- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-11-18
- Bylos Nr.
- 1-1476-229/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Bilevičienė
- Kaltinamasis
- N. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Bilevičienė, išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Aido Amparavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis ŽŪB „A. T." direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 223 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis N. M., dirbdamas ŽŪB „A. T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu - (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija Nr. IX-574, toliau - BAĮ) 14 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdamas atsakingu už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą bendrovės buhalteriui, taip pat už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu iki 2018 m. rugsėjo 5 d. nepaskirdamas bendrovėje buhalterio, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., bendrovės veiklos teritorijoje, Panevėžio r., nepateikdamas visų apskaitos dokumentų bendrovės apskaitą tvarkiusiai buhalterei nuo D. K. nuo 2018 m. rugsėjo 5 d., o iki to laiko pats tvarkydamas buhalterinę apskaitą, neišsaugodamas dalies dokumentų ir registrų, taip aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą ŽŪB „A. T.“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeidė šias BAĮ nuostatas:
- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus: „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu“;
- 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus: “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas”. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”;
- 17 straipsnio reikalavimus, jog finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis;
nes ŽŪB „A. T.“ nesudarė ir VĮ Registrų centrui nepateikė finansinių atskaitomybių už 2017-2018 m. bei tyrimui nepateikė bendrovės Didžiosios knygos bei apskaitos registrus už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.,
nes pagal tyrimui pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus bei registrus nustatyta, kad žemės ūkio bendrovė 1 638,50 t, įsigytų iš UAB „Ž.” mineralinių trąšų už 497524,77 Eur, (įskaitant PVM) nepardavė, o pagal 2018 m. balandžio-gegužės mėn. įformintas kreditines PVM sąskaitas faktūras 192,50 t trąšų už 66 406,62 Eur (įskaitant PVM) grąžino UAB „Ž.“ ir už 411 177,50 Eur sumą, (įskaitant PVM) jų nepardavė, tačiau nurodė buhalterei, nežinančiai apie jo nusikalstamas veikas, bendrovės tvarkomoje apskaitoje parodyti, kad trąšų likučio nėra, todėl apskaitos didžiojoje knygoje buvo neteisingai atvaizduotas atsargų likutis bei iškraipyti duomenys apie turimą bendrovės turtą.
Taip bendrovė, nepateikusi apskaitoje jokių dokumentų, patvirtinančių, kur buvo panaudota 1638,50 t. trąšų už 497 524,77 Eur (iš jų pirkimo PVM 86347,27 Eur), nesivadovavo Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. įstatymo redakcija Nr. IX-751, toliau – PVM įstatymas) 58 straipsniu, kuris numato, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir arba (importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui ir į PVM deklaracijas įtraukė 86 348 Eur pirkimo PVM, kuris nebuvo sunaudotas PVM apmokestinamajai veiklai, tai bendrovė 2018 m. sausio-balandžio mėn. PVM deklaracijose deklaravo neteisingą pirkimo PVM, padidino atskaitomą PVM ir sumažino mokėtiną į biudžetą 86 347,27 Eur PVM.
Pagal pateiktus apskaitos dokumentus bei registrus, negalima iš dalies nustatyti ŽŪB „A. G.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d..
Kaltinamasis N. M., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis ŽŪB „A. T.“ direktorius yra nuo pat įmonės įkūrimo iki šiol. Bendrovėje jokių kitų darbuotojų, išskyrus atskirais laikotarpiais buhalterius, nebuvo. Buhalterės atskirais laikotarpiais buvo D. K. ir I. S.. Kažkokiu tai laikotarpiu buhalterio bendrovė iš viso neturėjo, kadangi labai sunku žemės ūkio bendrovei surasti buhalterį. Dėl tos priežasties, kad nesugebėjo atskirais laikotarpiais surasti buhalterio, liko nepateikta 2017-2018 metų atskaitomybė bei nesudaryta bendrovės Didžioji knyga bei apskaitos registrai už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Kas liečia iš „Ž.“ nupirktas trąšas, avižas, tai paaiškinto, kad ir visos nupirktos trąšos, ir avižos buvo išsėtos į jo, kaip ūkininko nuomojamas ir dirbamas žemes. Jis tik dėl tuo metu savo vartojamo alkoholio surašyti tų žemių nuomos „A. T.“ dokumentų. Dėl tos priežasties tarp bendrovės dokumentų nėra jokių trąšų, avižų sunaudojimą patvirtinančių dokumentų. Jis buhalterei pasakė, kad trąšos išsėtos ir matyt dėl tos priežasties ji, nesant jokių trąšų sunaudojimo dokumentų, tas trąšas nurašė ir apskaitoje parodė, kad trąšų likučio nėra. Dalis trąšų, „Ž.“ buvo grąžinta, tačiau iki šiol už tas trąšas su „Ž.“ neatsiskaityta. Dėl jo kaltės ŽŪB „A. T.“ apskaita buvo tvarkyta aplaidžiai, nes kaip bendrovės direktorius, nepasirūpino kad buhalterėms būtų pateikti visi reikiami dokumentai, juos joms pateikdavo pavėluotai ir ne laiku. Jis pats jokių ataskaitų valstybės institucijoms, tame tarpe ir PVM deklaracijų VMI, neteikė, jas pagal jo pateiktus dokumentus sudarė ir pateikė buhalterės. Pas narkologą ir psichoneurologą gydėsi dėl praeityje vartoto alkoholio, kurio jau visiškai nevartoja nuo 2019 metų pradžios (t. 6, b. l. 132-133).
Be kaltinamojo N. M. visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie išvardinti sekančiai.
Liudytojos D. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad ŽŪB „A. T.“ dirbo buhaltere nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Šioje bendrovėje įsidarbino N. M. prašymu. Jis paskambino ir paklausė, ar nesutiktų tvarkyti ŽŪB „A. T.“ buhalterinės apskaitos. Jis atsivežė pas ją savo turimus 2017-2018 metų ŽŪB „A. T.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, jų tikrai nebuvo daug. Atsivežė tik susegtas sąskaitas, sąskaitų registrą. Dar buvo bendrovės sąskaitos banko išrašas iki 2018 m. gegužės 31 d., tačiau jokios suvestinės nebuvo. Dar pateikė pirminius kasos dokumentus, tačiau jokios kasos knygos nebuvo. Ji pagal pateiktus pirminius kasos dokumentus, sudarė 2018 m. gegužės-birželio-liepos mėnesių kasos suvestines. Taip pat pagal pateiktus dokumentus sudarė banko sąskaitos suvestines. Jokių pirkimo, pardavimo registrų, didžiosios, knygos nebuvo sudaryta ir nebuvo jai pateikta. Dokumentai buvo perduoti be jokio raštiško perdavimo akto, jie buvo susegti, tačiau nesunumeruoti. Banko sąskaitos išrašą turėjo iki 2018 m. gegužės 31 d. ir kiek daugiau beprašė N. M. patekti, jis jokių banko, taip pat jokių kitų buhalterinės apskaitos dokumentų nebepateikė. Ji tik pagal VMI iVAZ duomenų bazę matė, kad yra užregistruoti vežimo važtaraščiai, taip pat matė, kad dar buvo užregistruota viena PVM sąskaita faktūra, tačiau jos neturėjo, ji nebuvo pateikta. Ji, dirbdama ŽŪB „A. T.“ buhaltere, teikė VMI nulines PVM deklaracijas, Sodrai ataskaitas. Jas teikė, prisijungdama su N. M. duotu jo prisijungimo „Registrų centro“ išduotu elektroniniu parašu. Taip pat iki šiol, kol jo namuose buvo atlikta krata, pas ją buvo likę ir „A. T.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kadangi N. M. niekaip nesugebėjo jų pasiimti. Ji niekaip jo negalėjo prisikviesti. Peržiūrėjus pateiktus „A. T.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, sukėlė įtarimą vykdytos su latviais grūdų pirkimo ir UAB „A.“ pardavimo operacijos. Įtarimą sukėlė todėl, kad tarp pateiktų dokumentų rado 2018 m. balandžio- gegužės mėnesiais išrašytus grynų pinigų priėmimo kvitus latvių bendrovės SIA „R.“, kurie turėjo būti latvių bendrovėje ir apskaityti jų buhalterinėje apskaitoje. Kartu su ŽŪB „A. T.“ perduotais buhalterinės apskaitos dokumentais, N. M. buvo pateikęs iš savo ūkininko ūkio pinigų priėmimo kvitus. Ji papildomai nurodė, kad ŽŪB „A. T.“ buhaltere dirbo iki 2018 m. gruodžio 31 d.ir atskaitomybės už 2018 metus nesudarė, kadangi nebedirbo bendrovėje. Atskaitomybė už 2017 metus taip pat nebuvo pateikta, kadangi labai ilgai N. M. nepateikė dokumentų, taip pat neturėjo prisijungimų prie Registrų centro, nes N. M. jų nesuteikė. Taip pat vadovas nepateikė bendrovės bankų išrašų. Į pateiktą klausimą ar bendrovė turėjo kokius sandėlius sėklas, trąšas laikyti, ji nežino. Tik, kai buvo VMI tikrinimas, jo klausė kur tos iš „Ž.“ įsigytos trąšos, jis atsakė, kad trąšos iš „Ž.“ yra išbertos ant pasėlių. Pagal pirkimo sąskaitas „A. T.“ įsigijo iš UAB „Ž.“ 18312 t. įvairių mineralinių trąšų už 563931,39 Eur. Po to iš „Ž.“ buvo gautos dvi kreditinės sąskaitos, pagal kurias 192,50 t už 66 406,62 Eur buvo grąžinta. Pagal apskaitos dokumentus buvo atvaizduota, kad „A. T.“ iš viso neatsiskaitė su UAB „Ž.“. Skola bendrovei „Ž.“ sudaro 524938,53 Eur. Atsiskaitymai nevyko jokie-nei grynais pinigais, nei pavedimais. Įsigytos trąšos iš „Ž.“ nebuvo niekam parduotos. Kodėl didžiojoje knygoje trąšų likutis parodytas 0 Eur, gali atsakyti, kad rėmėsi N. M. pasakymu, kad trąšos yra išbertos, tačiau jokio tai patvirtinančio dokumento neturėjo ir vadovas jo nepateikė. ŽŪB „A. T.“ jokių nuosavybės teise priklausančių žemių neturėjo, jas nuomojo (t. 5, b. l. 121-122, 124-125).
Liudytojos I. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad ŽŪB „A. T.“ buhaltere dirbo nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. sausio 15 d. Pas ūkininką N. M. įsidarbino savo pažįstamos prašymu. Tai buvo 2017 metais maždaug balandžio gegužės mėnesį. 2017 metais pagal pateiktus dokumentus nuo kovo mėnesio jo ūkio apskaitą tvarkė ji iki 2017m. gruodžio mėnesio pabaigos. Už 2017 metus buvo iš N. M. gavusi ŽŪB „A. T.“ pirkimo PVM sąskaitas faktūras. Pagal gautas sąskaitas faktūras jas sukėlė į VMI duomenų bazę ir ten buvo parodytas pranešimas, kad dar yra ir pardavimo sąskaitos faktūros. Apie bendrovės sandorius 2018 metais, nieko pasakyti negaliu nes jau nedirbo. Ir dar nors ir dirbo 2017 metais, tačiau niekada nebuvo pateikti banko, kasos dokumentai, jų nematė, neprisiprašė, kad juos pateiktų. Jokių registrų, t.y. pirkimo, pardavimo, kasos knygos, banko suvestinės ji nevedė (t. 5, b. l. 134-135).
Liudytojo R. E. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad nuo 2011 metų dirba UAB „Ž.“ sėklininkystes skyriaus vadovu. Paminėta ŽŪB „A. T.“ ir jos vadovas N. M. yra žinomi, girdėti. N. M. pažįsta kaip ūkininką, auginantį ekologinę soją ir jam kaip ūkininkui buvo tiekiam sojos sėkla. UAB „Ž.“ prekiauja sėklomis, jis mus susirado, taip ir prasidėjo pažintis. 2018 m. pradžioje N. M. į jau kreipėsi kaip ŽŪB „A. T.“ vadovas ir paprašė šiai bendrovei parduoti avižų sėklas. Apie bendrovės „Ž.“ trąšų tiekimą ŽŪB „A. T.“ yra girdėjęs, kad toks tiekimas buvo, tačiau nieko konkrečiau pasakyti negali, nes tai ne jo skyriaus kompetencija. (t. 5, b. l. 168-169).
Iš 2019 m. spalio 18 d. specialisto išvados Nr. 04/14-2-5-10947 matyti, kad ŽŪB “A. T.“ juridinių asmenų registre įregistruota 2017-08-10, kodas (duomenys neskelbtini), registracijos ir veiklos adresas: (duomenys neskelbtini). PVM mokėtoja įregistruota 2017-08-28, iš PVM mokėtojų registro išregistruota 2019-01-29. Pagal tyrimui pateiktus Juridinio asmens duomenis, žemės ūkio bendrovės akcininkas N. M.. Žemės ūkio bendrovės “A. T.“ direktoriumi nuo 2017-08-28 dirba N. M.. Bendrovės buhalterinę apskaitą nuo 2017-08-28 iki 2018-01-15 pagal sudarytą darbo sutartį, tvarkė I. S.. Nuo 2018-09-05 iki 2018-12-31 tvarkė D. K..
ŽŪB “A. T.“ nesudarė ir V.Į Registrų centrui nepateikė finansinių atskaitomybių už 2017-2018 m. Dėl to, kad bendrovė nesudarė ir Registrų centrui nepateikė 2017-2018 m. finansinių atskaitomybių, todėl bendrovė nesivadovavo BAĮ 17 straipsniu, kuriame nurodyta, kad Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis. Kaip jau minėta anksčiau ŽŪB “A. T.“ tyrimui pateikė 2017 m. didžiąją knygą ir nepilno laikotarpio t. y. nuo 2018-01-01 iki 2018-07-31 didžiąją knygą.
Pagal tyrimui pateiktus ŽŪB “A. T.“ pirminius apskaitos dokumentus nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovė vykdė žemės ūkio žaliavų didmeninę prekybą – įsigijo kviečius, rapsą, žirnius, avižų sėklą ir trąšas. 2018 m. minėtų prekių tiekėjai buvo UAB „Ž.“ ir Latvijos įmonė SIA „J.“.
ŽŪB “A. T.“ tyrimui nepateikė sutarčių dėl mineralinių trąšų, avižų įsigijimo iš UAB “Ž.”. Todėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu minėtiems sandoriams nustatyti ir pagrįsti buvo atliktas priešpriešinis patikrinimas su UAB “Ž.” ir 2019-10-02 raštu Nr.2019-10/1 buvo gauti apskaitos dokumentai.
- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimais, „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas”. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”. Pagal tyrimui pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus bei registrus nustatyta, kad žemės ūkio bendrovė 1638,50 t mineralinių trąšų, įsigytų iš UAB “Ž.” už 497524,77Eur, (įskaitant PVM) nepardavė, tačiau bendrovės tvarkomoje apskaitoje atvaizdavo, kad trąšų likučio nėra. ŽŪB „A. T.“ nuosavybės teise priklausančių žemių neturėjo, be to nepateikė duomenų, kad žemės sklypus būtų nuomojusi iš kitų fizinių ir juridinių asmenų. ŽŪB „A. T.“ tyrimui nepateikė jokių dokumentų, įrodančių 1638,50 t trąšų panaudojimą bendrovės vykdytoje veikloje. Tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti, kur buvo panaudota 1638,50 t trąšų. Taip pat nustatyta, kad žemės ūkio bendrovė didžiojoje knygoje už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31, nepagrįstai atvaizdavo atsargų likutį bei iškraipė duomenis apie turtą.
Taip pat ŽŪB “A. T.“ nesivadovavo 2003-11-12 Lietuvos Respublikos nutarimo Nr.1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ 120.4 ir 123 punktais, kuriuose nurodyta, kad „Metinę finansinę atskaitomybę, taip pat konsoliduotą, jeigu tokia atskaitomybė būtina pagal įstatymus, taikomus juridiniam asmeniui, užsienio Juridinių asmenų ar kitai organizacijai arba jų filialui ar atstovybei, Registrų tvarkytojui pateikia (neatsižvelgiant į teisinį statusą) akcinės bendrovės“. Metinė finansinė atskaitomybė už 2017 m. turėjo būti pateikta iki 2018-06-01, už 2018 m. iki 2019-06-01.
Taip pat ŽŪB “A. T.“ nesudarė ir tyrimui nepateikė Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2018 m. Dėl to, nesivadovavo Respublikos 2010-11-23 Pelno mokesčio įstatymo Nr. XI-1156 51 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad: „Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos.“
Dėl aukščiau išvardintų BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal tyrimui pateiktus ŽŪB „A. T.“ buhalterinės apskaitos dokumentus bei registrus, negalima iš dalies nustatyti žemės ūkio bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31. (t. 6, b. l. 14-30).
Motyvuojamoji dalis
Iš Panevėžio apskrities VMI pareiškimo ir pridėtos medžiagos matyti, kad, Panevėžio AVMI, atlikusi ŽŪB „A. T.", bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). mokestinį tyrimą ( 2018-12-27 Nr.FRO687-1197) už 2018m. sausio-birželio mėnesį, konstatavo, jog, galimai imituojant ekonominę veiklą sudarė apsimestinius sandorius su Lietuvos ir Latvijos Respublikos įmonėmis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, t.y. galimai apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Valstybinei mokesčių inspekcijai atliekant mokestinį tyrimą, ŽŪB „A. T." pateikė tik dalį tyrimui reikiamų dokumentų (t. 1, b. l. 1-2; t. 2, b. l. 79-86).
Iš Panevėžio apskrities VMI pateiktos informacijos matyti, kad Mokesčių apskaitos departamento Prievolių apskaitos turimais duomenimis iki 2019 m. balandžio 9 d., ŽŪB “A. T.“ valstybės, savivaldybių biudžetams bei fondams 2018 m. sausio 1 d. skolinga 120,02 Eur, 2018 m. gruodžio 31 d. neskolinga (t. 2, b. l. 66).
Iš 2019 m. vasario 14 d. savanoriškų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. K. pateikė dalį ŽŪB “A. T.“ buhalterinės apskaitos dokumentus: 2017-2018 m. pardavimo, pirkimų, kasos, banko dokumentus, sutartis su UAB „A.“, darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščius, pirkėjų suvestinę, 2017 m. ir laikotarpio nuo 2018-01-01 iki 2018-07-31 didžiąsias knygas (t. 4, b. l. 55-57).
Iš juridinio asmens duomenų matyti, kad ŽŪB „A. T.“ vadovu ir akcininku yra N. M. nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d., darbuotojų buvo trys asmenys (t. 3, b. l. 25-26, 27).
Tokiu būdu byloje kaltinamojo N. M. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo. Teismas daro išvadą, kad visi šie įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis N. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis, eidamas ŽŪB „A. T.“ direktoriaus pareigas, bendrovės veiklos teritorijoje laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą ŽŪB „A. T.“ buhalterinę apskaitą, t. y. ŽŪB „A. T.“ nesudarė ir VĮ Registrų centrui nepateikė finansinių atskaitomybių už 2017-2018 m. bei tyrimui nepateikė bendrovės Didžiosios knygos bei apskaitos registrus už šį laikotarpį, apskaitos didžiojoje knygoje buvo neteisingai atvaizduotas trąšų atsargų likutis bei iškraipyti duomenys apie turimą bendrovės turtą, bendrovė 2018 m. sausio-balandžio mėn. PVM deklaracijose deklaravo neteisingą pirkimo PVM, tokiu būdu padidino atskaitomą PVM ir sumažino mokėtiną į biudžetą 86 347,27 Eur PVM. Todėl pagal pateiktus apskaitos dokumentus bei registrus, negalima iš dalies nustatyti ŽŪB „A. T.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už minėtą laikotarpį. Remiantis tuo, kaltinamojo N. M. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis N. M. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, tik prašo sumažinti jam skirtinos baudos dydį (t. 6, b. l. 160). Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad byloje civilinis ieškinys nepareikštas, nors mokesčių apskaičiavimui pagal Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymą specialisto išvada pateikta Panevėžio apskrities VMI (t. 6, b. l. 122-124, t. 2, b. l. 660). Todėl teismas mano, jog yra visos būtinos baudžiamajam teismo įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.
Kaltinamojo N. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis N. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, priskiriamą nesunkiam nusikaltimui (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas jau pirmą kartą (t. 6, b. l. 138), administracine tvarka baustas už įvairius nusižengimus ir turi galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų (t. 6, b. l. 139-156), kaltinamasis nėra įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą, tačiau nuo 2019 m. vasario 13 d. gydomas Krizių intervencijos centre iki 2019 m. vasario 23 d. nuo priklausomybės alkoholiui ir su juo galima atlikti tyrimo veiksmus. (t. 6, b. l. 126), taip pat toliau eina ŽŪB „A. T." direktoriaus pareigas (t. 6, b. l. 137). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Todėl prokuroro siūloma bausmės rūšis pagrįsta. Sprendžiant dėl baudos dydžio, teismas vertina BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte apibrėžtą už nesunkaus nusikaltimo padarymą skirtinos baudos dydį, taip pat atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei į kitas prieš tai nurodytas aplinkybes ir sprendžia, kad kaltinamajam skirtinos baudos dydis parinktinas šiek tiek didesnis nei įstatyme numatytas šios bausmės minimalus dydis. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, teismo vertinimu, yra pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti, todėl jos mažinti nėra pagrindo (BK 41 straipsnis). Nustatytinas ilgesnis sumokėjimo terminas.
Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64- 1 straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 6, b. l. 134-136), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
N. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 66 (šešiasdešimt šešių) MGL (3 300 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti N. M. 44 (keturiasdešimt keturių) MGL (2 200 Eur) dydžio baudą.
Paskirtą baudą sumokėti per 4 ( keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų.: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele" bankas, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank", LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas (įmokos kodas 6801), o dokumentus, patvirtinančius apie sumokėjimą, pristatyti Panevėžio miesto apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).
Išaiškinti N. M., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo N. M. palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti N. M., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.