- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-14
- Bylos Nr.
- 1A-239-332/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-6-00001-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- A. R.
- Advokatai
- Modestas Švažas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro Viktoro Roščenkovo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017-05-12 nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Lietuvos Respublikos BK) 223 straipsnio 1 dalį bei jam skirta bausmė – 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei skirta galutinė bausmė – 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06, Nr. IX-574 21 str. 2 d. atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne anksčiau kaip 2012-12-20 ir ne vėliau kaip 2014-06-05 aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes nenustatė apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarkos, nesaugojo 2012-2013 m. buhalterinės apskaitos dokumentų ir suvestinių apskaitos registrų, taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 19 str. reikalavimus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo ir po jų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą bei dėl šio pažeidimo negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2012-2013 m.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017-05-12 nuosprendį pakeisti: A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį bei paskirti laisvės atėmimą penkeriems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei galutinę bausmę A. R. paskirti laisvės atėmimą trejiems mėnesiams dešimčiai dienų. Pritaikyti Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, 65 straipsnio 2 dalį ir paskirtą bausmę subendrinti su Joniškio rajono apylinkės teismo 2017-04-05 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės, bei galutinę bausmę A. R. paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams penkeriems mėnesiams ir 110 MGL (4.142,60 Eur) dydžio baudą. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017-04-05 baudžiamuoju įsakymu įskaitytą atliktos bausmės dalį. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. R. atžvilgiu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neteisingai paskyrė bausmę, neišsprendė bausmių subendrinimo, atliktos bausmės dalies įskaitymo pagal ankstesnį nuosprendį klausimų, todėl nuosprendis keistinas. Prokuroro teigimu, A. R. galutinė laisvės atėmimo bausmė paskirta mažesnė nei trys mėnesiai, tai yra neatsižvelgta į šios bausmės paskyrimo minimalią ribą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 50 straipsnio 2 dalyje. Be to, A. R. paskirta galutinė bausmė nesubendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2017-04-05 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, neįskaityta pagal šį baudžiamąjį įsakymą iš dalies atlikta bausmė, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnis. Prokuroro nuomone, tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, A. R. galutinė laisvės atėmimo bausmė paskirtina ne mažesnė nei trys mėnesiai, kuri subendrintina su Joniškio rajono apylinkės teismo 2017-04-05 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir į bausmės laiką įskaitytina pagal šį baudžiamąjį įsakymą iš dalies atlikta bausmė.
Teismo posėdyje prokurorė prašė Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir nurodė, kad apeliaciniame skunde yra prašoma nuosprendį pakeisti ir A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį, tačiau kaltės klausimas apeliaciniame skunde nenagrinėjamas. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. R. yra pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį, todėl toje dalyje apeliacinis skundas neturėtų būti tenkinamas, tačiau apeliacinio skundo dalis dėl A. R. paskirtos bausmės sugriežtinimo ir subendrinimo tenkintina. Nuteistasis A. R. nurodė, kad su apeliaciniu skundu sutinka, ir prašė jį tenkinti. Nuteistojo A. R. gynėjas advokatas prašė Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2017-05-12 nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ištyrė ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamame nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai A. R. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį. Nors prokuroras apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017-05-12 nuosprendį pakeisti ir A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį, tačiau, kaip jau minėta, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. R. yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal šį Lietuvos Respublikos BK straipsnį, todėl dar kartą A. R. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.
Prokuroras apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, A. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, jis nesutinka tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. R. paskirtos 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dydžiu, mano, kad ji yra per maža ir prašo paskirti A. R. laisvės atėmimą penkeriems mėnesiams.
Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas A. R. už padarytą nusikaltimą paskyrė per mažą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam A. R. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio reikalavimų.
Kaip matyti iš skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo 2017-05-12 nuosprendžio, paskirdamas nuteistajam A. R. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – padaryta nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriama nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., 11 str. 3 d.), kaltės formą, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 13 p.), į A. R. asmenybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, nedirba, 2011-10-26 iki 2012-02-28 buvo psichikos sutrikimų įskaitoje, jam nustatytos diagnozės: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos būklė, priklausomybės sindromas alkoholiui, ūminė intoksikacija alkoholiu, priklausomybės ligų registre neįrašytas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai A. R. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamą veiką minimalią Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, A. R. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė jam paskirta laisvės atėmimas 2 mėnesiams. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. R. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį, paskirta bausmė ir galutinė bausmė (2 mėnesiai laisvės atėmimo) nėra per švelnios ar aiškiai neteisingos, didinti A. R. skundžiamu nuosprendžiu už padarytą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju prokuroras pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu pats siūlė A. R., pripažinus jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį, paskirti laisvės atėmimo bausmę trims mėnesiams.
Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad paskiriant A. R. galutinę bausmę, kuri yra mažesnė nei trys mėnesiai, neatsižvelgta į laisvės atėmimo bausmės paskyrimo minimalią ribą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 50 straipsnio 2 dalyje.
Lietuvos Respublikos BK 50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Kaip jau minėta, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. R. už nusikalstamą veiką buvo paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi Lietuvos Respublikos BK 50 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl minimalios laisvės atėmimo bausmės skyrimo nebuvo pažeistos. Tai, kad A. R. atžvilgiu buvo taikomos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė jam paskirta laisvės atėmimas 2 mėnesiams, nereiškia, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos BK 50 straipsnio 2 dalies nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnis įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialią procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-7-1/2014, Nr. 2K-163/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad A. R. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir dėl šios veikos buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. R. paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagrįstai buvo sumažintina vienu trečdaliu.
Apeliaciniame skunde prokuroras taip pat nurodo, kad A. R. paskirta galutinė bausmė nepagrįstai nesubendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2017-04-05 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, į bausmės laiką neįskaityta pagal šį baudžiamąjį įsakymą iš dalies atlikta bausmė, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio nuostatos, ir prašo vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, A. R. paskirtą bausmę subendrinti su Joniškio rajono apylinkės teismo 2017-04-05 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės, bei galutinę bausmę A. R. paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams penkeriems mėnesiams ir 110 MGL (4.142,60 Eur) dydžio baudą. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką prokuroras prašo įskaityti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017-04-05 baudžiamuoju įsakymu įskaitytą atliktos bausmės dalį. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šis prokuroro prašymas netenkintinas.
Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 347 str., kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju subendrinus nuosprendžiu ir baudžiamuoju įsakymu A. R. paskirtas bausmes, galutinė bausmė gali padidėti, ir tokiu būdu būtų pabloginta nuteistojo padėtis. Be to, tai yra klausimas, susijęs su nuosprendžio vykdymu, jis išsprendžiamas Lietuvos Respublikos BPK 362 str. nustatyta tvarka, todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui subendrinus nuosprendžiu ir baudžiamuoju įsakymu A. R. paskirtas bausmes, būtų suvaržyta nuteistojo teisė apeliacinės instancijos teismo sprendimą apskųsti Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnyje numatyta tvarka. Esant šioms aplinkybėms keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimas paliekamas spręsti vėliausią nuosprendį priėmusiam teismui (Lietuvos Respublikos BPK 347 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. R. paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu galutinę bausmę, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti Šiaulių apylinkės teismo 2017-05-12 nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro Viktoro Roščenkovo apeliacinį skundą atmesti.