Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, naudojantis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo techninėmis priemones, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo matyti, kad priemonės SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. N. (b. l. 60).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinimas V. N. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Bylos įrodymais nustatyta, kad V. N. vairavo jam priklausančią transporto priemonę būdamas neblaivus ir tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tokie V. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

V. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisme gautas V. N. sūnaus E. N. prašymas atleisti V. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu bei kartu pridėti laiduotoją bei laiduojamą asmenį charakterizuojantys dokumentai.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas nurodė, jog sutinka laiduoti už kaltinamąjį V. N., nes kaltinamasis yra jo tėvas, jie yra artimi, daug bendrauja, mano, kad, nors yra jaunesnis, tačiau galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir jo elgesiui, kadangi iš šeimos narių daugiausiai su juo bendrauja, tėvas vertina jo pasiekimus, požiūrį į gyvenimą. Savo tėvą V. N. galėtų apibūdinti kaip ramaus charakterio, atsakingą, rūpestingą žmogų.

Prokuroras neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu. Kaltinamojo gynėjas palaikė pateiktą prašymą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamasis V. N. padarė nesunkų nusikaltimą, nuo pat pradžių visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, nusikalstama veika atsitiktinio pobūdžio, jo nusikalstamais veiksmais jokia žala niekam padaryta nebuvo, anksčiau teistas ar baustas administracine tvarka nebuvo, yra gavęs ne vieną padėką už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybą (b. l. 151–157), yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis V. N. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Šių įstatyme numatytų sąlygų visuma suteikia pagrindą teismui spręsti, kad yra pagrindas atleisti V. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nutraukti. Teismas daro išvadą, kad V. N. sūnus yra tinkamas laiduotojas, kadangi palaiko su tėvu artimus ryšius, daug bendrauja, V. N. klausosi jo nuomonės, ją vertina. Be to, teismo vertinimu, galima pasitikėti E. N., kaip laiduotoju, nes jis yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, kaip pats nurodė – minimaliai vartoja alkoholinius gėrimus ir visiškai netoleruoja piktnaudžiavimo jais bei vairavimo esant neblaiviam. Pateiktais duomenimis E. N. taip pat nėra anksčiau teistas ar baustas administracine tvarka, dirba, tik teigiamai charakterizuojamas, ką patvirtina byloje pateikta charakteristika iš bei diplomai iš darboviečių (b. l. 148–150). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareigingu ir principingu asmeniu apibūdinamas, jokių teisės pažeidimų nepadaręs E. N. yra verta teismo pasitikėjimo kaip laiduotojas. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad įstatymų besilaikantis, tik teigiamai charakterizuojamas E. N., su kuriuo artimai bendrauja V. N. objektyviai gali daryti pastarajam teigiamą įtaką ir tinkamai vykdyti savo kaip laiduotojos pareigą, nors ir yra V. N. sūnus, jaunesnis už jį. Be to, yra pagrindo manyti, kad V. N. daugiau nenusikals, kadangi, kaip jau minėta, anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka, nusikalstama veika – atsitiktinio pobūdžio, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir V. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Siekiant, kad atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo daugiau nenusikalstų, o laiduotojas tinkamai atliktų savo pareigas, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tikslinga skirti užstatą. Įvertinus tai, kad laiduotojas E. N. yra jauno, darbingo amžiaus, dirba, pats nurodė galintis sumokėti 2 000 Eur dydžio užstatą, šioje byloje tokio dydžio užstatas ir nustatomas. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 5 dalies nuostatomis, užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad V. N. padarė nesunkų nusikaltimą, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau anksčiau nėra teistas ar baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jo darbas – saugotinų objektų apsauga – susijęs su nuvykimu į (dažniausiai atokesnius) objektus, naudojantis transporto priemone, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei tinkamą skirtinų baudžiamojo poveikių priemonių individualizavimą, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, jos terminą, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nustatant artimą minimaliam (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio 1-3 dalis, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Iš bylos duomenų (kaltinamojo parodymų, VĮ „Regitra“ duomenų) matyti, kad SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir BK 72 straipsnio nuostatas, minėta transporto priemonė konfiskuotina iš V. N..

BK 71 straipsnyje numatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į tai, kad V. N. padaryta nusikalstama veika, nebuvo padaryta žala kitiems asmenims ar jų turtui, jam skirtinas automobilio konfiskavimas bei proceso išlaidų atlyginimas, jis pats jau patyrė didelį finansinį poveikį, kadangi, negalėdamas vairuoti ir atvykti į atokiau esančią darbovietę, prarado darbą ir darbines pajamas, šiuo metu itin sudėtinga susirasti kitą darbą, o dar nesuėjęs senatvės pensijos amžius, teismo vertinimu, dar viena piniginio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė šioje byloje būtų perteklinė.

VI. Kiti klausimai

Pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktus proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas UAB „Dovydo transportas“ ir ten saugomas, išlaidas dėl šio automobilio nuvežimo patyrė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir yra priteisiamos iš kaltinamojo V. N. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. Bylos duomenimis, automobilio transportavimo išlaidos sudarė 47 Eur, o saugojimo – 2,85 Eur už parą, automobilis saugomas nuo įvykio dienos – 2020 m. gruodžio 26 d., todėl proceso išlaidomis pripažįstamos tiek transportavimo (47 Eur), tiek automobilio saugojimo išlaidos nuo 2020 m. gruodžio 26 d. iki nuosprendžio šioje byloje priėmimo dienos, t. y. 2021 m. kovo 24 d. (89 paros), t. y. 253,65 Eur, viso – 300,65 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu V. N. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams su 2 000 (dviejų tūkstančių) Eur dydžio užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, uždrausti V. N. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti V. N. priklausantį automobilį SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. N. Vilnius apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 300,65 Eur proceso išlaidų.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti V. N., kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui E. N., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.