Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-03-18 · Civilinė byla Nr. 2A-142-253/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-18
Bylos Nr.
2A-142-253/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė (pirm.), Bronius Valius, Savinijus Katauskas
Ieškovas
V. R.
Atsakovas
B. D. R.
Advokatai
Romanas Lupeika, Domicelė Baltrušaitienė
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-142-253/2009

Teisėjas Valdas Alška Procesinio sprendimo kategorijos75.4.3; 75.9; 121.15. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. kovo 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Ingai Sutulaitei, dalyvaujant ieškovui V. R., jo atstovui advokatui Romanui Lupeikai, atsakovei B. D. R., jos atstovei advokatei Domicelei Baltrušaitienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi atsakovės B. D. R. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei B. D. R. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, ir atsakovės B. D. R. priešieškinį ieškovui V. R. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. R. kreipėsi su ieškiniu į teismą, jame nurodė, kad su atsakove susituokė 2003-09-16 Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovui, tiek atsakovei tai buvo antroji santuoka. Santuokoje vaikų nesusilaukė. Santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė nuolat jį įžeidinėja, kaltina nebūtais dalykais, nepagrįstai kviečia policijos pareigūnus. Neiškentęs tokio gyvenimo, jis išėjo gyventi pas savo dukrą. Su atsakove gyveno viename name, esančiame (duomenys neskelbtini). Tiek jis, tiek atsakovė nuosavybės teisėmis valdo po ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jis negali naudotis savo nuosavybe, nes atsakovė jo neįleidžia į jam nuosavybės teise priklausantį butą, grasina susidoroti. Tuo atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas ir bendras gyvenimas yra neįmanomas. Prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės. Po santuokos nutraukimo atsakovei prašo palikti pavardę – F. Išlaikymo iš atsakovės nereikalauja. Prievolių kitiems kreditoriams ieškovas neturi.

Atsiliepimas

Atsakovė B. D. R. priešieškinyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka nutraukti santuoką. Nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl jos kaltės, nes santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Su ieškovu negyvena jau nuo 2005 metų todėl, kad jis žiauriai elgėsi su ja, mušė, dažnai gėrė, buvo neištikimas. V. R. jos materialiai nerėmė, nedavė pinigų vaistams, nors ji yra netekusi 65 procentų darbingumo. Ji dėl sveikatos negali dirbti. Ji gauna 409,30 Lt nedarbingumo pensiją, serga cukriniu diabetu, yra nustatyta stenozė, į stemplę įvestas vamzdelis, todėl prašo teismo priteisti iš ieškovo išlaikymą. Prašo teismą santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; priteisti iš ieškovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt jos išlaikymui nuo 2008-03-01 iki gyvos galvos; po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę – F.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: santuoką tarp V. R. ir B. D. R., įregistruotą 2003-09-16 Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 173, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo V. R. ir B. D. R. paliko pavardes: R. ir F.; priteisė iš B. D. R. 575 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. R. naudai; priteisė iš ieškovo V. R. 200 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė kaip nepagrįstus. Teismas konstatavo, kad ieškovas nurodė, jog atsakovė nuolat jį įžeidinėjo ir žemino, kaltino nebūtais dalykais, nepagrįstai kvietė policijos pareigūnus, todėl jis turėjo išeiti gyventi kitur. Tokiu būdu atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas. Iš byloje esančių Kretingos rajono PK tyrimo medžiagų pagal atsakovės pareiškimus matyti, kad policijos pareigūnai buvo kviečiami dėl konfliktų tarp sutuoktinių. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad ieškovas V. R. būtų vartojęs smurtą prieš sutuoktinę, buvęs konfliktų metu neblaivus. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovės elgesio jis buvo priverstas palikti šeimą ir išeiti gyventi kitur. Vien policijos pareigūnų kvietimo dėl šeiminių konfliktų teismas nevertina kaip atsakovo žeminimo. Įrodymų apie grasinimus susidoroti, įžeidinėjimus ir žeminimą ieškovas teismui nepateikė. Atsakovė nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis buvo neištikimas su savo buvusia sutuoktine, vartojo smurtą prieš ją, girtuokliavo. Taip pat atsakovė nepateikė jokių kitų įrodymų apie ieškovo santuokinę neištikimybę. Atsakovė pateikė teismo specialisto išvadas, nurodydama, kad ieškovas vartojo prieš ją smurtą. Iš šių išvadų matyti, kad padaryti nežymūs sužalojimai. Ieškovas apie šių sužalojimų atsiradimą aiškina, kad jie galėjo atsirasti ginantis nuo atsakovės veiksmų. Atsakovė aiškina, kad šie sužalojimai padaryti ją užpuolus. Iš padarytų sužalojimų pobūdžio teismas padarė išvadą, kad jie galėjo būti padaryti ieškovui ginantis nuo atsakovės veiksmų šeiminio konflikto metu. Todėl dėl atsakovės nurodytų aplinkybių teismas nepripažįsta, kad ieškovas žiauriai elgėsi su atsakove. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes sutuoktiniai yra skirtingų charakterių (CK 3.61 str. 2 d.).

Atsakovės prašymas priteisti iš ieškovo išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo 2008-03-01 iki gyvos galvos, pirmosios instancijos teismo buvo atmestas. Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 3.72 str. 1 d. sutuoktinis turi teisę į išlaikymą, jeigu jo gaunamos pajamos ir turimas turtas nėra pakankami visiškai save išlaikyti. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teisėmis priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ji gauna netekto darbingumo pensiją, todėl teismas konstatavo, kad jos gaunamos pajamos ir turimas turtas yra pakankami visiškai save išlaikyti. Atsakovė nurodė, kad didžiąją dalį pensijos išleidžia vaistams, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kokią dalį jos gaunamos pensijos išleidžia vaistams. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.72 str. 5 d. teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, atsižvelgė į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, darbingumą. Šalys santuokoje pragyveno 4 metus, abiejų sutuoktinių turtinė padėtis yra vienoda, jų sveikatos būklė taip pat vienoda, nes abu serga, abu yra nedarbingi, todėl toks atsakovės reikalavimas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė B. D. R. prašo panaikinti iš dalies Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nutraukti B. D. R. ir V. R. santuoką dėl V. R. kaltės, priteisti iš V. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 litų B. D. R. išlaikymui nuo 2008-03-01 iki gyvos galvos, priteisti iš V. R. bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą, nepriteisiant iš B. D. R. bylinėjimosi išlaidų V. R. naudai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas. Santuoka iširo, kadangi ieškovas buvo neištikimas, dažnai gėrė, buvo žiaurus ir mušė atsakovę, nerėmė jos materialiai, t. y. jis pažeidė LR CK 3.60 str. 3 d. nuostatas. Šias aplinkybes patvirtina byloje esančios Klaipėdos ekspertinio skyriaus specialisto išvados, Kretingos rajono policijos komisariato raštai. Todėl neteisingai buvo įvertinti byloje surinkti įrodymai.

2. Ieškovas V. R. teisme neįrodė, kad dėl santuokos iširimo yra kalta atsakovė.

3. Atsakovei diagnozuotos įvairios ligos. Jos sveikata ypač pablogėjo dėl konfliktinių santykių su ieškovu V. R. . Ieškovės gaunama pensija yra 409,30 Lt, jos nepakanka pragyventi, kadangi didesnė pensijos dalis yra išleidžiama vaistams. V. R. neįrodė, kad jis gauna mažas pajamas, todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nepriteisė iš pastarojo po 200 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų jos išlaikymui.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-09-01 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Ieškovas nesutinka, kad atsakovei iš jo būtų priteistas išlaikymas, kadangi jos gaunamos pajamos ir turtas yra pakankami visiškai save išlaikyti. Apeliantė turi du suaugusius vaikus, kurie privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus. Kartu atkreipia dėmesį, kad šalių santuoka truko tik 3 metus, apeliantė pardavė jų bendrus gyvulius ir viena pasinaudojo gautais pinigais, ieškovo pajamos nėra didelės, ir jis yra taip pat ligotas kaip ir apeliantė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama neperžengiant atsakovės B. D. R. apeliacinio skundo ribų. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, išklausiusi atvykusių į teismo posėdį asmenų kalbas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Byloje nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka sudaryta 2003-09-16 Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Šalys nuosavybės teisėmis valdo po ½ dalį buto, įgyto prieš santuoką. Atsakovas gauna 660 Lt senatvės pensiją, atsakovė gauna 409,30 Lt pensiją. Šalys nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio gyvena atskirai, bendro ūkio nebeveda, šeiminiai ryšiai nutrūko. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl apeliaciniu skundu prašo pripažinti, kad santuoka nutraukta dėl ieškovo kaltės. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu.

Nagrinėjamoje byloje, atsakovės nuomone, dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas, nes buvo neištikimas, dažnai gėrė, buvo žiaurus ir mušė atsakovę, nerėmė jos materialiai, t. y. jis pažeidė LR CK 3.60 str. 3 d. nuostatas. Taip pat apeliantė neigia savo kaltę dėl santuokos iširimo.

Pažymėtina, kad sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginti su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. LR CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje LR CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal LR CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Teisėjų kolegija iš bylos duomenų nustatė, kad į šalių namus yra vykę policijos pareigūnai, tačiau byloje nėra duomenų, kad šeiminiai konfliktai būtų kilę vien dėl ieškovo kaltės. Iš byloje esančio 2006-03-28 Kretingos rajono PK teikimo matyti, kad šeiminiai konfliktai, dėl kurių yra tekę įsikišti policijos pareigūnams, yra kilę ir dėl atsakovės bei jos sūnaus sugyventinės nesutarimų. Atvykę policijos pareigūnai nė karto nenustatė, kad kilusių konfliktų metu ieškovas būtų buvęs neblaivus. Atsakovė ieškovo V. R. neištikimybės faktą įrodinėjo liudytojo – savo sūnaus R. F. parodymais, duotais teisme (b. l. 89–90). Tačiau šis liudytojas nurodė, jog atsakovė ieškovą su pirmąja žmona yra aptikusi lovoje maždaug prieš 10 metų. Atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka įregistruota tik 2003 metais, pripažintina, kad nebūdamas santuokoje su atsakove ieškovas neprivalėjo būti jai ištikimas. Todėl kaltinimas dėl neištikimybės atmestinas kaip neįrodytas. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, apeliantė įrodinėjo, kad atsakovas jai buvo žiaurus, tris kartus ji buvo sumušta, ką patvirtina pateiktos Klaipėdos ekspertinio skyriaus specialisto išvados. Kolegija atmeta apeliantės argumentus šiuo klausimu ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad nežymūs rankos sužalojimai ir įbrėžimai galėjo būti padaryti ieškovui ginantis nuo atsakovės veiksmų šeiminio konflikto metu. Nors nuo nustatytų sužalojimų praėjo ilgas laiko tarpas, tačiau atsakovė, turėdama galimybę pradėti privataus kaltinimo bylą, to nepadarė. Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, vadinasi, nustatęs, kad ieškovė ir atsakovas iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, teismas pagal LR CK 3.61 str. 2 d. pagrįstai pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dėl išlaikymo nepriteisimo jai iš ieškovo, motyvuodama tuo, kad jai diagnozuotos įvairios ligos, gaunama pensija yra 409,30 Lt, jos nepakanka pragyventi, kadangi didesnė pensijos dalis yra išleidžiama vaistams.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais šiuo klausimu. Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta, išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, arba tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1, 4 d.). Kadangi šioje byloje šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abiejų sutuoktinių teisinė padėtis laikytina lygiaverte ir tarpusavio išlaikymo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į sutuoktinių turtinę padėtį. Buvusio sutuoktinio išlaikymas yra įstatyme nustatyta prievolė ir gauti išlaikymą buvęs sutuoktinis turi teisę, jei jo gaunamos pajamos ir turimas turtas nepakankami save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 d.). CK 3.72 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Tačiau ši prezumpcija yra nuginčijama. Byloje nustatyta, kad atsakovė yra tik iš dalies darbinga, gauna 409,30 Lt netekto darbingumo pensiją (b. l. 38, 34). Ieškovas yra senatvės pensininkas, jo gaunama pensija yra 660 Lt, jam taip pat diagnozuotos įvairios ligos. Šalims nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) rajone. Atsakovė, nurodydama, kad didesnę dalį gaunamos pensijos išleidžia vaistams, į bylą nepateikė jokių įrodymų. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į CK 3.72 straipsnio 5 dalies nuostatas (trumpą santuokos trukmę, šalių gaunamų pajamų dydį, turimą turtą, šalių sveikatos būklę, darbingumą), šį atsakovės reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl remiantis atsakovės B. D. R. apeliacinio skundo motyvais keisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimą pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, netenkintinas apeliantės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų dėl patirtų advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Albina PupeikienėKolegijos teisėjai Bronius ValiusSavinijus Katauskas