- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-03
- Bylos Nr.
- 1A-988-382-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-01589-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- J. P. Š.
- Nukentėjusysis
- S. Š.
Pranešėjas Zigmas Pocius Baudžiamoji byla Nr. 1A-988-382/2013
Teisėja Eugenija Šatkuvienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01589-2012-4
2013 m. gruodžio 3 d.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį 2 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Nukentėjusiosios S. Š. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš J. P. Š. nukentėjusiajai priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš J. P. Š. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 86, 76 Lt S. Š. gydymo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P. Š. nuteistas už nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. už tai, kad jis 2012 m. spalio 17 d., apie 7.40 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), savo žmonai S. Š. sudavė kumščiu vieną kartą į kairįjį petį, nuo to ji griūdama galva atsitrenkė į valgomajame esančius baldus bei susitrenkė dešinį petį, kairės kojos šlaunį bei ranką. Tokiu būdu J. P. Š. S. Š. padarė poodinę kraujosruvą galvos plaukuotoje dalį, dešiniojo peties sąnario sumušimą, kairiojo klubo sumušimą su kraujosruva kairės šlaunies viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. P. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiosios S. Š. civilinį ieškinį atmesti. Nurodo, jog su nuosprendžiu nesutinka, kadangi jis yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas, nes jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Apelianto teigimu, S. Š. kelia konfliktus jau ne vienerius metus, kurių metu ne kartą prieš jį patį vartojo fizinį smurtą, tačiau jis į policiją nesikreipdavo, kadangi nenorėjo, jog konfliktai būtų paviešinti. S. Š. tuo naudojasi ir kiekvieną kartą jį užpuldinėja. Konfliktus inicijuodavo ir S. Š. dukra. Pasak nuteistojo, S. Š. konfliktuoja ne tik namuose, tačiau jį persekioja ir už namų ribų. Šį faktą patvirtina Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK 2013 m. gegužės 28 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriuo dėl jo įžeidimo ir sukelto fizinio skausmo jam pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš nutarimo matyti, kad sutuoktinė po šio įvykio, už kurį jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, 2013 m. gegužės 12 d. jį užpuolė viešoje vietoje, mušė žmonių akivaizdoje, trenkė jam per galvą, išvadino necenzūriniais žodžiais. 2013 m. birželio 12 d. S. Š. subadė jo automobilio visas padangas, pripylė į kuro baką cukraus, būnant jam tualete, ji įspyrė jam į koją ir veidą. S. Š. kelia konfliktines situacijas, bando jį išprovokuoti, o kadangi jai nepasiseka to padaryti, todėl sukuria situacijas, kad galėtų jį apkaltinti smurtavimu, kviečia policijos pareigūnus. Tai patvirtina Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto pirmojo PK 2013 m. liepos 9 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, iš jo matyti, kad 2013 m. liepos 1 d. jam virtuvėje valgant, laikant rankoje peilį ir šakutę, sutuoktinė pradėjo priekabiauti, pradėjo į jį mėtyti blynus, o jam atsistojus su įrankiais, kuriais naudojosi valgydamas, bandė jį apkaltinti, jog jis puolė peiliu. Pažymi, kad dėl šio įvykio yra nutarta spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo S. Š. pagal ATPK 186 straipsnį už aiškiai melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimą.
Nuteistojo teigimu, teismas, konstatuodamas jo kaltę, nuosprendį motyvavo tuo, jog jo parodymus dėl to, kad sutuoktinė nugriuvo užkliuvusi už kilimo, paneigia nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada bei liudytojo policijos pareigūno E. D. parodymai. Tačiau nuteistojo įsitikinimu, norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, vien specialisto išvados nepakanka. Nustačius būtinąjį šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymį – padarinius, t. y. sveikatai padarytą žalą, turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Tai reiškia, jog turi būti nustatyta, kad veiką darantis asmuo suvokia, jog tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, be to, kaltininkas nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padarinių, t. y. veikdamas asmuo sąmoningai nukreipia savo pastangas tam, kad atsirastų padarinių ar kiltų grėsmė jiems atsirasti.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad 2012 m. liepos 17 d. jis virtuvėje gaminosi valgyti. Žmona įėjusi į virtuvę, priėjusi iš nugaros spyrė jam į tarpukojį, keikdama jį puolė su stiklainiu. Kad jam nesuduotų, jis paėmęs ją už rankos, kurioje ji laikė stiklainį, išvedė iš virtuvės ir uždarė duris. Jokio smurto prieš ją nevartojo, juolab, žinodamas, kad ji tikrai tuo pasinaudos ir iškvies policijos pareigūnus. Tokioje situacijoje, kai sutuoktinė ne tik priėjusi iš nugaros spyrė jam į tarpukojį, bet ir toliau puolė ant jo, jis negalėjo tiesiog stovėti, kol jam suduos su stiklainiu ir toliau jį spardys, todėl nevartodamas jokio smurto, nenorėdamas jokių padarinių, išvedė ją iš virtuvės. Išvaryta iš virtuvės sutuoktinė toliau jį plūdo, todėl galbūt užkliuvusi už kilimo, galėjo nugriūti, gali būti netgi tyčia, norėdama susižaloti. Tai, kad S. Š. dar siautėjo, įrodo ir ta aplinkybė, kad koridoriuje ji sudaužė stiklainį. Tai, kad jokio smurto prieš S. Š. jis nevartojo, patvirtina ir liudytojo policijos pareigūno E. D. parodymai, iš kurių matyti, kad S. Š., atvykus policijos pareigūnams, apie tai, kad prieš ją buvo pavartotas fizinis smurtas, neužsiminė, policijos pareigūnai ant S. Š. jokių smurto žymių nematė. S. Š. neturėdama ką pasakyti, tačiau esant koridoriuje pačios sudaužyto stiklainio šukėms, policijos pareigūnams pasakė, kad jis metė į ją stiklainį, nors ji puolė jį virtuvėje. Teisiamajame posėdyje S. Š. parodė, kad jis jai sudavė kumščiu ir ji nuo smūgio nugriuvo ant žemės, čiuoždama susitrenkė. Teismas konstatavo, kad jis, veikdamas netiesiogine tyčia, stipriai pastūmė S. Š., dėl to ji atsitrenkė į valgomojo baldus, nors apie tai, kad jis ją pastūmė, neparodė net pati S. Š. Nuteistojo teigimu, jei jis būtų S. Š. sudavęs kumščiu, kaip ji tvirtina, tuomet ji būtų nugriuvusi virtuvėje. Jeigu jis būtų pavartojęs prieš ją smurtą, ji policijos pareigūnams apie tai tikrai būtų pasakiusi. Apeliantas pastebi, kad S. Š. į medikus kreipėsi tik kitą dieną, į ekspertus iš karto nesikreipė. Aplinkybę, kad S. Š. atvykusiems policijos pareigūnams iš karto nepasakė to, kad ji buvo nugriuvusi ar jai buvo suduotas smūgis, leidžia pagrįstai manyti, kad ji dar nebuvo sugalvojusi versijos apie tariamą smurtą. Teigia, kad specialisto išvadoje iš medicininių dokumentų nurodyti S. Š. sužalojimai nepatvirtina aplinkybės, kad šie sužalojimai galėjo atsirasti dėl jo kaltės. S. Š. pati neneigė, kad buvo nugriuvusi ant žemės, tačiau melagingai parodė, jog nugriuvo, kai jis jai sudavė smūgį į petį. Be to, S. Š. nurodytas suduotas smūgis į kairįjį petį neužfiksuotas ir medicininiuose dokumentuose, o vėliau ir specialisto išvadoje. Nors akivaizdu, kad smūgis į petį, jei nuo šio smūgio galėjo ji nugriūti ant žemės, turėjo būti labai stiprus. S. Š. tvirtino, kad gydėsi, dėl to turėjo išlaidų, tačiau jokių įrodymų apie tai nepateikė.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad S. Š. visus konfliktus kelia dėl turto, nes turtas nuosavybės teise priklauso jam. S. Š. nurodyta konflikto priežastis, kad neva jis supyko dėl mokesčių knygelėje užbrauktos jo pavardės ir įrašytos jos ir kad dėl to jai trenkė, yra visiškai nelogiška. S. Š. nuolat išgalvoja įvairiausių situacijų. S. Š. parodymai, kad ji norėjo, jog mokesčių knygelėje būtų jos pavardė, nepaneigia aplinkybės, kad visus konfliktus kelia ji dėl turto, siekia jį apkaltinti nebūtais dalykais, kad skyrybų ir turto dalybų atveju tai galėtų panaudoti prieš jį.
Apelianto įsitikinimu, paėmimas už rankos ir išvedimas iš virtuvės dėl to, kad S. Š. agresyviai elgėsi, tiesioginės ar netiesioginės tyčios padaryti jai kokius nors sužalojimus ar sukelti jai fizinį smurtą nepatvirtina, todėl mano, kad pagal BK 140 straipsnio 1 dalį jis turi būti išteisintas, nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymių.
Teismo posėdyje nuteistasis J. P. Š. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Nukentėjusiosios S. Š. atstovas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendis, kuriuo J. P. Š. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 1 punktas).
Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, ir padarė neteisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą. Tokiu būdu ignoravo faktines bylos aplinkybes ir taip atsietai bei nepagrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai iš esmės padarė įtaką teismo išvadai dėl J. P. Š. kaltės klausimo.
Pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį J. P. Š., jo kaltę iš esmės grindė vien nukentėjusiosios S. Š. parodymais bei specialisto išvada. Teismas konstatavo, jog nors J. P. Š. savo kaltės nepripažino, jog pirma jam spyrė žmona, o jis ją tik stumtelėjo iš virtuvės gindamasis, o žmona galėjo nugriūti užkliuvusi už kilimo, tačiau šiuos jo parodymus paneigia nukentėjusiosios parodymai, kad dėl stipraus J. P. Š. smūgio nukentėjusioji griūdama susitrenkė, bei specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad 2012 m. spalio 17 d. pirmoje paros pusėje nukentėjusioji S. Š. patyrė ne mažiau kaip 3 traumas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apylinkės teismo pozicija.
Analizuojant nukentėjusiosios S. Š. parodymus matyti, kad priešingai nuteistojo J. P. Š. parodymams, nukentėjusiosios parodymai nuo pat proceso pradžios buvo ne tik nenuoseklūs, tačiau ir prieštaringi, pateiktos įvykio versijos keitėsi net ne kelis kartus. Nukentėjusioji S. Š. 2012 m. spalio 17 d. pareiškime nurodė, kad kilus konfliktui su vyru dėl mokėjimų už komunalinius mokesčius, pastarasis ją išvadino necenzūriniais žodžiais, pripuolė prie jos ir stipriai pastūmė ją, dėl to ji nugriuvo, jos rankose buvę stiklainiai sudužo, o ji griūdama susitrenkė į kėdę galvą, šoną ir šlaunį (t. 1, b. l. 4). 2012 m. spalio 30 d. apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji jau nurodė visai kitas įvykio aplinkybes. Ji parodė, kad kilus konfliktui su vyru dėl komunalinių mokesčių sumokėjimo, J. P. Š. pripuolė prie jos ir trenkė kumščiu vieną kartą į kairįjį petį. Nuo smūgio ji nugriuvo iš virtuvės į valgomąjį po stalu. Nugriuvusi susitrenkė galvą, kairįjį šlaunikaulį, abiejų rankų alkūnes. Iš baimės, kad jis pradės mušti ją, kol jis stovėjo už durų, ji skambino policijai (t. 1, b. l. 5–6). 2013 m. kovo 21 d. papildomai apklausta S. Š. vėl pakeitė parodymus ir jau tvirtino, kad J. P. Š. jai trenkė vieną kartą kumščiu į kairįjį petį. Nuo smūgio ji nukrito iš virtuvės į valgomąjį, griūdama aukštielnika su galva atsitrenkė į stalo, esančio valgomajame, koją. Taip pat susimušė kairiąją alkūnę, kairiosios pusės šlaunį atsitrenkdama į grindis (t. 1, b. l. 19–20). 2013 m. kovo 28 d. nukentėjusioji parodė, kad J. P. Š. sudavė į kairįjį petį, ji griuvo aukštielnika, tačiau griūdama susitrenkė ir dešinįjį petį bei kairės rankos alkūnę, kairiosios kojos šlaunį. Ar galvą susitrenkė į valgomojo stalo ar kėdės koją, konkrečiai pasakyti negali. Nuo smūgio griūdama atsidūrė po stalu. Iš pradžių nurodė, kad atsitrenkė į kėdės koją, tačiau vėliau pagal skausmą suprato, jog greičiausiai atsitrenkė į stalo koją, bet kur tiksliai, nežino (t. 1, b. l. 21–22).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad J. P. Š. jai trenkė kumščiu, ji nugriuvo ir bečiuoždama susimušė. Griūdama čiuožtelėjo pro kėdę, trenkdamasi į stalo koją su galva. Ant žemės gulėjo apie dvi minutes. Atsikėlusi pasakė, kad kvies policiją. Būdama šoko būsenos įbėgo į kambarį, laikydama viena ranka duris, skambino policijai (t. 1, b. l. 96–97).
Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas E. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. spalio 17 d. nuvykus pagal iškvietimą, juos pasitiko S. Š., kuri teigė, jog jos vyras metė į ją stiklainį. Užėjus į namus, koridoriuje mėtėsi stiklų šukės. Išoriškai ant nukentėjusiosios sumušimų nesimatė, ji dėl pavartoto fizinio smurto nesiskundė (t. 1, b. l. 43–44).
Taigi akivaizdu, jog nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo prieštaringi, ji vis keisdavo savo parodymus dėl esminių bylos aplinkybių ir nuolat kėlė naujas įvykio versijas apie jos patirtus sužalojimus.
Pirmosios instancijos teismas vertindamas nukentėjusiosios parodymus ne tik neatsižvelgė į jų nenuoseklumą, prieštaringumą, tačiau visiškai neatsižvelgė ir į tai, kad tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo yra priešiški santykiai, nukentėjusioji turi jam pretenzijų dėl turto, jo naudojimosi. Bylos medžiaga patvirtina, kad tiek nukentėjusioji, tiek nuteistasis ne kartą kreipėsi į policijos pareigūnus dėl nuolat tarp jų vykstančių konfliktų, kurie dažniausiai kyla dėl turtinių santykių (t. 2, b. l. 137, 138, 160). Bylos medžiaga liudija, kad santykiai tarp jų yra įtempti bei priešiški, todėl akivaizdu, jog nukentėjusioji turėjo motyvą ir tikslą konfliktuoti su nuteistuoju. Atsižvelgiant į tai, šioje situacijoje negalima besąlygiškai remtis nukentėjusiosios parodymais, juolab, kad jų nepatvirtina ir kita bylos medžiaga.
Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, J. P. Š. kaltę grindė ir specialisto išvada, kurioje konstatuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai. Pastebėtina, jog nors nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad nuteistasis jai kumščiu trenkė į kairįjį patį, tačiau specialisto išvadoje šis sužalojimas nėra užfiksuotas. Specialisto išvadoje konstatuota priešingai, kad nustatytas dešinio peties sąnario sumušimas (t. 1, b. l. 28). Ir nors specialisto išvadoje Nr. G 2319/12 (03) nukentėjusiajai konstatuoti padaryti sužalojimai, tačiau, kaip matyti, specialistas tyrimą atliko ir sužalojimus konstatavo remdamasis tik tyrimui pateiktų S. Š. medicininių dokumentų duomenimis. Taigi iš šios specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nustatytas pagal ligos istorijoje užfiksuotus duomenis. Vadinasi, specialistas išvadas padarė ne tiesiogiai ištyręs nukentėjusiąją, bet remdamasis medicinos įstaigoje darytais ir dokumentuose užfiksuotais rezultatais. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad specialisto išvados tiriamojoje dalyje yra užfiksuota, kad S. Š. pasišalino nesulaukusi tyrimų ir rekomendacijų (t. 1, b. l. 28). Šios aplinkybės, įvertinant ir nukentėjusios parodymų neatitikimą objektyviai nustatytiems medicininiams duomenims, dar kartą patvirtina abejones dėl nukentėjusiosios parodymų objektyvumo, ir todėl jais vadovautis kaip nuteistojo kaltę patvirtinančiais įrodymais pakankamo pagrindo nėra.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiosios iškeltas kaltinimas dėl nuteistojo smurtavimo prieš ją yra grindžiamas abejotinais įrodymais, t. y. nukentėjusiosios parodymais, kurie dėl įvykio aplinkybių nebuvo nuoseklūs ir nors specialisto išvadoje Nr. G 2319/12 (03) yra konstatuoti tam tikri sužalojimai, tačiau bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, jog šis sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai buvo padarytas būtent J. P. Š. veiksmais. Apylinkės teismas, besąlygiškai vertinęs nukentėjusiosios S. Š. parodymus ir specialisto išvadą kaip patikimus įrodymų šaltinius, neįvertino kitų aplinkybių, kurios leidžia abejoti tokių įrodymų patikimumu.
Būtina pažymėti ir tai, kad nors J. P. Š. buvo kaltinamas tuo, jog savo žmonai S. Š. sudavė kumščiu vieną kartą į kairįjį petį, nuo to ji griūdama galva atsitrenkė į valgomajame esančius baldus bei susitrenkė dešinį petį, kairės kojos šlaunį bei ranką, tačiau nuosprendyje teismas palikdamas nepakeistą kaltinimą, konstatavo, jog P. Š. kaltė vertinama kaip netiesioginė tyčia, kadangi J. P. Š. stipriai pastumdamas S. Š. nenorėjo jos sužaloti. Tokios teismo išvados ne tik prieštarauja kaltinimui, tačiau ir pačios nukentėjusiosios parodymams, kadangi ji teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad J. P. Š. jai trenkė kumščiu į petį.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir byloje nesant kitų įrodymų, kurie leistų pašalinti iškilusias abejones dėl smurto panaudojimo aplinkybių, bei vadovaujantis suformuota teismų praktika, jog visos abejonės, kurių neįmanoma pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai, nėra pagrindo išvadai, jog nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus tyčiniais veiksmais padarė J. P. Š. Vien specialisto išvada, kurioje užfiksuoti nukentėjusiosios S. Š. sužalojimai, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog sužalojimus padarė J. P. Š.
Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija mano, kad J. P. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bylos faktiniais duomenimis neįrodyta.
Vadovaudamasis BPK 115 str. 3 d. 2 p., teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, gali civilinį ieškinį atmesti, jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Šiuo atveju nukentėjusiosios civilinis ieškinys ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys atmestini.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
J. P. Š. išteisinti neįrodžius, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
J. P. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Nukentėjusiosios S. Š. ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinius ieškinius atmesti.