- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-24
- Bylos Nr.
- I-8543-208/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21Teismo sprendimas
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1) prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), priteisti jam 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. spalio 1 d. ir nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. jis buvo laikomas LAVL nežmoniškomis sąlygomis. Kameros-palatos buvo nuolat perpildytos, jose buvo drėgna, kaupėsi pelėsis, nebuvo mechaninės ventiliacinės sistemos, o sanitarinis mazgas neatitvertas nuo bendros patalpos. Būdamas tokiomis sąlygomis jis jautė emocinę depresiją, pažeminimą bei psichologinius sukrėtimus.
LAVL, kuri atstovauja atsakovę Lietuvos valstybę, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6–9).
LAVL nurodo, kad pareiškėjas nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. spalio 1 d. buvo gydomas Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 29 (15,45 kv. m, 8 lovos), nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. baudos izoliatoriuje (6,25 kv. m, 1 lova). Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, nevedama. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹ p., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės). Nurodo, jog LAVL yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris būtinas teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę ir tinkamą nepertraukiamą gydymą. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos galėjo būti viršytos. Taip pat LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris yra remontuojamas ir / arba keičiamas, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atitvertas 1,5 m sienele kas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, Visuomenės sveikatos centras jokių pastabų dėl sienelės neatitikimo teisės aktų reikalavimams nėra pateikęs. LAVL patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, tokio pobūdžio darbai atliekami kartą per mėnesį, prireikus, ir dažniau, o visi atliekami darbai registruojami žurnaluose. Nurodo, jog kiekvienoje palatoje yra įrengta ventiliacinė vėdinimo šachta bei langai kas užtikrina tinkamą oro ventiliaciją. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, kiekvienais metais šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) pilnai panaudojamos, LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotą Leidimą-Higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais, jo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs LAVL.
Teismas pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) 11¹.4 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.
Remiantis LAVL pateiktais duomenimis (b. l. 6), pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. spalio 1 d. ir nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. Iš šių duomenų matyti, jog iš pareiškėjo 16 parų praleistų LAVL, 8 paras (nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. spalio 1 d.) vienam asmeniui tenkantis plotas palatoje pagal lovų skaičių neatitiko nustatytų reikalavimų (b. l. 14), o likusį laikotarpį (nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d.) pareiškėjui kalint baudos izoliatoriuje plotas atitiko nustatytus reikalavimus (plotas 6,25 kv. m, 1 lova). LAVL atsiliepime pripažino, kad nustatytos ploto normos galėjo būti viršytos. Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie laikymą perpildytose palatose yra pagrįstos. Be to, pažymėtina ir tai, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra gydymo įstaiga, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas higienos ir pacientų laikymo sąlygas.
Pabrėžtina, kad LAVL pagal turimus finansinius resursus, gavusi skirtas lėšas iš valstybės biudžeto atlieka patalpų remontą (b. l. 19), Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. išduota įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija Nr. 3360 (b. l. 23) patvirtina, kad LAVL atitinka minimalius sveikatos priežiūros įstaigos reikalavimus. Aplinkybę, kad patalpų būklė atitinka minimalias higienos sąlygas, o patalpos yra minimaliai aprūpintos baldais, patvirtinta 2015 m. liepos 17 d. pažyma apie kamerų/palatų plotą ir inventorių (b. l. 14).
Pareiškėjas taip pat teigia, jog sanitarinis mazgas buvo įrengtas bendroje patalpoje, patalpoje buvo drėgna, kaupėsi pelėsis, nebuvo mechaninės ventiliacinės sistemos.
Higienos normos 21 p. nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad visi sanitariniai mazgai atskirti 1,5 m sienele, Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu jokių pažeidimų dėl sanitarinio mazgo atitvėrimo nuo gyvenamosios patalpos nenustatyta, todėl teismas vadovaudamasis minėtomis teisės aktų nuostatomis pripažįsta, kad toks įrengimas atitinka sanitarinio mazgo įrengimui taikomus reikalavimus. Be to, asmens privatumas yra užtikrinamas pakabinus užuolaidą (b. l. 36–37), todėl šiuo aspektu pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu.
Iš teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, jog pareiškėjo kalinimo konkrečioje kameroje metu jokie Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimai nebuvo atlikti. Kita vertus, patikrinimus atlikus kitais laikotarpiais kameroje-palatoje Nr. 29 nustatyta tik tai, jog nebuvo tinkamo kiekio kabyklų ir atskirų spintelių daiktams susidėti, jokie kiti higienos normų reikalavimų pažeidimai nebuvo nustatyti (b. l. 12–13, 17–18, 20–22), tačiau iš teismui pateiktų kameros-palatos bei baudos izoliatoriaus foto nuotraukų matyti, jog kameros-palatos ir baudos izoliatoriaus sienos yra pasilaupiusios (b. l. 26–38), todėl konstatuotina, jog tam tikri higienos normų reikalavimų neatitikimai pareiškėjo buvimo kameroje-palatoje Nr. 29 ir baudos-izoliatoriuje metu galėjo būti.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisės aktų reikalavimus atitinkančių gydymosi sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus bei sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atitinkamai, vertintina, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytą vienam asmeniui skiriamą plotą, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis). Kita vertus, nėra duomenų, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyrė jį iš kitų subjektų.
Atsižvelgiant į laikymo LAVL trukmę, į tai, kad buvo nustatytas kamerų perpildymo faktas (bendroje sumoje 8 paros) bei konstatuota, jog galėjo būti tam tikrų higienos normų reikalavimų neatitikimų, į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažeidimų mastą, pareiškėjui priteisiama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 160 Eur kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas
nusprendžia:
pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. B. (A. B.) 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.