Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vetoil“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui likviduojamai viešajai įstaigai „Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujamai nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vetoil“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas) 2018 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 160 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsakovas patvirtino 2018 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo aktą Nr. K-50 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir įpareigojo pareiškėją sumokėti 29 833 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis už 2013 ir 2015 m. mokestinius laikotarpius. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, jog skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, atsižvelgiant į tai, jog yra priimtas pažeidžiant viešojo administravimo principus (nepagrindus objektyviais duomenimis) bei teisinės valstybės principus (pritaikius pareiškėjai atsakomybę be kaltės).

Teigia, jog Sprendimas pažeidžia objektyvumo principą, nėra paremtas objektyviais duomenimis apie pareiškėjos ar kitų asmenų padarytus teisės aktų pažeidimus. Paaiškina, jog atsakovas netyrė pareiškėjos faktinės veiklos, susijusios su apmokestinamosios pakuotės gamintojo ir importuotojo pareigų vykdymu; netikrino ar pareiškėja laikosi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ), Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir Įstatymas), kitų teisės aktų jai nustatytų pareigų. Teigia, jog Sprendimas paremtas kitos institucijos, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir VRAAD) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir VRAAD sprendimas), o pastarasis sprendimas priimtas remiantis VRAAD priimtais UAB „Metrail“ atžvilgiu sprendimais (2015 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. VR-17.5-35, 2015 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. VR-14.7-413, 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. VR-17.5-59). Taip pat paaiškina, jog visi nurodyti VRAAD sprendimai viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO) ir UAB „Metrail“ atžvilgiu yra apskųsti teismui (administracinės bylos Nr. eI-27-789/2018, Nr. eI-36-426/2018, Nr. eI-97-561/2018 dėl VRAAD UAB „Metrail“ panaikintų pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų ir Nr. eI-1570-789/2018 dėl VRAAD panaikintų PTO pakuotės atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų). Teigia, kad de facto ir de jure nėra nustatytos objektyvios aplinkybės, ar VRAAD teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimus PTO ir UAB „Metrail“ atžvilgiu, ar teisingai paskaičiavo nesutvarkytų ar netinkamai sutvarkytų atliekų kiekį (nuo jo tiesiogiai priklauso ir jo pagrindu paskaičiuojamas pareiškėjos mokamo valstybei mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis dydis) ir kt.

Teigia, jog atsakovė pažeidė ūkio subjektų priežiūros minimalios administracinės naštos principą (VAĮ 36² straipsnis), kadangi atsakovas priėmė du sprendimus, sukeliančius identiškas teisines pasekmes (VRAAD sprendimu buvo panaikinti PTO pareiškėjui išrašyti pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai, dėl šios priežasties pareiškėjai kilo pareiga sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis panaikintų pakuotės atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų apimtyje; Sprendimu paskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis ir pareiškėja įpareigota jį sumokėti).

Nurodo, jog UAB „Metrail“ pažeidimai padaryti atitinkamai 2013, 2014 ir 2015 metais, kurie kompetentingų valstybės institucijų nustatyti 2015 ir 2016 metais. Teigia, jog VRAAD jau 2013 metais turėjo galimybes bei teisės aktų nustatytą pareigą sustabdyti UAB „Metrail“ daromus pažeidimus, tačiau leido UAB „Metrail“ tęsti neteisėtas eksporto operacijas iki 2015 metų imtinai. Nurodo, jog VRAAD sprendimo teisinės pasekmės (pareiškėjos pareiga sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013 ir 2015 metus) kyla dėl VRAAD netinkamai vykdytų funkcijų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo aiškinimą, jog valstybė prisiima valstybės institucijų padarytų klaidų riziką ir padarytos klaidos negali būti taisomos privačių asmenų sąskaita, Sprendimas negali būti laikomas teisėtu.

Teigia, jog Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, kadangi juo pritaikyta teisinio poveikio priemonė (įpareigojimas sumokėti 29 833 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis) nesant pareiškėjos kaltės, grindžiant trečiojo asmens UAB „Metrail“ atžvilgiu priimtais sprendimais. Pažymi, jog nėra padariusi nei vieno teisės akto pažeidimo, savo veiklą, susijusią su pakuočių atliekų tvarkymu, vykdo nepažeisdama įstatymų nuostatų, teisės aktų pažeidimus galimai yra padaręs tretysis asmuo (UAB „Metrail“), su kuriuo pareiškėja neturėjo nei sutartinių, nei kitokių teisinių santykių. Nurodo, jog atsakomybės be kaltės taikymas nėra suderinamas su teisinės valstybės principais. Teigia, jog dėl trečiojo asmens padarytų pažeidimų pareiškėjai pritaikius teisinio poveikio priemonę pažeistas ir teisingumo principas.

Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 (toliau – ir 2022 m. LVAT nutartis) nepasisakė dėl Aplinkos apsaugos departamento ir VRAAD kontrolės funkcijų atlikimo tinkamumo, gamintojų importuotojų kaltės buvimo bei valstybės institucijų veiksmų užtikrinant gamintojų importuotojų atsakomybės sistemos veikimą. Mano, jog 2022 m. LVAT nutartis gali įtakoti tik vieną iš daugelio skundo argumentų (dėl Sprendimo priėmimo nesant nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių, susijusių su aktualiu Aplinkos apsaugos departamento Patikrinimo aktu ir VRAAD sprendimu), tačiau kiti pareiškėjo argumentai lieka neišspręsti ir pagrindžia skundą.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą, teigia, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį naikinti.

Teigia, jog pareiškėja, pasirinkdama kolektyvinį pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, žinojo apie išliekančią jai pareigą Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir MUATĮ) nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis).

Nurodo, jog 2017 m. gruodžio 19 d. raštu pareiškėja buvo informuota apie prievolę iki 2018 m. balandžio 20 d. apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius, tačiau iki Aplinkos apsaugos departamento vykdyto patikrinimo pradžios (2018 m. rugpjūčio 22 d.) nepateikė patikslintų deklaracijų ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis nesumokėjo.

Nurodo, jog mokestinė prievolė (pareiga sumokėti mokestį) kyla tik mokesčių mokėtojui, t.y. pareiškėjai.

Teigia, jog Sprendimu Pareiškėjai neskirta sankcija, nėra taikytas padidintas mokesčio tarifas ar paskaičiuoti delspinigiai, Sprendimu nurodyta sumokėti mokestinę prievolę už 2013 m. ir 2015 m. laikotarpius.

Teigia, jog PTO išrašyti patvirtinimai apie sutvarkytas metalinės pakuotės atliekas Pareiškėjai buvo pripažinti negaliojančiais remiantis Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl- 359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 55 punktu, kuris nustato, kad jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Teigia, jog patvirtinimai yra negaliojantys nuo atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais fakto nustatymo.

Teigia, jog mokesčio lengvatą, įvykdžius Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotį, suteikia ne PTO išrašyti patvirtinimai, o dokumentai, įrodantys metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą. Pažymi, kad ATĮ 34²⁵ straipsnio 1-3 dalyse nurodyti tokie dokumentai, jų negaliojimo pagrindai, institucija, įgaliota juos panaikinti. Teigia, jog remiantis Įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Nurodo, jog remiantis Aprašo 3 punktu, patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais dokumentais (t. y. pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais). Mano, jog panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai ar importuotojai privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą MUATĮ nustatyta tvarka.

Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. priėmė nutartį (toliau – ir 2022 m. LVAT nutartis), kuria Aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą pakeitė ir pareiškėjos viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ skundą tenkino iš dalies. LVAT minėta nutartimi: 1) panaikino atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; 2) panaikino 2017 m. gruodžio 18 d. VRAAD sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu; 3) pakeitė VRAAD sprendimo dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; 4) likusią VRAAD sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Nurodo, jog šioje administracinėje byloje 2022 m. LVAT nutartis turi prejudicinę reikšmę, ir šioje administracinėje byloje aktualu, jog PTO pareiškėjai išrašyti patvirtinimai apie metalinės pakuotės sutvarkymą UAB „Metrail“ išrašytų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu LVAT nutartimi pripažinti išrašytais neteisėtai, taigi Sprendimu 2015 m. mokestinio laikotarpio mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis paskaičiuota suma (15 215 Eur) nesikeičia. Taip pat nagrinėjamoje byloje aktualu, jog LVAT nutartimi panaikinta VRAAD sprendimo dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinime, kurį PTO išrašė pareiškėjai UAB „Metrail“ išduoto įrodančio dokumento Nr. 1314VI0019-4994-5513 pagrindu, todėl atsakovas perskaičiavo 2013 m. mokestinio laikotarpio mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis sumą, ją sumažindamas iki 14 034 Eur. Nurodo, jog palaiko atsiliepime pateiktą poziciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas iš esmės palaikė skundo reikalavimus ir jame nurodytus argumentus.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsiliepimo argumentus.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas) 2018 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 160 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas 2018 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo aktas Nr. K-50 ir pareiškėja įpareigota sumokėti 29 833 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis už 2013 ir 2015 m. mokestinius laikotarpius, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis, pareiškėja yra juridinis asmuo, užsiimantis prekyba alyva, tepimo priemonėmis, įvairiais filtrais bei autochemija.

2013 m. gruodžio 11 d. pareiškėja su trečiuoju suinteresuotu asmeniu VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO) sudarė sutartį Nr. PTO/13/12-10 1160 „Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo“, kuria susitarta, jog PTO teiks paslaugas, o pareiškėja padengs šios veiklos kaštus (apmokės už suteiktas paslaugas) bei kitas organizacijos išlaidas, susijusias su PTO veiklos administravimu.

PTO, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, išdavė pareiškėjai patvirtinimus apie sutvarkytas atliekas Nr. 1314VI0069-5513-9034 (VRAAD sprendimu panaikinto patvirtinimo Nr. 1314VI0001-5513-9034) dėl 7,29 t metalinės pakuotės atliekų kiekio už 2013 m. mokestinį laikotarpį ir Nr. 1514VI0001-5513-9034 dėl 7,614 t metalinės pakuotės atliekų kiekio už 2015 m. mokestinį laikotarpį.

Remdamasi PTO išduotais patvirtinimais, Pareiškėja pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas (forma FR0524) už 2013 ir 2015 m. mokestinius laikotarpius ir realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą (2014 m. vasario 28 d. už 2013 m. mokestinį laikotarpį, 2016 m. vasario 12 d. už 2015 m. mokestinį laikotarpį).

2017 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir VRAAD) priėmė sprendimą Nr. VR-17.5-82 (toliau – ir VRAAD sprendimas), kuriuo, vadovaudamasis ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalimi ir Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl- 359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 56 punktu, panaikino PTO išrašytus metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius (2013 m. patvirtinimą Nr. 1314VI0001-5513-9034 dėl metalinės pakuotės kiekio – 7,29 t ir 2015 m. patvirtinimą Nr. 1514VI0001-5513-9034 dėl metalinės pakuotės kiekio – 7,614 t).

2017 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 pareiškėja informuota, jog jai yra panaikinti PTO išrašyti pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai už 2013 m. (Nr. 1314VI0001-5513-9034) ir 2015 m. (Nr. 1514VI0001-5513-9034) mokestinius laikotarpius ir pareiškėja privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis minėtus mokestinius laikotarpius.

2018 m. rugpjūčio 22 d. Aplinkos apsaugos departamento pranešimu pareiškėja informuota apie patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius.

2018 m. rugpjūčio 31 d. Aplinkos apsaugos departamento Aplinkos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyris priėmė patikrinimo aktą Nr. K-50 (toliau – ir Patikrinimo aktas), atlikęs UAB „Vetoil“ planinį patikrinimą dėl 2013-2015 m. mokestinių laikotarpių mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijose pateiktų duomenų teisėtumo.

Patikrinimo akte nurodoma, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 18 d. VRAAD sprendimu panaikinti PTO išrašyti pareiškėjai metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai. Nurodoma, jog MUATĮ 5 straipsnio 6 dalies pagrindu pareiškėja pasinaudojo mokestine lengvata, pateikdama PTO išduotus dokumentus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą, ir mokesčio nemokėjo.

Nurodoma, jog, panaikinus PTO išrašytus metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą 2013 m. ir 2015 m. mokestiniais laikotarpiais patvirtinančius dokumentus (Nr. 1314VI0001-5513-9034, Nr. 1514VI0001-5513-9034), ir, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. Dl-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Kontrolės aprašo) 17.2 punktu, pareiškėja privalėjo įvykdyti mokestinę prievolę – apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį už atskirus 2013, 2015 m. mokestinius laikotarpius, tikslinant deklaracijas pagal Valstybinės mokesčiu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m gruodžio 8 d. įsakymu Nr. VA-61/D1-658 patvirtintų Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijos FR0523 formos ir mokesčio už aplinkos teršima pakuotės atliekomis deklaracijos FR0524 formos užpildymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimus. Teigiama, jog pareiškėja iki patikrinimo pradžios (2018 m. rugpjūčio 22 d.) deklaracijų nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo, nors apie mokestinę prievolę buvo informuota 2017 m. gruodžio 19 d. raštu.

Nurodoma, jog, panaikinus minėtus patvirtinimus, pareiškėja 2013 m., 2015 m. liko neįvykdžiusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo–perdirbimo užduoties, todėl pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Apskaičiavimo aprašas) 7 punktą patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma sudaro 29 833 Eur.

Nurodoma, jog pareiškėja nepatikslino mokesčio deklaracijų, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už 2013 ir 2015 m. mokestinius laikotarpius, taigi pažeidė MUATĮ 5 straipsnio 6 dalį, Kontrolės aprašo 17.2 punktą, Apskaičiavimo aprašo 7 punktą. Taip pat nurodoma, jog, vadovaujantis MUATĮ 9 straipsnio 1 dalimi ir Apskaičiavimo aprašo 7 punktu, apskaičiuota už 2013 m., 2015 m. mokestinius laikotarpius privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma sudaro 29 833 Eur.

2018 m. rugsėjo 3 d. Aplinkos apsaugos departamento raštu Nr. 7.2-AD5-3185 „Dėl patikrinimo akto“ Patikrinimo aktas pateiktas pareiškėjai.

2018 m. spalio 1 d., nesutikdama su patikrinimo aktu ir jame padarytomis išvadomis, pareiškėja pateikė atsakovui pastabas dėl Patikrinimo akto.

2018 m. spalio 26 d. Aplinkos apsaugos departamento skundžiamu sprendimu Nr. 160 (toliau – ir Sprendimas), patvirtintas Patikrinimo aktas, taip pat, patvirtinta už 2013 m. ir 2015 m. mokestinius laikotarpius pareiškėjai privaloma sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą suma (29 833 Eur) suma, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai nurodytas terminas šiai sumai sumokėti.

Sprendime nurodoma, jog jis priimtas išnagrinėjus Patikrinimo aktą, kuriuo nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 18 d. VRAAD sprendimu panaikinti PTO pareiškėjai išrašyti patvirtinimai apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą 2013 m. ir 2015 m. mokestiniais laikotarpiais. Taip pat Sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjos 2018 m. spalio 1 d. rašytines pastabas bei jas pagrindžiančius dokumentus, mokesčių deklaracijų duomenis. Pažymima, jog PPATĮ 7 straipsnio 3 dalies ir MUATĮ 5 straipsnio 6 dalies pagrindu pareiškėjai atsirado mokestinė prievolė (apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį 2013 m. ir 2015 m. laikotarpiais), apie kurią pareiškėja informuota 2017 m. gruodžio 19 d. raštu, remiantis Taisyklių 12 p.

Sprendime nurodoma, jog pareiškėja, panaikinus patvirtinimus Nr. 1314VI0001-5513-9034 ir Nr. 1514VI0001-5513-9034, liko neįvykdžiusi 2013 m., 2015 m. (0 proc.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo–perdirbimo užduoties (54 proc.); pareiškėja iki patikrinimo pradžios (2018 m. rugpjūčio 22 d.) neįvertino 2017 m. gruodžio 18 d. VRAAD sprendimu panaikintų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą, nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų ir nesumokėjo mokesčio už 2014 m., 2015 m. mokestinius laikotarpius. Nurodoma, jog tuo pareiškėja pažeidė PPATĮ 7 straipsnio 3 dalį, MUATĮ 5 straipsnio 6 dalį, todėl vadovaujantis MUATĮ 9 straipsnio 1 dalimi ir Apskaičiavimo aprašo 7 punktu, apskaičiuota už 2013 ir 2015 m. mokestinius laikotarpius mokesčio už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį suma sudaro 29 833 Eur.

2018 m. spalio 26 d. Aplinkos apsaugos departamento raštu Nr. (AAD)-AD5-7669 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Sprendimas pateiktas pareiškėjai.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, jį apskundė teismui 2018 m. lapkričio 16 d.

2019 m. kovo 6 d. nagrinėjama administracinė byla sustabdyta iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išspręstas Lietuvos Respublikos Seimo nario pareiškimas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 patvirtinto Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 53 ir 54 punktų teisėtumo ištyrimo administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03413-2018-5). Po bylos nagrinėjimo atnaujinimo, 2019 m. gegužės 27 d. byla sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00223-2018-1).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 (toliau – ir 2022 m. LVAT nutartis) nusprendė:

1) panaikinti 2017 m. gruodžio 18 d. VRAAD sprendimo dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu (kaip nurodyta Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 5);

2) panaikinti VRAAD sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu (kaip išvardyta Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 1 su šio procesinio sprendimo 120 punkte nurodytais patikslinimais);

3) pakeisti VRAAD sprendimo dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio, t. y. patvirtinimas Nr. 1615VI0001-5513-4951 pripažįstamas išrašytu neteisėtai ir panaikinamas už 31,032 t, o patvirtinimas Nr. 1615VI0001-5513-9012 – už 21,005 t;

4) likusią VRAAD sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kaip matyti, 2022 m. LVAT nutartimi panaikinta VRAAD 2017 m. PTO atžvilgiu priimto sprendimo dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, išrašytuose UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų pagrindu (kaip nurodyta Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 1), tarp jų ir pareiškėjai PTO išrašytas patvirtinimas Nr. 1314VI0069-5513-9034, išduotas dokumento Nr. 1314VI0019-4994-5513 pagrindu, dėl 7,29 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo 2013 m. Iš 2022 m. LVAT nutarties taip pat matyti, jog VRAAD sprendimas dalyje dėl PTO pareiškėjai išrašyto patvirtinimo Nr. 1514VI0001-5513-9034, išduoto dokumento Nr. 1514VI0008-4994-5513 pagrindu, dėl 7,614 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo 2015 m., palikta nepakeista.

2023 m. balandžio 6 d. Aplinkos apsaugos departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius parengė išvadą Nr. BDR-1247 (toliau – ir Išvada) dėl pareiškėjai Sprendimu paskaičiuoto mokesčio perskaičiavimo, atsižvelgiant į 2022 m. LVAT nutartį. Išvadoje, vadovaujantis 2022 m. LVAT nutartimi, atliktas Sprendimu pareiškėjai paskaičiuotos 29 833 Eur mokesčio sumos perskaičiavimas, nustatant perskaičiuotą mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2013 ir 2015 m. mokestinius laikotarpius – 29 249 Eur (14 034 Eur už 2013 m., 15 215 Eur už 2015 m.).

Pareiškėja iš esmės teigia, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi Sprendimu jai skirta poveikio priemonė, nesant pareiškėjos kaltės, pareiškėjai vykdžius visas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas (pakuočių atliekų tvarkymo klausimų sprendimą perleido PTO ir už pakuočių atliekų tvarkymą apmokėjo), todėl Sprendimas nesuderinamas su principu nėra atsakomybės be kaltės (nulla poena sine culpa), taip pat teisinės valstybės principu. Teigia, jog Sprendimas pažeidžia objektyvumo principą, nes nėra paremtas objektyviais duomenimis apie pareiškėjos ar kitų asmenų padarytus teisės aktų pažeidimus. Teigia, jog pakuotės atliekų nesutvarkymą nulėmė ne pareiškėjos neteisėta veika, bet trečiųjų asmenų (UAB „Metrail“) neteisėta veika, taip pat valstybės institucijų netinkamai atliekama atliekų tvarkytojų ir PTO veiklos priežiūra. Mano, jog valstybė, sukūrusi teisinį reguliavimą ir jo pagrindu funkcionuojančią sistemą dėl gamintojo atsakomybės įgyvendinimo išleistos į rinką pakuotės atliekų apimtyje, neužtikrino jos funkcionavimo, dėl ko teisėtai veikusiai pareiškėjai buvo pritaikytos poveikio priemonės, todėl buvo pažeistas teisingumo principas. Taip pat mano, jog Sprendimas pažeidžia VAĮ 36² str. nustatytą ūkio subjektų priežiūros minimalios administracinės naštos principą, reikalaujantį, kad ūkio subjektų priežiūros veiksmai būtų proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą, poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik ultima ratio, jos turi būti proporcingos pažeidimo pobūdžiui ir juo padarytai žalai. Pažymėtina, kad didžioji dalis skundo argumentų išeina už nagrinėjamo ginčų ribų, kadangi šioje administracinėje byloje iš esmės sprendžiama dėl pasinaudojimo mokestine lengvata bei mokestinės lengvatos panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimai, t. y. byloje nesprendžiamas poveikio priemonių ar juo labiau sankcijų pagal specialius įstatymus skyrimo klausimas, kuomet galėtų būti aktualūs pareiškėjos keliami argumentai. Taip pat pastebėtina, kad pareiškėjos atžvilgiu nenustatyta pernelyg intensyvios priežiūros iš atsakovo pusės veiksmų ar perteklinių ir neproporcingų ūkinės veiklos priežiūros veiksmų.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir ATĮ), Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir PPATĮ) ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (toliau – ir MUATĮ), Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Dokumentų aprašas), Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 (toliau – ir Apskaičiavimo aprašas), Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 „Dėl Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Kontrolės aprašas), taip pat kiti minėtų įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai.

MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 str. 2 d.). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 str. 1 ir 2 d.).

Remiantis ATĮ 32 str. 1 d. ir 38 d., PPATĮ 7 str. 1 d. 4 p., 3 d., MUATĮ 4 str. 3 d., gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.

Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 1 d. 1 p. nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

PPATĮ 7 str. 5 d. numato, jog gamintojų ir importuotojų pareigos, susiję su atliekų tvarkymo organizavimu gali būti vykdomos individualiai (organizuojant savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) ir kolektyviai (pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijai tapę tokios organizacijos dalyviais arba sutartiniais pagrindais).

PPATĮ 7 str. 3 d. nustato, jog gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

Aktualios ginčui MUATĮ redakcijos 5 straipsnio 6 dalis nustato, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

Pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (ginčui aktualios redakcijos nutarimu patvirtintose užduotyse numatytas 54 proc. (atsižvelgiant į tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių kiekį) metalinės pakuotės atliekų perdirbimas.

ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.

Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-35956 (toliau – Dokumentų aprašas) 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 55 punktu, priima regiono aplinkos apsaugos departamentas.

Teismas taip pat pažymi, kad šios bylos išsprendimas yra susijęs su kitais atsakovo sprendimais, kurie buvo ginčijami administraciniuose teismuose.

Administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 ginčytas atsakovo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis jo priėmimo metu galiojusios redakcijos Dokumentų aprašo 55, 56 ir 57 punktais. Pagal tuo metu galiojusios redakcijos Dokumentų aprašo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017-02-15) 55 punktą, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Tvarkos aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 55 punktu, priima regionų aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir RAAD) (56 punktas). Dokumentų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (57 punktas) (2022 m. LVAT nutarties 106 punktas).

LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 padarė išvadą, kad įstatymuose sąvoką „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ įstatymų leidėjas vartoja pačia bendriausia lingvistine reikšme – tai visi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, kurie patvirtina atliekų sutvarkymą. Teismas vertino, kad minėtuose įstatymuose vartojama sąvoka „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apima tiek atliekų tvarkytojų išrašomus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tiek organizacijų išrašomus patvirtinimus. Sprendime konstatuota, kad licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašomi patvirtinimai, kurie išimtinai grindžiami būtent atliekų tvarkytojų išrašytais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, savo turiniu ir esme laikytini vienais iš „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“, kaip ši sąvoka apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatyme. Licencijuotų organizacijų išrašomi patvirtinimai, kuriais yra tik paskirstomi atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, laikytini išvestiniais iš pastarųjų, kadangi patys savaime be pirminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų egzistuoti negalėtų.

Neteisėtais pripažinti PTO gamintojams ir importuotojams išduoti patvirtinimai buvo išrašyti 2014 ir 2015 m. Nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, jog sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Dokumentų aprašo 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams buvo pavesta vykdyti Dokumentų aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę ir priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, vadovaudamasis LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktais išaiškinimais dėl sąvokos „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“, LVAT padarė išvadą, kad atsakovas turėjo kompetenciją (teisinį pagrindą) pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Dokumentų aprašo pakeitimams PTO gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, ir nagrinėjamu atveju atsakovui priimant ginčijamą sprendimą (VRAAD sprendimą) principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) nebuvo pažeistas (2022 m. LVAT nutarties 114 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentai, kad ji vykdė teisės aktų nustatytus reikalavimus, nėra padariusi teisės pažeidimo, susijusio su pakuočių tvarkymu, todėl ginčijamas Sprendimas negalėjo būti priimtas, atmetami kaip nepagrįsti. Šiuo atveju svarbu, ar pareiškėja gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi ji to padaryti negali, tad ji negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata. Pažymėtina, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų.

Teismas pažymi, jog Sprendimu pareiškėjai nėra paskirta sankcija, kadangi pakuotės liko nesutvarkytos, pareiškėjai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį. Skundžiamame sprendime apskaičiuotas pareiškėjai, nepagrindusiai teise pasinaudoti mokesčio lengvata, mokestis už į rinką išleistą jos deklaruotą pakuotės kiekį.

Teismas taip pat pažymi, kad analogiškoje faktinėmis aplinkybėmis administracinėje byloje Nr. A-1143-520/2023, kurioje buvo sprendžiamas individualaus administracinio sprendimo pakuotės gamintojui/importuotojui teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, LVAT 2023 m. kovo 1 d. sprendimu nustatė, kad, atsižvelgiant į LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nustatytus prejudicinius faktus, yra pagrindas, remiantis iš esmės ekonomiškumo principu, sumažinti mokėtiną mokestį pagal Aplinkos apsaugos departamento atliktą perskaičiavimą (ABTĮ 56 str. 5 d.).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė įrodymus, kad įvertinus pirmiau minėtuose LVAT procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, jog PTO pareiškėjai išrašytas patvirtinimas dėl pakuočių atliekų sutvarkymo už 2013 m. (patvirtinimas Nr. 1314VI0069-5513-9034 dėl 7,290 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo, išrašytas UAB „Metrail“ dokumento Nr. 1314VI0019-4994-5513) paliekamas galioti dalyje dėl patvirtinime nurodyto 3,1592 proc. atliekų kiekio, o PTO pareiškėjai išrašytas patvirtinimas dėl pakuočių atliekų sutvarkymo už 2015 m. (patvirtinimas Nr. 1514VI0001-5513-9034 dėl 7,614 t metalinės pakuotės kiekio) paliekamas panaikintas. Panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai (importuotojai) privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka. Atitinkamai atsakovas atliko Sprendimu pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio perskaičiavimą ir nustatė, kad pareiškėja turi mokėti 29 249 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2013 ir 2015 m. mokestinius laikotarpius (14 034 Eur už 2013 m., 15 215 Eur už 2015 m.). Mokestis už 2013 m. apskaičiuotas remiantis pareiškėjos deklaruotu per mokestinį laikotarpį vidaus rinkai tiektos gaminių pakuotės kiekiu (13,500 t), taikomu šiam mokestiniam laikotarpiui mokesčio už pakuotę tarifu, nurodytu MUATĮ 4 priedėlyje (2600), mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientu (1,438), faktiškai sutvarkyto pakuotės atliekų kiekio koeficientu (0,96). Mokestis už 2015 m. apskaičiuotas remiantis pareiškėjos deklaruotu per mokestinį laikotarpį vidaus rinkai tiektos gaminių pakuotės kiekiu (14,100 t), taikomu šiam mokestiniam laikotarpiui mokesčio už pakuotę tarifu, nurodytu MUATĮ 4 priedėlyje (753), mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientu (1,433). Dėl mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo pareiškėja pastabų nepateikė.

Įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, laikytina, kad skundžiamas Sprendimas atitiko esminius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus (redakcija, galiojusi skundžiamo Sprendimo priėmimo metu), nes skundžiamame administraciniame sprendime aiškiai įtvirtintas mokesčio perskaičiavimas, pareiškėjai nepagrindus pasinaudojimo mokestine lengvata, pateiktas apskaičiavimas, nurodant reikšmingas perskaičiavimui faktines aplinkybes ir taikytinas ginčo teisiniams santykiams teisės normas. Tai, kad skundžiamame sprendime buvo daroma nuoroda į pareiškėjo pasirinkto kolektyvinio atliekų tvarkymo organizatoriaus PTO atžvilgiu surašyto patikrinimo akto ir jį patvirtinančio administracinio sprendimo duomenis, taip pat neduoda teisinio pagrindo laikyti skundžiamo sprendimo neatitinkančio teisėtumo ir (ar) pagrįstumo reikalavimų, nes nurodytas asmuo yra pareiškėjos pasirinktas kolektyvinio pakuotės atliekų tvarkymo organizatorius, apie kurio patikrinimo duomenis pareiškėja buvo informuota raštu. Iš nustatytų faktinių aplinkybių ir pareiškėjos skundo argumentų matyti, kad pareiškėja patikrinimo metu ir iš skundžiamo sprendimo suvokė savo teisių, pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį bei efektyviai realizavo savo teisę į pažeistų teisių gynybą tiek dalyvaudama trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodytoje administracinėje byloje Nr. Nr. eA-927-525/2022, tiek ir šioje administracinėje byloje teikdama skundą dėl jai individualiai surašyto administracinio sprendimo. Ginčijamo sprendimo, kurio sudėtine dalimi yra patikrinimo aktas, nėra teisinio pagrindo laikyti nemotyvuotu.

Tad teismas pažymi, kad negali panaikinti skundžiamo sprendimo visa apimtimi, kadangi pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos pakuotės atliekos (ar Vyriausybės nustatytas užduoties dydis) už 2013 ir 2015 m. buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos. Pareiškėja skundą grindė tuo, kad ji perdavė PTO metalines pakuotes ir jai buvo išrašyti tai patvirtinantys dokumentai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, vadovavosi įstatymų nuostatomis, tačiau, kaip jau minėta, išrašytas patvirtinimas už 2015 m. yra negaliojantis, o išrašytas patvirtinimas už 2013 m. yra negaliojantis dalyje, nenustačius, jog deklaruotos pakuotės atliekos buvo realiai sutvarkytos. Teisės aktai nenumatė, jog pakuotės gamintojas ar importuotojas galėtų perduoti jiems įstatymuose įtvirtintus įpareigojimus dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis mokėjimo kitiems asmenims. Atitinkamai pareiškėjai, neteisėtai pasinaudojus mokestine lengvata, Aplinkos apsaugos departamentas skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai už 2013 ir 2015 metus priskaičiavo pareiškėjai mokėtiną mokestį.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Sprendimas, kuriuo pareiškėjai už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013 ir 2015 metus patvirtinta 29 833 Eur mokesčio suma, keistinas, sumažinant mokestį iki 29 249 Eur. Kita pareiškėjos skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

iš dalies patenkinti pareiškėjos UAB „Vetoil“ skundą.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 160, sumažinant už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013 ir 2015 metus patvirtintą 29 833 Eur mokesčio sumą iki 29 249 Eur.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.