Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

A. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Piroteka“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, leido dirbti E. Š., nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties bei apie asmens įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais A. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010).

Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybės bei tinkamai ir išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus.

Iš Protokolo bei Tauragės AVPK pareigūnų tarnybinių pranešimų nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 21 d., atliekant patikrinimą prekybos vietoje, priklausančioje Bendrovei, rasta dirbanti E. Š., kuri pateikė K. Š. darbo sutartį ir nurodė, jog pavaduoja K. Š., kol pastarajai vyksta pamokos (b. l. 1, 2, 3, 4). Paaiškinime, teiktame Tauragės AVPK pareigūnams, E. Š. nurodė, kad K. Š. padeda prekiauti rytais, kadangi jai vyksta pamokos, atlyginimo už pagalbą negauna. E. Š. paaiškino, kad Bendrovės savininko nepažįsta ir nėra mačiusi (b. l. 5). Tą pačią dieną paaiškinimą teikusi K. Š. patvirtino, kad prašė savo draugės už ją paprekiauti, kol baigsis pamokos, tačiau nurodė mananti, kad Bendrovės direktorius turėjo žinoti, kad kažkas kitas prekiauja už K. Š., kadangi jam buvo žinoma, jog ji rytais eina į mokyklą (b. l. 6). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigė žinojęs, kad vietoj jo įdarbintos K. Š. dirba kitas asmuo, kadangi darbo sutartyje buvo nurodyta, kad K. Š. dirbs visą dieną iki 2010 m. gruodžio 31 d. (b. l. 7, 24-25).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu K. Š. nurodė tokias pačias faktines aplinkybes, kaip ir teikdama pirminius parodymus Tauragės AVPK pareigūnams, bei patikslino, kad Bendrovės direktoriui tiesiogiai apie ją pavaduojančią E. Š. užsiminusi nebuvo (b. l. 24-25). Liudytoja E. Š. pirmosios instancijos teismo posėdžio iš esmės rėmėsi identiškomis aplinkybėmis kaip ir 2010 m. gruodžio 21 d. patikrinimo metu (b. l. 24-25).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007).

Nagrinėjamu atveju Tauragės AVPK nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių A. B. kaltę. Tai, kad K. Š. nebuvo taikyta drausminė atsakomybė, nepagrindžia nelegalaus darbo fakto, kadangi byloje nenustatyta, jog darbdavys žinojo apie E. Š. darbą Bendrovės naudai. Priešingai, vadovaujantis nuosekliais liudytojų E. Š. ir K. Š. parodymais, darytina išvada, kad K. Š. savo iniciatyva paprašė draugės pavaduoti ją iš ryto pamokų metu, tinkamai neįvertinusi šio savo poelgio teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Bendrovės ir K. Š. darbo sutartyje nurodyta šešių dienų darbo savaitė, papildomos darbo sąlygos dėl ne viso darbo laiko aptartos nebuvo, o administracinio teisės pažeidimo metu K. Š. buvo 18 m. (b. l. 8). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. B. galėjo pagrįstai nežinoti, jog K. Š. lanko mokyklą bei negalės dirbti visą darbo dieną. Nekonstatavus, jog nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai įrodyti, teisėjų kolegija vadovaujasi principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) ir sprendžia, kad nėra pagrindo A. B. atžvilgiu taikyti administracinę atsakomybę.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.