- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-27
- Bylos Nr.
- 2-16103-944/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11951-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Pareiškėjas
- K. U.
- Suinteresuotas asmuo
- N. U., K. U., Z. U., V. U.
- Advokatai
- Eglė Gurskytė
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai K. U., jos atstovei advokatei Eglei Gurskytei, suinteresuotam asmeniui N. U., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. U., Z. U., V. U., N. U., valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad ji priėmė palikimą po tėvo Z. U. mirties pradėdama faktiškai jį valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti paveldėjimo pagal įstatymą tikslu. Nurodė, kad kiti giminaičiai, galintys pretenduoti į palikimą, į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, atsiliepimu dėl pareiškėjos reikalavimų neprieštarauja.
Daugiau atsiliepimų į pareiškimą per teismo nustatytą terminą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja K. U. yra Z. U. dukra (b. l. 9). Z. U. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Z. U. vardu registruota 14/100 gyvenamojo namo ir 1/3 ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7). Paveldėjimo byla po Z. U. mirties nėra užvesta (b. l. 8).
Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (LR CK 5.50 str. 2 d.). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (LR CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (LR CK 5.51 str. 1 d.). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 str. 1 d.), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (LR CK 5.51 str. 1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. 3K-3-285/2011).
Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad palikėjo turtas, kurį galima buvo faktiškai pradėti valdyti, juo rūpintis kaip savu, buvo 14/100 gyvenamojo namo ir 1/3 ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), todėl sprendžiant, ar buvo palikimas priimtas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios su šio palikėjo turto paėmimu, valdymu ir rūpinimusi. Nekilnojamojo turto duomenų išrašas patvirtina, kad minėtų pastatų dalis yra registruota mirusiojo vardu, 86/100 gyvenamojo namo ir 2/3 ūkinio pastato priklauso Z. U.. Pareiškėja nurodė, kad po palikėjo mirties minėtame name gyveno, rūpinosi palikėjui priklausiusiu nekilnojamuoju turtu kaip savo. Suinteresuotas asmuo byloje N. U. taip pat nurodė, kad į palikimą nepretenduoja, pareiškėją laiko palikėjo įpėdine. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimai, pareiškime išdėstytos aplinkybės, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po Z. U. mirties jo dukra K. U. perėmė ir pradėjo valdyti mirusiojo turtą, t. y. faktiškai priėmė Z. U. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į Z. U. turtą, nėra.
Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (LR CPK 178 str.), kad išreiškė valią priimti turtą, atsiradusį po Z. U. mirties, pradėdama šį turtą faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas (LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 8 p.).
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo kaip įpėdinės teises į paveldimą turtą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po Z. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.