Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Arvydo Stankaus, sekretoriaujant R.Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjams R.Petručionytei ir V.Gineikai, apeliacinės instancijos teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. K. ir V. Ž. apeliacinius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 2d. nuosprendžio, kuriuo:

R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. - 5 (penkeriems) metams laisvės atėmimo; pagal BK 187 str. 1 d. – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 9 d. šios bausmės subendrintos jas apimant ir dalinai pridėta 2008-04-28 nuosprendžiu paskirta bausmė, o subendrinta bausmė paskirta 5 (penkeri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. prie šios bausmės dalinai pridėta 2003-11-21 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis ir subendrinta bausmė nustatytina 5 (penkeri) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2008-09-02 ir į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2007-12-18 iki 2008-09-02.

V. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. - 5 (penkeriems) metams laisvės atėmimo; pagal BK 187 str. 1 d. – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos jas apimant ir subendrinta bausmė paskirta 5 (penkeri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. prie šios bausmės dalinai pridėta 2003-11-21 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis, o subendrinta bausmė nustatytina 5 (penkeri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2008-09-02 ir į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2008-01-02 iki 2008-09-02.

Nuosprendžiu iš R. K. ir V. Ž. priteista 3878,93 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinei žalai solidariai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. ir V. Ž. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, 2007-11-25 apie 3.10 val. (duomenys neskelbtini) plaktukais išdaužus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios degalinės lango stiklą 574,72 litų vertės ir durų stiklą 488,12 litų vertės, įsibrovė į degalinės patalpą, viduje esančio degalinės operatoriaus M. K. atžvilgiu V. Ž. pagrasinus panaudoti fizinį smurtą ir mojuojant prieš jį plaktuku bei lipnia juosta surišus rankas ir kojas,užklijavus burną bei akis ir taip atėmus galimybę priešintis, iš kasos aparato pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus- 2816,09 litų bei M. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 7360“- 300 litų vertės su SIM kortele, tuo padarydami nukentėjusiajam M. K. 300 litų turtinę žalą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 3878,93 litų turtinę žalą.

Apeliantui, nesuprantama pirmosios instancijos teismo padaryta kategoriška išvada, jog tai, kad nusikalstamose veikose dalyvavo ir jis, yra įrodyta liudytojų V. U. bei J. R. parodymais, kadangi šie liudytojai nėra pareiškę nieko panašaus ir tokia teismo išvada prieštarauja byloje surinktiems įrodymams bei nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Nuteistasis teigia, kad liudytoja J. R. 2008-08-25 teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnams V. U. skatinama, yra davusi ne visiškai tikslius parodymus. Ji nurodė, kad su savo sugyventiniu V. U. susitarė, kad tyrėjams duos identiškus ir vienodus parodymus, t.y. susitarė sakyti, kad prie degalinės, kurioje 2007-11-25 buvo įvykdytas apiplėšimas, jie visi trys sustojo ne nusikaltimo dieną, kaip buvo iš tikrųjų, o anksčiau. Akivaizdu, kad liudytojai turėjo vienintelį tikslą - išsižadėti fakto, kad jie visi trys 2007-11-25 buvo sustoję prie degalinės. Liudytoja J. R. teisiamojo posėdžio metu 2008-08-25 pripažino faktą, kad visi trys prie degalinės jie buvo sustoję 2007 m. lapkričio 25 d. - t.y. nusikaltimo naktį, o ir ne anksčiau, tačiau teisėja nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad šiais J. R. parodymais netiki, juos vertina kaip melagingus, siekiančius suklaidinti teisėją ir rėmėsi V. U. bei J. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Tačiau nuosprendyje nenurodyti motyvai, kodėl vadovautasi būtent ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Nuteistasis nurodo, kad jo dalyvavimą nusikaltimų padaryme neįrodo nei nukentėjusiojo parodymai, nei telefonų Nr.86793J472 ir Nr.867056186 įeinančių bei išeinančių skambučių išklotinių analizė, nebuvo nustatyta R. K. buvimo vieta skambučio priėmimo momentu. Jis nurodęs visas aplinkybes, dėl kokių priežasčių naktį skambino R. K.. Nusikaltimą tyrę pareigūnai be pagrindo ir nepagrįstai tvirtino, kad jie su R. K. nusikaltimo naktį buvo kartu. Nors specialisto išvadoje nurodyta, kad ant lipnios juostos rulono ir lipnios juostos fragmentų rastas kraujas atitinka V. Ž. kraujo genotipui, tačiau jis yra detaliai yra nurodęs kokiomis aplinkybėmis atsirado specialisto išvadoje nurodyti pėdsakai. Apelianto įsitikinimu, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ant lipnios juostos rulono ir lipnios juostos fragmentų rastas kraujas atitinka V. Ž. kraujo genotipui, neabejotinų išvadų apie asmens kaltumą neleidžia daryti, nes tokie rezultatai gali būti tik netiesioginiu įrodymu, kadangi remiantis specialisto išvada, surašyta atlikus DNR tyrimą, gali būti nustatinėjama ne baudžiamojoje byloje įrodinėtina aplinkybė - asmens kaltumas, o tik tarpinis faktas, kad asmuo yra buvęs tam tikroje vietoje (šiuo atveju - konkrečioje patalpoje).

Skunde teigiama, kad nepagrįstas nukentėjusiojo teiginys, kad po nusikaltimo padarymo į degalinės patalpas daugiau niekas nebuvo užėjęs-gali būti, kad ši aplinkybė nukentėjusiajam tiesiog neįstrigo atmintyje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų R. K. ir V. Ž. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo R. K. apeliacinio skundo

Bausmė nuteistajam R. K. paskirta teisingai ir jos mažinti nėra teisinio pagrindo. Skirdamas nuteistajam bausmę, apylinkės teismas LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos tikslus bei motyvus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

LR BK 61 str. numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs jas bei kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. K. padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, kitas nesunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau teistas 6 kartus, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka. 2007-03-30 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo paleistas lyginai, neatlikus 8 mėnesių ir 4 d. laisvės atėmimo bausmės. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs nusikalti ir iš ankstesnių teistumų išvadų nedarė, yra visuomenei pavojinga asmenybė. Apylinkės teismas teisingai pripažino sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje ir į ją pagrįstai atsižvelgė skirdamas laisvės atėmimo bausmės dydį.

R. K. paskirta teisinga bausmė, savo dydžiu ji nėra per griežta. Bausmė neprieštarauja teisingumo principui, teismo nurodyti argumentai dėl jos abejonių nekelia ir kolegijai, nes apylinkės teismas įvertino visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja.

Apylinkės teismas pagrįstai nepripažino R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Prisipažinimą nusikalstamos veikos padarymu kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe galima pripažinti tik tuomet, kai asmuo savo noru, o ne verčiamas objektyvių įrodymų, prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas. Gi iš bylos medžiagos matyti, kad R. K., duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, iš pradžių kaltu neprisipažino. Vėliau, duodamas kitus parodymus,jis nebuvo visiškai nuoširdus. Nors jis ir prisipažino padaręs plėšimą, tačiau davė neteisingus parodymus apie nusikaltimo bendrininką, neigė akivaizdžiai nustatytas bei įrodytas bylos aplinkybes. Jo tariamas visiškas nusikalstamų veikų pripažinimas yra nulemtas ne savanoriškumo, o ikiteisminio bylos tyrimo institucijų surinktų bei teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų.

Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad susipažinęs su teisiamojo posėdžio protokolu pastebėjo, kad jo parodymai yra užrašyti ne visiškai teisingai, o kai kurie visiškai neužrašyti. Iš bylos medžiagos matyti, jog jis nepateikė pirmosios instancijos teismui savo pastabų dėl protokole esančių netikslumų, o ir apeliaciniame skunde nenurodė, kokie jo parodymai yra neteisingai užrašyti. Todėl nėra pagrindo ir svarstyti jo skunde nurodytus protokolo netikslumus.

Dėl nuteistojo V. Ž. apeliacinio skundo

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė įrodymais pagrįstą ir teisingą nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, baudžiamieji įstatymai nuteistojo V. Ž. atžvilgiu pritaikyti tinkamai, todėl nuosprendį naikinti ir priimti naują nuosprendį, nėra objektyvaus pagrindo.

Nepagrįstas nuteistojo V. Ž. apeliacinio skundo motyvas, kad bylą išnagrinėjusi teisėja buvo iš anksto nusistačiusi dėl jo kaltumo ir buvo šališka. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 ir 4 dalyse nurodytais reikalavimais - ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus ištyrė, juos patikrino apklausdamas nuteistuosius, nukentėjusįjį, liudytojus, paskelbdamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis. LR BPK 272 str. 2 d. numato, kad jeigu nagrinėjant bylą teisme dalyvauja keli kaltinamieji ir jie pageidauja duoti parodymus, parodymų davimo eilę nustato teismas, atsiklausęs kaltinamųjų ir jų gynėjų. Todėl nėra pagrindo teigti, kad teisėja buvo šališka dėl to, kad pirmam duoti parodymus pasiūlė kaltinamajam R. K.. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad tiek nuteistųjų, tiek ir nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, kiti byloje esantys duomenys įvertinti pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaujantis įstatymu. Pirmosios instancijos teismas nešališkai ištyrė visas tiek V. Ž. kaltinančias, tiek ir jį teisinančias aplinkybes. Nuosprendyje pilnai išdėstyti visi įrodymai, kuriais buvo grindžiamos teismo išvados, aptartos ir kaltinamųjų versijos nurodytos jų parodymuose. Įrodymai neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Kolegija daro išvadą, kad apeliantas iš esmės ginčija savo kaltę norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliaciniame skunde jo nurodytos aplinkybės prieštarauja įrodymams bei teismo išvadoms.

Teisme ištirti bei apylinkės teismo nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje su R. K.. Visuma nuosprendyje išdėstytų įrodymų pilnai patvirtina tai, kad 2007-11-25 plaktukais išdaužę UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės lango ir durų stiklus, abu nuteistieji įsibrovė į jos patalpą, grasino panaudoti smurtą ir jį prieš nukentėjusįjį M. K. panaudojo t.y. užklijavo jam burną ir akis. Atėmę galimybę jam priešintis, iš kasos aparato jie abu pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus bei nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 7360“.

Tiek R. K., tiek ir V. Ž. kaltę patvirtina nukentėjusiojo M. K. parodymai, kuriais abejoti kolegija nerado pagrindo. Nuo pat pirmos apklausos momento nukentėjusysis teigė, kad į degalinės vidų įsibrovė du tamsiai apsirengę, kaukėti vyriškiai ir puolė prie jo grasindami plaktuku. Vienas vyriškis buvo aukštesnis, jis mojavo plaktuku ir lipnia juosta surišo jam kojas, rankas, užklijavo akis. Kitas vyriškis – žemesnis iš kasos išėmė pinigus. Kai plėšikai išėjo, jis išsilaisvino ir paskambino degalinės direktoriui. Nuo to laiko, kai jį surišo, iki kol atvažiavo J. Ž., į degalinę niekas nebuvo užėjęs ir jo nelietė. Abejoti tokiais nukentėjusiojo parodymais nėra objektyvaus pagrindo.

Nuteistojo R. Ž. parodymus paneigia liudytojo V. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 113-114). Liudytojas teigė, kad 2007 m. lapkričio mėnesį V. Ž. jis vežė į Alytų gal du kartus, bet tiksliai pasakyti negali. Kartu važiuodavo ir jo draugė Jurga. Važiuojant į Alytų jie pravažiuodavo degalinę „(duomenys neskelbtini)“. Kiek atsimena, tai buvo praėję dvi dienos po jo gimtadienio ir galėjo būti 2007 m. lapkričio 19 ar 20 diena. Daugiau tą mėnesį į Alytų jie nevažiavo. Tą kartą kai važiavo į Alytų, tai automobilį vairavo V. Ž., nes jis buvo neblaivus. Apie 1 val. nakties jie buvo užsukę į degalinę „(duomenys neskelbtini)“. Jo draugė Jurgita ir V. Ž. iš automobilio nebuvo išlipę, tik jis vienas nuėjęs į degalinę ir per langelį pirko du butelius alaus. Tokius pat parodymus tyrimo metu buvo davusi ir liudytoja J. R. (t1 b l. 115-116).

Nors liudytoja J. R. teisiamojo posėdžio metu pakeitė parodymus ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, nes ją įtakojo V. U., tačiau teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų-jau mirusio V. U. ir J. R. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Šie parodymai buvo nuoseklūs ir atitiko kitus byloje esančius duomenis. Liudytojos J. R. nurodytos parodymų keitimo priežastys yra neįtikinamos ir vertinamos kaip siekimas padėti V. Ž. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, ši liudytoja patvirtino, kad ji su V. Ž. draugavo.

Apylinkės teismas, pripažindamas V. Ž. kaltę, pagrįstai vadovavosi ir byloje esančiais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytinais įrodymais. 2007-12-27 specialisto išvada patvirtina, kad genotipas kraujo, rasto ant įvykio vietoje paimtos lipnios juostos, sutampa su V. Ž. genotipu. (t. 1 b. l. 25-26).

Teismo medicinos specialisto išvadoje teigta, kad pas V. Ž. rasta pjautinė žaizdelė dešinės plaštakos II piršto pamatinės falangos nugariniame paviršiuje ir ji galėjo būti padaryta aštraus daikto poveikyje, kuo galėjo būti ir įvykio vietoje rastos stiklo šukės (t.1 b .l. 41-42).

Telefonų Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinių analizė patvirtina, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausantis V. Ž., 2007-11-25 2.31 val. bokšto 319A, kurio veikimo zonoje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinė, skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam R. K. ir bendravo su juo 14 sekundžių (t. 1 b. l. 65-66). Nors nuteistasis V. Ž. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo nustatinėjama R. K. buvimo vieta skambinimo metu, tačiau kolegija mano, kad spendžiant būtent V. Ž. kaltės klausimą, ši aplinkybė esminės reikšmės neturi.

Nuteistojo iškelta bei skunde minima jo genotipo atsiradimo įvykio vietoje versija paneigta tiek nukentėjusiojo parodymais, tiek ir kitais nuosprendyje aptartais įrodymais, todėl ja tikėti nėra jokio pagrindo.

Nuteistasis V. Ž. skunde nurodė, kad teisiamojo posėdžio protokole rado netikslumų. LR BPK 261 str. 6 d. numatyta, kad per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo nagrinėjimo teisme dalyviai gali su juo susipažinti ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingumą ar neišsamumą. Nuteistasis V. Ž. 2008-09-04 buvo etapuotas į Lazdijų rajono apylinkės teismą susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu (t. 2 b. l. 202), tačiau pastabų dėl teisiamojo posėdžio protokolo nuteistasis nepareiškė.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismo nuosprendis yra motyvuotas, argumentuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Nuteistųjų R. K. ir V. Ž. apeliacinius skundus atmesti.