Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui V. V. dėl tėvo atskyrimo nuo dukros, nepilnametės dukros gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė S. J. pareiškė patikslintą ieškinį atsakovui V. V., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų R. J., institucijoms teikiančioms išvadas byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvo atskyrimo nuo nepilnametės dukros, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo.

nustatyti laikiną ieškovės S. J., bendravimo su nepilnamete dukra E. V. tvarką, pagal siūlomą susitikimų grafiką;priteisti iš ieškovės S. J. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai E. V. 38 Eur dydžio kiekvieną mėnesį mokamas periodines išmokas, nurodytų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą V. V., išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;uždrausti atsakovui V. V. kiekvieną dieną, nuo 20.00 val. iki kitos dienos 08.00 val. lankytis viešuose vietose su nepilnamete E. V., arba dalyvauti su ja svetimų žmonių susibūrimuose.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu nustatė nepilnametės E. V. gyvenamąją vietą su tėvu V. V.; priteisė iš atsakovės S. T. (dabar J.), nepilnametės dukters E. V. išlaikymui po 130 Lt periodinių išmokų per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo iki E. V. pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją <...>. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 27 d. nutartimi patvirtino šalių – ieškovės S. J. ir atsakovo V. V. 2017 m. sausio 26 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis: 1) ieškovė S. J. atsisako savo ieškinio reikalavimų, kuriais prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-04-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3872-924/2013 nustatytą nepilnametės dukros E. V. gyvenamąją vietą su tėvu, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-04-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3872-924/2013 ieškovei S. J. nustatytą įpareigojimą nepilnametės dukros E. V. išlaikymui iki jos pilnametystės mokėti periodinėmis išmokomis po 130 Lt (37,65 Eur); 2) šalys susitarė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-04-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3872-924/2013 ieškovei S. J. (buvusiai T.) nustatytą įpareigojimą nepilnametės dukros E. V. išlaikymui iki jos pilnametystės mokėti periodinėmis išmokomis po 130 Lt (37,65 Eur), ir nuo 2016-11-01 ieškovė S. J., nepilnametės dukros E. V. išlaikymui įsipareigoja mokėti po 100 Eur mėnesinių periodinių išmokų iki jos pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant V. V.; 3) šalys šia sutartimi nustatė ieškovės S. J. bendravimo su nepilnamete dukra E. V. tvarką: ieškovė S. J. kas antrą savaitgalį praleidžia su dukra E. V. šeštadienį 10 val. paimant vaiką iš V. V. namų (arba kitos vaiko buvimo vietos) ir pristatant vaiką atgal į namus ne vėliau kaip iki sekmadienio 20 valandos; Ieškovė S. J. turi teisę bendrauti su dukra kitomis savaitės dienomis, bei švenčių dienomis (dukros gimtadienio dieną, Kūčių ir Kalėdų dieną, Velykų dieną, Mamos dieną ir t. t.), tačiau konkretus vaiko bendravimo laikas yra derinamas su V. V. atskiru susitarimu. Ieškovė praleidžia su dukra E. V. kiekvienais metais pusę vasaros atostogų, konkretų laiką suderinus su V. V. atskiru susitarimu. Teismas civilinę bylą Nr. e2-363-375/2017 nutraukė. Nutartis įsiteisėjusi.

Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Šioje byloje ieškovė prašė nustatyti laikiną bendravimo tvarką, pagal pateiktą jos išsamų bendravimo tvarkos grafiką. Nurodė, kad nustatytina maksimali bendravimo tvarka, nes ieškovė kiekvieną dieną nematydama dukters vis labiau emociškai tolsta.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Nors CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str., 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.

Kaip minėta, šalims 2017 m. sausio 26 d. pasirašant taikos sutartį buvo nustatyta S. J. bendravimo su dukra tvarka. Teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi ir, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalims turi res judicata galią. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nustatytai (galiojančiai) bendravimo tvarkai, nėra būtinybės šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi, šioje situacijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties ir tikslų (apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais). Be to, dažnas bendravimo tvarkos keitimas gali neigiamai paveikti patį vaiką.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas neatsiliepia į ieškovės skambučius ir yra nurodęs, kad vaikas gyvena su juo ir jis spręs, kada ieškovei duoti dukrą, o kada ne. Taigi iš ieškovės pateiktų duomenų ir nurodytų aplinkybių suprastina, kad atsakovas galimai nevykdo teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos. Tačiau, nagrinėjamu atveju, esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui, o atsakovui V. V. jo nevykdant gera valia, ieškovė turi teisę kreiptis į antstolius dėl priverstinio Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties (kaip civilinėje byloje Nr. e2-363-375/2017 įsiteisėjusio ir galutinio procesinio sprendimo) vykdymo.

Be to, teismas pažymi, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra detalus, tačiau laikina bendravimo tvarka dėl savo pobūdžio net neprivalo būti detali ir numatyti visų galimų atvejų. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Tiek ieškinyje (priešieškinyje), tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėstomos aplinkybės bus ištiriamos tik nagrinėjant bylą iš esmės, kur bus kviečiami šalių siūlomi liudytojai, teikiamos užklausos vaiko priežiūros tarnyboms, išsiaiškinama vaiko nuomonė (jei vaikas yra tokio amžiaus, kad gali paaiškinti) ir t. t. Tik ištyrus visus šiuos įrodymus, teismas spręs nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo klausimus.

Esant aukščiau nurodytų aplinkybių visetui darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo.

Dėl laikino (sumažinto dydžio) išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui pagrįstumo.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš ieškovės S. J. šalių nepilnametės dukros naudai 38 Eur laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis iš mokomis kas mėnesį, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovą, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Taigi laikino išlaikymo paskirtis yra užtikrinti vaiko materialius poreikius.

Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės prašymas dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo taip pat neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties ir tikslų. Kauno apylinkės teismui 2017 m. sausio 27 d. nutartimi patvirtinant šalių taikos sutartį buvo nustatyta, kad nuo 2016 m. lapkričio 1 d. ieškovė S. J. nepilnametės dukros E. V. išlaikymui įsipareigoja mokėti po 100 Eur mėnesinių periodinių išmokų iki jos pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant V. V.. Taigi, šiuo atveju, galiojant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui dėl išlaikymo priteisimo, nėra pagrindo užtikrinti vaiko materialiųjų poreikių, kadangi jie užtikrinti res judicata galią turinčios nutarties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, iš kurios civilinėje byloje Nr. e2-363-375/2017 priteista po 100 Eur išlaikymo suma, prašydama civilinėje byloje Nr. e2-13620-950/2017 priteisti po 38 Eur vaikui laikiną išlaikymą, iš esmės siekia, kad būtų sumažintas Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi jai nustatytas mokėti vaikui išlaikymo dydis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sumažinus teismo nutartimi priteistą vaikui išlaikymo dydį nuo 100 Eur iki 38 Eur, iš esmės būtų pažeisti vaiko interesai bei teisėti lūkesčiai. Be to, pažymėtina, kad prašoma nustatyti laikino išlaikymo suma 38 Eur sumai yra iš esmės per maža ir neprotingo dydžio 7 metų vaiko būtiniausiems materialiems poreikiams patenkinti.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl laikino nepilnametės dukros išlaikymo dydžio 38 Eur sumai nustatymo.

Dėl draudimo atsakovui su nepilnamete dukra lankytis viešose vietose

Ieškovė taip pat prašė uždrausti atsakovui V. V. kiekvieną dieną nuo 20 val. iki kitos dienos 8.00 val. lankytis viešose vietose su nepilnamete E. V. arba dalyvauti su ja svetimų žmonių susibūrimuose. Ieškovė nurodo, kad atsakovas lanko bažnyčią ir kai kurios jo lankomos apeigos neigiamai veikia ir gali paveikti šalių dukrą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas prašymas yra iš esmės nepagrįstas.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 178 straipsnyje pažymėta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti

Iš bylos duomenų supratina, kad galimai atsakovas dalyvauja religinės bendruomenės veikloje, tačiau objektyvių duomenų, pagrindžiančių, – kad atsakovas lankosi viešose vietose, dalyvauja svetimų žmonių susibūrimuose ir/ar lankosi religinėse apeigose kartu su nepilnamete dukra E. V., o jeigu dalyvauja, kad tokia veikla daro neigiamą įtaką vaikui, – byloje nėra pateikta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, esant nurodytoms aplinkybėms ir prašymo uždrausti atsakovui su nepilnamete dukra lankytis viešose vietose nepagrįstumui, pirmosios instancijos teismas teisėtai ieškovės prašymą atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teismo nutartis, kuria nustatyta bendravimo tvarka ir išlaikymo dydis, priimta 2017 m. sausio 27 d. (civilinė byla Nr. e2-363-375/2017), tačiau po nutarties priėmimo, praėjus vos daugiau nei 2 mėnesiams, S. J. vėl teikė teismui ieškinį bei prašymus dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo pakeitimo (civilinė byla Nr. e2-13620-950/2017), kas, atsižvelgiant į praėjusį labai trumpą laiko tarpą, kelia pagrįstų abejonių dėl iš esmės pasikeitusio bendravimo tvarkos pobūdžio ir intensyvumo, dėl pakitusios ieškovės turtinės padėties ir/ar vaiko poreikių.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės S. J. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.