Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo būsimo atsakovo UAB „Savanorių klinika“ atžvilgiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, t. y. areštuoti visą UAB „Savanorių klinika“ naudojamą ilgalaikį ir trumpalaikį kilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti, j į parduoti, įkeisti, juo laiduoti, garantuoti kitų subjektų prievolių vykdymą ar kitaip perleisti teises į šį turtą bei esančias ir būsimas pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ir įmonės kasoje. Taip pat prašo užtikrinti įrodymus iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. pavesti pareiškėjos pasirinktam antstoliui nuvykus į UAB „Savanorių klinika“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), užfiksuoti, koks ilgalaikis kilnojamasis turtas yra naudojamas klinikoje ir šį turtą aprašyti.Nurodo, jog 2011-12-01 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi c. b. Nr. 2-6762-868/2011 (toliau - Nutartis) nustatyta, kad Nutarties priėmimo dieną pareiškėjai UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ (toliau - Pareiškėja) priklausė, inter alia, toks ilgalaikis kilnojamasis turtas: kasos aparatas EURO- 1000T (K/N:10600132), 2 stomatologinės kėdės „F. C.“, rentgeno aparatas „Progeny“, nešiojamas kompiuteris su viziografu, rentgeno aparatas „Alltiori“, kompresorius „MGF“, valymo siurblys, džiovintuvas bei valymo filtras, autoklavas (sterilizavimo įrenginys) „Tinhero“. Nutartimi taip pat nustatyta, kad nurodytas turtas yra odontologijos klinikoje, veikiančioje adresu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina ir vykdant Nutartį 2011-12-07 sudarytas turto aprašas Nr. B-4026. 2012-03-03 iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), išregistruotas Pareiškėjos filialas, veiklą patalpose toliau vykdė atsakovė UAB „Savanorių klinika“. R. A., kaip atsakovės atstovė, po pareiškėjos filialo išregistravimo turto, priklausančio pareiškėjai, negrąžino, šis turtas nuo iki šio prašymo padavimo dienos yra R. A. asmeninės nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), o šį turtą valdo ir juo naudojasi atsakovė. Teigia, jog pareiškėja, vadovaudamasi CK 4.95 str. ir CK 4.97 str. 1 d. nuostatomis, ketina reikšti vindikacinį ieškinį, kaip nurodytų kilnojamųjų daiktų savininkė siekdama išsireikalauti savo daiktus natūra iš neteisėto atsakovės valdymo, o taip pat reikalaudama atsakovės, kaip nesąžiningos valdytojos, grąžinti (atlyginti) visas pajamas, kurias atsakovė gavo (turėjo gauti) per visą daiktų valdymo laiką, t. y. nuo 2012¬03-03 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pareiškėja 2012-03-23 raštu kreipėsi į atsakovės atstovę R. G., reikalaudama perduoti pareiškėjai priklausančius daiktus. Šis reikalavimas R. G. įteiktas per antstolį 2012-03-28, tačiau atsakovė (jos atstovė) į šį reikalavimą neatsakė ir daiktų negrąžino. Pareiškėja nurodytų daiktų atsakovei nepardavė, neišnuomojo, nesuteikė panaudos teise ir/ar jokiu kitu būdu neperleido, taip pat nei žodžiu, nei raštu, nei bet kokiu kitu būdu nedavė atsakovei sutikimo naudotis šiame prašyme nurodytais daiktais; pareiškėjos ir atsakovės niekada nesiejo ir šiuo metu nesieja jokie prievoliniai santykiai. Taigi, akivaizdu, kad nuo 2012-03-03, t. y., pareiškėjos filialo išregistravimo iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovė šio prašymo 1 p. nurodytais daiktais naudojasi neteisėtai.Nurodo, jog pareiškėja taip pat turi pagrindo baimintis, kad dėl atsakovės R. A. veikimo prieš pareiškėjos atstovą P. G. pateikti šiuos įrodymus vėliau gali tapti neįmanoma arba itin sudėtinga, todėl, vadovaujantis CPK 221 str., prašo taikyti įrodymų užtikrinimo institutą, pavedant visą atsakovės naudojamą ilgalaikį kilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), aprašyti pareiškėjos pasirinktam antstoliui.

Prašymas netenkinamas.

CPK 144 str. 1 d. numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vadovaujantis CPK 144 str. 3 d. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Atvejai, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas dar net neiškėlus bylos, reglamentuojami specialiosiomis normomis, numatančiomis išimtį iš bendrųjų taisyklių (CPK 147 str. 3 d.). Šių nuostatų tikslas – išvengti atsakovo veiksmų, kuriais jis, iki bus pareikštas ieškinys, kurio negalima pareikšti paduodant teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apsunkintų galimo teismo sprendimo vykdymą arba padarytų jį negalimu. Pažymėtina, kad paduodamas tokį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti pusės CPK 80 str. numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Taigi, iš įstatymo leidėjo įtvirtintų teisės normų seka, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovo atžvilgiu gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, jog egzistuoja grėsmė ar tikimybė, kad ateityje galimai kils grėsmė dėl to, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios ieškinio padavimo atidėjimą. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu yra kilusi (galimai kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nagrinėjamu atveju visų pirma teismas vertina, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, tinkamai nepagrindė priežasčių, kliudančių jam pateikti ieškinį. Prašyme nurodoma, jog yra ruošiamas vindikacinis ieškinys, tačiau nenurodyta, dėl kokių priežasčių ieškinys nepaduotas iki šiol. Išdėstytos aplinkybes patvirtina, kad pareiškėjas, žinodamas, jog atsakovas naudojasi jo turtu nuo 2012-03-03, t. y., pareiškėjo filialo išregistravimo iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), turėjo daugiau nei 5 metų terminą ieškinio paruošimui ir kreipimuisi į teismą. Spręsti, kad toks laiko tarpas nėra pakankamas procesinių dokumentų paruošimui ir pagrindinių įrodymų surinkimui (kurie taip pat gali būti teikiami teismui per pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės stadiją), nėra jokio pagrindo. Nustačius, kad pareiškėjas neįrodė egzistuojant vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo specialiosios sąlygos, teismas daro išvadą, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei įrodymų užtikrinimą iki ieškinio pateikimo teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teisme netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.