- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-22
- Bylos Nr.
- 1-808-581/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00542-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Civilinis ieškovas
- V. P.
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Daiva Gadliauskienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) odontologo padėjėja, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi ten pat, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. 2012 m. birželio 20 d. apie 07.30 val., viešoje vietoje įžūliu elgesiu, susijusiu su fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: Panevėžyje, Dariaus ir Girėno gatvėje prie namo Nr. 6, išrovė plaukų kuokštą V. P. iš galvos, ją pastūmė, sudavė kumščiu bei spyrė V. P. ne mažiau kaip septynis kartus į įvairias kūno vietas, nagais apdraskė veidą ir tokiu savo elgesiu padarė V. P. poodines kraujosruvas nugaroje, dešiniame žaste, kairiame dilbyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus viršutinėje lūpoje, dešinės pažandės srityje, išrovė plaukus viršugalvio ir pakaušio srityse ir tuo nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Kaltinamoji A. S. dėl jai pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną ir laiku ėjo į darbą ir pamatė šeimos automobilyje vairuotojo vietoje sėdintį savo vyrą Z. S., kuris kalbėjosi su šalia stovėjusia A. P.. Automobilio durelės buvo pravertos ir nukentėjusioji vieną koją buvo uždėjusi ant mašinos atbrailos ir kažkaip pasilenkusi link vyro. Buvo kažkoks apsikabinimas. Apėmė pavydas, todėl priėjusi paklausė nukentėjusiosios, kas ji tokia. A. P. atsakė, kad tai ne jos (A. S.) reikalas ir pasiuntė tolyn. Tuo metu labiausiai pyko ant savo vyro, nes kai pamatė nukentėjusiosios užkeltas kojas, pagalvojo, kad tai Z. S. meilužė. Apsižodžiavo su nukentėjusiąja. Vyrui reikėjo į budėjimą, todėl jis išvažiavo. Nematė vyro, kuris atsisėdo į Z. S. automobilį mašiną. Abi su V. P. liko dviese. Prie turgelio buvo ir daugiau žmonių. Dėl sukilusių emocijų galėjo netyčia pastumti A. P.. Taip pat pripažįsta, kad buvo įsikibusi nukentėjusiajai į plaukus, tačiau nejuto, kad būtų išrovusi plaukus. Taip pat nukentėjusiajai jokių smūgių nesudavė ir nespardė jos. Kadangi skubėjo į darbą, nuėjo link autobuso. Nepripažįsta, kad nagais apdraskė nukentėjusiajai veidą, kadangi dirbdama savo darbą nagų auginti negali. Nežino, kaip galėjo atsirasti tiek sužalojimų pas V. P.. Galbūt A. P. buvo sumušta namuose. Kalbėjo su vyru apie tą įvykį. Z. S. pasakė, kad tai jo buvusi kirpėja ir kad ji siūlė už 10 Lt apsikirpti. Atsiprašo nukentėjusiosios.
Nukentėjusioji V. P. parodė, kad 2012-06-20 apie 7.30 val. prie „Žaros“ turgelio pamatė stovinčią pilkos spalvos automobilį, iš kurio išlipęs matytas vyras priėjo prie jos (V. P.) ir pasisveikino. Pradėjo bendrauti. Anksčiau yra dirbusi kirpėja, todėl Z. S. prisiminė kaip buvusį klientą. Pasisiūlė jį apkirpti namuose. Apsikeitė telefonų numeriais. Z. S. kažko laukė, sakė, kad važiuoja į darbą. Pro šalį ėjo žmogus ir Z. S. liepė jam greičiau sėsti į automobilį, nes nebuvo laiko. Atsisveikinant, Z. S. mašinos durelės dar buvo atidarytos. Stovint jai iš už nugaros atėjusi kaltinamoji A. S. griebė už jos (V. P.) plaukų segtuko ir išvadino įžeidžiančiais žodžiais. Stengdamasi, kad kaltinamoji nesužalotų, dengėsi galvą. Z. S. paminėjo kaltinamosios vardą ir kaltinamajai liepė nustoti taip elgtis. Į turgelį pradėjo rinktis žmonės ir ėmė drausminti kaltinamąją. Kaltinamoji A. S. prakirto lūpą, iš ausies išplėšė auskarą. Tą rytą buvo tik su vienu auskaru. Jeigu būtų buvusi su abiem auskarais, tai kaltinamoji tikriausia būtų nuplėšusi ausis, nes buvo įniršusi. Kaltinamoji rankomis sudavė 7-8 smūgius į įvairias kūno vietas: sugriebė už kuodo, paskui sakydama keiksmažodžius, trenkė jos (V. P.) galvą į automobilį ir vis kartojo tą veiksmą. Kaltinamoji išrovė plaukus viršugalvio srityje ir pakaušyje, kita ranka perskėlė lūpą (1 smūgis buvo ranka ar kumščiu) ir spyrė į koją. Kai A. S. buvo sugriebusi už plaukų kuodo, Z. S. dar buvo neišvažiavęs, liepė baigti muštis, o kaltinamoji užrėmė mašinos duris, kad Z. S. neišliptų ir ją (V. P.) talžė į automobilį. Z. S. paprašė pasakyti kaltinamosios pavardę, o šis pasakė „S.“. Z. S. pasakė, kad nebeturi laiko ir su draugu išvažiavo. Būdama šoko būsenos, norėjo išsilaisvinti iš kaltinamosios, pasižiūrėti, kaip atrodo kaltinamoji, todėl apsisukusi delnu švelniai tekštelėjo A. S. į veido pusę, sakydama jai, kad bus blogai. Kaltinamoji susikeikė ir nuėjo link „Maximos“. Paprašius kviesti policiją, visi žmonės išsiskirstė. Tada pasiėmusi plaukų segtuką, auskarą be užsegimo, grįžo namo ir pati išsikvietė policiją. Policija susijungė su greitąja, atvažiavo greitoji. Pasiėmusi plaukų sruogą, segtuką buvo nuvežta į ligoninę. Ligoninėje buvo nustatyti sužalojimai: dešiniajame šonkaulyje buvo mėlynė, kairėje kojoje buvo mėlynė, praskelta kairėje pusėje viršutinė lūpa, viršugalvio srityje nebuvo plaukų ir toje vietoje, kur buvo segtukas, taip pat nebuvo plaukų, ant kaklo buvo nubrozdinimas bei mėlynės ant rankų. Pareigūnams iš karto pasakojo, kaip atrodė ją sumušusi moteris. Po to, buvo su pareigūnais nuvyko į įvykio vietą, kur ji parodė, kaip viskas įvyko, o pareigūnai nufotografavo ir nurodė nuvykti pas teismo medicinos ekspertus. Nukentėjusioji parodė, kad ji kitą dieną nuvyko pas teismo medicinos ekspertus. Įvykio dieną paskambinęs Z. S. prašė atsiimti pareiškimą, o atsisakius taip padaryti, pradėjo grasinti. Kaltinamosios buvo užpulta be jokios priežasties. Prašo atlyginti neturtinę žalą, nes buvo sužalota sveikata, patyrė labai daug išgyvenimų.
Liudytojas Z. S. parodė, kad įvykio dieną prie Žaros turgelio mašinų stovėjimo aikštelėje sėdėjo savo automobilyje. Pro šalį eidama V. P. pasisveikino, priėjo prie mašinos ir paprašė išlipti. Išlipus, nukentėjusioji apkabino. Tokį V. P. elgesį suprato kaip pasisveikinimą. Po pasisveikinimo vėl atsisėdo į mašiną. V. P. į automobilį atsisėdusi tikrai nebuvo, o ar buvo įkėlusi koją įkėlusi, nežino. Pradėjo kalbėtis. Nukentėjusioji pasisiūlė nukirpti pigiau. Pasikeitė telefonų numeriais. Po pokalbio ir pasikeitimo telefonais, vėl išlipo iš mašinos ir atsisveikinant su nukentėjusiąja, apsiglėbesčiavus, tai pamačiusi priėjo žmona A. S., kuri laukė autobuso stotelėje, bei paklausė, ką čia veikia. Nukentėjusioji atsakė, kad tai ne jos (A. S.) reikalas. Nukentėjusiajai jis pasakė žmonos pavardę. Moterys pradėjo aiškintis, o pats tuo metu žiūrėjo ir klausėsi. Abi garsiai rėkavo. Suprato, kad žmona supyko, kai pamatė besiglėbesčiuojantį su nukentėjusiąja, todėl ir įvyko žodinis konfliktas. Jei būtų įvykę kokie nors tampymaisi, tai kaip vyras, būtų išlipęs ir jas išskyręs. Nukentėjusiajai ir kaltinamajai besikalbant, atėjo pažįstamas, įsėdo į mašiną ir abu nuvažiavo, todėl jokių muštynių nematė. To žmogaus, kuris įsėdo į automobilį, negalėjo surasti, nes jis telefonu neatsiliepė, o kur gyvena, nežino. Minėtas asmuo yra tik pažįstamas, jo vardas Vytautas, pavardės nežino. Iš vakaro buvo susitarę su Vytautu susitikti, nes jis turėjo padėti įkelti vibro plokštę į mašiną garaže. Įvykio vietoje A. S. nepaaiškino, kas tokia yra V. P., nes moterys tokioje situacijoje neklauso. Vakare, parėjęs namo, žmonai paaiškino, kad pas V. P. anksčiau kirpdavosi „Žaroje“. Nukentėjusioji įvykio dieną paskambino ir paklausė, kodėl jos negynė. Atsakė, kad nei jos, nei žmonos negynė, nes nematė reikalo.
Liudytoja J. M. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausė Z. S., kuris buvo įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Apklausa buvo eilinė: ką liudytojas pasakojo, tą ji užrašė. Pats liudytojas sakė, kad įvykio vietoje laukė bendradarbio. Apklausoje Z. S. prašė nurodyti bendradarbio duomenis, bet liudytojas atsisakė, motyvuodamas tuo, kad bendradarbis nenori būti veliamas į įvykį. Po apklausos perskaičius parodymus, liudytojas protokolą pasirašė.
Iš 2012-06-20 protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji V. P. pranešė apie tai, jog 2012-06-20 apie 07.30 val. Panevėžyje, Dariaus ir Girėno gatvėje prie „Žaros“ turgelio, buvo sumušta bei iškoliota necenzūriniais žodžiais Z. S. žmonos. Minėta moteris išpešė kuokštą plaukų, sulaužė plaukuose buvusią segę, apdraskė veidą, mušė kumščiais į galvos sritį (b.l. 2-3).
Iš 2012-06-20 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra vakarinėje Panevėžio miesto dalyje, prieš pastatą, esantį adresu Dariaus ir Girėno g. 6 (b.l. 4-8).
Iš 2012-08-28 akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu A. S. parodė, jog 2012-06-20 apie 07.30 val. pamačiusi prie savo vyro Z. S., sėdinčio automobilyje, priėjusią moterį, t.y. nukentėjusiąją, labai supyko, nes pasirodė, kad ši moteris ketina bučiuoti vyrą, todėl pribėgusi galėjo sugriebti nukentėjusiąją už plaukų, tačiau jos nemušė. V. P. patvirtino, kad jai bendraujant su Z. S., pajuto, kaip iš nugaros pribėgusi moteris pradėjo tempti už plaukų, išvadino įžeidžiančiais bei necenzūriniais žodžiais bei sudavė maždaug 7 smūgius į įvairias kūno vietas (b.l. 20-22).
Iš 2012-08-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus teismo medicinos išvados Nr. G808/12(05) matyti, kad dėl nustatytų sužalojimų V. P. sveikata sutrikdyta nežymiai. Jai nustatyta poodinės kraujosruvos nugaroje, dešiniame žaste, kairiame dilbyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai viršutinėje lūpoje ir dešinės pažandės srityje, išrauti plaukai viršugalvio ir pakaušio srityse. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai susiformavo nuo ne mažiau kaip septynių poveikių kietais bukais ir bukabriauniais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku smūgiuojant kumščiais, apdraskant nagais ar panašiai, plaukai išrauti juos stipriai pešant. Galimybė, kad V. P. susižalojo pati atmestina – tam prieštarauja sužalojimo pobūdis ir lokalizacija (b.l. 26).
Iš 2012-06-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. P. parodžius keturių moterų nuotraukas, ji atpažino nuotrauką Nr. 2 (A. S. nuotrauka), bei nurodė, kad šią moterį atpažįsta kaip tą, kuri 2012-06-20, apie 7.30 val., ją sumušė prie prekybos centro „Žara“ (b.l. 32-35).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, sugretinęs juos tarpusavyje, konstatuoja:
Nukentėjusiosios V. P. ir iš dalies pačios kaltinamosios A. S. parodymai patvirtina, jog viešoje vietoje prieš nukentėjusiąją V. P., ignoruojant žmonių tarpusavio bendravimo taisykles buvo pavartotas fizinis smurtas. Teisiamojo posėdžio metu, po pertraukos kaltinamoji A. S. iš esmės prisipažino prieš nukentėjusiąją vartojusi fizinį smurtą – prisipažino, kad stūmė nukentėjusiąją ir buvo įsikibusį nukentėjusiajai į plaukus, tačiau neigė sudavusi nukentėjusiajai smūgius (b.l. 124), bet surinktų įrodymų visuma paneigia šiuos kaltinamosios A. S. parodymus. Kad kaltinamoji A. S. ne tik buvo įsikibusi nukentėjusiajai į plaukus bei išrovė kuokštą plaukų, nukentėjusiąją pastūmė, bet kad dar ir sudavė kumščiu bei spyrė V. P. ne mažiau kaip septynis kartus į įvairias kūno vietas, nagais apdraskė veidą, matyti iš nuoseklių nukentėjusiosios V. P. parodymų, o būtent: nukentėjusioji V. P. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad iš už nugaros atėjusi A. S. griebė už plaukų segtuko ir išvadino įžeidžiančiais žodžiais. Kaltinamoji rankomis sudavė 7-8 smūgius į įvairias kūno vietas: sugriebė už kuodo, trenkė galvą į mašiną ir vis kartojo tą veiksmą. Buvo išrauti plaukai viršugalvio srityje ir pakaušyje, toje vietoje, kur buvo segtukai, kita ranka perskėlė lūpą (1 smūgis buvo ranka, ar kumščiu) ir spyrė į koją, iš ausies išplėšė auskarą. Jeigu būtų buvusi su abiem auskarais, tai kaltinamoji būtų nuplėšusi ausis, nes buvo įniršusi (b.l. 109-110); ikiteisminio tyrimo metu 2012-06-20 apklausoje nukentėjusioji V. P. parodė, kad besišnekučiuojant su Z. S. pribėgusi nepažįstama moteris sugriebė už plaukų, išpešė kuokštą jų, sulaužė plaukuose buvusią sagę. Tada ėmė kolioti necenzūriniais žodžiais, o po to sugriebusi už rankų nustūmė ant Z. S. automobilio kapoto. Į kapotą pastumta trenkėsi kairiuoju šonu ir jį susimušė. Kaltinamoji nagais apdraskė veidą, mušė kumščiais į galvos sritį, suduodama apie 7 smūgius (b.l. 13-14). 2012-06-28 ir 2012-08-28 apklausų metu nukentėjusioji V. P. patvirtino ankstesnėje apklausoje duotus parodymus (b.l. 15-16, 17-18); 2012-08-28 vykusios akistatos metu su kaltinamąja A. S. V. P. patvirtino, kad jai bendraujant su Z. S., pajuto, kaip iš nugaros pribėgusi moteris pradėjo tempti už plaukų, išvadino įžeidžiančiais bei necenzūriniais žodžiais bei sudavė maždaug 7 smūgius į įvairias kūno vietas (b.l. 20-22). Netikėti nukentėjusiosios V. P. parodymais nėra jokio objektyvaus pagrindo, kadangi nukentėjusiosios parodymus atitinka rašytiniai įrodymai – specialisto išvada apie prieš nukentėjusiąją pavartotą smurtą - išvadoje Nr. G808/12(05) aiškiai nurodyta, kad galimybė, jog V. P. susižalojo pati atmestina – tam prieštarauja sužalojimo pobūdis ir lokalizacija, poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai susiformavo nuo ne mažiau kaip septynių poveikių kietais bukais ir bukabriauniais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku smūgiuojant kumščiais, apdraskant nagais ar panašiai, plaukai išrauti juos stipriai pešant (b.l. 26). Kaltinamosios A. S. parodymus teismas vertina siekimu sušvelninti savo padėtį ir vertina kaip pasirinktą gynybos būdą, nes kaltinamosios parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos įrodymai. Kad kaltinamoji A. S. įvykdė nusikaltimą, matyti iš nukentėjusiosios V. P., liudytojos J. M. parodymų, specialisto išvados, VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ dokumentų bei iš ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų. Esminių prieštaravimų tarp nukentėjusiosios ir paminėtų įrodymų byloje nėra, todėl teismas šiais įrodymų šaltiniais remiasi, priimdamas sprendimą šioje byloje, ir vertindamas kiekvieną įrodymų šaltinį bei analizuodamas jų visumą daro išvadą, kad visuma ištirtų įrodymų patvirtina A. S. kaltę. Liudytojas Z. S. patvirtino, kad jam stovint su nukentėjusiąja V. P. ir priėjus supykusiai kaltinamajai A. S., tarp moterų kilo žodinis konfliktas. Moterys pradėjo aiškintis, abi garsiai rėkavo. Nukentėjusiajai ir kaltinamajai besikalbant, atėjo jo pažįstamas, įsėdo į mašiną ir abu nuvažiavo, todėl jokių muštynių nematė (b.l. 111-114), tokie liudytojo Z. S. parodymai iš esmės patvirtina įvykusio konflikto tarp kaltinamosios liudytojo sutuoktinės ir nukentėjusios pradžią, tačiau liudytojo Z. S. parodymai, jog jokių muštynių jis nematė, nes su bendradarbiu nuvažiavo iš įvykio vietos, teismo vertinami siekimu padėti kaltinamajai A. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Darydamas tokią išvadą teismas atkreipia dėmesį į tai, jog liudytojo Z. S. parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaravo kitiems įrodymams.
Nusikaltimą A. S. įvykdė viešoje vietoje – Panevėžyje, Dariaus ir Girėno gatvėje prie namo Nr. 6. Nors konfliktas tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios įvyko dėl to, kad A. S. pamatė savo vyrą bendraujant su nukentėjusiąja V. P., tačiau ši dingstis, atsižvelgiant į kaltinamosios veiksmus, negali būti pripažinta asmeninėmis paskatomis, kadangi šiuo atveju buvo pažeista viešoji tvarka, o nukentėjusiosios V. P. sveikata – tik papildomas šio nusikaltimo objektas. Darydamas tokią išvadą, teismas remiasi ne tik nukentėjusiosios, bet ir pačios kaltinamosios parodymais, kad konfliktas įvyko ryte, aplink buvo žmonių, o įvykio vieta – netoli miesto turgelio. Taip pat nustatyta, kad kaltinamoji A. S. viešoje vietoje nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. P. sveikatą.
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra vienas iš nusikaltimų viešajai tvarkai, t.y. šia veika yra pažeidžiamos teisės normų saugomi visuomenės teisiniai gėriai šioje srityje – pagarba aplinkiniams ar aplinkai, visuomenės rimtis ar tvarka. Nuosavybė, sveikata, garbė, orumas ir kt. yra laikomi šios nusikalstamos veikos fakultatyviniais objektais. Kaltinamosios A. S. padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi ji, viešoje vietoje demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu nukentėjusiosios V. P. atžvilgiu, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Nukentėjusioji V. P. baudžiamojoje byloje buvo pareiškusi 83,51 Lt turtinės žalos civilinį ieškinį (b.l. 100-102) dėl sulaužytos naujos 10 Lt vertės plaukų segės, 50 Lt vertės sugadinto auskaro bei 23,51 Lt vertės vaistų, kuriuos paskyrė gydytojas, pirkimo bei pateikė vaistų pirkimo kvitą ir receptą (b.l. 102). Iš byloje esančio 2012-11-13 pareiškimo (b.l. 120) matyti, kad kaltinamoji A. S. nukentėjusiajai V. P. visiškai atlygino padarytą turtinę žalą, todėl procesas dėl nukentėjusiosios 83,51 Lt dydžio turtinės žalos civilinio ieškinio nutraukiamas.
Nukentėjusioji V. P. baudžiamojoje byloje taip pat pareiškė 5000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b.l. 100-101), kurį teisiamojo posėdžio metu sumažino iki 4083 Lt, atsižvelgdama į tai, kad kaltinamoji dalį žalos, t.y. 917 Lt, atlygino (b.l. 120). Neturtinės žalos civilinį ieškinį nukentėjusioji motyvavo tuo, kad dėl įvykio patyrė didelį stresą, susijaudinimą, baimę, išgąstį ir fizinį skausmą.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamosios A. S. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala – ji patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, išgyvenimus, susijusius su būsimomis pasekmėmis, t.y. kaip sužalojimas paveiks jo sveikatą ateityje – ir neturtinė žala turi būti atlyginta. Atsižvelgiama į kaltinamosios A. S. kaltę – padaryta tyčinė nusikalstama veika; į kaltinamosios ir nukentėjusiosios materialines bei šeimynines padėtis – kaltinamoji dirba, yra ištekėjusi, nukentėjusioji nurodė, kad yra neįgali, nedirba, gyvena iš gaunamos neįgalumo pensijos; į nusikaltimu padarytos turtinės žalos, t.y. 83,51 Lt, dydį; į nusikalstamos veikos pasekmes ir dėl to nukentėjusios patirtus išgyvenimus – nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusioji nurodė, kad naudojo tepalą nuo kraujosruvų, vaistus nuo skausmo ir į gydytojus dėl sužalojimų papildomai nesikreipė, plaukai ataugo po dviejų su puse mėnesių, tačiau dėl įvykio labai išgyveno ir todėl gėrė dvigubą dozę raminančių vaistų bei teikė teismui medicininį pažymėjimą Nr. 3972 (b.l. 119). Nors iš pateikto 2012-10-05 medicininio pažymėjimo Nr. 3972 padaryti išvadą, kad nukentėjusiajai buvo padidinta vaistų dozė dėl įvykio, negalima, nes pažymėjimas yra surašytas spalio mėnesį, t.y. nuo įvykio praėjus keliems mėnesiams, kai tuo tarpu, pati nukentėjusioji teisme parodė, kad papildomai po įvykio du su puse mėnesio gėrė raminamuosius vaistus, be to, aplinkybė apie ligos paūmėjimą pažymėjime nenurodyta (b.l. 110), tačiau akivaizdu, kad nukentėjusiajai V. P. buvo padaryta neturtinė žala. Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, pripažįsta, jog nukentėjusiosios V. P. neturtinės žalos civilinis ieškinys mažintinas ir pripažintina, kad nukentėjusios V. P. civilinis ieškinys yra pagrįstas 1500 litų sumai, nes tokio dydžio civilinio ieškinio patenkinimas yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinis ieškinys priteistinas iš kaltinamosios A. S. nukentėjusiajai V. P.. Mažindamas civilinį ieškinį, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog nukentėjusioji, motyvuodama patirtą neturtinę žalą nurodė ir kaltinamosios sutuoktinio atliktus veiksmus po įvykio – A. S. sutuoktinis 2012-06-27 11.51 val. paskambino ir grasino, dėl nuolatinės įtampos ir patirto dvasinio sukrėtimo ją ėmė kamuoti nemiga (b.l. 101), nors civilinis ieškinys baudžiamojo byloje gali būti reiškiamas tik už kaltinamojo padarytas veikas (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Taip pat teismas mažindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, o būtent: nukentėjusioji nurodė, kad ji su kaltinamosios sutuoktiniu bendravo, jis nukentėjusiąją apsuko (b.l. 109), o liudytojas Z. S. parodė, kad jis su nukentėjusiąja buvo apsikabinę, glėbesčiavosi (b.l. 112), todėl nusikaltimo padarymo situacija rodo, kad iš dalies ir pačios nukentėjusios veiksmai sukūrė tokią situaciją, kurios metu kaltinamoji A. S. elgėsi neadekvačiai ir kaip aukščiau paminėta nusikalstamai.
Iš byloje esančio 2012-11-13 pareiškimo (b.l. 120) matyti, kad kaltinamoji A. S. nukentėjusiajai V. P. dalį padarytos neturtinės žalos, t.y. 917 Lt, atlygino, todėl iš kaltinamosios nukentėjusiajai priteistina 583 Lt. Likusioje dalyje nukentėjusiosios V. P. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atmestinas.
Civilinis ieškovas – Valstybinė ligonių kasa – baudžiamojoje byloje pareiškė 222,87 Lt turtinės žalos civilinį ieškinį (b.l. 42-47). Byloje nustatyta, kad kaltinamoji A. S. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios V. P. atžvilgiu ir tokiu būdu jai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirto sužalojimo V. P. buvo konsultuojama VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje. Iš byloje esančių asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės matyti, kad V. P. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kaina yra 222,87 Lt (b.l. 47). Remdamasis aptartais rašytiniais įrodymais, teismas daro išvadą, jog valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai ir priteistinas iš kaltinamosios A. S., kadangi žala padaryta kaltinamosios neteisėtais veiksmais.
Kaltinamosios A. S. atsakomybę lengvina tai, kad ji savo noru atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos. Kaltinamosios A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai A. S., atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį ir nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji A. S. neteista (b.l. 59), administracine tvarka nebausta (b.l. 60), dirba (b.l. 61), pagal gyvenamąją vietą jos atžvilgiu nusiskundimų negauta, charakterizuojama teigiamai (b.l. 69), psichikos sveikatos centre neregistruota (b.l. 66). Teismas atsižvelgia į tai, kad yra viena kaltinamosios A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, A. S. nusikalto pirmą kartą, nors nukentėjusioji V. P. kaltinamajai neatleido, tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji atsiprašė nukentėjusios (b.l. 123-124), bei daro išvadą, jog kaltinamajai A. S. už nesunkų nusikaltimą, vadovaujantis BK 55 straipsniu, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, nes paskyrus šią bausmės rūšį bus pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus bausmės skyrimo motyvus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 ir 105 straipsniais, iš kaltinamosios A. S. išieškotina 10 Lt proceso išlaidų (teismo šaukimai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 303 straipsniu, 308 straipsniu,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti ją laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams.
Procesą dėl nukentėjusiosios V. P. 83,51 Lt turtinės žalos civilinio ieškinio nutraukti.
Nukentėjusiosios V. P. 5000 Lt neturtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. S. V. P. 583 Lt. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Civilinio ieškovo – Valstybinės ligonių kasos – 222,87 Lt turtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. S. civiliniam ieškovui 222,87 Lt.
Išieškoti iš A. S. 10 (dešimt) Lt proceso išlaidas valstybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.