Kauno apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Ž. ieškinį atsakovei J. M. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė J. M. į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimas jai įteiktas asmeniškai (LR CPK 123 str. 1 d.). Prašymų bei atsiliepimo nepateikė, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant, laikoma, kad atsakovė su ieškiniu sutinka (CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal ieškovės nurodytas aplinkybes 2013-07-01 pasibaigus nuomos santykiams su A. M., ieškovė S. Ž. žodiniu susitarimu bute leido toliau gyventi jo dukrai J. M.. Ieškovės parodymais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklostę neterminuotos žodinės panaudos santykiai ir butu atsakovė naudojasi neatlygintinai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Tokią praktiką yra suformavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. E. S. ir L. S., bylos Nr. 3K-3-303/2004). Nors remiantis CK 6.629 straipsnio 2 dalimi ir 6.478 straipsnio 1 dalimi panaudos sutartis sudaroma ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė, tačiau šios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos nesilaikymas nedaro sandorio negaliojančiu ir nepaneigia panaudos sutartinių santykių.

Ieškovės paaiškinimu ir pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė turi jai nuosavybės teise priklausantį butą adresu Parko g. 5-9, Jonavoje, kuriame ji nuo 2006-05-29 deklaruoja savo gyvenamąją vietą (b.l.8-9). Ieškovė šį butą 2012 – 2013 metais nuomojo A. M. šeimai. 2013-07-01 pasibaigus buto nuomos sutarčiai ir nuomininkui A. M. su šeima išsikėlus iš ieškovės jam nuomoto buto, žodiniu susitarimu bute liko gyventi jo dukra J. M.. J. M. nustojus mokėti mokesčius už butą, 2017-05-12 ieškovė pareikalavo išsikelti (b.l.4). Atsakovė įsipareigojo išsikelti iki 2017-06-12, tačiau įsipareigojimo nevykdė. Jonavos rajono 3-iojo notarų biuro liudijimu persiųstas ieškovės S. Ž. pareiškimas dėl išsikėlimo , atsakovei įteiktas 2017-08-03 , atsakovė įspėta dėl panaudos santykių pabaigos, dėl priverstinio iškeldinimo (b.l.5-6). Atsakovei duotas terminas išsikraustyti baigėsi praėjus 30 dienų po 2017-08-03 pareiškimo atsakovei įteikimo išsikelti iš buto (CK 6. 642 str. 1 d.), tačiau atsakovė ir toliau neatlygintinai gyvena ieškovei priklausančiame bute.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2004 konstatuota, kad gyvenamosios patalpos nuomos ir panaudos teisiniai santykiai pagal savo kilmę yra panašūs (giminingi), o nuomos ir panaudos sutarčių nutraukimo sąlygos iš esmės turi vienodus reikalavimus, kurių pagrindinė sąlyga, norint nutraukti neterminuotas nuomos ar panaudos sutartis, yra nuomotojo ar panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su nuomininku ar panaudos gavėju nutraukimą. Remiantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi, kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Įspėjimas yra juridinis faktas, nutraukiantis turto panaudos sutartį, tačiau įstatymas nenumato nei tokio įspėjimo formos, nei detalizuoja reikalavimus įspėjimo turiniui, svarbu, kad viena šalis būtų informuota apie kitos šalies valią nutraukti sutartį. Suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui po įspėjimo panaudos gavėjui apie numatomą sutarties nutraukimą, panaudos sutartis pasibaigia. Tokio įspėjimo esmė yra ta, kad kita šalis galėtų tinkamai pasiruošti ir grąžinti tai, ką yra gavusi pagal panaudos sutartį, susirandant kitą lygiavertį daiktą. Nagrinėjamos bylos atveju įspėjimo termino prasmė yra ta, kad atsakovai turėtų pakankamai laiko pasiruošti ir persikelti į kitas gyvenamąsias patalpas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė informavo atsakovę 2017-05-12 ir atsakovė įsipareigojo išsikraustyti iš buto iki 2017-06-12. Įsipareigojimo neįvykdžius ieškovė pakartotinai paragino atsakovę atlaisvinti jai priklausantį butą. Atsakovės pasižadėjimu nustatyta, kad ieškovės valia atsakovei buvo žinoma jau 2017-05-12, todėl įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nutraukti neterminuotą panaudos sutartį yra pasibaigęs 2017-08-12. Atitinkamai laikytina, kad CK 6.642 straipsnio 1 dalies reikalavimai nutraukiant panaudos sutartį yra įvykdyti, sutarties nutraukimo terminas yra suėjęs ir panaudos sutartis laikytina pasibaigusia 2017-08-12.

Atsakovė prieštaravimų ieškiniui nepareiškė. Kadangi atsakovė tebegyvena ginčo patalpose ir po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl jos iškeldinimo, kitos gyvenamosios patalpos neieškojo ir toliau liko gyventi ieškovei nuosavybės teise priklausančiame ginčo bute. Dėl to ieškovė kaip patalpų savininkė įgijo teisę reikalauti iškeldinti atsakovę iš patalpų, remiantis CK 4.98 straipsniu, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atsakovė pasibaigus panaudos teisiniams santykiams nebeturi teisėto pagrindo naudotis ieškovės turtu, todėl neišsikeldama iš ieškovei priklausančių patalpų pažeidžia pastarosios nuosavybės teises, kadangi apriboja jos galimybę tą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybės, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas todėl tenkintinas, atsakovė iškeldintina iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, adresu Parko g. 5-9 Jonavoje, nesuteikiant jai kito gyvenamojo ploto.

Už ieškinio reikalavimą dėl iškeldinimo mokėtinas 100 Eur žyminis mokestis valstybei (LR CPK 80 str. 1 d. 5 p.). Ieškovė kreipdamasi į teismą sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 60 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovės ieškovei priteistina 110 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 str. 1 d.).

Iš atsakovės valstybei priteistinas ieškovės nesumokėtas 50 Eur žyminis mokestis ir 3,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 str.). Viso iš atsakovės valstybei priteistina 53,93 Eur bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovę J. M., a.k(duomenys neskelbtini) su visais jų daiktais iš ieškovei S. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kito gyvenamojo ploto.

Priteisti iš atsakovės J. M., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovei S. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės J. M., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 53,93 Eur (penkiasdešimt tris eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų (mokėti - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Jonavos rajono apylinkės teismą.