- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-28
- Bylos Nr.
- 1A-880-348-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-01601-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Algimantas Smolskas
- Kaltinamasis
- L. S., M. K.
- Advokatai
- Vitalija Smolenskienė
- Kategorijos
- 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-880-348/2012
Teisėja Birutė Drozdienė Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01601-2011-2
2012 m. gruodžio 28 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Algimanto Smolsko ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Indrei Stankienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Purvainiui, gynėjams advokatams Vitalijai Smolenskienei ir Artūrui Baužai, išteisintiesiems L. S. ir M. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl 2012 m. rugsėjo 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:
L. S. pagal LR BK 259 str. 2 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1p).
M. K. pagal LR BK 260 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p).
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. S. atiduotas teismui pagal LR BK 259 str. 2 d. kaltinant, kad jis 2011 m. lapkričio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo platinti, iš M. K. įgijo 2,051g. narkotinės medžiagos- kanapių dalių ir susmulkintų tabako lapų mišinio ir jį iki 2011-12-04d. 04.00 val. laikė permatomoje plastikinėje dėžutėje automobilyje BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuomet minėtą medžiagą policijos pareigūnai rado minėtame automobilyje po vairuotojo sėdyne.
M. K. atiduotas teismui pagal LR BK 260 str. 1 d. kaltinant, kad jis 2011m. lapkričio mėn. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), L. S. perdavė 2,051g. narkotinės medžiagos- kanapių dalių ir susmulkintų tabako lapų mišinio, tokiu būdu platino narkotines medžiagas.
Kauno miesto apylinkės teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį konstatavo, kad kaltinamųjų M. K. inkriminuoto nusikaltimo padarymo, numatyto BK 260 str. l d., L. S. - nusikaltimo numatyto BK 259 str. 2 d. padarymo kaltė neįrodyta. Kadangi byloje nesurinkta jokių įrodymų patvirtinančių kaltinamųjų inkriminuotų nusikaltimų objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius ir jų kiekybinę bei kokybinę išraišką konkrečioje situacijoje. Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2012-09-18 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo: pripažinti L. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 259 str. 2 d., ir paskirti bausmę - 6 mėnesius laisvės apribojimo, uždraudžiant bendrauti, susitikinėti su M. K. ir įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose. Pripažinti M. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d., ir paskirti bausmę 2 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Daiktus: kanapių ir tabako mišinį - l,961g., saugomą LTEC, sunaikinti. Dėžutę, saugomą Kauno apskrities VPK Dainavos PK, sunaikinti.
Skunde nurodo, jog teismas padarė neteisingą išvadą, kad L. S. ir M. K. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismo išteisinamojo nuosprendžio išvados neatitinka ne tik ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ir teismo posėdyje juos ištyrus nustatytų aplinkybių, bet ir paties teismo išteisinamajame nuosprendyje nurodytų faktinių aplinkybių, kurias teismas, kaip nuosprendyje nurodyta, nustatė.
Prokuroro nuomone, taip pat pirmos instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK nustatytų nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų. Surašant nuosprendį, teismas privalėjo vadovautis BPK 305 ir 307 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, tačiau nuosprendyje nėra aiškiai ir išsamiai nurodytos teismo išvados dėl kaltinamųjų L. S. ir M. K. išteisinimo (BPK 305 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Be to, jos yra ir prieštaringos, nes vienoje jų teismas nurodo, kad neįrodyta kaltinamųjų kaltė dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, o kitoje išvadoje teismas jau nurodo, kad byloje nesurinkta jokių įrodymų patvirtinančių kaltinamųjų inkriminuotų nusikaltimų objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius ir jų kiekybinę bei kokybinę išraišką konkrečioje situacijoje. Skunde pažymima, kad teismas neteisingai nurodė savo išvadose ir kaltinamiesiems inkriminuotas veikas ta prasme, kad abiejų kaltinamųjų atžvilgiu teismas vartojo „nusikaltimo" sąvoką, kai tuo tarpu L. S. buvo kaltinamas tik baudžiamojo nusižengimo padarymu.
Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas aiškiai nenurodė, kodėl byloje apklaustų liudytojų parodymai yra nepakankami kaltinamųjų kaltei pagrįsti, taip pat nenurodė, kodėl L. S. ir M. K. veiksmų, kurie nustatyti bylos duomenimis ir motyvuotai buvo nurodyti kaltinamajame akte bei prokuroro vertinami kaip nusikalstama veika, nelaiko atitinkančiais BK 259 str. 2 d ir 260 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų sudėtis. Be to, jeigu teismas manė ir padarė išvadą, kad byloje yra nustatyti kažkokie neaiškumai, kurie nebuvo, teismo manymu, pašalinti dar ikiteisminio tyrimo metu, ir neaptarti esami prieštaravimai parodymuose, jis turėjo ne teisę, bet pareigą imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, tame tarpe ir priemonių jo nustatytiems neaiškumams bei prieštaravimams pašalinti (BPK 241 str. 2 d.). Pagal įstatymą teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį taip pat privalėjo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta ar kitaip įvertina įrodymus (BPK 305 str. 3str. 3 p.), taip pat privalėjo atskleisti bylos ir joje esančio kaltinimo dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis esmę (BPK 305 str. 3 d. 1 p.). Todėl tai laikytina esminiu apskųsto nuosprendžio trūkumu ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Skundo autoriaus teigimu, teismas nustatė kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymių nebuvimą, neišanalizavęs ir tinkamai neįvertinęs įrodymų visumos, o įrodymus vertino, išvadas dėl L. S. ir M. K. nekaltumo padarė tik pagal savo vidinį įsitikinimą, kas reiškia, kad buvo pažeistos ir BPK 20 str. 5 d. nuostatos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą.
Skundo autoriaus teigimu, teismas nesuprato, kad skundžiamu atveju kaltinamiesiems buvo inkriminuojamas neteisėtas disponavimas būtent narkotinėmis medžiagomis -kanapių dalimis, kuris tik buvo viena iš pas L. S. rasto mišinio sudedamųjų dalių, o ne mišiniu kaip kažkokia atskira narkotine ar psichotropine medžiaga. Bet kokios draudžiamos vartoti narkotinės ar psichotropinės medžiagos sumaišymas su kita nedraudžiama medžiaga neeliminuoja draudimo vartoti tokią narkotinę ar psichotropinę medžiagą ir už tai numatytos baudžiamosios atsakomybės ir nedaro jos nenarkotine ar nepsichotropine, nežiūrint to, kad ji yra jau ne gryna, o sumaišyta su kita medžiaga.
Taip pat skunde nurodoma, kad nepagrįstos teismo abejonės bei jų pagrindu padarytos išvados ir dėl to, kad baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad konkrečios narkotinės medžiagos kiekis mišinyje, kuris inkriminuotas kaltinamiesiems, nebuvo nustatytas. Kadangi specialisto išvadoje nustatyta, kad tirti pateikta augalinė medžiaga yra narkotinės medžiagos - kanapių (Cannabis L.) dalių ir susmulkintų tabako (Nicotiana L.) lapų mišinys. Šio mišinio svoris yra 2,051 g. Iš tiesų, specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad atlikus mikroskopinį tyrimą, kanapių kiekis mišinyje nenustatytas, nes dalelės yra smulkios ir jų negalima išrinkti. Dujų chromatografijos metodu psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nenustatyta, nes kanapės yra mišinyje su tabaku. Tačiau skundžiamu atveju specialisto išvada neginčijamai nustatytos dvi aplinkybės - nustatytas mišinio svoris - 2,051 g ir tai, kad viena mišinio sudedamųjų dalių yra kanapių dalys, yra visiškai pakankami ir patikimi duomenys išvadai, kad narkotinės medžiagos - kanapių dalių tame mišinyje tikrai kažkiek yra (tikrai >0), ir kad yra tikrai ne daugiau kaip 2,051 g. Tai reiškia, kad skundžiamu atveju buvo nustatytas nedidelis narkotinės medžiagos - kanapių dalių kiekis, nes pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų nuostatas kanapių ir jų dalių nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g., kas ir yra nustatyta aptarta specialisto išvada.
Skunde teigiama ir tai, kad teismas kaltinamųjų L. S. ir M. K. parodymus, kurių metu jie prisipažino, vertino kaip savęs apkalbėjimą, o liudytojų E. K., I. K., J. B., J. G. parodymus vertino kaip prieštaringus. Tačiau tam teismas neturėjo jokio pagrindo. Kaltinamasis L. S. apklausiamas liudytoju netrukus po sulaikymo, parodė, kad automobilyje rasta dėžutė priklausė L. G., kurią jis paliko prieš savaitę iki įvykio, kad L. G. iš dėžutėje esančios birios medžiagos darydavosi cigaretes ir jas rūkydavo. Jis nežinojo, kad L. G. minėtą medžiagą paliko automobilyje. Analogiškas aplinkybes, duodamas pirminius parodymus, nurodė ir liudytojas L. K.. Tačiau teismas negalėjo L. S. 2011m. gruodžio 4 d parodymų lyginti su vėlesniais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais jau vien dėl to, kad 2011 m. gruodžio 4 d jis buvo apklaustas faktiškai apie galimai savo padarytą nusikalstamą veiką, tačiau kaip paprastas liudytojas, kas reiškia, kad būtent tokioje apklausoje, turint omenyje dar ir tai, kad jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, ką patvirtina atitinkama specialisto išvada, jis galėjo turėti interesą apkalbėti kitus asmenis, kad neduoti parodymų prieš patį save. Būtent tai, konkrečiai, kad apkalbėjo L. G., vėlesnių apklausų metu patvirtino ir pats L. S.. L. K. pirmos jo apklausos, tai yra 2011m. gruodžio 4d, metu nurodyta aplinkybė apie tai, kad 2011 m. gruodžio 03d vakare, kai su E. K. bei L. S. nuvyko prie „Šilo" parduotuvės ir į automobilį įlipo L. G., jis matė pas jį atsineštą skaidrų plastmasinį indą, negali būti vertinama kaip aplinkybė, rodanti liudytojo parodymus esant prieštaringus, nes tai, kad visi tą vakarą bendravę asmenys, tiek kaltinamieji, tiek ir liudytojai L. G., L. K. buvo apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, ką patvirtina specialisto išvados, reiškia, kad visi jie vienu ar skirtingu laiku buvo tokias medžiagas vartoję, kas reiškia ir turėję bei laikę. Todėl tokius plastikinius indus narkotinėms medžiagoms kanapių dalims laikyti galėjo turėti jie visi, tame tarpe ir L. G.. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra konkrečios rastos pas L. S. jo vairuojamame automobilyje narkotinės medžiagos, o ne tos, kurias galėjo turėti ir vartoti (suvartoti) L. G. ar kiti asmenys, kuriems tokių medžiagų pavartojimo faktą nustatė specialistas. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu bei teisme L. K. parodė, kad matė kaip už vairuotojo sėdėjęs M. K. laikė rankoje plastikinę permatomą dėžutę, kurioje buvo „žolė". Vėliau sužinojo, kad šią dėžutę su „žole" M. K. dar anksčiau buvo davęs L. S.. Būtent šie parodymai, liečiantys šios bylos tyrimo dalyką, ir yra teisiškai reikšmingi aiškinantis kaip L. S. būtent šias narkotines medžiagas įgijo iš M. K.. Šiuos parodymus atitinka ir paties M. K. parodymai, kuriuose jis nuo pat pirmos apklausos ir duodamas parodymus teisme parodė, kad išdžiovinęs kanapių lapus ir sudėjęs juos į maišelį perdavė L. S.. Taip pat atitinka ir liudytojo L. G. parodymus apie tai, kad jis pas M. K. šaldytuve matė plastikiniame maišelyje sudėtus kanapių lapus, kad L. S. jam pats sakė, kad prieš dvi savaites iki įvykio M. K. jam davė kanapių plastikiniame maišelyje. Todėl teismas negalėjo nesant tam jokio pagrindo kaltinamųjų parodymus bei prisipažinimus padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas vertinti kaip savęs apkalbėjimus, o liudytojų parodymus kaip prieštaringus bei nepakankamus kaltinamųjų kaltei pagrįsti.
Prokuroro nuomone, teismas netinkamai įvertinti tiek kaltinamųjų, tiek ir liudytojų parodymus galėjo dėl to, kad, kaip matyti iš nuosprendžio, daugeliu atveju faktiškai tik nurodė, ką apklausiami parodė vieni ar kiti asmenys, tame tarpe ir kaltinamieji, tačiau jo parodymų iš esmės neanalizavo, nevertino bei nesugretino su iš kitų šaltinių gauta informacija ar duomenimis, kitaip sakant neatliko jų analizės visų kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, neįsitikino, ar jie atitinka kitais įrodymais byloje nustatytas faktines aplinkybes. Iš liudytojo E. K. parodymų, patrulių A. V. ir R. B. tarnybinių pranešimų matyti, kad 2011 m. gruodžio 04d apie 04 val. sustabdžius automobilį, jame buvo trys jaunuoliai: L. S., L. K. ir E. K., kas paneigia bet kokias abejones, kurios kilo teismui, kad automobilyje galėjo būti L. G..
Skunde pažymimas, kad teismas liudytoją L. G. teisme tiriant įrodymus apklausinėjo taip, tarsi jis, o ne kaltinamieji būtų kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, kad išsireikalavo minėto liudytojo administracinio teisės pažeidimo bylą, priminė jam apie jo ankstesnį nuteisimą dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Tai reiškia, kad teismas tokiu būdu galėjo pažeisti LR BPK 20 str. 5 d. nuostatas, taip pat teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principą (LR BPK 44 str. 5 d.). Pažymėtina ir tai, kad šios bylos kontekste joje surinktiems įrodymams patikrinti yra labai svarbus ir liudytojų G. L. K., L. M. S. parodymai. Jų teismas iš viso nevertino ir neanalizavo, tik trumpai ir neišsamiai išdėstė turinį. Tuo tarpu įvertinus šių liudytojų santykius su kaltinamaisiais bei liudytojais matyti, kad G. L. K. parodė, kad pats L. S. pasakojo, kad tas kanapes jam davė M. K. prieš dvi savaites. L. M. S. parodė analogiškai, kad jai sūnus pasakojo, kad automobilyje policijos pareigūnai rado kanapių, kurias jam davė M. K.. Iš to matyti, kad šie netiesioginiai įrodymai besąlygiškai patvirtina byloje surinktus ir teisme ištirtus tiesioginius įrodymus, tame tarpe ir kaltinamųjų parodymus, kas tik dar kartą patvirtina, kad teismo išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, o yra padarytos tik pagal vidinį įsitikinimą, galimai pažeidžiant teismo nešališkumo principą, kas reiškia iš esmės pažeidus BPK 20 str. 5 d.
Prokuroro nuomone, išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, teismo vertintinų įrodymais, iš kurių matyti, kad 2011 m. lapkričio mėn. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, Pašilės g. 112-1, M. K. L. S. perdavė 2,051 g. narkotinės medžiagos - kanapių dalių ir susmulkintų tabako lapų mišinio, tokiu būdu platino narkotines medžiagas, o L. S. atitinkamai, neturėdamas tikslo platinti, iš M. K. įgijo 2,051 g. narkotinės medžiagos - kanapių dalių ir susmulkintų tabako lapų mišinio ir jį iki 2011-12-04d. 04.00 val. laikė permatomoje plastikinėje dėžutėje automobilyje BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuomet minėtą medžiagą policijos pareigūnai rado minėtame automobilyje po vairuotojo sėdyne, kas reiškia M. K. veikoje yra nustatyti visi požymiai, kurie reikalingi baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 260 str. 1 d., o L. S. veikoje nustatyti visi požymiai, kurie reikalingi baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 259 str. 2 d. kilti, todėl jie turi būti pripažinti kaltais ir jiems paskirtos bausmės.
Skirdamas bausmes, teismas, turėtų atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį - L. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, o M. K. sunkų tyčinį nusikaltimą; į nusikalstamos veikos stadiją - nusikalstama veika buvo baigta, į jų asmenybes - neteisti, jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę - visišką prisipažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Išteisintieji L. S. ir M. K. bei jų gynėjai advokatai Vitalija Smolenskienė ir Artūras Bauža prašė Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl L. S. išteisinimo pagal LR BK 259 str. 2 d.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad L. S. teismui atiduotas kaltinat tuo, jog atiduotas teismui pagal LR BK 259 str. 2 d. kaltinant, kad jis 2011 m. lapkričio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo platinti, iš M. K. įgijo 2,051g. narkotinės medžiagos- kanapių dalių ir susmulkintų tabako lapų mišinio ir jį iki 2011-12-04d. 04.00 val. laikė permatomoje plastikinėje dėžutėje automobilyje BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuomet minėtą medžiagą policijos pareigūnai rado minėtame automobilyje po vairuotojo sėdyne.
LR BK 259 str. 2 d. numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą. ATPK 44 str. 1 d. įtvirtina administracinė atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje neabejotinai nustatyta, kad L. S. neturėdamas tikslo platinti iš M. K. įgijo 2,051 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių ir sumulkintų tabako lapų mišinio ir jį laikė automobilyje iki kol policijos pareigūnai tai surado.
Nors specialisto išvadoje nėra tiksliai nustatyta, kokią dalį mišinyje sudaro kanapių dalys, tačiau neabejotinai nustatyta, jog mišinyje jų yra, t.y. tikrai jų yra daugiau nei 0 ir ne daugiau kaip 2,051 g. Tai reiškia, kad yra nustatytas nedidelis narkotinės medžiagos - kanapių dalių kiekis, nes pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų nuostatas kanapių ir jų dalių nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g.
Kolegija, įvertinus L. S. įgytą narkotinės medžiagos rūsį, jos kiekį, palyginus su Rekomendacijose nurodytu kaip nedideliu narkotinės medžiagos kiekiu, sprendžia, kad L. S. veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 259 str. 2 d., o atitinka administracinės teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 44 str. 1 d. sudėtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokią teisminę praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė byla Nr. 2K-7-76/2012). Dėl to, prokuroro apeliacinio skundo dalis dėl L. S. išteisinimo pagal LR BK 259 str. 2 d. atmetama.
Dėl M. K. išteisinimo pagal LR BK 260 str. 1 d.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis daro išvadą, kad nuosprendžio dalis, kuria M. K. pagal LR BK 260 str. 1 d. išteisintas turi būti panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis (LR BPK 329 str. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, M. K. kad 2011m. lapkričio mėn. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), L. S. perdavė 2,051g. narkotinės medžiagos - kanapių dalių ir susmulkintų tabako lapų mišinio, tokiu būdu platino narkotines medžiagas. Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 1 d.
Nors apylinkės teismas konstatavo, jog kaltinamasis M. K. nepadarė veikos turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 260 str. 1 d. pažymių, tačiau su tokia teismo išvada negalima sutikti.
Pagal LR BK 260 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiaga turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma alternatyviais veiksmai. Nusikaltimo objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Kitokiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikomas jų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas ir pan.
Iš kaltinamojo L. S. parodymų matyti, jog jis narkotinę medžiagą – kanapių dalis įgijo būtent iš kaltinamojo M. K., nes pastarasis jų prisiskynė prie mokyklos. Po to išdžiovinęs lapus davė ir L. S.. Kaltinamasis M. K. taip pat parodė, kad kanapių lapų prisiskynė prie mokyklos. Juos sudžiovino ir davė L. S..
Nors tiek L. S., tiek M. K. neigia, kanapių dalis maišę su tabaku, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos kaltinamųjų parodymus vertina kritiškai. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog tiek L. S., tiek ir M. K. rūkė „žolę“, todėl jie ir galėjo pasigaminti mišinį rūkymui.
Be pagrindo pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra tiksliai nustatyta, kokią dalį mišinio sudarė kanapių dalys. Specialisto išvadoje nustatyta, kad tirti pateikta augalinė medžiaga yra narkotinės medžiagos - kanapių (Cannabis L.) dalių ir susmulkintų tabako (Nicotiana L.) lapų mišinys. Šio mišinio svoris yra 2,051 g. Iš šios specialisto išvados matyti, jog nebuvo galimybės iš rasto mišinio išskirti kanapių dalių kiekio, tačiau specialisto išvada neabejotinai nustatyta, jog rastame mišinyje kanapių dalių yra daugiau nei nulis ir nedaugiau nei 2,051 g. Iš to seka, kad yra nustatytas nedidelis narkotinės medžiagos - kanapių dalių kiekis, nes pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų nuostatas kanapių ir jų dalių nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g.
Apylinkės teismas nepagrįstai neįvertino ir teisiamojo posėdžio metu duotų liudytojo L. K. parodymų, kad jis matė kaip už vairuotojo sėdėjęs M. K. laikė rankoje plastikinę permatomą dėžutę, kurioje buvo „žolė", o vėliau sužinojo, kad šią dėžutę su „žole" M. K. dar anksčiau buvo davęs L. S..
Pagrįstai apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo neįvertino ir liudytojų G. L. K., L. M. S. parodymų, nes šių liudytojų parodymai iš dalies patvirtina kaltinamųjų L. S. ir M. K. parodymus. G. L. K. parodė, kad pats L. S. pasakojo, kad tas kanapes jam davė M. K. prieš dvi savaites, o L. M. S. parodė, kad jai sūnus pasakojo, kad automobilyje policijos pareigūnai rado kanapių, kurias jam davė M. K..
Nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog L. S. vairuojamame automobilyj rasta dėžutė su kanapių dalių ir tabako mišiniu galimai priklausė L. G., tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais negali sutikti, nes juos paneigia byloje esantys duomenys, t.y. kaltinamųjų L. S., M. K., liudytojų L. K., G. L. K., L. M. S. parodymai.
Taigi, aptarti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis M. K. nenustatytu laiku, L. S. perdavė 2,051 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių ir susmulkintų tabako lapų mišinio, tokiu būdu platino narkotines medžiagas.
Kaltinamojo M. K. atžvilgiu lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinčių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.
Skiriant kaltinamajam M. K. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str. - padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Kaltinamasis M. K. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, dirba. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs minėtas aplinkybes, daro išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti M. K. paskyrus sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.
nusprendė:
panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio dalį kuria M. K. pagal LR BK 260 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
M. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 260 str. 1 d. skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.