- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-04
- Bylos Nr.
- 1S-99-519/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. K. skundą byloje dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1.Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2015 m. spalio 29 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-33095-15, atleidžiant įtariamąjį V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 2 dalyje, padarymą, jam ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, ir V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 metus uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, skaičiuojant šį terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nutartis yra įsiteisėjusi. Baudžiamojo poveikio priemonės pradžia – 2015-11-24, pabaiga – 2018-11-24.
Šalies argumentai
2. V. K. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą prašydamas jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartimi atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. K. prašymas atmestas, motyvuojant tuo, kad baudžiamajame įstatyme nėra numatyta galimybė pakeisti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise į kitą baudžiamojo poveikio priemonę ar sutrumpinti terminą.
Šalies argumentai
4. Skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės V. K. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo prašymą pakeisti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones kita baudžiamojo poveikio priemone – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą bei sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.
4.1. Nurodo, kad šiuo atveju negalėjimas įvykdyti baudžiamosios poveikio priemonės yra visiškai pateisinamas. Teigia, kad prieš eismo įvykį dirbo traktorininku. Dėl minėto eismo įvykio buvo priverstas palikti mėgstamą darbą. Šiuo metu nedirba, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo prašyme nurodo, kad suteiktų jam darbo vietą, jei jis turėtų traktorininko pažymėjimą. Nurodo, kad kiekvieną darbo dieną reikėtų atvykti į kaime esančią darbo vietą. Neturėdamas darbo negali mokėti pagal 2015-10-16 sudarytą su kreditoriumi draudimo įmone „(duomenys neskelbtini)“ Taikos sutartį kreditorinį įsiskolinimą. Todėl jam būtina turėti vairuotojo pažymėjimą.
4.2. Teigia, kad vairuotojo pažymėjimas yra būtinas ne tik dėl tinkamo darbo atlikimo, bet ir dėl asmeninių šeimyninių priežasčių. Jo mama R. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), pensininkė, todėl pastoviai ir skubiais atvejais jis turi pas ją važiuoti, užklupus ligoms ją vežti pas gydytojus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
5. BK 67 straipsnis numato baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį ir rūšis. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatas pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (tame tarpe BK 38 straipsnio pagrindu) gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise; 2) viešųjų teisių atėmimas; 3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas; 4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; 5) nemokami darbai; 6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 7) turto konfiskavimas; 8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu; 9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 10) išplėstinis turto konfiskavimas.
6. BK 74 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kokia teismo paskirta BK 67 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Taigi, įstatymas imperatyviai nurodo, kurios baudžiamojo poveikio priemonės gali būti pakeistos kitomis, t. y. tik turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; nemokami darbai; įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kitų BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių pakeitimo įstatymas nenumato. Analogiškai ir Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 357 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta, kad tik tiems nuteistiesiems, kuriems paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas arba nemokami darbai, arba įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, BK 74 straipsnyje numatytais atvejais teismas vieną baudžiamojo poveikio priemonę gali pakeisti kita BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip yra todėl, kad baudžiamojo poveikio priemonės atitikimas siekiamiems tikslams nusprendžiamas ją skiriant, o pakeitimas susijęs tik su objektyviomis galimybėmis baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti. Be to, negalėjimas tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės įvykdyti turi būti pateisinamas, t. y. turi būti tam tikros objektyvios aplinkybės, trukdančios įvykdyti baudžiamojo poveikio priemonę ir šios aplinkybės turi būti atsiradusios po baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo.
7. Įsiteisėjusia Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi, kuria patvirtintas prokuroro 2015 m. spalio 29 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir V. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarymą, jam ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 metus uždraudžiant naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Taigi, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kuri numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, yra nenurodyta BK 74 straipsnio 1 dalyje, kas reiškia, kad įstatymas – BK 74 straipsnis – nenumato galimybės pakeisti V. K. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise kita baudžiamojo poveikio priemone. Todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti V. K. prašymą dėl baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo.
8. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. K. skundą ir palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.