita ko, užfiksuota, kad vaiko situacijos aptarimo su motina metu, 2023-05-24, J. J. nurodė, kad apie metus laiko kyla sunkumų dėl dukros elgesio. Dukra nepagarbiai kalba, atsikalbinėja, bėga iš pamokų, yra susiradusi vyresnių draugų, kurie daro jai neigiamą įtaką. Į drausminimus nereaguoja, grasina, kad pasiskųs vaiko teisėms. Sakė, kad padarys taip, kad iš jos bus paimti visi vaikai. 2023-05-18 dukra negrįžo į namus, neatsakė į skambučius ir žinutes. Nerimavo, todėl kreipėsi į policiją. Prieš tai buvo susipykusi su E., bet jos nemušė, pati E. yra jai įdaužusi. Pripažįsta, kad jai ir vaikui reikalinga pagalba (1 t., b. l. 163).

Skuodo socialinių paslaugų šeimai centro 2023-05-30 rašte nurodyta, kad konsultuojant pas budinčią globotoją apgyvendintą paauglę E. M., iš jos gavo informaciją apie galimą smurtą namuose prieš ją ir jos seseris S., gimusią (duomenys neskelbtini), ir U., gimusią (duomenys neskelbtini). Mergaitė individualaus pokalbio metu nurodė, kad jos mama J. J. prieš ją smurtauja maždaug 2 metus; taip pat smurtauja prieš jos seseris, tik rečiau, nei prieš ją. Mama smurtauja mušdama ranka, diržu, tranko į sieną. Mama dažnai namuose vartoja alkoholį (1 t., b. l. 177-178). Atlikus vaikų –S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir U., gimusios (duomenys neskelbtini), situacijų vertinimus vaikų teisių pažeidimų nenustatyta (1 t., b. l. 182-189, 190-197).

Skuodo rajono savivaldybės mero 2023-06-19 potvarkiu Nr. M2-98 E. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuo 2023-06-14 nustatyta laikinoji globa; vaiko globos vieta nustatyta Skuodo socialinių paslaugų šeimai centro budinčios globotojos (ID BG020), atliekančios vaiko priežiūrą, gyvenamojoje vietoje; vaiko laikinuoju globėju paskirtas Skuodo socialinių paslaugų šeimai centras (1 t., b. l. 54-55). Atstovauti E. M. 2024-02-05 įgaliota ir 2024-03-04 nutarimu paskirta globos koordinatorė R. S. (1 t., b. l. 56, 57-58).

(duomenys neskelbtini) progimnazijos 2023-06-01 charakteristikoje nurodyta, kad E. M. mokosi 6c klasėje. Mokymosi pasiekimai vidutiniai. Trūksta mokymosi motyvacijos, turi neigiamų įvertinimų. Mėgsta nelankyti sunkesnių pamokų. Klasėje daug draugų neturi, nes renkasi draugus, kurie jos klauso. Mergaitė uždara, nelabai mėgstanti draugauti su klasės mokiniais. Su auklėtoja ir psichologe noriai bendrauja, pasikalba, pasitaria (1 t., b. l. 175-176).

(duomenys neskelbtini) progimnazijos 2023-10-12 rašte (atsakyme į 2023-10-09 užklausimą) nurodyta, kad E. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), po įvykio psichologo pagalba mamos prašymu buvo teikiama nuo 2023-05-23. Mergaitė buvo konsultuojama dėl konfliktų namuose. Konsultacijos vyko 2 kartus per savaitę iki 2023-06-16. Kontaktas su mergaite konsultacijų metu geras, noriai pasakojo apie konfliktus namuose ir su klasės draugais. Konsultacijų metu buvo nerimastinga, akyse pastebimos ašaros. Mergaitės teigimu, jai trūksta bendravimo su mama, mamos dėmesio, pagyrimų, paskatinimų. Psichologo konsultacijos atnaujintos nuo 2023-09-05 globėjos prašymu. Mergaitė globėjų šeimoje jaučiasi gerai (psichologė L. Š.). E. M., 7c klasės mokinei, nėra paskirta nuolatinė socialinio pedagogo pagalba. Socialinio pedagogo pagalba 2022–2023 m. m. buvo epizodinė, sprendžiant mergaitei iškilusias mokyklos lankymo, elektroninių cigarečių naudojimo klausimus. Apie iškilusias problemas socialinė pedagogė informavo mamą, spręsti problemų mama kviesta į Vaiko gerovės komisijos posėdį (socialinė pedagogė G. A.) (2 t., b. l. 21-22). Papildomai 2024-04-09 rašte (atsakyme į 2024-03-26 užklausimą) nurodyta, kad atnaujinus psichologo konsultacijas, jos teikiamos 2–3 karus per mėnesį. Stebimas polinkis apgaudinėti (mokykloje sako, kad klasėje su draugais viskas gerai, o socialiniams darbuotojams sako, kad patiria patyčias). E. M. nuo 2024-03-22 dalyvauja ankstyvosios intervencijos programos užsiėmimuose (2 t., b. l. 29-30).

Skuodo socialinių paslaugų šeimai centro 2023-11-10 rašte (atsakyme į 2023-11-09 užklausimą), nurodyta, kad E. M. pas psichologę lankėsi nuo 2023-07-25 iki 2023-08-22 (įvyko 3 konsultacijos) (2 t., b. l. 25-26).

Skuodo socialinių paslaugų šeimai centro 2024-11-19 protokole užfiksuota, kad 2024-11-19 vykusio individualaus globos koordinatorės R. S. ir globotinės E. M. bei budinčios globėjos susitikime, kurio pokalbio tikslas: aptarti kylančius iššūkius, vykdant budinčio globotojo veiklą, E. M. nurodė, kad: su jos interesais pareikštu ieškiniu dėl žalos atlyginimo sutinka; posėdžio metu susitaikyti su mama ir patėviu nenori ir nesutinka; jaučiasi įskaudinta, nusivylusi ir tėvams nereikalinga; dėl savo pateiktų parodymų neabejoja, parodymai yra teisingi (3 t., b. l. 109).

Plungės apylinkės teismo 2024-12-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7078-669/2024, įsiteisėjusiu 2025-01-11, J. J. terminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečio vaiko E., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (3 t., b. l. 123-132).

Nukentėjusiosios įstatyminės atstovės ir liudytojų parodymai

Nukentėjusiosios E. M. įstatyminė atstovė R. S. 2024-11-18 ir 2025-01-08 teisiamajame posėdyje parodė, kad yra atvejo koordinatorė. E. M. 2023-05-22 buvo apgyvendinta pas globėją. Laikina globa nustatyta 2023-06-19. Jos ir mergaitės susitikimai vyksta ne mažiau kaip kartą per savaitę, yra ne trumpesni nei 0,5 valandos. Kai ji ateidavo į socialinių paslaugų centrą, susitikimai vykdavo ir du kartus per savaitę. Kalbasi apie tai, kaip sekasi mokykloje, dėl ko kyla emocijos, kaip sekasi su draugais, kaip jaučiasi. Mergaitė su ja yra pakankamai atvira. Nėra pastebėjusi, kad E. jai meluotų. Individualių susitikimų metu mergaitė pasakojo, kad prieš ją buvo smurtaujama dėl jos netinkamo elgesio, dėl nuolatinio naudojimosi telefonu, dėl mokymosi sunkumų, nesitvarkymo. Sakė, kad dažnai ir iš tėvo, ir iš mamos gaudavo už netinkamą elgesį, kad mama mušdavo ranka per veidą ir su šluota, o patėvis su diržu ir laidu. 2023 m. rudenį E., vizito pas ją metu, pasakojo, kad prieš ją smurtavo ir su laidu, ir su diržu, ir su ranka. Tuo metu kartu buvo ir mergaitės globėja. Smulkiai smurto aplinkybių neklausinėjo. Kalbėjo apie tai, kiek seniai prasidėjo tos problemos. Tai ji įvardino, kad seniai. Įvardino, kad yra patyrusi ir patyčias pradinėse klasėse. Išgyveno, kad negali gyventi kartu tėvais. Jautė, kad V. J. kitas dvi seseris myli labiau, jautėsi dėl visko kalta ir nereikalinga šeimoje. Taip pat sakė, kad ir kita sesuo buvo mušama. Paskutinis konfliktas kilo dėl pirmos komunijos pamokų nelankymo. Kalbėdama apie situaciją namie, ji dažnai būdavo įsitempusi, verkdavo, kalbėdavo, kad pyksta, kad nepritaria tokiam auklėjimo būdui. Tačiau tuo pačiu ji normalizuodavo tokį auklėjimo būdą, kaip savo netinkamo elgesio pasekmę. Su biologine mama susitikimai buvo pradėti 2024-01-23, su V. J. – 2024-05-02. Buvo numatyti susitikimai du kartus per savaitę. Mergaitė buvo pasiilgusi tėvų, tuo pačiu bijojo, buvo nedrąsi. Susitikimai su mama buvo įvairūs. Vieni ramūs, kiti emociškai jautrūs – su medikų pagalba, užsirakinimu tualete. Susitikimų metu dažnai buvo kalbama apie mergaitės silpnąsias puses, kas keldavo konfliktines situacijas. Būdavo taip, kad tą susitikimo valandą vaikas būdavo tardomas ir eidavo į tuos susitikimus, kaip į kokią prievolę. Po susitikimų bandė išsiaiškinti aštrių emocijų priežastis. Mergaitė dalindavosi, kad pyksta ant mamos, netiki, kad ji gali būti tokia rūpestinga, nes ji to namie nepatyrė. Niekas nesirūpino jos mokymosi rezultatais, nesirūpino jos higiena, o susitikimo metu mamai neva viskas labai rūpi. Dėl to E. jausdavo stiprų pyktį, su tuo dirbdavo ir psichologai. Po vieno susitikimo buvo iškviesti medikai, nes mergaitė krito ant žemės, apėmė isterija, pradėjo rauti sau plaukus. Tokia isterija kilo dėl to, kad mama paklausė, kaip mokslai ir kodėl gavo tokius pažymius. Ji pykdavo, kad jai rodo perdėtą dėmesį, sakydavo, kad netiki tuo, ką šneka. Būdavo ir lengvesnių susitikimų, kai mama pasakodavo kažką apie save, kas vyksta namuose. Jai buvo jautru, kalbant apie seseris. Jaudinosi, kad negali su jomis matytis. Su V. J. vykdavo kitokie susitikimai. Namie E. santykiai su tėvu buvo šiltesni, mažiau konfliktiški, jis būdavo nuolankesnis. Mama daugiau drausmindavo, pykdavo, šaukdavo. Buvo du susitikimai su sesėmis. Susitikimai su močiute vyko du kartus: 2023 m. spalio mėn., gruodį močiutė pranešė, kad sega ir susitikimų nebus. Daugiau su močiute nekontaktavo ir negavo atsakymo, dėl kokių priežasčių susitikimai su močiute nutrūko. Ji, kaip koordinatorė, susitikimų metu bandydavo pasiūlyti tėvams, kaip megzti pokalbį, kad vaikas suprastų, kad jį myli ir nori, kad sugrįžtų. Susitikimų metu ragino tėvus pasakoti, kaip jiems sekasi, o ne vien prašyti E., kad ji pasakotų apie save, prašė, kad jie papasakotų, kaip jos laukia namuose, kad ją myli. Susitikimų metu matėsi, kad mama nori atstatyti ryšį. Po kiekvieno susitikimo kalbėdavo su mama, kas pavyko, kas nepavyko, kaip galėtų būti koreguojamas elgesys. Paskutinis susitikimas vyko 2024-08-05. Mergaitė pavadino sesę necenzūriniu žodžiu. Tėtis įtūžo, išėjo iš susitikimo. Mama liko. E. pradėjo verkti, ją ištiko isterija. Po to ji pareiškė norą, kad susitikimai būtų nutraukti. Bandė šnekėtis, bet ji pasakė, kad nebenori susitikimų. Po kurio laiko vėl organizavo individualų susitikimą, tačiau mergaitė nuomonės nekeitė. Įsitikino, kad ji yra nereikalinga ir nemylima. Per tą laikotarpį, kol nevyko susitikimai, ji sulaukė tik vienos žinutės iš mamos – sveikinimo per gimtadienį, ir sesuo parašė žinutę, kodėl ji nenori grįžti namo. Mergaitė nesakė jai, kad 2024 m. spalio mėn. susirašinėjo su pussesere A.. E. pažintys, susijusios su seksualiniu priekabiavimu, buvo prasidėjusios jai esant biologinėje šeimoje ir išliko globėjos šeimoje. Ji visada ieškodavo draugų, kad pakeltų savivertę. Mama ir močiutė žinojo apie vyresnius vaikinus, bet nedraudė bendrauti ir neskatino nebendrauti. Praėjus kuriam laikui po vaiko paėmimo apie tuos vyresnius draugus sužinojo globėja ir nutraukė tuos ryšius. Kai mergaitė atvyko pas budinčius globėjus, sakė, kad serga astma, reikalingas gydymas. Nuvykus pas pulmonologą nustatyta, kad gydymas nereikalingas. Mergaitė pradėjo skųstis, kad mirguliuoja akyse. Gydytojas okulistas nustatė, kad tai dėl nervinio pobūdžio akies raumens per greito susitraukimo, ir kad reikalingi akiniai. Mergaitė turėjo problemų dėl miego, tačiau atsiradus dienotvarkei, griežtai ribojant telefoną, problemos išnyko. Mama mergaitei išlaikymą teikia minimaliai – yra davusi čekį iš rūbų parduotuvės, nupirkusi striukę ir batus bei 20 Eur. V. J. yra skyręs 80 Eur. Paskutinio susitikimo (prieš 2024-11-18 posėdį) metu klausė E., kaip ji jaučiasi. Sakė, kad dabar yra viskas gerai. Ji pyksta dėl to, kas yra įvykę (3 t., b. l. 98-100).

Liudytoja D. Z. 2024-11-06 teisiamajame posėdyje parodė, kad E. atsirado pas ją prieš pusantrų metų. Davė jai atskirą kambarį. Mergaitė buvo neprižiūrėta. Buvo problemų dėl higienos. Išsiaiškino, kad ji miega su rūbais. Pasikalbėjo, kad taip negalima ir viskas išsisprendė. Nustatė, kad kompiuteris paimamas 8 val. vakare, o telefonas 10 val. vakare. Telefone yra uždėta tėvų kontrolė. Dėl to jokių konfliktų nekilo. Turi dvi 14 ir 4 metų dukras, nuolatinėje globoje yra berniukas ir E.. Namuose E. nesikeikia, neatsikalbinėja, jokių isterijų nėra. Draugauja su kaimynystėje gyvenančia R. G.. Buvo pas E. rasta elektroninė cigaretė. Buvo pokalbis. Kol kas jokių konfliktų nebuvo. 2023 m. vasarą mama pasakė, kad reikia mergaitę nuvesti pas gydytoją dėl astmos. Nuvežė pas gydytoją, tačiau astmos jai nerado. Atliko tyrimus dėl alergijos, bet nieko nerado. Mergaitė pradėjo nešioti akinius, nes turi nervinio pobūdžio stigmą. Lanko mokyklą. Mokinasi normaliai. Praėjusiais metais turėjo eiti pataisų. Nuolat tikrina jos telefoną. Neleidžia bendrauti su vyresniais vaikinais. E. jai sakė, kad mama leisdavo. E. grįžta namo apie 15 val. ir daugiausia būna namuose. Leidžia jai kartais kelioms valandoms išeiti į miestą pas draugus. Ji gauna 3 Eur į dieną kišenpinigių. Ji (globėja) bendrauja su auklėtoja, psichologe. Visi ja džiaugiasi. E. du kartus per mėnesį eina pas psichologę R.. E. pasakojo, kad 5 klasėje pradėjo rūkyti ir gerti. Sakė, kad mama turėdavo namie alkoholio likučių, kuriuos ji nešdavosi į mokyklą ir gerdavo. Mama ją bardavo, bet ji neklausydavo ir su mama negražiai kalbėdavo. Tėtis užstodavo mamą ir mušdavo ją su diržu. E. sakė, kad ją mušdavo ir mama, ir tėtis. Mušdavo ir su ranka, ir su laidu, ir su diržu. Nekonkretizavo, kada ją mušė, kokiu laikotarpiu ir kiek kartų. Klausė jos, kodėl niekam nesiskundė, kad ją mušą. Ji atsakė, kad žinojo, už ką gaudavo, ir buvo gėda. E. tema apie mamą ir tėtį yra sunki. Iš pradžių paklausus, ar nori grįžti namo, ji sakydavo, kad nori. Dabar nori gyventi pas globėjus. Ji dalyvavo E. susitikimuose su mama. Susitikimų pradžioje iš karto pasigirsdavo mamos priekaištai dukrai. Tada E. užsidaro. Vieno susitikimo metu, kuriame ji nedalyvavo, E. buvo isterija. Ji sakė, kad jai nepatinka, kai mama pradeda ją barti. Taip pat pasakojo, kad tokie isterijos priepuoliai yra buvę du kartus namie, bet nepaaiškino dėl ko taip atsitiko. E. pasidarė emociškai geriau, kai susitikimų su mama nebebuvo. Su močiutėmis ji nebendrauja. Sakė, kad močiutė klausinėja nesąmonių. Su biologiniu tėvu susirašinėja telefonu. Iš tėvų išlaikymo negauna. Mama yra nupirkusi žieminę striukę ir batus. Nematė, kad E. susirašinėtų su A. J.. Vakar (t. y. 2024-11-05) klausė E., su kokiais giminaičiais susirašinėjo. Ji sakė, kad daugiau su nieko nesusirašinėjo. Taip pat vakar (t. y. 2024-11-05) E. dar kartą pasakė, kad ją mušdavo rankomis, diržu ir laidu. Sakė, kad patėvis mušė su laidu. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pirmą vakarą, kai atsikraustė, mergaitė papasakojo apie smurtą. Tada neklausinėjo kada, kaip ir kiek kartų ją mušė. Ji apie tai papasakojo vėliau (3 t., b. l. 79-80).

Liudytoja D. Z. ikiteisminio tyrimo metu, 2023-10-09, parodė, kad ji yra E. M. laikina globėja. Mergaitė jos namuose gyvena nuo 2023 m. gegužės mėnesio pabaigos. Jos sutaria gerai, jokių didelių problemų su ja neturi. Buvo atvejis, kad mergaitė, gyvendama jos namuose, vieną kartą pabėgo iš pamokų. Apie tai pranešė auklėtoja. Tada su vyru nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, ten ją atrado. Ji buvo pasimetusi. Nepaaiškino, kodėl pabėgo iš pamokų. Pačioje pradžioje, kai paklausė, kas nutiko namuose su tėvais, E. pasakė, kad mama yra keletą kartų užtrenkusi į kuprą ir rėkauja namie. Kad patėvis ją muštų ar skriaustų, neužsiminė. Daugiau šia tema nekalbėjo, nes mergaitei ta tema nepatikdavo, ji užsidarydavo. Jai susidarė įspūdis, kad ji yra tokia mergaitė, kuri savo tikslų siekia bet kokia kaina. Neprieštarauja išsakytoms pastaboms, būna, kad susigraudina, tačiau po to padaro viską, kaip jai reikia. Girdėjo, kad E. draugystes užmezga labai greitai, po to vaikams nurodinėja ir daro jiems neigiamą įtaką. Pastebėjo, kad yra gudri, linkusi meluoti ir fantazuoti. E. elgiasi ir yra subrendusi ne pagal amžių. Paklausus, ar nori grįžti į namus, ar pasiilgo tėvų, sesių, E. atsakydavo, kad labiausiai pasiilgo brolio. Jai tai pasirodė labai keista, nes brolis su jais jau seniai negyvena (1 t., b. l. 67-70).

Nepilnametė liudytoja A. Z., apklausiama 2024-05-27, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. M. yra buvusi draugė, šiuo metu su ja nebedraugauja. E. M. yra kelis dalykus užsiminusi apie savo santykius su tėvais. Ji maždaug prieš metus buvo užsiminusi, kad namuose patiria fizinį smurtą. Neatsimena tiksliai E. žodžių, ji sakė kažką tokio, kad „mane muša namuose“. Neįvardijo šeimos narių, iš kurių patiria smurtą, daugiau apie smurtą nepasakojo ir nedetalizavo. Sakė, kad nesutaria su mama. Apie tėtį niekada nieko nėra pasakojusi. Ji iš pokalbių, kai kalbėdavosi apie gyvenimą, suprato, kad E. turbūt smurtą patiria iš mamos. Nežino, kodėl E. prieš metus pabėgo iš namų, ji nesakė. Kai E. pabėgo iš namų, jos mama neleido pas ją miegoti ir sakė, kad kvies policiją (1 t., b. l. 83-86, b. l. 87 DVD diskas voke).

Nepilnametė liudytoja R. V., apklausiama 2024-05-27, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad žino E. M., lanko tą pačią mokyklą, tačiau jos nėra klasiokės ir draugės, jos beveik nepažįsta, su ja nebendrauja, tik pasisveikina. Seniau buvo paklaususi apie jos pabėgimą iš namų. Ji sakė, kad nenori grįžti į namus. Nenurodė jokių pabėgimo priežasčių ir nepasakojo, kad ją namuose būtų skriaudę tėvai (1 t., b. l. 73-76, b. l. 77 DVD diskas voke).

Nepilnametės K. V. įstatyminė atstovė nesutiko, kad jos dukra būtų apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 98).

Liudytoja V. P. 2024-11-06 teisiamajame posėdyje parodė, kad yra E. auklėtoja nuo 5 klasės. Ji buvo labai uždaras vaikas ir su ja, ir su kitais. Turėjo tik vieną draugę – klasiokę K. V.. E. niekada nesakė jai, kad prieš ją kažkas smurtavo. Ji penktoje klasėje dažnai bėgdavo iš pamokų: per savaitę beveik nuolat praleisdavo po dvi pamokas, dažniausiai paskutines. Dėl to skambindavo mamai ir spręsdavo problemą. Mergaitė meluodavo dėl pamokų. Sugalvodavo, kad jai reikia kur nors eiti, nors nereikėdavo. Buvo radusi pas ją elektroninę cigaretę ir kreipėsi į spec. pedagogę. Penktoje klasėje buvo vienas vagystės atvejis – mergaitė buvo pasidėjusi ant stalo pinigėlį ir jis dingo. Išsiaiškino, kad paėmė E.. Iš vaikų tėvų nebuvo skundų dėl paimtų pinigų. Pradinių klasių auklėtoja pasakojo, kad E. mėgdavo paimti pinigus iš kitų vaikų. Klasiokai sakydavo, kad mergaitė keikiasi. E. neapkalbėdavo kitų vaikų. E. vieną kartą, kai ji paėmė iš jos telefoną, labai supyko, buvo grubi ir ant jos šaukė. Anksčiau nebuvo jos tokios mačiusi. E. mama dažnai skambindavo ir klausdavo, kaip sekasi dukrai. Su mama bendraudavo tik telefonu, mama į susirinkimus neidavo. Su V. J. nėra bendravusi. Prašė, kad nueitų ir E., 5–6 klasėje lankėsi pas mokyklos psichologę L. Š.. Nežino, kiek kartų. Žino, kad E. 6 klasėje pavasarį buvo paimta iš šeimos ir šiuo metu gyvena pas globėją. Dabar ji yra žymiai atviresnė, nori bendrauti ir turi daugiau draugių. Jos elgesys labai pagerėjo. Pasidarė nebe tokia grubi, tvarkingesnė, labiau prisižiūri save. Nepraleidinėja pamokų, pagerėjo pažangumas. Ji pati pasakė jai, kad dabar yra pas globėją. Papasakojo, ką globėja leidžia, kokios yra taisyklės namuose. Sakė, kad yra patenkinta globėja. Dabar jos geriausia draugė yra mergaitė iš to paties kaimo (3 t., b. l. 78-79).

Liudytoja R. R. 2024-11-14 teisiamajame posėdyje parodė, kad yra kaltinamosios J. J. mama. E. M. yra jos anūkė. Dukra davė paskaityti kaltinamąjį aktą. Jos vaikai (J. J. ir V. J.) kaltinami nepriežiūra, smurtu, bet tai netiesa. E. visada buvo gerai prižiūrima. Gyvena apie 50 km atstumu nuo dukros namų. Būdavo pas dukrą kartą ar du per mėnesį. Jei atvažiuodavo per mokslo metus, tai namie būdavo viena pati dukra. Kai atvykdavo vasarą, namie būdavo ir vaikai. E. atvažiuodavo pas ją į svečius kartą per savaitę, dažniausiai savaitgaliais. Nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. gegužės su E. susitikdavo pakankamai dažnai, tačiau, kiek kartų, pasakyti negali. Žino, kad jokio smurto nebūdavo, nes jai nei E., nei S. nieko apie tai nepasakojo. Jos niekada nesakė, kad jas skriaudžia. E. dėl smurto nesiskųsdavo ir iš jos elgesio nesimatė, kad prieš ją būtų smurtaujama. Dukra skųsdavosi, kad E. nelanko mokyklos, laiku negrįžta namo. Mokino anūkę, kad reikia lankyti mokyklą, mokytis, gerbti vyresniuosius. Kai pasakydavo ką nors griežčiau, tada sulaukdavo „iškoliojimo“. Apie tą įvykį (2023-05-18) žino iš dukros ir anūkės S.. Ilgą laiką nežinojo, kad vaikas buvo paimtas iš šeimos. Sužinojo tik praėjus kelioms savaitėms po paėmimo, tada, kai vaikai turėjo eiti pirmosios komunijos. Susitiko su E. vaikų teisių ar socialinių paslaugų centre maždaug po 1,5 mėnesio, po to, kai sužinojo apie jos paėmimą. Bendravo dviese. Klausė E., ar mušė, bet ji nieko neatsakė. Dar keletą kartų buvo susitikimuose, taip pat bendravo telefonu ir žinutėmis. Buvo porą kartų atsitiktinai susitikusios mieste. Kalbėjo apie tai, kaip sekasi, kaip sveikata. Mano, kad E. buvo nuteikinėjama vaiko teisių. Buvo atvejis, kai mergaitė papasakojo, kad globėja neleidžia jos į būrelį. Tada R. ir globėja iškart pripuolė tai neigti. E. sakė, kad norėtų pas ją gyventi, jei ji leistų (duomenys neskelbtini) susitikti su draugais. Nežino, kodėl E. neapsigyveno pas ją. Apie metus jos nebendrauja, ryšys nutrūkęs. E. neatrašo į žinutes ir neatsiliepia į skambučius. Per V. J. mamą sužinojo, kad E. nenori turėti nieko bendro su šia gimine. Kol kas nesiėmė jokių veiksmų, kad atnaujintų ryšį su E.. Kita anūkė A. prieš pusantro mėnesio susirašė su E. (3 t., b. l. 89-90).

Liudytoja S. R. 2024-11-18 teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba medicinos psichologe. E. M. pradėjo konsultuoti 2024 m. pradžioje, gal pavasarį, ir konsultuoja iki šiol. Konsultacijai užregistravo globėja dėl mergaitės emocinių problemų. Globėja papasakojo, kad E. gyvena su ja ir kad bus sprendžiama, ar E. grįš pas tėvus. Konsultacijos vykdavo kartą per savaitę ar per 2 savaites, kaip užregistruodavo globėja. Konsultacijos trukmė – viena valanda. Mergaitei pradėjus lankytis, užmezgė kontaktą. Pirmoje konsultacijoje mergaitė buvo nedrąsi ir vengė žiūrėti į akis, bet tai yra natūralu. Nepamena mergaitės nusiskundimų pirmo susitikimo metu. Neįvardino, kad norėtų grįžti į savo biologinę šeimą. Konsultacijų metu ji dalindavosi išgyvenimais, emocijomis. Dirbdavo su tuo, „ką ji atsinešdavo“. Tai buvo įvairūs dalykai, tokie kaip kylančios problemos mokykloje, kylančios problemos tą dieną ar šiaip kokie išgyvenimai. Konsultacijos tikslas yra dirbti su emocijomis, kokias ji „atsineša“, čia ir dabar. Mokėsi, kaip tvarkytis su kylančiomis emocijomis. Vaiko emocinė būklė po trijų ar keturių mėnesių darbo (konsultacijų) pasikeitė. Ji tapo ramesnė, emociškai užaugo. Pasirodė, kad su viskuo geba tvarkytis ramiau. Kurį laiką mergaitė visai nesidalino tema apie paėmimą iš šeimos. Ji tik pasakė, kad buvo konfliktas, kilo nesutarimų šeimoje ir dėl to gyvena pas globėją, bet išsamiai nieko nepasakojo. Nekalbėjo apie savižalą. Nepastebėjo depresijos ir savižalos požymių. Po susitikimų su biologine šeima mergaitė jausdavosi įvairiai. Būdavo, kad sakydavo, jog sekėsi gerai, buvo laiminga. Būdavo ir susierzinusi, bet niekada konkrečiai nėra pasakiusi dėl ko kilo tokios emocijos. Pati mergaitė pasakydavo, kad yra po susitikimo. Nedetalizuodavo aplinkybių. Iš pradžių buvo nesutarimų su globėjais, bet vasarą sakė ir dabar sako, kad tarp jos ir globėjos yra viskas gerai. Konsultacija yra fiksuojama asmens sveikatos istorijoje. Įrašai yra trumpi, nurodoma tik „su kokiomis emocijomis asmuo atėjo“. Pas ją vienai konsultacijai buvo atvykusi mergaitės mama J. J.. Tai galėjo būti vasarą. Iš jos išgirdo, kad kreipiasi dėl to, jog įstaigoje buvo pasakyta, kad ji privalo ateiti konsultuotis. Iš pokalbio su ja suprato, kad konsultuoja jos dukrą. Pasakė jai, kad negali būti jos psichologė, nes konsultuoja jos mergaitę. Mano, kad mamai buvo tikslinga tęsti konsultacijas pas kitą psichologą. Kontaktas su klientu užsimezga pirmo susitikimo metu. Vėliau kontaktas tik gilėja. Jei kontakto nėra, paprastai asmuo nebeateina. Niekada netikrino mergaitės pateiktos informacijos. Jai nekilo įtarimų, kad mergaitė meluotų (3 t., b. l. 96-97).

Liudytoja L. Š. 2024-11-18 teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba psichologe (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Turi 17 metų psichologės darbo stažą mokykloje. E. M. pas ją į konsultacijas ateidavo epizodiškai, priklausomai nuo problemų. Problemos buvo dėl mokymosi, santykių su bendraklasiais, dėl patyčių, mokyklos nelankymo. Ji dėl konfliktų kaltindavo draugus. Dėl mokymosi rasdavo visokių būdų pasiteisinti, kad neturi knygų, neturi laiko, nesupranta. Jei gerai pamena, konsultacijos prasidėjo 3 klasėje. Konsultavo ją apie 3,5 metus: 2 metus iki paėmimo ir apie 1,5 metų po paėmimo, nuo 2024 m. rudens mergaitė nebesilankė. Būdavo apie 10 konsultacijų po 45 min per metus. Iki paėmimo iš šeimos mergaitė pas ją lankėsi dažniausiai mamos iniciatyva, susitikimus derino mama. Kai buvo paimta iš šeimos, susitikimai vyko iki mokinių atostogų globėjos iniciatyva. Prieš įvykį, dėl kurio buvo paimta iš šeimos, buvo atėjusi į konsultaciją mamos prašymu dėl kylančių konfliktų. Mergaitė iki paėmimo nepasakojo jai apie smurtą. Pasakojo tik apie konfliktus. Konfliktai namuose buvo dažni: dėl neatliktų namų darbų, praleistų pamokų. Mergaitė dėl neatliktų namų darbų sakydavo, kad pamiršo, nenorėjo, buvo pavargusi. Neklausė jos, ar prieš ją yra smurtaujama. Neturėjo praktikos, kad vaikas gėdytųsi pasakyti, kad prie jį smurtaujama. Matė problemą dėl vaiko nepriežiūros: vaiko plaukai būdavo neišplauti ir netvarkingi, rūbai nešvarūs. Matėsi, kad namie vyksta nesutarimų ir mama neranda būdų susikalbėti. Kalbėjo su mergaite apie savęs priežiūrą. Mano, kad jos tokią išvaizdą lėmė konfliktai su draugais, o sunkumai moksluose kildavo dėl konfliktų namuose, nes namie nebuvo rėžimo. Nepastebėjo suicidinių minčių ir savižalos požymių. Mamos nekonsultavo, nes mokykloje tėvams pagalba neteikiama. Rekomendavo mamai kreiptis kartu pas psichologą. Nepastebėjo, kad situacija prieš ir po paėmimo būtų pasikeitusi, jos bendravimas su ja (psichologe) nepasikeitė. Po paėmimo konsultacijose mergaitė buvo liūdna ir pasimetusi, jaudinosi, kad yra paimta iš šeimos. Vėliau jos būsena stabilizavosi. Po paėmimo konsultacijose verkdavo, iki paėmimo neverkdavo. Globėja jai pasakė, kad yra iškelta byla dėl smurto. Tačiau ji ir po paėmimo neklausė mergaitės apie smurtą, nes žinojo, kad bus ekspertizė ir kad vaikas nebūtų nukreipiamas ne ta linkme. Mergaitei gyvenat globėjų šeimoje, nuo rudens pagerėjo mokymosi rezultatai ir elgesys su bendraamžiais, kildavo mažiau konfliktų. Pripratusi prie naujų sąlygų pas globėjus, ji jautėsi geriau. Negalėtų pasakyti, kad mergaitė iškreiptų įvykių faktus. Nežino ir negali paaiškinti, kodėl rašte 2 t., b. l.29 nepateikė informacijos, kad buvo mergaitė konsultuojama iki paėmimo 2023 m. gegužės mėn. Tikriausiai nesuprato, už kokį laikotarpį buvo prašoma pateikti duomenis (3 t., b. l. 94-96).

Liudytoja M. R. 2024-11-18 teisiamajame posėdyje parodė, kad J. ir V. J. šeimai nuo 2023 m. taikoma atvejo vadyba. Prieš tai su šeima dirbo mobili komanda. Pirmas atvejo vadybos posėdis vyko 2023-07-03, gavus mobilios komandos rekomendacijas. Iš viso buvo 5 posėdžiai. 2024-09-04 įvyko paskutinis posėdis. Iš pradžių buvo parengtas pagalbos planas šeimai, kad su šeima dirbtų socialinis darbuotojas, psichologas, vedami pozityvios tėvystės kursai. Buvo siūloma spręsti problemas mediacijos būdu, bet dėl kardomosios priemonės mediacijos procesai buvo negalimi. Kaip alternatyvą, mama 8 kartus lankė gerovės konsultantą. Iš pradžių, kol tėvai po trečio posėdžio suprato, kad jiems norima teikti pagalbą, jautėsi jų priešiškumas. Posėdžiai vyko aštrūs. Dažnai nuskambėdavo, kad „mes ir taip daug jau padarėme dėl E.“. Mama periodinio nuolatinio išlaikymo vaikui neteikė. Kiek žino, vieną kartą prisidėjo prie ekskursijos ir nupirko keletą daiktų. Paskutinis posėdis 2024-09-04 truko 18 min. Mama, sužinojusi, kad vaikas nori likti globėjų šeimoje, labai emociškai sureagavo ir nebenorėjo tęsti posėdžio. Buvo pasakyta, kad kaip vaikas nori, taip ir tegul daro. Buvo priimtas sprendimas negrąžinti mergaitės į šeimą, kreiptis į vaiko teisių apsaugos skyrių, išsiunčiant motyvuotą siūlymą dėl E. M., nes buvo besibaigiąs laikinos globos terminas. Kai turėjo siųsti motyvuotą siūlymą, dar kartą paskambino mamai. Mama pasakė, kad nieko nenori keisti. Mama neprieštaravo siūlymui. Pagrindinis dalykas buvo tas, kad pats vaikas išreiškė norą likti globėjų šeimoje. Nežino, kodėl vaikas išreiškė tokią poziciją. Per visą laikotarpį su šeima dirbo socialinis darbuotojas. J. J. du kartus ir V. J. vieną kartą išklausė pozityvios, efektyvios tėvystės mokymus. Buvo siūlomos psichologo konsultacijos visai šeimai. Mama buvo vieną kartą psichologo konsultacijoje. Po to sakė, kad jai nereikia lankytis. Tėtis ir S. atsisakė psichologo konsultacijų. Buvo siūloma daugiau pagalbos, bet šeima atsisakė. Pritrūko priemonių tarpusavio ryšiui atkurti. Tėvai dėjo pastangas, bet jų nepakako. Su šeima dirbo R. S.. Ji (liudytoja) su mergaite buvo susitikusi, kai dalyvavo jos pasimatyme su tėveliu. Jos paskirtis buvo stebėti susitikimą. Susitikimas buvo šiltas. Susitikimo metu mergaitė bendravo gana noriai. Sakė, kad labiau nori susitikti su juo, nei su mama. Šiuo metu vyksta byla dėl tėvų valdžios apribojimo. Atvejo vadyba tęsiama ir bus taikoma iki neterminuoto tėvų valdžios apribojimo (3 t., b. l. 97-98).

Liudytoja A. K. 2025-01-08 teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba socialine darbuotoja Skuodo socialinių paslaugų centre. J. J. ir V. J. šeimai paskirta atvejo vadyba, nes buvo paimtas vaikas. Dirba su šeima nuo 2023-07-03, po pirmo atvejo vadybos posėdžio. Apie galimą smurtą šeimoje sužinojo iš atvejo vadybos posėdžio. Jai žinoma apie vienkartinį smurto atvejį. Iš J. J. buvo žinoma, kad susipyko, viena pastūmė, o kita trenkė per veidą. V. J. sakė, kad nesmurtavo. Su E. M. neteko dirbti. Teko būti stebėtoja mergaitės ir tėvų susitikimuose. Pirmas susitikimas buvo emociškai sunkus. Buvo sunkus bendravimas su mama. Mergaitė susinervino dėl kažkokių mamos arba R. S. pasakytų žodžių, net buvo išėjusi ir užsirakinusi tualete. Po to grįžo, jos prašymu, mamai apsikabinus dukrą, išsiverkė ant mamos peties ir santykiai gerėjo. Pati labai išgyveno po pirmo mamos ir mergaitės susitikimo, prašė, kad kituose susitikimuose dalyvautų psichologas. Tačiau psichologo nebuvo. Vėlesni susitikimai buvo šiek tiek geresni. Buvo ir gražių susitikimų. Vyko bendravimas, dalinimasis prisiminimais, nuotraukų žiūrėjimas. Paskutinio susitikimo, vykusio 2024 m. gegužės ar birželio mėn., metu dalyvavo abu tėvai. Vyko pokalbis. Mama kalbėjo apie taisykles ir apie grįžimą namo. Žiūrint nuotraukas, E. negražiai pavadino seserį. Mama ar tėtis subarė, kad taip sakyti ir elgtis negalima. Mergaitei vėl buvo kažkoks šokas ir ji išbėgo į tualetą. Tada tėčiui buvo pasiūlyta eiti parsivesti mergaitę. Parsivedus buvo pasiūlyta paklausti, kas sukėlė šitą susierzinimą, kad ji išėjo. Tada tėtis nebeišlaikė, atsisveikino su mergaite ir pasakė, kad daugiau į susitikimus neis. J. J. prašymu dalyvavo apie 10 susitikimų. Jos tikslas buvo stebėti susitikimus ir motyvuoti bei konsultuoti tėvus, kaip bendrauti su vaiku, kaip gerinti santykius, kaip rodyti dėmesį, kaip susigrąžinti vaiką į namus. Susitikimai vykdavo sklandžiau, kai juose nedalyvaudavo R. S.. Tai buvo 2 ar 3 kartus. Mergaitė būdavo mažiau įsitempus, bendravimas būdavo laisvesnis ir šiltesnis, nes niekas į tai nesikišdavo. R. S. per daug kišdavosi ir nurodinėdavo tėvams – aiškino, kaip elgtis, ko klausti. Daugiau nurodinėjimo ir kišimosi pavyzdžių, nei nurodė paskutinio susitikimo metu, neprisimena. Jos konsultacijos šeimai vykdavo po susitikimo šeimos namuose, kartais jos kabinete. Mama dėjo visas pastangas, kad susigrąžintų vaiką: lankė tėvystės kursus, buvo pas gerovės specialistą, skaitė knygas apie paauglystės raidą. Kaltinamoji buvo motyvuojama rūpintis savo psichologine būkle. Vieną kartą buvo nuėjusi pas psichologą, po to pasakė, kad psichologas jai nereikalingas. Apsilanko šeimoje du kartus per savaitę, prieš tai neįspėjusi. Buitis sutvarkyta. Nėra buvę, kad kaltinamoji būtų neblaivi. Mergaitė susitikimų su tėvais metu buvo išreiškusi norą grįžti namo. Nežino ir negali pasakyti, kodėl mergaitė atsisakė bendrauti su tėvais ir pakeitė nuomonę dėl grįžimo į šeimą (3 t., b. l. 112-115).

Liudytoja A. M. 2025-01-08 teisiamajame posėdyje parodė, kad nuo 2024 m. liepos mėn. nebedirba Vaiko teisų apsaugos tarnyboje, neturėjo galimybės pasitikslinti duomenų. Sunku papasakoti apie prieš beveik 2 m. buvusį įvykį. Pamena, kad 2023 gegužė mėn. gavo pranešimą iš policijos apie tai, kad iš namų išėjo ir negrįžo nepilnametis vaikas, tai yra E. M.. Į policiją kreipėsi mama J.. Kartu su kolega T. M. nuvyko į šeimos namus. Atvykus pabendravo su mama. Su vaiku buvo pabendrauta atskirai, nedalyvaujant įstatyminiam atstovui. Ji su mergaite išėjo į sodą. Pokalbio sode metu mergaitė iš pradžių buvo rami, po to pradėjo verkti ir papasakojo, kad mama prieš ją naudojo fizinį smurtą. Negali pasakyti, ką konkrečiai sakė. Viską, ką papasakojo vaikas, nurodė vaiko situacijos vertinimo anketoje. Su mergaite bendravo dar kelis kartus. Antrą kartą bendravo, kai reikėjo išklausyti nuomonę dėl laikinosios globos vaikui nustatymo. Tada ji sakė, kad pasiilgo mažosios sesės ir norėtų grįžti namo. Trečią kartą bendravo, kai ji buvo pas globėjus šeimoje, praėjus mėnesiui po globos nustatymo, kai reikėjo išklausyti vaiko nuomonę ir užpildyti globojamo vaiko aplankymo aktą. Ji sakė, kad pasiilgo mažosios sesės, kad buvo susitikusi su mama globos centre. Dar kartą bendravo, kai po pusmečio nuo laikinosios globos nustatymo reikėjo naujai užpildyti vaiko aplankymo aktą. Visais atvejais buvo surašomi aktai ir viskas, apie ką buvo bendrauta, buvo užfiksuota aktuose. Buvo gautas kitas pranešimas, kad galimai prieš S. ir U. yra naudojamas fizinis smurtas. Nepamena, iš kur gavo pranešimą. Kartu su kolega vyko į šeimą. Apžiūrėjo mažametę fiziškai, smurto žymių nematė. Didesniąją dukrą apklausė mokykloje. Ji pasakė, kad jos neskriaudžia. Pirmą kartą E. kalbėjo apie tą konkretų atvejį, kai ji pabėgo iš namų. Apie daugkartinius smurto atvejus sužinojo dalyvaudama vaiko apklausoje, teisme. J. J. išreiškus nuogąstavimą, kad negali bendrauti su vaiku, sakė mamai, kad reikia atstatyti ryšį su vaiku, rekomendavo kreiptis į prokurorą dėl kardomosios priemonės pakeitimo. Dalyvavo viename atvejo vadybos posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas laikinosios globos termino pratęsimas. Posėdžio metu buvo kalbama apie vaiko ir tėvų susitikimus, kad jie buvo įvairūs, nebuvo labai sklandūs, tiek vienai, tiek kitai pusei sunkūs. Sprendė, kaip galėtų pagerinti tuos susitikimus. Paėmus vaiką, buvo galima nustatyti vaiko priežiūrą, bet neatsirado nei vieno artimo asmens, kuris pageidautų prižiūrėti vaiką, todėl turėjo inicijuoti laikiną globą. Kai buvo nustatyta laikinoji globa, su J. J. aptarė galimybę, kad kažkas iš jos artimųjų pakeistų globėją, kokių dokumentų tam reikia ir kokios yra procedūros, tačiau neatsirado artimųjų, norinčių būti globėjais (3 t., b. l. 115-116).

Liudytojas T. M. 2025-01-08 teisiamajame posėdyje parodė, kad 2023 m. gegužės mėn., tikslios datos nepamena, iš policijos gavo pranešimą, kad į policiją kreipėsi E. mama, nes dukra negrįžo namo, buvo paskelbta paieška. Dėl tos priežasties vyko vertinti vaiko situaciją. Nuvykus į šeimą, jis bendravo su J. J., su vaiku nebendravo. Su E. bendravo kolegė A. M.. E. kolegei papasakojo, kad patiria smurtą iš mamos. Kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl galimo smurto prieš mažametę ir į atvejo vadybą dėl pagalbos šeimai. Vaikas informavo apie galimą smurtą prieš ją, o policija aiškinasi, ar tai tiesa. Toliau su šeima bendrauja Socialinių paslaugų centras. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas kviečiamas į atvejo vadybos posėdžius. Dalyvavo paskutiniame atvejo vadybos posėdyje, tikslios datos nepamena. Buvo sprendžiamas klausimas dėl vaiko nuolatinės globos. Buvo kalbama, kad E. nebenori bendrauti su šeima. Socialinė darbuotoja nuolat dalyvauja posėdžiuose. Jei neklysta, paskutiniame posėdyje dalyvavo A. K.. Mergaitės nuomonė, kad ji nenori grįžti namo, buvo žinoma prieš atvejo vadybos posėdį. Apie tai informavo Globos centro koordinatorė. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai į tėvų ir vaiko susitikimus nebuvo kviečiami. Globėjo šeimoje nebuvo taikyta atvejo vadyba. Buvo iškelta seksualizuoto elgesio byla. Mergaitė yra stipriai linkusi į tai ir globėja deda didžiules pastangas kontrolei (3 t., b. l. 115).

Ekspertizės išvados

Plungės apylinkės teismo 2023-10-20 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi E. M. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams (1 t., b. l. 107-109). Tuo metu ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal LR BK 140 str. 3 d., pagal 2023-05-31 pareikštus įtarimus. J. J. buvo įtariama tuo, kad 2023-04 mėn., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, bet ne vėliau kaip iki 2023-05-18, gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje mažamečio šeimos nario – dukros E. M. – atžvilgiu, tai yra, tyčia sudavė šluota bei tyčia vieną kartą rankos delnu sudavė į dešinį skruostą, taip sukeldama jai fizinį skausmą (2 t., b. l. 83-85). V. J. buvo įtariamas tuo, kad 2023 m., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, bet ne vėliau kaip iki 2023-05-18, gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje mažamečio šeimos nario – sutuoktinės dukros E. M. – atžvilgiu, tai yra, tyčia sudavė laidu per kojas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. kovo 22 – balandžio 19 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103M-64/2024 pateiktos išvados (1 t., b. l. 125-133):

1) E. M., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktines tiriamo įvykio aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

2) Padidintas polinkis fantazuoti, padidintas įtaigumas E. M. nustatytas nebuvo. Melavimas yra bendražmogiška savybė ir ekspertizės metu ji nėra vertinama.

3) Remiantis duomenų analize, kitų asmenų poveikis E. M. duodamiems parodymams nustatytas nebuvo.