Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-07-03 · Byla Nr. ATP-752-628/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-03
Bylos Nr.
ATP-752-628/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sigita Bieliauskienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-752-628/2014Teisminio proceso Nr.: 4-08-3-04614-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 39.2.; 45.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarimo, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 130² str., ir, pritaikius LR ATPK 30¹ str. nuostatas, nubaustas 4000 (keturių tūkstančių) litų bauda be transporto priemonės konfiskavimo;

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P., 2014 m. balandžio 21 d., apie 8.00 val., Vilniuje, Žaliųjų ežerų g., būdamas baustas pagal LR ATPK 126 str. 1 d., pakartotinai vairavo jam priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,7 promilių girtumas. Tokiais veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinė teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130² str.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarimą dalyje dėl A. P. skirtos administracinės nuobaudos, paskirti jam transporto priemonės – automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, A. P. atžvilgiu taikęs LR ATPK 30¹ str. nuostatas, pažeidė vieningai formuojamą teismų praktiką, kadangi pažeidėjo padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių, numatytų LR ATPK, keliantis pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei. Toks pažeidėjo elgesys, Institucijos vertinimu, negali būti toleruojamas skiriant pastarajam švelnesnę nei įstatymo numatytą administracinę nuobaudą.

Pažymima, kad LR ATPK 130² str. sankcijoje automobilio konfiskavimas įtvirtintas kaip privaoma nuobauda, skiriama už šio straipsnio pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. yra linkęs vairuoti transporto priemones neblaivus, už analogišką pažeidimą jis buvo trauktas administracinėn atsakomybėn paga LRATPK 126 str. 1 d.

Atsiliepimas

A. P. pateikė atsiliepimą į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad A. P. yra sunkiai sergantis žmogus, jam nustatyta sunkiausia tuberkuliozės forma, ligą apsunkina tai, kad apelianto organizmas nepriima vaistų, o kepenys neskaldo jokių medžiagų. Šiuo metu jis randasi ligoninėje, medikai abejoja, ar jis iš jos išeis. Jam nustatytas 70 procentų nedarbingumo lygis. Nors ir esant šioms aplinkybėms, apelianto teigimu, jis privalo rūpintis savo šeima, automobilio įsigijimui buvo paimta 34000 litų paskola, kurią garantavo A. P. sutuoktinė, konfiskavus automobilį, paskola privalės būti grąžinta. Apeliantui to neįvykdžius, tai turės padaryti jo sutuoktinė, kuri šiuo metu yra bedarbė. Pasak pažeidėjo, konfiskavus automobilį, išieškojimas bus nukreiptas į vienintelį šeimos turtą – butą. Taigi nagrinėjamu atveju atsiliepimą pateikusio asmens nuobauda siektų apie 40000 litų, kas akivaizdžiai neatitinka padaryto pažeidimo sunkumo.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas tenkintinas.

A. P. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu pripažintas kaltu pagal LR ATPK 130² str. Apylinkės teismas, skirdamas pastarajam administracinę nuobaudą, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, A. P. atžvilgiu taikė LR ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskyrė švelnesnę, nei straipsnio sankcijoje numatyta, administracinę nuobaudą. Apeliaciniu skundu su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinkama, teigiant, kad byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas.

Įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylą faktinių bylos aplinkybių kontekste, su apeliacinio skundo argumentais sutiktina. Manytina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas A. P. administracinę nuobaudą, pažeidė LR ATPK nuostatas, įtvirtinančias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, ko pasekoje, skyrė per švelnią administracinę nuobaudą.

Pagal LR ATPK 130² str. transporto priemonių vairavimas neblaivių arba <...>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams <...>, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, <...>.

Analizuojant šios teisės normos turinį, pastebėtina, kad šio straipsnio sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma administracinė nuobauda, skiriama kartu su aptariamo straipsnio sankcijoje įtvirtinta pinigine bauda, jokios alternatyvos netaikyti transporto priemonės konfiskavimo įstatymo leidėjas nenumatė. Šios privalomos administracinės nuobaudos neskyrimas galėtų būti grindžiamas tik LR ATPK 30¹ str. nuostatomis.

LR ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Įvertinus bylos medžiagą, matyti, kad tokių aplinkybių, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. P. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo pažeidimo pripažino visiškai, gailisi dėl jos padarymo, kas apylinkės teismo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Šių aplinkybių plotmėje pažymėtina, kad pažeidėjas automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis - 1,36 promilių, girtumo laipsnis, tokiais veiksmais A. P. sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, todėl tokio pažeidimo padarymas negali būti pateisinamas nei sunkia pažeidėjo liga, nei neigiamomis pasekmėmis, kurias, paskyrus sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, patirs jo šeima. Akcentuotina ir tai, kad jis praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, įskaitant ir šiurkštų LR ATPK Kelių eismo taisyklių pažeidimą – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (b. l. 12-13), kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis žinojo apie jam gręsiančią griežtą administracinę atsakomybę, apie galinčias kilti neigiamas pasekmes tiek jam pačiam, tiek jo šeimai, tačiau, nepaisydamas to, pakartotinai padarė analogišką, itin šiurkštų administracinį teisės pažeidimą. Todėl vien tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo serga sunkia liga, nemenkina jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo ir negali būti laikomas pakankamu pagrindu LR ATPK 30¹ str. nuostatų taikymui. Jokių kitų faktinių duomenų, bylojančių pažeidėjo naudai, pirmosios instancijos teismas nenurodė, jų neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas.

Nors atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą nurodoma, kad konfiskavus A. P. priklausančią transporto priemonę, nukentės jo šeimos finansinė padėtis, nurodant, kad automobilio įsigijimui iš banko buvo paimta paskola, kurią konfiskavus automobilį teks grąžinti, tačiau vertinant šias aplinkybes vėlgi pabrėžtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, darydamas administracinį teisės pažeidimą – pakartotinai vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, privalėjo įvertinti daromo teisės pažeidimo pavojingumą bei galinčias kilti neigiamas pasekmes tiek jo šeimai, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Toks A. P. elgesys negali būti pateisinamas, jo veikimas atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jo aplaidų požiūrį į galimas neteisėto jo veikimo pasekmes.

Šių aplinkybių plotmėje akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, bei įvertinęs tai, kad A. P. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarimas dalyje dėl administracinės nuobaudos A. P. atžvilgiu skyrimo keistinas, skiriant LR ATPK 130² str. sankcijoje numatytą privalomąją administracinę nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutarė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarimą dalyje dėl administracinės nuobaudos A. P. atžvilgiu skyrimo, konfikuojant A. P. nuosavybes teise priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Sigita Bieliauskienė