Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-24 · Byla Nr. N-62-1414-08

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-24
Bylos Nr.
N-62-1414-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 41.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-62-1414/2008Procesinio sprendimo kategorija 41.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Č. S. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarimo Č. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad Č. S. 2007 m. lapkričio 1 d., 19⁰⁰ valandą, (duomenys neskelbtini), išdaužė keturis J. K. priklausančio sodo namelio langų stiklus 120 Lt vertės. Ši jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnį.

Kelmės rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 7 d. nutarime Č. S. už ATPK 50³ straipsnyje numatytą pažeidimą skyrė 120 Lt baudą. Teismas nurodė, kad liudytojai J. J. ir S. J. paaiškinimuose patvirtino, kad sulaikė J. K. namelio langų stiklus daužiusį Č. S.. Č. S. paaiškinime savo kaltę neigė, Z. S. paaiškinime patvirtino jo nurodomas aplinkybes. J. K. sodo namelis neapžiūrėtas, tačiau visi apklausti asmenys neginčija, kad 2007 m. lapkričio 1 d. vakare buvo išdaužti 3 jo langų stiklai (1 stiklas pagal J. K. paaiškinimus buvo išdaužtas anksčiau). Č. S. nuosekliai neigia įvykdęs pažeidimą, jo paaiškinimą patvirtino liudytojai Z. S., J. K. ir netiesiogiai R. S.. Šių asmenų parodymai vertinami kritiškai dėl sekančių priežasčių. Du liudytojai – J. J. ir S. J. – tiesiogiai ir kategoriškai nurodė užtikę Č. S. daužantį J. K. namelio langų stiklus, J. J. kitą rytą apie tai pranešė nukentėjusiajai. Nors Č. S. teigia esąs jų apkalbamas dėl ankstesnių konfliktų, jokių tai patvirtinančių įrodymų nėra. Priešingai, šie asmenys yra pašaliniai, jokiais artimais ryšiais nesusiję nei su Č. S., nei su J. K., įvykio vietoje atsidūrė atsitiktinai, eidami į savo sodą, ir vargu ar būtų galėję tvirtinti, jog sulaikė Č. S., jei nebūtų jo sutikę, nes galėjo išaiškėti, kad jis tuo metu yra ne savo namuose, o visai kitoje vietoje. Paties Č. S. ir jo poziciją patvirtinančių liudytojų parodymuose yra prieštaravimų – paaiškinimuose Č. S. ir Z. S. nurodė įvykio metu buvę namuose dviese. Tai patvirtino R. S., kuris taip pat neaiškino girdėjęs J. J. sakant „pamokysiu mentą“, t. y. tiesiogiai pripažįstant, jog ruošiasi apkaltinti Č. S.. Atsižvelgtina, jog R. S. ir Z. S. yra Č. S. šeimos nariai, o J. K. – jo draugas ir buvęs bendradarbis, todėl gali būti suinteresuoti duoti jam palankius parodymus. Remiantis aptartais įrodymais pripažįstama įrodytu, kad Č. S., išdauždamas sodo namelio langų tris stiklus, tyčia sužalojo nukentėjusiajai priklausantį turtą, padarydamas 90 Lt žalą (jei 4 langų vertė yra 120 Lt, tai 3 langų vertė teoriškai sudaro 90 Lt, paskaičiuoti konkrečiai negalima nukentėjusiajai nenurodant kiekvieno stiklo vertės). Akivaizdu, kad padarytoji žala nėra žymi, todėl Č. S. veiksmai atitinka ATPK 50³ straipsnio dispoziciją. Nesant patikimų įrodymų, jam neinkriminuojamas veiksmų padarymas esant neblaiviam. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimo aplinkybes, Č. S. atliktus veiksmus – pastato langų daužymą, nukentėjusiajai padarytos žalos dydį, į tai, kad žala nėra atlyginta, pažeidimas įvykdytas galimai ankstesnių konfliktų tarp kaimynų padarinyje, Č. S. charakterizuojančią medžiagą, kad jis yra nebaustas administracinėmis nuobaudomis, neteistas, nepripažino kaltės, todėl jam skiriama didesnio nei minimalaus dydžio bauda. Nukentėjusioji J. K. prašo įstiklinti išdaužtus langus, o ne atlyginti nuostolį pinigais bei negali nurodyti įstiklinimo darbų vertės, todėl šis klausimas byloje nesprendžiamas (ATPK 37 str. 2 d.).

II.

Č. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarimą. Teigia, kad yra nubaustas nepagrįstai, nes 2007 m. lapkričio 1 d. 19⁰⁰ valandą buvo savo namuose ir niekur nevaikščiojo, jokių langų nedaužė. Jis yra dirbęs Kelmės rajono policijos komisariate, jam ne kartą yra tekę drausminti pažeidėjus, raminti konfliktus. Kaimynai J. K. ir J. su jo šeima elgiasi nepalankiai, ne kartą jį apšnekėjo. Teismas kritiškai įvertino jo žmonos bei buvusio bendradarbio J. K. parodymus, tačiau pastarasis yra svetimas žmogus. Už melagingus parodymus jį galima būtų patraukti atsakomybėn. Pažymi, kad J. J. yra tiesioginis J. K. viršininkas, taip pat bendradarbis. Jų šeimos seniai draugauja. Jų parodymus sunku paaiškinti logiškai. Kodėl jie „sulaikę“ jį neiškvietė policijos pareigūnų, kad jie apklaustų jį, apžiūrėtų įvykio vietą, surašytų administracinio teisės pažeidimo protokolą? Teismas patikėjo jų naiviu paaiškinimu, neva jis prašė nepranešti policijai. Kodėl J. K., rašydama pareiškimą, nesugebėjo suskaičiuoti išdaužtų langų skaičiaus? Jei J. matė jį „daužant“, tai bent jų turėjo klausti, kuriuos langus jis „daužė“. Greta J. K. gyvenantys kaimynai net neapklausti, o gal jie matė ar girdėjo, kada iš tikro buvo išdaužti langai. Kodėl J. K. atsiminė, kad anksčiau buvo išdaužtas tik vienas langas? Ir kas nustatė, kokiu būdu ir keli langai apskritai buvo sunaikinti? Buvo galima apžiūrėti, kur nukrito šukės – į vidų ar lauko pusę, metant daiktą ar vėjui išklibinus langus? Iš esmės J. prieštaringai aiškino tariamą matymą jį daužant stiklus. Nejau jiems nerūpėjo J. K. namo saugumas, jei matė išdaužtus stiklus? Kodėl negelbėjo kaimynei tą patį vakarą, nepranešė policijai? Jis neturėjo jokio motyvų tyčia sunaikinti J. K. turtą. Mano, kad ji, radusi išbyrėjusius namo stiklus, nusprendė J. pakalba eilinį sykį jį apkalbėti.

Atsiliepimas

Kelmės rajono policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Teigia, kad skunde išdėstyti motyvai yra nelogiški, grindžiami prielaidomis ir pamastymais. Č. S. nurodo savo įvykio vertinimą ir tai vertintina kaip siekis išvengti atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu bei jų pagrindu padaryta išvada, kad Č. S. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčijama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu buvo išdaužti J. K. sodo namo trijų langų stiklai, taip jai padarant nežymią 90 Lt žalą. Byloje keliamas asmens, padariusio šią veiką, klausimas. Pirmosios instancijos teismas, betarpiškai išklausęs visus asmenų, nurodžiusių minėtam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, paaiškinimus, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu (ATPK 257 straipsnis) padarė išvadą, kad J. K. namo langų stiklus išdaužė Č. S. Teismas nurodė argumentus, kodėl rėmėsi vienų asmenų paaiškinimais ir atmetė kitus. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, reikšmingus nustatant, kas išdaužė J. K. namo langų stiklus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šią objektyvią veiką įvykdė Č. S.. Pirmiausia ši išvada darytina remiantis liudytojo S. J. parodymais. Minėtas asmuo tiek ikiteisminio pažeidimo tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, patvirtino, kad įvykio dieną einant kartu su tėvu J. J. jie išgirdo dūžtančio stiklo garsus. Atbėgęs į įvykio vietą pamatė žmogų, kuris puolė bėgti. Pavijęs jį nustatė, kad tai Č. S., kuris paaiškino jam, jog stiklus išdaužė dėl nesutarimų su J. K., prašė nekviesti policijos. Minėtas liudytojas šias įvykio aplinkybes nurodė nuosekliai, aiškiai ir kategoriškai, jis nurodė savo argumentus, kodėl nedelsiant nebuvo iškviesta policija, ir jo nurodytos aplinkybės yra logiškos bei įtikinamos. Jo parodymus taip pat patvirtina kartu su juo įvykio vietoje buvusio J. J. paaiškinimai. Traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo nurodė tik savo prielaidas, kodėl liudytojas J. J. duoda, jo teigimu, melagingus parodymus. Duomenų, kurių pagrindu galėtų kilti pagrįstos abejonės dėl liudytojo S. J. parodymų patikimumo, byloje nenustatyta.

Tuo tarpu Č. S. byloje nurodė priešingas nei minėti asmenys aplinkybes. Tiek ikiteisminio pažeidimo tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu jis savo kaltę kategoriškai neigė ir tvirtino, kad 2007 m. lapkričio 1 d., apie 19⁰⁰ valandą, buvo namuose, J. K. namo langų stiklų nedaužė. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai Z. S., J. K. bei netiesiogiai R. S. patvirtino Č. S. alibi nurodydami, kad jis 2007 m. lapkričio 1 d. nuo maždaug 17⁰⁰ valandos buvo namuose. Tačiau Č. S., Z. S. ir R. S. parodymai bylos eigoje buvo keičiami ir teismas vertina, kad keičiamos buvo esminės paaiškinimų detalės. Minėti asmenys 2007 m. lapkričio 27 d. rašytuose paaiškinimuose nurodė, kad Č. S. įvykio metu buvo namuose tik dviese su žmona. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu jie visi jau tvirtino, kad namuose kartu su Č. S. ir Z. S. buvo ir liudytojas J. K.. Pastarasis asmuo ikiteisminio pažeidimo tyrimo metu apklaustas nebuvo ir nei vienas asmuo, tai yra nei Č. S., nei Z. S., nei R. S. nenurodė jo kaip asmens, galinčio patvirtinti jų paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Atsižvelgus į šiuos prieštaravimus minėtų asmenų parodymai negali būti vertinami kaip nuoseklūs ir patikimi, tad jais nebuvo remtasi pagrįstai.

Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje Č. S. veikoje ATPK 50³ straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis konstatuota teisėtai ir pagrįstai.

Už minėtą pažeidimą administracinė nuobauda skirta laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų, ji atitinka byloje nustatytus jos individualizavimą įtakojančius kriterijus.

Remiantis tuo, kas pasakyta, apeliacinis skundas yra atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Č. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius