- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-09
- Bylos Nr.
- I-4316-629/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04815-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
E. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 16–24) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2013 m. birželio 7 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad kamerose ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų, be to, patalpos mažos, tamsios, drėgnos, dažai trupa, apipeliję, tinkas ne tik nuo sienų, bet ir nuo lubų krenta. Gultai metaliniai, surūdiję, yra pavojus gyvybei nutekėjus elektros srovei. Kamerose per tamsu, todėl rašyti, skaityti ar ką nors dirbti neįmanoma. Be to, kamerose nėra jokios ventiliacijos, kameros vėdinamos tik per atdarus langus, kurie kiauri, su 1 stiklu, nesandarūs, pučia vejas, skverbiasi drėgmė ir šaltis. Vasara kamerose per karšta, o žiemą per šalta, drėgna, veisiasi pelėsis. Kamerose tvyro baisus kvapas, nes patalpa tik iš vienos pusės atskirta maža sienele, kuri, be kita ko, neužtikrina privatumo naudojantis tualetu. Pažymėjo, kad tualetas smirdi todėl, kad nėra jokių normalių valymo, šveitimo ir dezinfekavimo priemonių, tik ūkiškas muilas ir soda, o vanduo tik šaltas. Kriauklėse nuolat laša vanduo, iš klozeto vamzdžių jis bėga arba purškia, vandens kranai yra nulaužyti ar net dingę.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai maži, apleisti, netvarkingi, šiukšlini, smirdintys. Normaliai pasivaikščioti, pakvėpuoti tyru oru, neįmanoma. Žaisti futbolą, krepšinį ar stalo tenisą taip pat nėra jokių galimybių. Pažymėjo, kad į dviejų vietų dušą vedami 4 žmonės, be to, dušuose grindys slidžios, vandens temperatūros sureguliuoti neįmanoma, ne visur yra ir dušo galvutės – vanduo tiesiog bėga iš vamzdžio, viskas surūdiję, nevykdoma jokia dezinfekcija. Čiužiniai, antklodės ir pagalvės suplyšę, ploni, su baisiomis dėmėmis, smirdi. Čiužiniai pilni erkučių, seni. Neišduodami jokie užvalkalai, tik pagalvė ir 1 paklodė, rankšluosčius irgi retai duoda, o higienos priemonių (dantų šepetuko, dantų pastos, muilo, tualetinio popieriaus, vienkartinio barzdaskučio) nedavė apskritai.
Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad niekas neskalbia jo rūbų, todėl teko skalbti pačiam šaltame vandenyje ūkišku muilu ir čia pat džiauti. Virvių nėra, rūbai ilgai džiūsta, prasmirsta. Be to, rūbų, daiktų nėra kur pasidėti, nes nėra jokių spintų, spintelių, dėžių ar lentynų. Pasak pareiškėjo, iš parduotuvės atneša ne tas prekes, kurias užsisakai, o tas, kurias pelninga parduoti. Vienos prekės pakeičiamos kitomis neatsiklausus ir tik į brangesnes. Dažnai produktų galiojimo terminas beveik pasibaigęs. Karantino kameros prismirdę, nevalytos, šiukšlinos, prišlapintos, prisigėrę tabako dūmų. Į jas sukiša po 4–5 žmones su visais daiktais, be ventiliacijos, be jokio langelio.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, bibliotekoje sunku gauti knygų, o jei ir atneša, tai ne tas, kurių prašei, o spaudos apskritai nėra. Maistas baisus – 2 kartus per dieną po 2 šaukštus kruopų košės, o tiksliau – vandenyje be druskos išvirtų kruopų. Agurkai susmukę, perrūgę ir persūdyti, neįmanoma valgyti. Kopūstai perrūgę, žuvis, silkė neišvalyta, be to, žuvis dar ir smirdi. Burokėlių sriuba be nieko – vanduo, kelios burokėlių tarkenos, keli trupiniai kopūsto, be druskos. Dešros ar sūrio išduodama per mažai. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad susidūrė su problemomis patekti pas gydytoją, o gydymas neefektyvus. Visos ligos gydomos vienais ir tais pačiais vaistais. Be to, Lukiškių TI-K indai aliumininiai, nors tokie seniai nebenaudojami, nes yra pavojingi gyvybei
Anot pareiškėjo, būdamas Lukiškių TI-K jis patyrė didelę emocinę, psichologinę bei moralinę žalą, depresiją, neigiamus išgyvenimus, kančią, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, ir kt., nes buvo kalinamas nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis. Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 28–37) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 8 str. nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi SVĮ 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.
Dėl trumpalaikio laikymo kamerų paaiškino, kad jose į įstaigą atvykę suimtieji (nuteistieji) laikomi, kol atliekama visuminė asmens ir jo daiktų krata bei įforminami asmens atvykimo registravimui būtini dokumentai. Nors tikslus laikas, kiek asmenys yra laikomi trumpalaikio laikymo kamerose, nėra fiksuojamas, tačiau laikymo trukmė yra ne ilgesnė kaip 2 valandos.
Paaiškino, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius jiems visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat, į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Nurodė, jog kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pabrėžė, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužydami langus, griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti remontą.
Lukiškių TI-K pažymėjo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.
Lukiškių TI-K teigimu, sanitarinio mazgo įrengimas kamerose atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.
Paaiškino, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Dėl higienos priemonių išdavimo nurodė, kad vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje). Be to, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.
Dėl patalynės aprūpinimo, skalbimo, džiovinimo paaiškino, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai, o viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą, tačiau naudojimasis tokia paslauga yra suimtųjų bei nuteistųjų asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, naudotis asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis. Jei suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali raštu kreiptis į SRS būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Atkreipė dėmesį, jog drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami sausi.
Lukiškių TI-K taip pat nurodė, kad visose kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.
Dėl maitinimo pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami vadovaujantis teisės aktais patvirtintomis mitybos normomis, valgiaraščiais, kurie yra subalansuoti ir atitinka fiziologines mitybos normas. Tuo tarpu dėl maisto parduotuvėse Lukiškių TI-K paaiškino, kad 2009 m. liepos 9 d. Kalėjimų departamento direktorius įsakymu Nr. V-172 buvo patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomą maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentas, kurio privalo laikytis pataisos įstaigos teritorijoje veikiančios parduotuvės. Parduotuvėms nėra nustatyta prievolė tiekti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis, neįtrauktus į minėtą asortimento sąrašą. Be to, teisės aktai neįpareigoja pataisos įstaigos reikalauti, kad parduotuvės privalomai tiektų prekes, neįeinančias į privalomą maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentą. Parduodamų maisto produktų ir reikmenų sąrašus sudaro šių prekių pardavėjas.
Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Tam tikras suimtųjų nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, taip pat pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
Teismo posėdyje pareiškėjas, atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 74, 77, 78).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.
Pareiškėjas prašo atlyginti žalą už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 7 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d. (453 paros), tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad minėtų laikotarpiu pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2013 m. spalio 25 d., nuo 2013 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m. rugsėjo 2 d., iš viso 435 paras, taigi ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K realiai praleido 18 parų. Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose laikytų asmenų skaičių, nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytus reikalavimus 2013 m. birželio 8 d. vakare, 2013 m. birželio 9 d., 2013 m. birželio 12 d. vakare, 2013 m. spalio 26–28 d., 2013 m. rugsėjo 2 d. (iš viso 7 paras), tuo tarpu kitomis dienomis vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje buvo mažesnis nei 3,6 kv. m. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad tinkamas plotas ginčo laikotarpiais Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui nebuvo užtikrintas iš viso 11 parų, taigi pažeidimo faktas laikytinas nustatytu. Pažymėtina, kad baldų trūkumas kamerose vertintinas kaip minimalaus gyvenamojo ploto kameroje vienam asmeniui neužtikrinimo aspektas.
Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K argumentai, kad jis negali daryti įtakos suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų skaičiui, šiuo atveju nereikšmingi, kadangi pagal CK 6.271 str. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl Lukiškių TI-K administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A662-410/2013, A525-113/2013). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į tinkamo dydžio gyvenamąjį plotą, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.
Pareiškėjas žalą kildiną ir iš kitų, jo nuomone, netinkamų Lukiškių TI-K laikymo sąlygų.
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 21 p. buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 28 d.) 14.5 p. nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Lukiškių TI-K nurodė, kad tualetai kamerose atskirti 1,5 m aukščio sienele, pareiškėjas skunde šį faktą taip pat patvirtino, taigi, vadovaujantis minėtu reglamentavimu, toks sanitarinių mazgų kamerose atitvėrimas atitinka minimalius higienos reikalavimus, todėl tokio sanitarinio mazgo įrengimas (su šalto vandens sistema ir 1,5 m. atitvarine sienele) negali būti pripažįstamas Lukiškių TI-K neteisėtais veiksmais.
HN 76:2010 24 p. įtvirtinta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismas sprendžia, kad šis reikalavimas nebuvo pažeistas, nes Lukiškių TI-K kamerose yra langai. Lukiškių TI-K patvirtino, kad šie langai yra pritaikyti kamerų vėdinimui, taigi kamerose laikomi asmenys turi galimybę išsivėdinti kamerą.
Pareiškėjas žalą kildiną ir iš antisanitarinių sąlygų dušuose, prausimosi trukmės. Teismas šiuo aspektu pažymi, jog HN 76:2010 68 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareigos sudaryti kalinamiesiems galimybę nusimaudyti po dušu dažniau nei vieną kartą per savaitę teisės aktai nenustato, taigi pažeidimas šiuo aspektu nenustatytas. Tačiau šiuo atveju Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo nurodomų pažeidimų, susijusių su antisanitarinėmis sąlygomis dušuose, taip pat netinkama kamerų oro temperatūra ir apšvietimu, lubų bei sienų būkle, patalynės bei čiužinių išdavimo tvarkos pažeidimais. Pažymėtina, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Šiuo atveju Lukiškių TI-K nepaneigė minėtų pareiškėjo nurodomų pažeidimų, taigi darytina išvada, kad Lukiškių TI-K pažeidė HN 76:2010 22, 26, 62 ir 63 p. reikalavimus.
Dėl skalbinių džiovinimo pažymėtina, kad HN 76:2010 64 p. reglamentuota, jog laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Pažymėtina, jog, kaip nurodė Lukiškių TI-K, jei asmuo asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų, esant jo prašymui, viršutiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai, o išskalbti drabužiai yra grąžinami sausi, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su tokiu prašymu į Lukiškių TI-K administraciją bei kad jam buvo atsisakyta skalbti viršutinius drabužius nemokamai. Pareiškėjui yra sudaryta galimybė naudotis skalbyklos paslaugomis, į skalbyklos paslaugą įeina ir skalbinių džiovinimas, taigi nurodytu aspektu pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K administracijos neteisėtus veiksmus nėra.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas vyrams per mėnesį išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo ir 200 g skalbiamojo muilo. Be to, suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Lukiškių TI-K patvirtino, kad minėtos higienos priemonės yra išduodamos, o muilas ir tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį – mėnesio pradžioje ir pabaigoje, taigi teisės aktų reikalavimai šiuo atveju nebuvo pažeisti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K praleido tik 11 parų, todėl net jei ir būtų gavęs ne visas higienos priemones, teismo vertinimu, tai neturėjo jam sukelti tokių didelių nepatogumų, kurių pagrindu būtų galimas neturtinės žalos atlyginimas.
Be to, atsižvelgiant į gana trumpą pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį bei laikinojo sulaikymo kamerose praleidžiamą laiką (ne daugiau kaip 2 val.) atmestini pareiškėjo teiginiai dėl patirtos neturtinės žalos būnat minėtose patalpose.
Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog pasivaikščiojimo kiemelių plotas teisės aktuose nėra reglamentuotas, taip pat teisės aktai nenustato, kokios knygos turi būti laikomos Lukiškių TI-K bibliotekoje, taigi pareiškėjo nusiskundimai per mažais pasivaikščiojimų kiemeliais ir nepakankamu knygų pasirinkimu bibliotekoje vertinami kritiškai.
Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintas Fiziologinių mitybos normas asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintas Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normas asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles. Be to, Lukiškių TI-K vadovaujasi valgiaraščiais, parengtais Valstybinio aplinkos sveikatos centro ir patvirtintais Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją tiek dėl Lukiškių TI-K tiekiamo, tiek dėl Lukiškių TI-K parduotuvėje įsigyto nekokybiško, netinkamo maisto, todėl nusiskundimai prastu maitinimu ir teisės apsipirkti ribojimu atmestini kaip nepagrįsti. Pabrėžtina, kad pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl patirtų sveikatos problemų, dėl kurių, jis neva negavo tinkamos medicininės pagalbos, todėl šie pareiškėjo teiginiai taip pat vertintini kritiškai.
Pagal CK 6.250 str. nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą perpildytose, kai kurių higienos reikalavimų neatitinkančiose kamerose pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę, nepakanka pažeistai teisei apginti. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Abstraktūs teiginiai, kuriuose pažodžiui pakartotas CK pateiktas neturtinės žalos apibrėžimas, negali būti pagrindas daryti išvadą, kad būtent tas asmuo patyrė itin didelę neturtinę žalą, kuri patiriama individualiai. Pareiškėjas nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog jam turėjo būti priteista būtent jo prašomo dydžio (t. y. 5 000 Eur) neturtinė žala. Nors laikymo perpildytose, ne visus higienos normų reikalavimus atitinkančiose kamerose laikotarpis sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, jo trukmę, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 90 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. K. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui E. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 90 Eur (devyniasdešimt eurų) neturtinės žalos.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.