- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-22
- Bylos Nr.
- 2-775/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė
- Pareiškėjas
- Volvo Truck Corporation
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Volvo Truck Corporation atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, akcinės bendrovės ,,Daisotra“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-333-436/2007).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2006 m. liepos 3 d. nutartimi iškėlė AB ,,Daisotra“ bankroto bylą, o 2007 m. birželio 26 d. nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia ir paskelbė ją likviduojama dėl bankroto, patvirtino AB ,,Daisotra“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Volvo Truck Corporation kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti bei uždrausti BAB „Daisotra“ bankroto administratoriui iš BAB „Daisotra“ turto tenkinti BAB „Daisotra“ kreditorių pirmo etapo trečios eilės bei visus vėliau tenkintinus kreditorinius reikalavimus, iki nebus galutinai išspręstas klausimas dėl Volvo Truck Corporation kreditorinio reikalavimo pagrįstumo. Nurodė, kad nepritaikius minėtų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria buvo išspręstas Volvo Truck Corporation kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas ir kuri šiuo metu nėra įsiteisėjusi, BAB „Daisotra“ administratoriui pateikus atskirąjį skundą, įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas. Kauno apygardos teismui 2007 m. birželio 26 d. priėmus nutartį pripažinti AB „Daisotra“ bankrutavusia ir paskelbti ją likviduojama dėl bankroto, įmonės administratorius gali pradėti tenkinti šiuo metu patvirtintų kreditorių reikalavimus ir atitinkamai sumažės AB „Daisotra“ likvidaus turto masė, iš kurio būtų galima patenkinti teismo patvirtintą Volvo Truck Corporation kreditorinį reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2007 m. spalio 2 d. nutartimi pareiškėjo Volvo Truck Corporation prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2007 m. birželio 26 d. nutartimi pripažino AB „Daisotra“ bankrutavusia ir paskelbė ją likviduojama dėl bankroto, patvirtino įmonės 227 kreditorių patikslintų reikalavimų sumą, pavedė administratoriui atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 31 straipsnyje ir 32 straipsnio 2 dalyje, taip pat pasisakė dėl turto pardavimo organizavimo ĮBĮ 33 straipsnyje numatytomis sąlygomis bei kreditorių reikalavimų tenkinimo ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismo teigimu, pareiškėjo Volvo Truck Corporation prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – sustabdyti bei uždrausti BAB „Daisotra“ bankroto administratoriui iš BAB „Daisotra“ turto tenkinti BAB „Daisotra“ kreditorių pirmo etapo trečios eilės bei visus vėliau tenkintinus kreditorinius reikalavimus, iš esmės reikštų ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o įsiteisėjusios teismo 2007 m. birželio 26 d. nutarties vykdymo sustabdymą, tačiau teisę sustabdyti įsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties vykdymą turi tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 363 straipsnis). Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 144 str. 145 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas Volvo Truck Corporation atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 2 d. nutartį pakeisti – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškėjas prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių neginčija Lietuvos apeliacinio teismo nutarties ar 2007 m. birželio 26 d. ar Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 26 d. nutarties, kuria AB ,,Daisotra“ buvo pripažinta bankrutavusia. Tačiau esant ginčui tarp Volvo Truck Corporation ir BAB ,,Daisotra“ dėl pareiškėjo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, yra reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dėl Volvo Truck Corporation kreditorinio reikalavimo patvirtinimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes BAB ,,Daisotra“ turi ribotą turto masę, iš kurios patenkinus kitų kreditorių reikalavimus, gali nebelikti galimybės tenkinti pareiškėjo reikalavimą arba, pagal ĮBĮ BAB ,,Daisotra“ gali būti likviduota, tokiu būdu pareiškėjas nebeteks teismo sprendimo įvykdymo galimybės.
2. Pareiškėjas neprašo stabdyti BAB ,,Daisotra“ turto pardavimo, o prašo stabdyti vykdymą tų reikalavimų, kurių atžvilgiu kaip tik ir vyksta teisminis ginčas Lietuvos apeliaciniame teisme, t. y. pareiškėjas neprašo stabdyti BAB ,,Daisotra“ turto pardavimo ar pirmos eilės pirmo ir antro etapo kreditorių reikalavimų tenkinimo, tačiau atsižvelgiant į ĮBĮ 35 straipsnio 6 dalyje nustatytą proporcingą kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarką, prašo sustabdyti tenkinimą tų kreditorinių reikalavimų, kurių atžvilgiu vyksta teisminis ginčas. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ekonomiškai užtikrina Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo įvykdymo galimybę, nepažeidžiant kitų BAB ,,Daisotra“ kreditorių interesų.
Atsiliepimas
Atsakovas BAB ,,Daisotra“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (Nr. IX-216). ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad ,,kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms”. Bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyvus bankroto procedūrų užbaigimas nutraukiant bankroto bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių rejestro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Finansų ministerija, atstovaujama AB ,,Turto bankas”, v. likviduojama AB ,,Oruva”, Nr. 3K-3-653/2005). Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuris leidžia nuosekliai vykdyti įmonės bankroto procedūras tam tikromis stadijomis ir neleidžia, jei to tiesiogiai nenustatyta ĮBĮ, grįžti prie tų bankroto procedūros stadijų ir etapų, kurie jau buvo atlikti ir bankroto bylą nagrinėjančio teismo patvirtinti.
Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2007 m. birželio 26 d. nutartimi pripažino AB „Daisotra“ bankrutavusia ir paskelbė ją likviduojama dėl bankroto, patvirtino įmonės kreditorių patikslintų reikalavimų sumą, pavedė administratoriui atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 31 straipsnyje ir 32 straipsnio 2 dalyje, taip pat pasisakė dėl turto pardavimo organizavimo ĮBĮ 33 straipsnyje numatytomis sąlygomis bei kreditorių reikalavimų tenkinimo ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Minėta nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartimi buvo palikta nepakeista. Pareiškėjas Volvo Truck Corporation prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti bei uždrausti BAB „Daisotra“ bankroto administratoriui iš BAB „Daisotra“ turto tenkinti BAB „Daisotra“ kreditorių pirmo etapo trečios eilės bei visus vėliau tenkintinus kreditorinius reikalavimus, iki nebus galutinai išspręstas klausimas dėl Volvo Truck Corporation kreditorinio reikalavimo pagrįstumo.
Vadovaujantis ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalies nuostata, jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto bei kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, likvidavimo procedūra laikoma baigta. Nagrinėjamoje byloje AB ,,Daisotra“ likviduojamos įmonės statusą įgijo 2007 m. rugsėjo 6 d. Būtent nuo šios dienos skaičiuotinas ĮBĮ 33 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatytas 24 mėnesių įmonės likvidavimo procedūros terminas. Pagal savo esmę, tai procesinis terminas, kurio pasibaigimas reikšmingas tuo, kad juo žymima likvidavimo procedūros pabaiga. Šio termino pasibaigimas įgalina teismą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Tokio teisinio reguliavimo paskirtis – tai siekis, kad kuo operatyviau ir ekonomiškiau būtų užbaigtas bankroto procesas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į įmonių bankroto teisės instituto esmę ir tikslus, į tai, kad įmonių bankroto institutas savo paskirtį gali įgyvendinti tik tuomet, jeigu bankroto procedūros bus vykdomos griežtai laikantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, kurie specialiajame įstatyme yra užtikrinti nustatant tikslius ir trumpus terminus atskiroms bankroto procedūroms atlikti, nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes priešingu atveju nebūtų patenkinti visų kitų įmonės kreditorių interesai, tuo pačiu nebūtų pasiektas bankroto tikslas – kuo ekonomiškiau užbaigti bankroto procedūras.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.