Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant J. J., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P., jos atstovei advokatei J. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), neturinti galiojančių administracinių nuobaudų, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d., 124 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugsėjo 5 d., apie 15.38 val., Širvintų r. sav., kelio Širvintos-Rimučiai-Kernavė-Dūkštos, 24,20 – jame kilometre, R. P., vairuodama transporto priemonę – automobilį Toyota Prius, valst. nr. (duomenys neskelbtini) esant leistinam greičiui 50 km/h, važiavo 70 km/h (± 3 km/h paklaida). Leistiną greitį viršijo 17 km/h. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. P. surašytas ir už tai, kad ji 2015 m. rugsėjo 5 d., apie 15.38 val., Širvintų r. sav., kelio Širvintos-Rimučiai-Kernavė-Dūkštos, 24,20 – jame kilometre vairavo transporto priemonę, neturėdama teisės jos vairuoti, ir šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Tokia jos veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo R. P. teismo posėdžio metu kaltę dėl greičio viršijimo pažeidimo pripažino visiškai, dėl vairavimo transporto priemonę, neturint teisės vairuoti transporto priemones kaltė nepripažino ir paaiškino, kad teisė vairuoti transporto priemones Lietuvoje jai buvo atimta 2010 metais. Tuo pačiu nutarimu buvo paskirta bauda, kurią pilnai sumokėjo. 2011 m. išvyko iš Lietuvos gyventi į Jungtinę Karalystę, kur nuo to laiko nuolat gyvena. Pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, 2014 metais R. P. Jungtinėje Karalystėje įgijo vairuotojo pažymėjimą. Dėl nustatyto greičio viršijimo kaltę pripažino, gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu, iš kurio matyti, kad R. P. nurodė, kad automobilį vairavimo ji, dėl pažeidimo gailisi (b. l. 1-2), Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas (b. l. 3), nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo (b. l. 4), Jungtinėje Karalystėje išduoto vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 7-8), R. P. paaiškinimai (b. l. 9; 10), pažyma apie asmens finansinę būseną (b. l. 13), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 15-20), išlaikyto praktinio vairavimo egzamino liudijimo kopija su vertimu į lietuvių kalbą (b. l. 22-26), pažyma apie asmens deklaruotą išvykimą iš Lietuvos Respublikos (b. l. 27).

Teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad R. P., vairuodamas transporto priemonę, viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiuodama 67 km/h greičiu, t. y. viršijo leistiną greitį 17 km/h, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 2 d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustina.

Administracinio teisės pažeidimo protokole R. P. veika kvalifikuota ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d., kuri numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojusi pažeidimų padarymo metu) motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus.

Iš Europos bendrijų komisijos Direktyvos 91/439 pirmos konstatuojamosios dalies matyti, kad jos 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendrasis valstybių narių išduotų vairuotojo pažymėjimų abipusio pripažinimo principas buvo nustatytas visų pirma siekiant palengvinti kitoje nei vairavimo egzamino išlaikymo valstybėje narėje apsigyvenančių asmenų judėjimą, remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, minėta Direktyvos 91/439 1 straipsnio 2 dalis numato abipusį valstybių narių išduotų vairuotojo pažymėjimų pripažinimą be jokių formalumų. Ši nuostata valstybėms narėms nustato aiškią ir tikslią pareigą, kuri nepalieka jokios diskrecijos priimtinų priemonių klausimu (Teisingumo Teismo 1998 m. spalio 29 d. prejudicinis sprendimas byloje Avvoyemi (C-230/97), 41, 43 p.). Tai reiškia, kad priimančioji valstybė narė negali taikyti jokių formalumų prieš pripažindama kitos valstybės narės išduotą vairuotojo pažymėjimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nacionaliniuose teisės aktuose nėra aiškiai ir konkrečiai įtvirtintos teismo ar kitų kompetentingų institucijų teisės nepripažinti kitoje valstybėje narėje išduoto vairuotojo pažymėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2513/2010).

Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintame Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 18 punkte numatyta, kad vairuotojo pažymėjimai, neatsiimti praėjus vieneriems metams nuo teisės vairuoti atėmimo termino pabaigos ar kurių galiojimo laikas pasibaigė, siunčiami VĮ „Regitra“ paskelbti negaliojančiais Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre; pareiškėjui, kurio vairuotojo pažymėjimą VĮ „Regitra“ paskelbė negaliojančiu, naujas vairuotojo pažymėjimas išduodamas Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklių nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklėse (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2016 m. kovo 1 d.) apibrėžta, kad pareiškėjas – tai asmuo, kuris kreipiasi dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo, yra Lietuvos Respublikos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą. Vairuotojo pažymėjimai išduodami Lietuvos Respublikoje gyvenantiems ne jaunesniems, nei nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnyje, pareiškėjams, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, mokantiems Kelių eismo taisykles, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti ir nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus.

Iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (b. l. 15-20) matyti, kad R. P. 2010 m. balandžio 27 d. nutarimu paskirta nuobauda - bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams (nuo 2010 m. gegužės 8 d. iki 2013 m. gegužės 7 d.). Pagal Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašą Lietuvos Respublikoje išduotas R. P. vairuotojo pažymėjimas 2015 m. rugsėjo 5 d. jai vairuojant automobilį buvo paskelbtas negaliojančiu. Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklėse nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimas išduodamas tik Lietuvos Respublikos gyventojui, deklaravusiam gyvenamąją vietą Lietuvoje, arba įtrauktam į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. P. 2011 m. lapkričio 18 d. deklaravo išvykimą iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę. R. P. paaiškino, kad nuo 2011 m. Jungtinėje Karalystėje gyvena nuolatos bei ten įgijo vairuotojo pažymėjimą. Taigi pagal aptartą teisinį reguliavimą R. P. neturėjo galimybių susigrąžinti ar gauti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą.

Nors R. P., pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, neįvykdė nustatytų sąlygų ir nesusigrąžino teisės vairuoti, tačiau kitoje valstybėje įgijo ir turi teisėtai išduotą ir galiojantį vairuotojo pažymėjimą, todėl pagal šiuo metu galiojantį ir prieš tai aptartą teisinį reguliavimą, tai negali suponuoti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalį atsiradimo (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-15-593/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-63-677-2015). Remiantis išdėstytu konstatuojama, kad R. P. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1d. sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena dėl šio pažeidimo jos atžvilgiu nutrauktina. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1p.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. P. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl pažeidimo asmuo nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jai skirtina nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 2 d. sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 2 d., ir skirti administracinę nuobaudą – 15 Eur (penkiolikos eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d. R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.