Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2015-05-11 · Civilinė byla Nr. 2-71-522/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-11
Bylos Nr.
2-71-522/2015
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-01139-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irina Serafin
Ieškovas
E. G., L. A.
Atsakovas
R. G.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-71-522/2015(Proceso Nr.2-44-3-01139-2014-4)Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 77.4.3.; (S)
Širvintų rajono apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 11 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant Onai Petniūnienei,dalyvaujant: ieškovams E. G. ir L. A.,atsakovui R. G.,

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių E. G. ir L. A. ieškinį atsakovui R. G. dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė E. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

priteisti 2005 m. gegužės 29 d. gimimo sūnaus M. G. išlaikymą iš atsakovo R. G. po 500 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, ne vėliau 30 dienos už einamą mėnesį, pervedant pinigus į E. G. banko sąskaitą arba grynais pinigais, pradedant nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, paskiriant pinigų tvarkytoja E. G. (uzufrukto teise);nustatyti atsakovo R. G. ir atskirai gyvenančio, 2005 m. gegužės 29 d. gimusio, M. G. bendravimo tvarką:

kas antrą šeštadienį arba sekmadienį paimti vaiką iš namų 9 val. ryto ir jį grąžinti į namus ne vėliau sekmadienio 18 val.;paimti vaiką iš namų ir išsivežti rugpjūčio 10 d. (tėvo gimimo dieną), balandžio 8 d. (senelės gimimo dieną), liepos 23 d. (senelio gimimo dieną), o jei R. G., o taip pat jo tėvų gimimo dienos sutaps su darbo dienomis – paimti vaiką iš namų artimiausią šeštadienį nuo 10 val. ir grąžinti jį į namus iki 18 val.;sausio 1 d. (Naujųjų Metų antrą dieną), balandžio 1 d., birželio pirmą sekmadienį (tėvo dieną), antrą Velykų dieną, antrą Kalėdų dieną, paimti vaiką 10 val. ryte ir grąžinti į namus iki 18 val.;tėvo atostogų metu paimti vaiką iš namų ir praleisti su juo savaitę laiko, o su išvyka į pajūrį iki dviejų savaičių, paimant vaiką 9 val. ir grąžinant jį į namus iki 20 val., iš anksto susitarus ir susiderinus laiką su E. G.;jeigu E. G. ateityje vyks į sezoninius darbus ir vaiką paliks laikinai globoti savo motinai L. A., atsakovas turės paimti vaiką į savo gyvenamąją vietą įprastine tvarka, susitarus dėl vaiko paėmimo ir grąžinimo su L. A.(šį reikalavimą pareiškė ieškovė L. A.).

pakeisti 2010 m. gruodžio 6 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytą vaiko bendravimo su tėvu tvarką ir priteisti iš atsakovo ieškovių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje ieškovė E. G. nurodė, kad gyvenant santuokoje su atsakovu susilaukė sūnaus M. G., gim. 2005 m. gegužės 29 d. 2006-03-23 ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, iš tėvo, t.y. atsakovo, vaiko išlaikymui teismas priteisė išlaikymą po 380 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. 2010-12-06 nutartimi teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad atsakovas vaiko išlaikymui mokės po 220 Lt ir papildomai vieną kartą per vienerius metus vaiko poreikių tenkinimui sumokės 1000 Lt arba tokią sumą išleis vaiko poreikiams tenkinti savo nuožiūra. Toje pačioje taikos sutartyje šalys susitarė ir dėl atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovė nurodė, kad taikos sutartimi nustatytas vaiko išlaikymo dydis jau nebegali tenkinti augančio vaiko poreikių ir yra aiškiai per mažas, o kasmet sumokėti arba išleisti vaiko poreikiams 1000 Lt atsakovas vengia. Tuo metu, kai šalys susitarė dėl vaiko išlaikymo dydžio, vaikas dar lankė vaikų darželį, o šiuo metu vaikas jau yra trečiokas. Nors vaiko poreikiai yra įprasti, tačiau jis sparčiai auga, todėl greitai išauga rūbus ir avalynę, sūnus lanko futbolo ir žolės riedulio treniruotes, todėl yra didesnis sportinės avalynės ir sportinės aprangos poreikis. Be to, vaikui reikalinga pilnavertė mityba, mokyklinės ir kanceliarinės priemonės, mokyklinė uniforma, vaistai, higienos priemonės, odontologo paslaugos, mobiliojo ryšio ir interneto paslaugos, galiausiai poilsis ir pramogos. Todėl ieškovės paskaičiavimu vaiko išlaikymo dydis iš atsakovo turėtų būti padidintas iki 144,81 Eur (500 Lt). Ieškovė taip pat pageidauja pakeisti taikos sutartyje nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Nurodė, kad bendravimo su vaiku tvarka turi būti pakeista, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo norus bendrauti ir į tai, kiek ilgai jis nori būti ne savo namuose, o atsakovo gyvenamojoje vietoje.

I. L. Ališauskienė papildė, kad yra šalių vaiko M. G. senelė- ieškovės motina. Ji taip pat nori su anūku bendrauti, ypač tuo metu, kai vaikas būna su atsakovu, ji tokios galimybės neturi, todėl prašo nustatyti ir jai bendravimo su vaiku tvarką, kai duktė bus išvykusi į užsienį, sutinka bendrauti tik išeiginėmis dienomis.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad ieškovė išvyko dirbti į Vokietiją, kai sūnui buvo vos 8 mėnesiai. Gyvendamas su tėvu, sūnus žengė pirmuosius žingsnius. Kasmet vaikas su juo gyveno po 10-12 mėnesių. Tik nuo 2013 metų ieškovės išvykos sutrumpėjo. S. M. yra stipriai prisirišęs tiek prie jo, tiek prie jo šeimos aplinkos, susiformavęs stiprus ryšys tarp jo ir jaunesniojo jo brolio. 2010 m. taikos sutartimi nustatyta bendravimo tvarka atsakovui leidžia maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme, sūnus turi galimybę vystyti savo ryšius su jam artimais žmonėmis, kurie užima svarbų vaidmenį nuo pat jo gimimo. Gyvendamas su ieškove, vaikas noriai su atsakovu praleidžia kiekvieną savaitgalį, retkarčiais, vaikas, jo pageidavimu, kai kurias savaitgalių dienas praleidžia su mama. Dažni ieškovės išvykimai vaiko psichinei būsenai daro didelę žalą, todėl atsakovas kreipėsi į teismą, norėdamas, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Dėl šios priežasties tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis, kuomet ieškovė pasižadėjo vaiko nepalikinėti ir auginti jį nuolat pati, o savaitgaliais vaikas galėtų būti su juo. Tačiau ieškovė ir toliau kasmet vaiką palikinėja. 2007 m. ieškovė vaiką buvo išsivežusi į Angliją, tačiau Anglijos šeimos teismas įpareigojo ją vaiką parvežti į Lietuvą. Parvežusi vaiką į Lietuvą, jau po kelių savaičių jį paliko savo motinai, o pati išvažiavo į Angliją. Ieškovė su vaiku elgiasi tarsi su asmeniniu daiktu, kurį palieka savo motinai kol pati negali juo rūpintis. Vaiko galimybės bendrauti su tėvu ir jo šeima ribojimas sukelia jam neigiamas pasekmes, išgyvenimus, kurių jis ir taip daug patyrė dėl kasmetinio mamos palikimo. Vaiko palikimas ieškovės motinai, kai ieškovė dirba užsienyje, neatitinka vaiko interesų ir teisės augti ir būti globojamam tėvo. Atsakovas jaučia pareigą ir atsakomybę auginti vaiką ir maksimaliai dalyvauti jo gyvenime, todėl nesutinka, kad bendravimo su vaiku tvarka būtų pakeista ir nesutinka, kad vaikas būtų palikinėjamas su ieškovės motina, kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Atsakovas nesutinka ir su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo vaikui dydžiu, kadangi jo pajamos neleidžia jam mokėti didesnės, nei šalių taikos sutartimi nustatytos vaiko išlaikymo sumos, t.y. 220 Lt kas mėnesį ir 1000 Lt per metus savo nuožiūra vaiko poreikiams tenkinti. Nurodė, kad nuo 2005 iki 2011 m. vaiko išlaikymui mokėjo po 380 Lt kas mėnesį, savaitgaliais tenkindavo vaiko poreikius ir pirkdavo jam žaislus. Ieškovė prie vaiko išlaikymo neprisidėdavo net ir tuomet, kai vaikas gyvendavo su juo. Ieškovė prie vaiko išlaikymo pradėjo prisidėti tik po 2010-12-06 taikos sutarties sudarymo, kuria buvo sutarta dėl 220 Lt išlaikymo dydžio. Atsakovas taip pat nurodė, kad jo pajamos sudaro 470 Lt per mėnesį. Iš šių pajamų atsakovas moka išlaikymą sūnui M. G.. Iš šių lėšų turi išlaikyti ir kitą savo sūnų I. G.. Užsidirbti daugiau atsakovas nurodė negalintis, kadangi tam, kad gautų didesnes pajamas jis turėtų keltis gyventi į Vilnių, tačiau to padaryti negali, kadangi persikrausčius gyventi kitur, papildomą stresą patirtų sūnus, kurį, motinai išvykus dirbti į užsienį, reikėtų perkelti mokytis į kitą mokyklą, jam tektų gyventi kitame mieste, o tai vaikui sukeltų papildomą stresą. Šiuo metu vaikas pas jį leidžia 10-15 dienų per mėnesį. Šiomis dienomis atsakovas tenkina vaiko pažintinius, laisvalaikio ir pramogavimo poreikius. Ieškovas nurodė, kad ieškovės teiginiai, jog jis nemoka taikos sutartimi sutartų 1000 Lt per metus vaiko poreikiams neatitinka tikrovės, kadangi vaikas su juo atostogauja, atsakovas perka vaikui dovanas, kieme įrengė krepšinio stovą, lauko futbolo vartus, nupirko vaikui dviratį, batutą, keturratį, kartingą, lauko sūpynes ir t.t. Šių dovanų vaikas į savo gyvenamąją vietą išsivežti negali. Smulkias dovanas, tokias kaip telefonas, žaislai, vaikas yra pasiėmęs. Tokiu būdu, taikos sutartimi numatytą 1000 Lt sumą atsakovas yra kelis kart viršijęs ir jo paskaičiavimais jo vaiko poreikiams kasmet išleidžiama suma yra apie 3000 Lt. Šios aplinkybės ieškovei žinomos, todėl iki šiol dėl to jam pretenzijų nėra reiškusi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi Širvintų rajono apylinkės teismas patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, kuria, be kita ko, šalys susitarė, kad nuo 2010 m. lapkričio 1 d. R. G. mokės vaiko išlaikymą po 220 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės arba kol vaikas baigs mokyklą pagal bendrojo lavinimo programą ir kol mokysis aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina E. G.. Ta pačia sutartimi šalys nustatė tokią vaiko ir atskirai gyvenančio tėvo R. G. bendravimo tvarką: R. G. kiekvieną penktadienį, o taip pat sausio 1 dieną, balandžio 1 d., birželio pirmąjį sekmadienį (tėvo dieną), antrą Velykų dieną, antrą Kalėdų dieną gali paimti vaiką į savo gyvenamąją vietą, iš anksto susitarus su E. G. dėl vaiko grąžinimo namo arba nuvežti į vaiko ugdymo įstaigą pirmadienį ar pirmą darbo dieną. R. G. gali paimti vaiką iš namų ir išvežti į savo buvimo vietą gegužės 29 d. arba 30 d. (vaiko gimimo dieną), lapkričio 25 d. (vaiko brolio gimimo dieną), rugpjūčio 10 d. (tėvo gimimo dieną), balandžio 8 d. (senelės gimimo dieną), liepos 23 d. (senelio gimimo dieną), o po to susitarus su atsakove E. G. grąžinti vaiką namo arba nuvežti į vaiko ugdymo įstaigą. R. G. atostogų metu jis gali paimti vaiką iš namų ir praleisti su juo visas atostogas, pranešus apie tai E. G. iš anksto kuo anksčiau apie atostogų pradžią ir pabaigą. Vaiko tėvas R. G. ir vaiko motina E. G. kartą per metus gali išvežti vaiką su savimi į užsienį 2 savaičių laikotarpiui, prieš tai informavus kitą šalį prieš mėnesio laiką, o pagal šalių atskirą raštišką susitarimą - ilgesniam laikui. Šalys susitarė, kad vykstanti su vaiku į užsienį, šalis turi užsienyje suteikti vaikui geras gyvenimo sąlygas. Šalys viena kitai suteikia informaciją apie vaiko buvimo vietą ir gyvenimo sąlygas. Tuomet, kai E. G. vyks į sezoninius darbus į užsienį šalių susitarimu vaikas turi būti paliktas su savo tėvu R. G. ir bus jo gyvenamojoje vietoje, kol E. G. nesugrįš į Lietuvą. Šalys susitarė, kad per šį laikotarpį išlaikymą sūnui M. G. po 220 Lt per mėnesį turės teikti E. G., duodant vaiko išlaikymą R. G., o E. G. nereikalaus iš R. G. sūnaus M. G. išlaikymo už šį laikotarpį. Taip pat E. G. įsipareigojo kartą per metus nupirkti sūnui tuo metu jam reikalingų daiktų bendroje sumoje ne mažiau kaip 1000 Lt. Vaiko buvimo pas tėvą laikotarpis suderinamas atskiru šalių susitarimu, tačiau E. G. įsipareigoja dėl jos išvykimo iš Lietuvos ir sugrįžimo datos pranešti iš anksto, kai tik jai pačiai bus žinomos šios aplinkybės.

Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad šalys dėl bendravimo su vaiku nesutaria. Šalių santuoka yra nutraukta 2007 m. (b.l. 11, 1 t.). Vaiko M. G. gyvenamoji vieta nustatyta ir deklaruota kartu su ieškove E. G.(b.l. 12, 1 t.). Kaip ir nurodyta aukščiau, bendravimo tvarka su vaiku ir jo išlaikymas nustatyti 2010-12-06 Širvintų rajono apylinkės teismo nutartimi, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis dėl nurodytų reikalavimų, t.y. šalys tuo metu sutarė ir patys nustatė bendravimo su vaiku tvarką ir vaiko išlaikymą(b.l.13, 1 t.). Tačiau nuo nustatytos bendravimo tvarkos praėjo apie 5 metai, vaikas užaugo, pradėjo lankyti mokyklą, pasikeitė jo poreikiai, interesai, todėl išlaikymas vaikui, bendravimo galimybės ir jo poreikis pasikeitė. Be to pagal šalių sutartą bendravimo su vaiku tvarką išeiginėmis dienomis su vaiku gali bendrauti tik tėvas, todėl motina vaiko laisvalaikiu visiškai tokios galimybės neturėjo. Reikalavimas dėl bendravimo su vaiku išeiginėmis dienomis keičiamas ir nustatomas kiekvienam iš tėvų vienodai. Atsakovas iš esmės tam taip pat neprieštaravo. Ginčas kilo dėl to, su kuo vaikas turi gyventi, kai ieškovė dirbs sezoninius darbus užsienyje ir ar galės su juo tuo metu bendrauti senelė iš ieškovės pusės. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad planuoja tokius darbus dirbti, todėl būtina nustatyti, kur tuo metu gyvens vaikas. Kadangi vaikas turi tėvą, globa jam negali būti nustatinėjama, o faktinis buvimas pas ieškovę D. A.(senelę) negali būti laikomas laikinąja globa, nes šis institutas yra aiškiai reglamentuotas įstatyme-CK ir tai nustato savivaldybės administracija. Todėl šiuo laikotarpiu vaikas turi gyventi su tėvu. Teismas sutinka su ieškovės D. A., vaiko senelės, prašymu, kuri yra labai prisirišusi prie vaiko ir nori su juo bendrauti. Tuo laikotarpiu, kai anūkas gyvens su tėvu, ji galės išeiginėmis dienomis su juo bendrauti kas antrą savaitgalį, ką teismas ir nustato(CK 3.172 str.). Dėl likusios bendravimo tvarkos ginčo nėra, todėl tokia tvarka ir nustatoma.

Atsakovas nepatenkintas, kad ieškovė išvažiuoja dirbti į užsienį, aiškino, kad dėl to svarstys galimybę keisti vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su juo. Šiuo metu tokio reikalavimo nėra, todėl teismas jo ir nesvarsto, tačiau atkreipia atsakovo dėmesį į tai, kad būtent jis nesutiko ir prieštaravo nuolatiniam vaiko buvimui ir gyvenimui su motina, kuri dirba ir užsienyje, todėl jis turi taikytis ir prie ieškovės asmeninio gyvenimo, jį suprasti ir toleruoti. Vaiko buvimas tam tikrais laikotarpiais su tėvu jokiu būdu nerodo, kad jis yra geresnis už motiną, nes situacija gali keistis ir tėvas galės taip pat rinktis dirbti ES valstybėje. Šalims tikslinga sutarti ir neribuoti vienas kito asmeninio gyvenimo, nes vaiko interesai nuo to tik laimės. Be to byloje yra duomenų, kad atsakovas paskutiniu metu ne visada sutaria su sūnumi, kyla konfliktinės situacijos(b.l.25, 2 t.), atsakovas buvo baustas administracine tvarka pagal ATPK 181 str.1 d.(b.l.1-6, 2 t.).

VTAS atstovė išvadoje ir teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino teismo išvadas dėl bendravimo su vaiku tvarkos(b.l.60-61, 1 t.)

Vaiko išlaikymas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str.6 d. įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus (J. T. vaiko teisių konvencijos 27 str.).

Tėvai privalo teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.).

2010-12-06 Širvintų rajono apylinkės teismo nutartimi išlaikymas vaikui iš tėvo šalių susitarimu buvo nustatytas 63,72 Eur(220 Lt) ir 289,62 Eur (1000 Lt) vieną kartą per metus. Kai vaikas motinos sezoninių darbų metu gyveno su tėvu, analogiškai vaikui išlaikymą teikė motina. Išlaikymo sumos yra aiškiai mažos, todėl turi būti pakeistos, t.y. padidintos, be to šalinama vienkartinė suma, kuri nepasitvirtino ir šalims yra neaiški. Ieškovė pateikė vaiko poreikius patvirtinančius įrodymus(b.l. 15-25, 1 t.), įrodymus apie savo pajamas(b.l. 26, 1 t.). Atsakovas taip pat pateikė nurodytus įrodymus, taip pat dar vieno jo išlaikytinio duomenis(b.l. 41, 1 t., 8-12, 2 t.). Nustatyta minimali mėnesinė alga nuo 2014-10-01 yra 1035 Lt dydžio(300 Eur). Taigi minimalius vaiko poreikius užtikrina 150 Eur periodinės išmokos iš kiekvieno iš tėvų. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą vaikui po 149 Eur. Laikytina, kad tokio dydžio išlaikymas vaikui yra protingas ir atitinkantis vaiko poreikius. Atsakovas, būdamas sveikas, jaunas, darbingas vyras, privalo dėti maksimalias pastangas ir imtis visų priemonių, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas ir prisidėti prie vaiko išlaikymo. Sprendžiant iš to, kiek atsakovas perka vaikui dovanų, kaip organizuoja laisvalaikį(b.l.42-43, 1 t.), nurodydamas, kad jam padeda giminaičiai, o jo darbo užmokestis yra tik 131 Eur(b.l.45-46, 1 t.), galima daryti išvadą, kad jis neatskleidė teismui savo realios turtinės padėties. Tačiau šios aplinkybės rodo, kad atsakovas lėšų turi pakankamai ir prie vaiko išlaikymo turi ir gali prisidėti periodinėmis išmokomis nurodyto dydžio. Vaikui gyvenant su tėvu, motinai dirbant sezoninius darbus užsienyje, analogišką išlaikymą teiks ir ieškovė.

Ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaujantis LR CPK 259 str., 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nuspręsta:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2010-12-06 Širvintų rajono apylinkės teismo nutartį.

Priteisti M. G., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą iš R. G. po 149 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, ne vėliau 30 dienos už einamą mėnesį, pervedant pinigus į E. G. banko sąskaitą arba grynais pinigais, pradedant nuo 2015-05-11(sprendimo priėmimo dienos) iki vaiko pilnametystės.

E. G. sezoninių darbų užsienyje metu ir tuo metu M. G. gyvenat su R. G., priteisti M. G., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą iš E. G. po 149 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, ne vėliau 30 dienos už einamą mėnesį, pervedant pinigus į R. G. banko sąskaitą arba grynais pinigais, pradedant nuo 2015-05-11(sprendimo priėmimo dienos) iki vaiko pilnametystės.

N. R. Grybausko ir jo sūnaus M. G. bendravimo tvarką:

kas antrą šeštadienį arba sekmadienį(pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos) paimti vaiką iš namų 9 val. ryto ir jį grąžinti į namus ne vėliau sekmadienio 18 val.;paimti vaiką iš namų ir išsivežti rugpjūčio 10 d. (tėvo gimimo dieną), balandžio 8 d. (senelės gimimo dieną), liepos 23 d. (senelio gimimo dieną), o jei R. G., o taip pat jo tėvų gimimo dienos sutaps su darbo dienomis – paimti vaiką iš namų artimiausią šeštadienį nuo 10 val. ir grąžinti jį į namus iki 18 val.;sausio 1 d. (Naujųjų Metų antrą dieną), balandžio 1 d., birželio pirmą sekmadienį (tėvo dieną), antrą Velykų dieną, antrą Kalėdų dieną, paimti vaiką 10 val. ryte ir grąžinti į namus iki 18 val.;tėvo atostogų metu paimti vaiką iš namų ir praleisti su juo savaitę laiko, o su išvyka į pajūrį iki dviejų savaičių, paimant vaiką 9 val. ir grąžinant jį į namus iki 20 val., iš anksto susitarus ir susiderinus laiką su E. G..

E. G. išvykus sezoniniams darbams į užsienį, M. G. gyvens su tėvu R. G..

E. G. išvykus sezoniniams darbams į užsienį ir M. G. gyvenant su tėvu R. G., nustatyti bendravimo tvarką su anūku Mantu G. L. Ališauskienei: kas antrą šeštadienį arba sekmadienį(pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos) paimti vaiką iš R. G. namų 9 val. ryto ir jį grąžinti į namus ne vėliau sekmadienio 18 val.

Priteisti valstybei iš E. G. ir R. G. po 1,90 Eur iš kiekvieno pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Irina Serafin