Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Turauskis, vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovui A. M. dėl įpareigojimo nugriauti statinį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui A. M. tinkamai įteikti 2010 m. gruodžio 30 d. Atsakovas A. M. per nustatytą 30 dienų terminą nei atsiliepimo į ieškinį, nei prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsakovas A. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl ginčą teismas sprendžia pagal ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareikštą reikalavimą ir jo pateiktus rašytinius įrodymus.

Pagal civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2007-03-29 Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kaišiadorių rajono vyriausiasis specialistas J. B. atsakovui išdavė pažymą Nr. 37 apie nebaigtą statyti statinį pateikti Valstybės įmonės registrų centro Kauno filialui gyvenamojo namo pamatų įteisinimui (b.l. 13). Šios pažymos pagrindu pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), baigtumas 8 %, nekilnojamojo turto registre 2007-04-20 įregistruotas A. M. vardu (duomenys neskelbtini) – valstybės saugomoje teritorijoje – Kauno marių regioniniame parke (b.l. 7-12, 18). Žemės sklypas, kuriame yra prašomas nugriauti statinys yra nuosavybės teise atkurtas atsakovui, žemės sklypas yra žemės (miškų) ūkio paskirties (b.l. 18-24).

2008 m. spalio 30 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija raštu Nr. (3.8-V8)2008/3-2299 „Dėl informacijos pateikimo baudžiamojoje byloje Nr. 63-2-000001-08“ patvirtino, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija A. M. leidimo statyti gyvenamąjį namą miškų ūkio paskirties žemės sklype, esančiame Karčiupio k., Rumšiškių sen., Kaišiadorių r. (kadastrinis Nr. 4950/0007:36), nėra išdavusi. Minėtame rašte taip pat nurodoma, kad nebuvo išduotas ir planavimo sąlygų sąvadas teritorijų planavimo dokumentui rengti, siekiant pakeisti pagrindinę tikslinę šio žemės sklypo naudojimo paskirtį (b.l. 29).

2008 m. spalio 28 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno marių regioninio parko direkcija raštu Nr. V3-8.4-282 „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtino, kad Kauno marių regioninio parko direkcija nederino ir netikrino A. M. priklausančių gyvenamojo namo pamatų Karčiupio k., Rumšiškių sen., Kaišiadorių r., projekto ar kitos techninės dokumentacijos. Tai, kad jokia su minėto statinio statyba susijusi techninė dokumentacija nebuvo derinta ir su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamentu, patvirtina ir jų 2008 m. lapkričio 4 d. raštas Nr. KR12-4941 „Dėl informacijos pateikimo“ (b.l. 30-31).

2009-06-04 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu, kur pareiškėjas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, prašė panaikinti 2007-03-29 Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pažymą Nr. 37, panaikinta 2007-03-29 Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pažyma Nr. 37, kadangi pažyma Nr. 37 išduota nesant privalomų statybą pateisinančių dokumentų (b.l. 14-17). Sprendimas įsiteisėjęs.

2010-09-28 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu J. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 229 str. (2004-07-01 pareigų neatlikimo epizodas), 229 str. (2005-06-20 pareigų neatlikimo epizodas); 229 str. (2005-06-20 pareigų neatlikimo epizodas išrašant pažymą dėl nebaigtos klėties statybos); BK 228 str. 1d. (2007-03-29 piktnaudžiavimo tarnyba epizodas); BK 300 str. 1d. (2007-03-29 pažymos Nr. 37 suklastojimas) (b.l. 34-41).

Duomenų, kad atsakovas būtų nugriovęs neteisėtai pastatytą statinį, civilinėje byloje nėra.

Pagal LR Konstitucijos 54 str. valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai.

Kauno marių regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“, siekiant išsaugoti unikalų Kauno marių tvenkinio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Kauno marių regioninio parko apsaugos reglamentas - tai teisės aktas, nustatantis specialius Kauno marių regioninio parko apsaugos, projektavimo ir statybų jo teritorijoje reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus. Veiklą Kauno marių regioniniame parke reglamentuoja Saugomų teritorijų, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Miškų, Vandens, Teritorijų planavimo, Statybos, Turizmo bei kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Kauno marių regioninio parko nuostatai, statybos techniniai reglamentai, Kauno marių regioninio parko tvarkymo planas (planavimo schema), jo dalių specialieji ar detalieji planai, taip pat bendrieji planai.

Pagal LR CK 1.136 str. civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Kadangi pagal LR CK 4.253 str. 1 d. nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Statinys, kuris pastatytas neturint tam reikiamų leidimų, yra neteisėtas.

Pagal LR CK 4.103 str., jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

LR Statybos įstatymo 2 str. 71 d. apibrėžta sąvoka „Savavališka statinio statyba“: statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28¹ str., jeigu teismas savo sprendimu pripažįsta statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, jis savo sprendimu: 1) įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti į buvusią padėtį (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas; 3) leidžia per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus; 4) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų teritorijų planavimo ar kitų įstatymais jiems prilygintų teritorijų planavimo dokumentų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų ar specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

Esant tokioms aplinkybėms (2009-06-04 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu panaikinta 2007-03-29 Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pažyma Nr. 37, kadangi pažyma Nr. 37 išduota nesant privalomų statybą pateisinančių dokumentų; o Kauno marių regioninis parkas yra valstybinis parkas, kuriame draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat rekreaciniams ištekliams; draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose; statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas (LR Saugomų teritorijų įstatymo 13 str.) ir įvertinus civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir atsakovas statytojas A. M. įpareigotinas nugriauti neteisėtai pastatytą jam nuosavybės teise priklausantį statinį, esantį (duomenys neskelbtini): pastatą gyvenamąjį namą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 8 proc. baigtumas, per 2 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos – 133 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovas, paduodant ieškinį buvo atleistas ir 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d.) (b.l. 2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Įpareigoti A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos pasekmes – nugriauti neteisėtai pastatytą statinį, esantį (duomenys neskelbtini): pastatą gyvenamąjį namą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 8 proc. baigtumas, ir sutvarkyti statybvietę.

Priteisti iš A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 133 Lt (vieną šimtą trisdešimt tris litus) žyminio mokesčio ir 8,40 Lt (aštuonis litus keturiasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (žyminis mokestis ir pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Atsakovas A. M. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui LR CPK 287 str. 2 ir 3 d. reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vytautas Turauskis