Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-14-354/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-02-08
Bylos Nr.: 1A-14-354/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-45126-2020-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Gražvydas Poškus, Nijolė Matuzevičienė, Vidmantas Mylė
Nuteistasis: K. G.
Advokatai: Simas Šuminas

Kategorijos

1.2.11.2.2.1Viešas tyčiojimasis, niekinimas, neapykantos skatinimas ar kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę ar asmenį (BK 170 str. 2 d.)
2.1.2.11Nekaltumo prezumpcijos principas (BPK 44 str. 6 d. ir kt. str.)
2.1.7.4Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d. ir kt. str.)
2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-14-354/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45126-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.11.2.2.1; 2.1.2.11; 2.1.7.4; 2.1.7.4.1; 2.4.6.5.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vidmanto Mylės, Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Neringai Tolvaišaitei-Aleksienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,nuteistajam K. G. (nuotoliniu būdu), jo gynėjui advokatui Simui Šuminui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. gynėjo advokato Simo Šumino apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 170 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. K. G. nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio 9 d. 3.28 val., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, naudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą techninę įrangą, viešai, interneto svetainėje „Facebook.com“, po P. B. viešai paskelbta nuotrauka, iš savo asmeninės paskyros, kurioje buvo pasivadinęs savo vardu ir pavarde (t. y. K. G.), patalpino komentarą: „Invalidai fuuj sudegint juos“, tokiu būdu viešai niekino homoseksualius asmenis ir skatino neapykantą dėl seksualinės orientacijos.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo K. G. gynėjas advokatas Simas Šuminas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį ir priimti K. G. atžvilgiu naują – išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, teismo motyvai ir išvados dėl to, jog K. G. atliko veiksmus, numatytus BK 170 straipsnio 2 dalyje, prieštarauja ne tik bylos medžiagai, bet nesutampa ir tarpusavyje, teismas įrodinėjimo naštą perkėlė kaltinamajam, tokiu būdu padarė baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso pažeidimus.

2.2. Byloje liko nepaneigta, kad ginčo komentaras galėjo būti parašytas naudojant ne nuteistojo K. G. „Facebook“ paskyrą. „Facebook“ socialiniame tinkle, be nuteistojo anketos, yra dar vienas K. G., gyvenantis (duomenys neskelbtini), bei dar vienas asmuo, pasivadinęs „K. G.“, kurio profilis yra be nuotraukos.

2.3. Pirmosios instancijos teismas šią nuteistojo gynybos versiją atmetė, nurodydamas, esą, ją paneigia tarnybiniai pranešimai dėl duomenų nustatymo ir analizės. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartyje pažymėta, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos Pirmojo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. S. 2020 m. rugsėjo 14 d. tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodyta, kad „Facebook“ profilio pavadinimus galima nuolat keisti, taip pat jie nėra individualūs; tai leidžia daugiau nei vienam vartotojui naudoti profilio pavadinime tuos pačius vardus, pavardes ar slapyvardžius, taip pat per didelį laiko tarpą nuo komentarų parašymo iki šios dienos profiliai galėjo būti panaikinti bei sukurtos kitos tų pačių asmenų anketos. Gynėjo nuomone, šis tarnybinis pranešimas kaip tik ir pagrindžia K. G. nurodytas aplinkybes, jog byloje nepaneigta, kad ginčo komentaras galėjo būti parašytas naudojant ne nuteistojo „Facebook“ paskyrą.

2.4. Byloje nėra duomenų, kiek paskyrų, pavadintų vardu „K. G.“, buvo komentaro patalpinimo metu. Nuteistojo paskyros ID numeris buvo nustatytas ne pagal patalpinto komentaro ir profilio, iš kurio jis patalpintas, metaduomenis (juos galima nustatyti tik gavus „Facebook“ išklotines) ir netikrinant paskyros aktyvumo, o tik pateikus paklausimą apie nuteistojo paskyros „K. G.“ ID numerį pagal jo vardą ir pavardę.

2.5. Iš liudytojo L. S. apklausos pirmosios instancijos teisme matyti, kad L. S. jokių „Facebook“ išklotinių nepaėmė, paskyros ID numeris buvo nustatytas, jau nustačius paskyrą pagal vardą, pavardę ir profilio nuotrauką. Pagal liudytojo parodymus, nebuvo jokio paskyros ID numerio, kuris leistų individualizuoti paskyrą pagal pirminius duomenis. Dėl „Facebook“ išklotinių buvo kreiptasi į Lietuvos kriminalinės policijos departamentą ir gautas atsakymas, kad pagal BK 170 straipsnį ir kitus straipsnius nėra bendradarbiaujama. Tačiau tai, gynėjo nuomone, nepašalina teisėsaugos institucijų pareigos surinkti duomenis, įrodančius asmens kaltę.

2.6. Teismas sprendė, kad, nustačius asmenį pagal paskyros ID numerį, netenka prasmės argumentai, jog buvo kitų „Facebook“ paskyrų vardu „K. G.“ ar „K. G.“. Gynėjo nuomone, ši teismo išvada neatitinka baudžiamosios bylos medžiagos, nes šiuo atveju ne asmuo buvo nustatytas pagal ID numerį, o ID numeris pagal asmenį. Todėl, gynėjo nuomone, nebeaktualūs byloje apklaustų liudytojų parodymai, kad jie nepamena, jog būtų gavę iš nuteistojo paskyros žinutes, kurios būtų sukėlusios abejonių, kad rašo ne pats nuteistasis. Šie asmenys buvo apklausti būtent apie nuteistojo naudojamą „Facebook“ paskyrą, o šiuo atveju nebuvo nustatyta, ar tikrai iš šios paskyros buvo parašytas komentaras.

2.7. 2022 m. birželio 1 d. prokuroras pakeitė kaltinimą, nurodydamas, jog K. G. komentarą parašė, būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, naudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą techninę įrangą. Tuo tarpu nuteistasis viso proceso metu gynėsi nuo kaltinimo, teigdamas, kad 2014 m. gruodžio 9 d. 3.28 val. (naktį iš pirmadienio į antradienį) negalėjo būti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (pradiniame kaltinime nurodyta veikos padarymo vieta). Nuteistasis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) ir gyveno (duomenys neskelbtini) suteiktoje gyvenamojoje vietoje – svečių namuose „(duomenys neskelbtini), pagal nustatytą režimą privalėjo eiti miegoti ne vėliau kaip 23 val., todėl nakties metu rašyti komentarų negalėjo. Į bylą buvo pateikti įrodymai, jog K. G. (duomenys neskelbtini) ir gyveno (duomenys neskelbtini) rajone.

2.8. Liudytojas D. M. teisme parodė, kad su K. G. gyveno viename kambaryje. Nuolat palaikė (duomenys neskelbtini), eidavo anksti miegoti, buvo prižiūrimi (duomenys neskelbtini). Taip, kad rytą (pusę keturių) atsikėlęs K. G. būtų kažką daręs, abejoja, ar įmanoma. Nors pagal pakeistą kaltinimą komentaro parašymo vieta neteko savo aktualumo, tačiau aplinkybė, jog komentaras parašytas naktį, eilinę savaitės dieną, liko aktuali. Teismas šios aplinkybės nevertino, liudytojo D. M. parodymus atmetė kaip nepatikimus, nes liudytojas buvo kviečiamas kaltinamojo iniciatyva. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad buvo pateikti dokumentai dėl (duomenys neskelbtini) grafiko ir režimo, kurio buvo laikomasi tuo metu, kai buvo parašytas komentaras ir kurie patvirtina, jog nuteistasis tokiu laiku miegodavo.

2.9. Teismas nevertino, ar nuo prokuroro naujai suformuluoto kaltinimo, pagal kurį K. G. buvo nuteistas, apskritai buvo įmanoma gintis. Vadovaujantis pakeistu kaltinimu, nuteistasis turėjo teismui pateikti duomenis (įrodymus), kad 2014 m. gruodžio 9 d. 3.28 val. jis neturėjo nenustatyto įrenginio ir tuo laiku nebuvo nenustatytoje vietoje. To padaryti objektyviai neįmanoma, todėl kaltinamojo teisė į gynybą buvo akivaizdžiai pažeista. Gynėjas pažymi, kad tokia situacija susidarė dėl teisėsaugos institucijų kaltės. Veika buvo padaryta 2014 m. gruodžio 9 d., apie padarytą nusikalstamą veiką pranešta 2014 m., tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2020 m. liepos 14 d., po 2020 m. sausio 14 d. Europos žmogaus teisių teismo sprendimo byloje B. ir L. prieš Lietuvą.

2.10. Gynėjas nurodo, jog kaltinimas buvo pakeistas likus vos vienam posėdžiui iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo pabaigos, o po kaltinimo pakeitimo joks įrodymų tyrimas nebebuvo atliekamas. Teismas sąmoningai leido procesui vykti pagal pradinį kaltinimą, nuteistajam ir jo gynėjui siekiant paneigti aplinkybę dėl įvykio vietos, kuri vėliau to paties teismo buvo pripažinta kaip nebeaktuali. Teismui jau pirmojo posėdžio metu buvo žinomos aplinkybės, lėmusios kaltinimo keitimą teisme, nes tai buvo aptarta ankstesniame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Tokie teismo veiksmai sudaro pagrindą abejoti, ar baudžiamąją bylą išnagrinėjo nešališkas teismas.

2.11. BK 170 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Aplinkybė, jog nuteistasis galėjo elgtis nerūpestingai bei neišjungti savo paskyros kitame įrenginyje ir, kaip nurodė teismas, elgtis neatsakingai su savo paskyros saugumo užtikrinimu, nesudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje, subjektyviosios pusės.

2.12. Teismo išvados prieštaringos. Teismas nurodė, jog komentaro parašymo vieta po pakeisto kaltinimo neteko aktualumo, tačiau, vertindamas aplinkybę, jog komentarą galėjo parašyti ir išsiųsti kiti asmenys (tėvas, pusbroliai ar kt.), sprendė, jog ši versija (kad jie komentarą galėjo parašyti būtent (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namuose)) yra nepatikrinama. Gynėjas pažymi, kad ši versija objektyviai gali būti/galėjo būti patikrinta, jeigu būtų nustatytas įrenginys, iš kurio parašytas komentaras. Tai nebuvo padaryta dėl teisėsaugos institucijų neveiklumo, laiku nepradėjus ikiteisminio tyrimo.

2.13. Liudytojas S. G. (nuteistojo tėvas) teisme parodė, kad jis, galimai būdamas neblaivus, galėjo parašyti komentarą iš sūnaus ‚Facebook“ profilio, kai šis buvo neatsijungęs nuo savo paskyros, bet to tiksliai neprisimena. Šio liudytojo parodymus teismas vertino kaip nekonkrečius, tačiau apie kokį liudytojo parodymų konkretumą/nekonkretumą pasisako teismas, iš nuosprendžio neaišku.

2.14. Nuteistasis patvirtino, kad prie savo paskyros jungėsi iš įvairių įrenginių, tarp jų – ir iš kompiuterio, buvusio (duomenys neskelbtini) namuose (duomenys neskelbtini); ne visada atsiedavo savo profilį nuo įrenginio, todėl negali būti atmesta tikimybė, kad net jei komentaras ir būtų parašytas konkrečiai iš jo paskyros, tą galėjo padaryti prieigą prie šių įrenginių turintys kiti asmenys.

2.15. K. G. kategoriškai neigė, kad yra nusiteikęs prieš kitos seksualinės orientacijos asmenis, tą nurodė ir liudytojais apklausti S. G., D. M., G. B.. Byloje tokių duomenų irgi nėra. Komentaro turinys taip pat neturi jokių individualių požymių, galinčių patvirtinti, jog komentarą parašė būtent nuteistasis.

2.16. Baudžiamąją bylą pakartotinai išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, nuosprendyje teismas anksčiau nurodytų liudytojų parodymus ir duomenis sąmoningai nutylėjo ir jų nevertino, apsiribojo teiginiu, jog kaltinamojo paaiškinimas, kad jis nėra nusiteikęs prieš kitos seksualinės orientacijos asmenis, yra deklaratyvus ir vertinamas kaip siekis paneigti savo kaltę. Teismas vertino, kad gynybos versija, esą, nenustatytas asmuo galėjo susikurti „Facebook“ paskyrą, pasivadinti K. G. bei įsidėti K. G. nuotrauką tam, kad parašytų komentarą jo vardu, o po to toks asmuo, esą, galėjo ištrinti paskyrą, yra visiškai nereali, išgalvota, neturinti jokio pagrindo.

2.17. Tais metais, kai buvo parašytas komentaras, K. G. buvo pagrindinis (duomenys neskelbtini), labai gerai žinomas (duomenys neskelbtini), dažnai minimas žiniasklaidoje. Tai galėjo patikti ne visiems (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) darbuotojams ar (duomenys neskelbtini). Neatmestina, kad neigiamo turinio komentaro atsiradimas viešojoje erdvėje, imituojant, kad tai padarė tuometinis (duomenys neskelbtini), galėjo būti tikslinė provokacija, siekiant skandalo ir/ar pakenkti K. G. viešajai reputacijai.

2.18. Gynėjo nuomone, teismas visus ikiteisminio tyrimo metu nustatytus trūkumus, nesavalaikį informacijos gavimą, negalėjimą gauti informacijos, vertino kaltinamojo/nuteistojo nenaudai – kaip K. G. poziciją paneigiančius ir jo kaltę, neva, įrodančius duomenis. Taip teismas pažeidė įrodinėjimo baudžiamajame procese taisykles: nustatė pareigą ne ikiteisminio tyrimo institucijoms ir prokurorui įrodyti asmens kaltę, bet nustatė pareigą kaltinamajam/nuteistajam įrodinėti savo nekaltumą, pateikti duomenis, kurių negalėjo gauti teisėsaugos institucijos ir kurių gauti nėra galimybės, o pagal pirminį kaltinimą kaltinamojo/nuteistojo poziciją pagrindžiantys duomenys iš viso pripažinti nebeaktualiais.

2.19. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Šioje byloje netinkamai taikytas in dubio pro reo principas, todėl dar ir dėl to kyla abejonių, ar bylą išnagrinėjo nešališkas teismas. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nebuvo surinkta duomenų, kurie patvirtintų, jog K. G. atliko veiksmus, atitinkančius objektyviuosius ir subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis K. G. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo K. G. gynėjo advokato Simo Šumino apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, konstatuoja, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, vertino byloje esančius įrodymus ir tai turėjo esminę įtaką teismo išvadoms dėl K. G. kaltės. Darydamas išvadas dėl nuteistojo kaltės, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, vertindamas įrodymus, darė klaidų dėl jų turinio. Toks nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat pats atlikęs byloje dalinį įrodymų tyrimą, vadovaudamasis teismų praktikos išaiškinimais dėl in dubio pro reo principo laikymosi, pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta, jog K. G. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje. Todėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

6. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalys). Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu ir prieštaravimų pašalinimu. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013, Nr. 2K-34-303/2015).

Žemesnės instancijos teismas

7. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis P. B. 2014 m. gruodžio 8 d. savo „Facebook” paskyroje viešai paskelbė nuotrauką, kurioje matyti du besibučiuojantys vyrai (jis ir nukentėjusysis M. L.) (1 t., b. l. 20). Po šia nuotrauka interneto svetainėje www.facebook.com laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 8 d. iki 2014 m. gruodžio 10 d. buvo patalpinta visa eilė komentarų (1 t., b. l. 20–24), tarp jų – 2014 m. gruodžio 9 d. 3.28 val. asmens, pasivadinusio „K. G.“, komentaras: „Invalidai fuuj sudegint juos“ (1 t., b. l. 22).

8. (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas V. S. 2014 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas dėl paskelbtų komentarų pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 170 straipsnio 2 ir 3 dalis (1 t., b. l. 16–19). Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimu (1 t., b. l. 25–28) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodamas tuo, kad nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 170 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. sausio 23 d. nutartimi (1 t., b. l. 29–31) ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartimi (1 t., b. l. 37–39) šis prokuroro nutarimas paliktas galioti.

9. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) byloje B. ir L. prieš Lietuvą 2020 m. sausio 14 d. sprendimu konstatavo, kad pareiškėjams nebuvo suteiktos veiksmingos vidaus teisinės gynybos priemonės, kuriomis jie būtų galėję apginti teisę į privatų gyvenimą, kuri buvo pažeista dėl diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 13 straipsnis. Taip pat sprendime teismas konstatavo, kad neapykantą kurstantys komentarai, įskaitant atvirus raginimus smurtauti prieš pareiškėjus ir homoseksualų bendruomenę, buvo paskatinti netolerantiško požiūrio į šią bendruomenę ir pats diskriminacinis požiūris buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios atitinkamos valdžios institucijos nevykdė savo pozityviosios pareigos veiksmingai ištirti, ar komentarai dėl pareiškėjų seksualinės orientacijos buvo neapykantos ir smurto kurstymas. Menkindamos šių komentarų keliamą pavojų, valdžios institucijos mažų mažiausiai toleravo šiuos komentarus. Teismas konstatavo, kad buvo pažeistas Konvencijos 14 straipsnis, taikomas su Konvencijos 8 straipsniu (1 t., b. l. 42–100).

10. Vadovaujantis EŽTT sprendimo išvadomis, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2020 m. liepos 14 d. nutarimu panaikino 2014 m. gruodžio 30 d. prokuroro nutarimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 11–14).

11. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresnioji tyrėja R. V. 2020 m. liepos 27 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl „Facebook“ vartotojų nustatymo (komentatoriai)“, adresuotą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkui, kuriuo prašė pavesti pavaldiems pareigūnams nustatyti, ar yra aktyvios paskyros asmenų, kurie laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 8 d. iki 2014 m. gruodžio 10 d. interneto svetainėje „Facebook“ po P. B. viešai paskelbta nuotrauka parašė komentarus, kurie savo pobūdžiu galimai žemino, niekino, skatino neapykantą, kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su asmenimis dėl jų seksualinės orientacijos, ir, jei taip, nustatyti šių asmenų anketinius ir kontaktinius duomenis. Prie tarnybinio pranešimo buvo pridėti komentarai su komentatorių profilio nuotraukomis ir jų vardais (popierinės kopijos, 5 lapai) (1 t., b. l. 108–116).

12. 2020 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas L. S. surašė tarnybinį pranešimą dėl duomenų nustatymo (1 t., b. l. 117–120). Jame nurodyta, kad tyrimo metu, siekiant nustatyti anksčiau nurodytus asmenis, buvo tikrinama viešai prieinama socialinio tinklo „Facebook“ informacija, atlikta OSINT bei visos kitos įmanomos priemonės asmenybių nustatymui. Tyrimui pateikta mažai informacijos, „Facebook“ profilio pavadinimus galima nuolatos keisti, taip pat jie nėra individualūs, tai leidžia daugiau nei vienam vartotojui naudoti profilio pavadinime tuos pačius vardus, pavardes ar slapyvardžius, taip pat per didelį laiko tarpą nuo komentarų parašymo iki šios dienos profiliai galėjo būti panaikinti bei sukurtos kitos tų pačių asmenų anketos. Atsižvelgiant į tai, dalies profilių vartotojų nepavyko nustatyti, tačiau kita dalis profilių vartotojų buvo nustatyta. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad profilis „K. G.“, FB ID Nr. (duomenys neskelbtini), yra K. G., gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) rajone.

13. Pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugpjūčio 28 d. specialisto išvadą Nr. 11-1587(20) komentaras „Invalidai fuuj sudegint juos“ (asmens, pasivadinusio „K. G.“ komentaras) yra niekinantis homoseksualius asmenis ir skatinantis neapykantą jiems (1 t., b. l. 131–140).

14. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas K. G. atžvilgiu buvo atskirtas į atskirą (1 t., b. l. 4–8) ir, užbaigus ikiteisminį tyrimą, baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui.

15. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 10 d. nutartimi, panaikinus Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nuosprendį, kuriuo K. G. pagal BK 170 straipsnio 2 dalį buvo išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, baudžiamoji byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

16. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu K. G. nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio 9 d. 3.28 val., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, naudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą techninę įrangą, viešai, interneto svetainėje „Facebook.com“, po P. B. viešai paskelbta nuotrauka, iš savo asmeninės paskyros, kurioje buvo pasivadinęs savo vardu ir pavarde (t. y. K. G.), patalpino komentarą: „Invalidai fuuj sudegint juos“, tokiu būdu viešai niekino homoseksualius asmenis ir skatino neapykantą dėl seksualinės orientacijos.

Žemesnės instancijos teismas

17. K. G. kaltu neprisipažino, teisme nurodė negalėjęs patalpinti ir nepatalpinęs tokio komentaro, nėra homofobas, jam nepriimtina reikšti negatyvias nuostatas viešuosiuose socialiniuose tinkluose. Komentaro iš savo paskyros pats negalėjo parašyti. 2014–2015 m. buvo (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini) suteiktoje vietoje – sodyboje „(duomenys neskelbtini)“. Penktadieniais ir šeštadieniais vykdavo (duomenys neskelbtini), po jų išvykdavo namo, o sekmadienio vakare grįždavo į (duomenys neskelbtini), į „(duomenys neskelbtini)“ sodybą. Ten laikėsi režimo: guldavo miegoti ne vėliau, kaip 23 val., nes nuo pirmadienio reikėdavo keltis 7 val. ryto, o 10 val. jau turėjo būti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nepažeidinėjo. Komentaras buvo parašytas 2014 m. gruodžio 9-ąją, 3.28 val., naktį iš pirmadienio į antradienį; jam reikėdavo keltis 7 val., todėl kaltinime nurodytu laiku naudotis kompiuteriu negalėjo. (duomenys neskelbtini) namuose (duomenys neskelbtini), kur jis gyveno kartu su tėčiu, buvo bendrai naudojamas nešiojamas kompiuteris su internetu. Grįžęs į (duomenys neskelbtini), naudodavosi šiuo kompiuteriu ir „Facebook” programa. Galėjo neatsijungti nuo savo „Facebook“ paskyros šiame kompiuteryje, todėl į jo paskyrą galėjo patekti be slaptažodžio bet kokie giminaičiai, apsilankę šiuose namuose. Tai galėjo būti jo tėtis po medžioklės ir alkoholio vartojimo, ar kiti močiutės anūkai. Galėjo prisijungti prie savo paskyros iš savo draugų mobiliųjų įrenginių ar kompiuterių ir neatsijungti nuo paskyros. Tą komentarą galėjo parašyti bet kuris jo aplinkos žmogus ar bet kuris „Facebook“ vartotojas, kuris gali užsidėti kokią nori viršelio nuotrauką, lengvai ją gali keisti, pasivadinti paskyrą kitu vardu ir pavarde. „Facebook“ socialiniame tinkle, be jo, yra dar du profiliai, pasivadinę tokiais pat vardu ir pavarde, kaip jo. Kaltinime nurodytu laikotarpiu turėjo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau neprisimena, ar iš telefono jungėsi į savo „Facebook“ paskyrą. Parodė, jog keletas artimų draugų, artimų merginų galėjo turėti jo „Facebook“ prisijungimo duomenis.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu šiuos nuteistojo parodymus vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, apkaltinamąjį nuosprendį iš esmės grindė policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl duomenų nustatymo ir duomenų analizės (1 t., b. l. 117–124), kuriuose pareigūnas L. S., kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, pasinaudodamas visomis įmanomomis priemonėmis, nustatė, jog komentarą parašęs asmuo, pasivadinęs „K. G.“, yra K. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), bei liudytojo L. S. parodymais, kuriuos įvertinęs, apylinkės teismas sprendė, kad profilis „K. G.“, iš kurio parašytas komentaras, priklauso nuteistajam.

19. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

20. 2022 m. balandžio 20 d. teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimų valdybos 1-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas L. S. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pateiktas komentaras su profilio nuotrauka ir profilio pavadinimu. Pagal šią informaciją buvo nustatyta viena paskyra. Neprisimena, kokiu formatu buvo pateikta ši informacija. Iš „Facebook“ jokių išklotinių neėmė. Socialinėje aplinkoje netikrino, kiek yra paskyrų, pavadintų „K. G.“. Liudytojas negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti, ar bylai aktualus komentaras tikrinimo metu dar egzistavo. „Facebook“ socialiniame tinkle įmanoma pakeisti vartotojo profilio vardą, pavardę, profilio nuotrauką įmanoma pakeisti į bet kokį paveiksliuką, rastą internete. Tačiau yra adresas, kurį sunkiau pakeisti. Yra „Facebook“ ID, kurio neįmanoma pakeisti. Paskyros ID numeris buvo nustatytas pagal vardą, pavardę ir profilio nuotrauką. Kitų paskyrų, kurios yra pavadintos „K. G.“ ar „K. G.“, ID liudytojas nenustatinėjo.

21. L. S., apklaustas liudytoju nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismo posėdyje 2022 m. gruodžio 1 d., iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes. Taip, liudytojas parodė, kad jam 2020 m. buvo pateikta užduotis nustatyti iš „Facebook“ profilio jo valdytoją; asmuo – K. G. buvo nustatytas pagal profilyje pateiktą informaciją. Liudytojas nurodė, kad jam buvo pateiktas straipsnis su jame esančiais komentarais. Bylai aktualus komentaras buvo pateiktas prie užduoties, galimai buvo pateiktas popierinis variantas. Jei neklysta, buvo pateikta ir URL nuoroda į straipsnį, todėl komentarus turėjo galimybę pažiūrėti ir „gyvai“. Negali teigti, ar bylai aktualus komentaras tebebuvo tuo metu internete po straipsniu, nes praėjo daug laiko. Prie nukentėjusiojo profilio nebuvo prisijungęs. Ten buvo publikuota nuotrauka ir po ja buvo komentaras. Jeigu yra komentaras, tai yra matomas komentaro rašytojas, ant kurio paspaudus, yra nukreipiama į jo „Facebook“ profilį. Pagal „Facebook“ profilyje esančią informaciją galima matyti konkretų asmenį. Buvo nustatytas vartotojo identifikatorius (ID). Interneto prieigos (IP) adreso nenustatinėjo. Fiziškai turint paskyrą, nustatyti įrenginio neturėjo galimybės. Tiesiog konstatavo, kad tam tikras asmuo yra tam tikros paskyros valdytojas. Gali būti, kad pirmos instancijos teisme sakė, jog įvedė vardą ir pavardę paieškoje. Neprisimena, ar tokiu pačiu vardu buvo daugiau paskyrų. Galėjo būti, jog netikrino paskyrų pavadinimu „K. G.“, o tikrino pagal komentarą ir jame esantį asmenį. Tuo metu buvo nustatinėjama ne viena paskyra, individualiai prie kiekvienos paskyros buvo atliekami skirtingi veiksmai. Vieni komentarai straipsnyje dar buvo, kitų nebuvo. Vienos paskyros buvo nustatomos pagal komentarus, kitos buvo nustatomos pagal vardus ir pavardes, duomenis, profilio nuotraukas. Šiuo metu negali prisiminti, kuriuo būdu buvo nustatytas šis asmuo (K. G.). Negali atsakyti, ar 2020 m. K. G. paskyra buvo ta pati kaip ir 2014 m., kada buvo rašytas komentaras. Paskyros ID buvo „nuimtas“ būtent tuo metu, kai buvo atlikta apžiūra. Neturi duomenų, koks buvo paskyros ID 2014 m. ID yra nekintamas, jeigu paskyra yra aktyvi nuo 2014 m., tai turėtų būti tas pats ID. Jeigu nustatinėjo paskyrą pagal komentarus, tai reiškia, kad buvo tas pats profilis bei tas pats ID tiek 2014 m., tiek 2020 m. Šiuo metu nustatyti IP yra įmanoma, bet negalima sužinoti jo priklausomybės, nes pagal įstatymus duomenys apie IP adresą saugomi pusę metų. Jeigu komentaras nėra panaikintas iš paskyros, galima pamėginti nustatyti, ar konkrečiu laikotarpiu jis iš tos paskyros buvo parašytas.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nuteistajam K. G. sutikus suteikti prieigą prie savo asmeninės paskyros „Facebook“ socialiniame tinkle, 2022 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje pavedė prokurorui suformuluoti užduotį liudytojui L. S. dėl galimybės nustatyti K. G. paskyros, prieigos prie interneto IP adresą, kad būtų galima nustatyti įrenginį, kuriuo buvo prisijungta prie paskyros aktualaus komentaro rašymo metu.

23. Pagal prokuroro užduotį (4 t., b. l. 157–158) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimų valdybos 1-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas L. S. 2023 m. sausio 4 d. apžiūrėjo K. G. „Facebook“ paskyrą (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 4 d. „Facebook“ paskyros apžiūros protokole (4 t., b. l. 161–168) nurodyta, jog dėl techninių trukdžių nepavykus pasiekti informacijos apie prisijungimus prie paskyros, profilio duomenis ir kt., buvo suformuota „Facebook“ paskyros (duomenys neskelbtini) duomenų kopija laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Suformuotoje duomenų kopijoje matyti profilio pavadinimas „K. G.“, URL adresas (duomenys neskelbtini), kontaktiniai duomenys: el. paštas (duomenys neskelbtini), tel. Nr. + (duomenys neskelbtini), gimimo metai – (duomenys neskelbtini), paskyros sukūrimo data – (duomenys neskelbtini). Patikrinus URL adresą (duomenys neskelbtini) viešai prieinamose interneto svetainėse, matyti, kad paskyros ID Nr. (duomenys neskelbtini). 2014 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais prie paskyros buvo jungiamasi iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Apžiūros protokole nurodyta, jog informacija apie IP adresus Lietuvoje saugoma 6 mėnesius, todėl nėra galimybės nustatyti, kam priklausė šis adresas; informacija apie tai, kokiame įrenginyje buvo naudojama paskyra, nėra išsaugota, pateikiami tik paskutiniai du įrenginiai 2022 metais. 2014 m. lapkričio 11 d. paskyroje buvo pridėta profilio nuotrauka, ji atitinka nuotrauką, kuri buvo ir prie parašyto komentaro. Paskyroje (duomenys neskelbtini) komentarų skiltyje bylai aktualus komentaras nerastas. Patikrinus straipsnį (duomenys neskelbtini), po kuriuo buvo parašytas komentaras, matyti, jog šis komentaras buvo pašalintas iš komentarų skilties, todėl paskyroje, iš kurios buvo parašytas, komentaras taip pat dingo, profiliuose nėra išsaugoma informacija apie ištrintus komentarus. Apžiūros protokole taip pat nurodyta, kad informacija, pateikta laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., yra labai supaprastinta ir pateikiama nepilna, todėl nebėra matomi duomenys apie prisijungimus, profilio keitimus ir kt.; šią informaciją „Facebook“ glaudina automatiškai, praėjus informacijos saugojimo terminui.

24. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. posėdyje papildomai liudytoju apklaustas L. S. parodė, kad buvo prisijungta prie K. G. „Facebook“ paskyros, nustatyta, kad paskyra yra ta pati, kaip ir 2020 metais. Paskyra sukurta 2010 m. rugpjūčio 9 d., joje nurodyti kontaktiniai K. G. duomenys. Apžiūrint komentarų skiltį, nėra komentaro, buvusio po straipsniu. Darytina prielaida, kad jis buvo ištrintas. Apie komentaro ištrynimą paskyroje informacija nesaugoma. Buvo apžiūrima, iš kokių įrenginių IP adresų buvo jungiamasi prie paskyros. Buvo nustatytas IP adresas 2014 metais. Šiuo metu nėra galimybės nustatyti IP adreso priklausomybės, nes yra praėjęs ilgas laiko tarpas. Duomenys apie IP priklausomybę yra saugomi tik pusę metų. Taip pat nepavyko nustatyti, kokiu įrenginiu buvo prisijungta. Duomenys apie įrenginius yra tik 2022–2023 metų. Apžiūrint profilį, buvo rasta profilio nuotrauka, kuri atitinka nuotrauką prie aktualaus komentaro. Ši profilio nuotrauka paskyroje buvo įdėta 2014 m. lapkričio 15 d., t. y. prieš komentaro rašymą. ID identifikatorius yra tas pats ir dabar, ir 2020 metais. Liudytojas nurodė negalintis patvirtinti, kad 2014 m. komentaro rašymo metu ID identifikatorius buvo tas pats, nes 2014 m. nebuvo „nuimtas“ URL adresas. Liudytojas taip pat nurodė negalįs patvirtinti, kad tai yra tas pats profilis ir dabar, ir 2014 m. Yra įmanoma sukurti kitą paskyrą, panaudojant tą pačią nuotrauką, vardą, pavardę, tačiau dėl tokių veiksmų asmuo jau būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas. Negali pasakyti, ar 2014 m. gruodžio mėnesį buvo prisijungimų nakties metu prie „Facebook“ paskyros, nes praėjo daug laiko. „Facebook“ šią informaciją labai riboja, pasirinktinai palieka informaciją apie vieną prisijungimą per dieną. Atsakydamas į prokuroro klausimą, liudytojas nurodė, jog profilyje rasta komentarų, kurie 2014 m. lapkričio 19 d., 2014 m. gruodžio 14 d. buvo rašyti nakties metu. Paties komentaro nebėra, jis yra ištrintas. Informacijos apie ištrintą komentarą nėra, „Facebook“ informacijos apie ištrintus komentarus nekaupia. Vienintelis dalykas, kuris atitinka – tai profilio nuotrauka.

25. Teisėjų kolegija, vertindama liudytojo L. S. parodymus bei kitus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, daro šias išvadas:

25.1. L. S. 2020 m. rugsėjo 14 d. tarnybiniame pranešime „Dėl duomenų nustatymo“ nurodyta, kad „Facebook“ profilio pavadinimus galima nuolatos keisti, jie nėra individualūs, tai leidžia daugiau nei vienam vartotojui naudoti profilio pavadinime tuos pačius vardus, pavardes ar slapyvardžius, taip pat per ilgą laiko tarpą nuo komentarų parašymo iki šios dienos profiliai galėjo būti panaikinti bei sukurtos kitos tų pačių asmenų anketos. L. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad „Facebook“ socialiniame tinkle įmanoma pakeisti vartotojo profilio vardą, pavardę, galima pakeisti ir profilio nuotrauką. Šias aplinkybes liudytojas patvirtino ir apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. posėdyje, nurodydamas, jog įmanoma sukurti kitą paskyrą, panaudojant tą pačią nuotrauką, vardą ir pavardę;

25.2. iš nuteistojo gynėjo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 25 d. socialiniame tinkle „Facebook“, be nuteistojo paskyros, buvo registruota dar viena paskyra analogišku pavadinimu „K. G.“, taip pat viena paskyra „K. G.“ (3 t., b. l. 37–43). Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kiek paskyrų pavadinimu „K. G.“, buvo socialiniame tinkle „Facebook“ 2014 m. gruodžio 9 d., t. y. bylai aktualaus komentaro paskelbimo metu, be to, nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo komentaro paskelbimo metu neegzistavo daugiau paskyrų su ta pačia profilio nuotrauka ir pavadintų tuo pačiu vardu bei pavarde – „K. G.“;

25.3. iš liudytojo L. S. parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pateiktas komentaras, parašytas iš „Facebook“ paskyros, kurios pavadinimas „K. G.“, bei profilio nuotrauka. Pagal šiuos duomenis nuteistojo paskyra ir buvo nustatyta, t. y. pagal vardą, pavardę bei profilio nuotrauką. Liudytojas netikrino, ar tuo metu (2020 m.) socialiniame tinkle „Facebook“ buvo ir daugiau paskyrų pavadinimu „K. G.“. Be to, liudytojas patvirtino, kad jokių išklotinių iš nuteistojo „Facebook“ paskyros jis neėmė. Nustatęs nuteistojo paskyrą pagal vardą, pavardę ir profilio nuotrauką, kuri atitiko nuotrauką prie ginčo komentaro, liudytojas nustatė nuteistojo paskyros ID identifikatorių. Tai reiškia, kad nuteistojo K. G. paskyros ID identifikatorius 2020 m. buvo nustatytas, pateikus paklausimą apie būtent nuteistojo paskyros ID identifikatorių, jau prieš tai nustačius paskyrą pagal vardą, pavardę ir profilio nuotrauką. Apklausiamas teisme liudytojas negalėjo nurodyti, ar 2020 m. ginčo komentaras dar buvo išlikęs po nukentėjusiojo P. B. viešai paskelbta nuotrauka, vadinasi, aktyvios profilio nuorodos po ginčo komentaru liudytojas neturėjo, todėl, kaip teisingai nurodoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, nebuvo galimybės patikrinti, į kokį „Facebook“ profilį patenkama per šią nuorodą;

25.4. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimu dėl susipažinimo su informacija (dokumentais) (gavęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos sutikimą) (2 t., b. l. 12–15) nutarė kreiptis į įmonę „Facebook Ireland Ltd“ dėl tyrimui reikšmingos informacijos gavimo, o būtent: informacijos apie abonentą, sukūrusį socialinio bendravimo tinklapyje www.facebook.com K. G. vardu paskyrą, kurios profilio ID Nr. (duomenys neskelbtini) (paskyros registravimo metu asmens pateiktą informaciją, registravimosi datą) ir srauto duomenis (IP adresus, iš kurių buvo prisijungta prie naudotojo paskyros, prisijungimų datas ir laiką) laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d. 2021 m. sausio 7 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 5-oji valdyba informavo, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro nurodymu į įmonę Facebook Inc. dėl informacijos gavimo tyrimuose, atliekamuose pagal BK 154 ir 170 straipsnius, Lietuvos policija nesikreipia, nes įmonė šiuose tyrimuose informacijos neteikia. Šie straipsniai yra artimai susiję su nuomonės ir žodžio laisve, todėl įmonė nesiima vertinti kiekvieno individualaus atvejo. Informacijos iš „Facebook“ apie K. G. paskyros srauto duomenis laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 9 d. negauta (2 t., b. l. 24–25, 26–27; 3 t., b. l. 21–22);

25.5. iš 2023 m. sausio 4 d. nuteistojo K. G. „Facebook“ paskyros apžiūros protokolo matyti, kad 2014 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais prie paskyros buvo jungiamasi iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip nurodyta apžiūros protokole ir kaip patvirtino apygardos teisme liudytojas L. S., informacija apie IP adresus Lietuvoje saugoma 6 mėnesius, todėl nėra galimybės nustatyti, kam priklausė šis adresas. Informacija apie tai, kokiame įrenginyje buvo naudojama paskyra, nėra išsaugota. Nuteistojo paskyros komentarų skiltyje bylai aktualus komentaras nerastas, profiliuose nėra išsaugoma informacija apie ištrintus komentarus. 2023 m. sausio 12 d. apygardos teismo posėdyje liudytojas L. S. parodė, kad nuteistojo paskyros ID identifikatorius yra tas pats ir dabar, ir 2020 metais, tačiau nurodė negalįs patvirtinti, kad 2014 m. komentaro rašymo metu ID identifikatorius buvo tas pats, nes 2014 m. nebuvo „nuimtas“ URL adresas. Liudytojas taip pat nurodė negalįs patvirtinti, kad tai yra tas pats profilis ir dabar, ir 2014 m. Vienintelis dalykas, kuris atitinka – profilio nuotrauka.

26. Taigi, nors baudžiamojoje byloje ir yra duomenys apie nuteistojo „Facebook“ paskyros ID identifikatorių 2020 m. ir 2023 m., tačiau, nesant informacijos apie nuteistojo „Facebook“ paskyros srauto duomenis 2014 m. gruodžio 9 d., nesant galimybės nustatyti IP adreso, iš kurio buvo jungiamasi prie paskyros 2014 m. gruodžio mėnesį, priklausomybės, nenustačius, kokiu įrenginiu buvo prisijungta, be to, atsižvelgus į tai, kad liudytojas L. S. apygardos teisme nepatvirtino tos aplinkybės, kad 2014 m., tuo metu, kai buvo parašytas ginčo komentaras, nuteistojo „Facebook“ paskyros ID buvo toks pat, kaip 2020 m. ir 2023 m. („Facebook“ paskyros apžiūros metu), bei nepatvirtino, kad tai vienas ir tas pats profilis ir šiuo metu, ir 2014 m., taip pat atsižvelgus į tai, kad pagal liudytojo L. S. parodymus įmanoma sukurti kitą paskyrą, panaudojant tą pačią nuotrauką, vardą ir pavardę, bei į tai, kad nuteistojo paskyros komentarų skiltyje bylai aktualus komentaras nerastas, o „Facebook“ profiliuose nėra išsaugoma informacija apie ištrintus komentarus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje nėra neginčijamai įrodyta, jog ginčo komentaras buvo išsiųstas iš nuteistojo K. G. asmeninės „Facebook“ paskyros.

27. Visuotinai žinoma, kad prie „Facebook“ paskyros galima prisijungti iš keleto įrenginių. Paskyra vienu metu gali būti aktyvi keliuose įrenginiuose. Jei profilio vartotojas neatsiejo profilio nuo įrenginio, bet koks asmuo, kuris naudoja įrenginį, gali naudotis tokia paskyra be prisijungimo slaptažodžio. Nuteistasis teisme nurodė, jog naudojosi kompiuteriu (duomenys neskelbtini), galėjo neatsijungti nuo savo „Facebook“ paskyros šiame kompiuteryje, todėl į jo paskyrą galėjo patekti be slaptažodžio bet kokie giminaičiai, apsilankę namuose. Nuteistasis, be kita ko, nurodė galėjęs prisijungti prie asmeninės „Facebook“ paskyros iš savo draugų mobiliųjų įrenginių ar kompiuterių ir neatsijungti nuo paskyros. Ši nuteistojo versija baudžiamosios bylos duomenimis nėra paneigta. Ginčo komentaro turinys neturi jokių individualių požymių, kurie leistų manyti, jog komentarą parašė būtent nuteistasis. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad baudžiamojoje byloje neįrodyta ir tai, kad komentarą „Invalidai fuuj sudegint juos“ 2014 m. gruodžio 9 d. 3.28 val. parašė būtent nuteistasis. Ta aplinkybė, kad apžiūrint nuteistojo K. G. „Facebook“ paskyrą, joje buvo komentarų, kurie rašyti nakties metu (2014 m. lapkričio 19 d., 2014 m. gruodžio 14 d. komentarai), savaime neįrodo, nesant byloje neginčytinų įrodymų, jog ir ginčo komentarą parašė būtent nuteistasis ir būtent iš to profilio.

28. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šis principas taip pat įtvirtintas BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-317-719/2018, Nr. 2K-7-97-895/2019). Šių taisyklių turi būti laikomasi nustatant kiekvieną asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

29. Nagrinėjama nusikalstama veika padaryta 2014 m. gruodžio 9 d., o ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2020 m. liepos 14 d., po 2020 m. sausio 14 d. EŽTT priimto sprendimo byloje B. ir L. prieš Lietuvą. Sutiktina, kad praėjus daugiau kaip penkeriems metams po padarytos nusikalstamos veikos, nebeįmanoma detaliai nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes apie K. G. buvimo vietą naktį iš 2014 m. gruodžio 8-osios į gruodžio 9-ąją, apie nuteistojo veiksmus inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, apie K. G. tuo metu naudotus įrenginius (kompiuterį ar naudotą mobiliojo ryšio telefoną), IP adresą, iš kurio buvo jungiamasi prie paskyros 2014 m. gruodžio mėn., ir kt. Tačiau tokia situacija susidarė dėl teisėsaugos institucijų neveiklumo, nes pranešimas apie veiką buvo pateiktas dar 2014 m. gruodžio mėn. Tai nešalina teisėsaugos institucijų pareigos surinkti duomenis, pagrindžiančius asmens kaltę, tokių duomenų gavimo našta negali būti perkelta kaltinamajam.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais motyvais dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nėra įrodyta, jog nagrinėjamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje, padarė būtent K. G.: kaip anksčiau nurodyta šiame nuosprendyje, byloje nėra neginčytinai įrodyta, jog bylai aktualus komentaras buvo išsiųstas iš nuteistojo K. G. asmeninės „Facebook“ paskyros bei kad ginčo komentarą „Invalidai fuuj sudegint juos“ 2014 m. gruodžio 9 d. 3.28 val. parašė būtent nuteistasis. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas K. G. kaltu pagal BK 170 straipsnio 2 dalį ir nevertindamas visų abejonių jo naudai, nepagrįstai nesirėmė in dubio pro reo principu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis – K. G. pagal BK 170 straipsnio 2 dalį išteisinamas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

31. Atsižvelgus į tai, jog apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis priimamas remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir, išteisinus K. G., BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padaręs asmuo liko nenustatytas, baudžiamoji byla perduodama prokurorui, kad šis imtųsi priemonių tą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti (BPK 303 straipsnio 6 dalis).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

K. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Panaikinti K. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių tą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Nijolė MatuzevičienėVidmantas MylėGražvydas Poškus6.