Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus pareiškėjos A. O. M. (toliau tekste - pareiškėja) skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjos skundas dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokurorės (toliau tekste - prokurorė) 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos A. O. M. skundą konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pareiškėjos vertinimu, nei vienoje teisėjų nutartyje ar prokurorų nutarime nenurodoma, kaip gali teismas tvirtinti, kad į M. M. žemę „pilna apimtimi atkurtos nuosavybės teisės“, kai nustatyta, kad žemė negrąžinta ir už žemę neatlyginta. Pareiškėjos vertinimu, tai ir yra faktiniai duomenys, kad teisėjai pažeidė teisės aktų nuostatas ir šie pažeidimai yra tokio pobūdžio ir masto, jog atitinka BK aprašytų nusikalstamų veikų požymius. Tai yra aiškūs tyčinio piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymiai, nes teisėjai, žinodami, kad už M. M. žemę neatlyginta ir žemė negrąžinta virš dvidešimties metų, vis tiek teismo sprendime ir nutartyje tvirtina, kad į M. M. žemę „pilna apimtimi atkurtos nuosavybės teisės“. Tokia teisėjų išvada ne tik prieštarauja Konstitucijai, Konstitucinio teismo nutarimams ir įstatymams, bet ir sveikam protui.

Nutartyje teisėjas Olegas Šibkovas pažymi, kad „teisės aktai nustato, kad teisėjai nagrinėdami bylas ir vykdydami teisingumą veikia nešališkai ir klauso tik įstatymo“. Dėl to pareiškėja nurodo ir besiskundžianti, kad teisės aktai nustato, jog teisėjai turi klausyti tik įstatymo, o spręsdami jos bylą, teisėjai neklausė ne tik įstatymo, bet ir sveiko proto reikalavimo. Kai žemė užgrobta, kai už žemę neatlyginta ir ji negrąžinta virš dvidešimties metų, tvirtinti, kad į tą žemę atkurtos nuosavybės teisės, yra absurdas. Tyčia priimdami absurdišką sprendimą ir nutartį, teisėjai padarė nusikaltimą, kurį prokurorai ir kiti teisėjai dangsto, rašydami ne mažiau absurdiškas nutartis ir nutarimus.

Pareiškėjos įsitikinimu, teisėjas Olegas Šibkovas visai nesigilino į jos skundą, jis bylą sprendė šališkai ir tik dėl to atmetė jos skundą. Šis teisėjas net nežinojo, dėl ko pareiškėja skundžiasi, nes jis nutartyje rašė, kad pareiškėjos byloje buvo „atmesti pareiškėjos prašymai atnaujinti terminą pateikti prašymą...“, tačiau toks klausimas dėl termino atnaujinimo pareiškėjos byloje, kurioje teisėjai priėmė nusikalstamą sprendimą ir nutartį, ir dėl kurių pareiškėja skundžiasi, nebuvo svarstomas.

Į teismo posėdį niekas neatvyko. Proceso dalyviai apie posėdį informuoti išsiunčiant pranešimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjant pareiškėjos skundą, susipažinus su medžiaga, surinkta pagal pareiškėjos 2012 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai paduotą skundą, konstatuotina, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje aiškiai ir motyvuotai išdėstyti sprendimo atsisakyti tenkinti pareiškėjos skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimo priėmimo argumentai. Susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog prokurorės ir ikiteisminio tyrimo teisėjo išvada, kad nebuvo padaryta pareiškėjos skunde nurodoma nusikalstama veika, yra pagrįsta.

Kaip matyti iš pareiškėjos Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2012 m. lapkričio 7 d. paduoto skundo turinio, ji prašė pradėti ikiteisminį tyrimą prokurorės Nijolės Frolovos ir teisėjų Eglės Gruodienės bei Stasio Punio atžvilgiu, kurie išnagrinėjo ankstesnius pareiškėjos prašymus ir skundus, kuriais ji siekė pradėti ikiteisminį tyrimą Kauno apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjams, išnagrinėjusiems administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą byloje, kurioje atsakovais buvo nurodyti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybė. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Punys 2012 m. rugsėjo 12 d. galutine ir neskundžiama nutartimi konstatavo, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, susiję su jos tėvo M. M. žemės grąžinimo procesu ir jo skaidrumu, yra paremtos tik pareiškėjos versija, subjektyvia prielaida, kad teisėjai priimdami procesinius sprendimus, galimai piktnaudžiavo. Minėta nutartimi taip pat buvo konstatuota, kad teisėjai nepadarė jokios veikos, kurią būtų galima laikyti nusikalstama. Nutartyje nurodyta ir tai, jog aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su teisėjų priimtais sprendimais, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad jie piktnaudžiavo tarnybine padėtimi bei daryti jų sprendimus neteisėtais bei niekiniais. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjos 2012 m. lapkričio 7 d. skunde aukštesnės instancijos teismui nurodytos aplinkybės, dėl galimai Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų N. Zelionkienės, A. Markevičiaus, R. Giedraičio ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų L. Alechnavičiaus, L. Baltrūnaitės, A. Baranovo padarytų nusikalstamų veikų ir ikiteisminio tyrimo šių teisėjų atžvilgiu pradėjimo, jau yra išspręstos galutine ir neskundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartimi. Tai, kad pareiškėjos netenkino prokurorės Nijolės Frolovos, teisėjų Eglės Gruodienės bei Stasio Punio priimti procesiniai sprendimai, negali būti vada ikiteisminio tyrimo pradėjimui pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. Tiek 2012 m. lapkričio 7 d. skunde, tiek skunde žemesnės instancijos teismui, tiek skunde aukštesnės instancijos teismui pareiškėja nenurodė jokių faktinių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad prokurorė Nijolė Frolova ar teisėjai Eglė Gruodienė bei Stasys Punys būtų piktnaudžiavę tarnybine padėtimi. Skunde pateikta teiginių apie tai, kad teisėjai priėmė žinomai neteisingą sprendimą ir nutartį, tai yra, atliko nusikalstamus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 228 str., tačiau nepateikta jokių objektyvių duomenų ir teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie šių teiginių pagrįstumą. Pažymėtina ir tai, kad abstraktaus pobūdžio ir nekonkretaus turinio pareiškėjos skunde išsakyti kaltinimai jos nurodytiems asmenims, negali būti pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjos skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad prokurorės ar teisėjų priimti pareiškėjai nepalankūs procesiniai sprendimai taip pat negali būti pagrįsta priežastimi pradėti ikiteisminius tyrimus šių asmenų atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai nelaikytini pagrįstais, ir negali būti pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 441 str., 442 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti pareiškėjos A. O. M. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.