Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovui G. M. dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą pripažinimo nepagrįstu ir neteisėtu, dėl skolos, netesybų ir delspinigių priteisimo, patirtos žalos (nuostolių) atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 460,82 Eur skolos, 46,31 Eur delspinigių, 260 Eur užstatą, 350 Eur turtinės žalos atlyginimo, 410 Eur negautų pajamų, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad šalys 2018-05-29 sudarė buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, kuria sutarta nuomos kainą už mėnesį 260 Eur, kuri turi būti mokama kiekvieno mėnesio 10 dieną, o pirma suma sumokama iki 2018-05-29, sutarties terminas nuo 2018-05-29 iki 2019-06-01, atsakovas įsipareigoja ieškovui sumokėti per 10 dienų 260 Eur užstatą ir turi mokėti kitus mokesčius. 2018 m. lapkričio mėnesio pradžioje atsakovas žodžiu pranešė apie sutarties nutraukimą prieš terminą, sužalojo nuomojama daiktą, nesumokėjo už komunalines paslaugas. Ieškovas naują nuomos sutartį sudarė 2018-12-03, praėjus mėnesiui po neteisėto sutarties nutraukimo.

Dėl neteisėto nuomos sutarties nutraukimo nurodė, kad pagal sutartį, teisėtai sutartį prieš terminą galima nutraukti apie tai raštu įspėjus prieš 30 dienų, tačiau atsakovas pažeidė sutartį apie sutarties nutraukimą pranešęs telefonu, dėl to turi atlyginti nuostolius kilusius dėl neteisėto sutarties nutraukimo.

Dėl skolos nurodo, kad atsakovas nesumokėjo 200,82 Eur už 2018 metu spalio ir lapkričio mėnesį į būtą suteiktas komunalines paslaugas ir nesumokėjo 260 Eur nuomos mokesčio už 2018 m. lapkričio mėnesį, dėl to yra skolingas 460,82 Eur, remiantis sutarties 6.5, 6.6.1-6.6.5 punktais.

Dėl netesybų nurodo, kad reikalauja priteisti sutartinius 0,05 dydžio delspinigius pagal sutarties 7.1 punktą.

Atsakovas jam turėjo iki 2018-11-10 sumokėti 78,67 Eur mokesčių už 2018 m. spalio mėnesį, 260 Eur nuomos mokestį už 2018 lapkričio mėnesį ir prašo priteisti 5,08 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2018-11-10 iki 2018-12-10 (apskaičiuoja (78,67+260)*0,05*30).

Atsakovas jam turėjo iki 2018-12-10 sumokėti 122,15 Eur mokesčių už 2018 m. lapkričio mėnesį ir prašo jam priteisti 46,31 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2018-12-10 iki 2019-06-04 (apskaičiuoja 338,67+5,08+122,15)*0,05*177).

Dėl 260 Eur užstatą. Nurodo, kad 260 Eur užstatas, kurį atsakovas yra sumokėjęs ieškovui nėra grąžinamas, nes atsakovas sutartį nutraukė žodžiu telefonu ir ieškovo neinformavo raštu apie sutarties nutraukimą kaip to reikalauja sutarties 5.1.11 punktas, į užstatą negalį būti įskaitomi kiti nuostoliai, nesumokėtos sumos, nes taip sutarta pagal sutarties 8.5 punktą.

Dėl žalos nurodo, kad buvo padaryta žala buto apdailai: sugadintos, pabraižytos virtuvės sienos), bute esantiems įrengimams (dėl nepriežiūros dušo kabina turi metalo erozijos ir rūdžių, todėl būtina keisti jos metalinę dalį), pagal sutarties 5.1.4, 5.1.5 punktus atsakovas turi atlyginti žalą, ieškovas atsakovui daiktus perdavė tvarkingus. Už dušo kabinos sužalojimą prašo priteisti 150 Eur, už sienų sužalojimą prašo priteisti 200 Eur.

Dėl negautų pajamų nurodo, kad butą atsakovui išnuomojo terminui nuo 2018-12-03 iki 2019-05-03, ir atsakovas turėjo mokėti po 260 Eur už nuomą per mėnesį, tačiau neteisėtai nutraukus sutartį nuomos nebemokėjo, o naują nuomos sutartį su kitu žmogumi sudarė 2018-12-03 už 230 Eur per mėnesį, dėl to laikotarpiu nuo 2018-12-03 iki 2019-05-03 patyrė žalą 410 Eur negautas pajamas.

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas įteikti tinkamai. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Kadangi ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, yra pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 142 str. 4 d.).

Pagal LR CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2018-05-29 šalys sudarė nuomos sutartį ir pasirašė patalpų priėmimo perdavimo aktą. Sutartimi šalys sutarė, jog nuomos terminas nuo 2018-05-29 iki 2019-06-01 (4.1 p.), mėnesinis nuomos mokestis 260 Eur (6.1 p.), kuris turi būti sumokamas iki kiekvieno mėnesio 10 dienos (6.3 p.), atsakovas turi sumokėti 260 Eur užstatą (6.2 p.), kuris gali būti naudojamas kompensuoti atsakovo sukeltą žalą, padengti visas mokėtinas sumas, nutraukiant sutartį dėl atsakovo kaltės užstatas negrąžinimas (7.3), atsakovas teisėtai sutartį gali nutraukti prieš terminą, jei raštu įspėja prieš 30 dienų ieškovą, tačiau tokiu atveju depozitas nėra grąžinamas (8.5 p.), praleidus bet kokius mokėjimus pagal sutartį atsakovas turi mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos (7.1 p.), atsakovas turi mokėti už televiziją, internetą, elektrą, dujas, vandenį, kitas paslaugas susijusias su pastato administravimu priežiūra (6.6 p.).

Dėl negautų pajamų.

Ieškovas teigia, kad remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.609 straipsnio 1 dalimi bei sutarties 5.1.11 ir 8.5. punktais, atsakovas turi teisę vienašališkai savo iniciatyva nutraukti sutartį ankščiau, nei 4.1 punkte nurodyta sutarties pabaiga, prieš 30 dienų raštu įspėjęs kitą sutarties šalį – ieškovą. Jeigu atsakovas neįvykdo šio reikalavimo, ieškovas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimą. Atsakovas savo iniciatyva žodžiu (telefonu) pranešė apie sutarties nutraukimą prieš terminą, nuo 2018 m. lapkričio mėn., t. y. nepasibaigus nuomos terminui. Buto nuomos sutartį su kitu nuomininku pavyko sudaryti 2018-12-03, t. y. praėjus mėnesiui po sutarties nepagrįsto ir neteisėto nutraukimo. Ieškovas, nurodo, kad laikotarpiu nuo 2018-12-03 iki 2019-05-03 patyrė žalą – 410 Eur negautas pajamas. Paaiškina, kad prašo priteisti už 2018 m. gruodžio mėnesį 260 Eur ir po 30 Eur už 2018 m. gruodžio bei 2019 m. sausio, vasario, kovo balandžio mėnesius, nes naujam nuomininkui išnuomavo patalpas už 230 Eur, t. y. 30 Eur mažesne kaina.

Civilinei atsakomybei taikyti yra būtinos visus civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. kalti neteisėti veiksmai lemiantys žalą (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Teismas turėtų nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, jog būtų galima taikyti atsakovo atžvilgiu civilinę atsakomybę. Teisės aiškinimo ir taikymo būdas, be kita ko, hipotetinis. Teismo vertinimu, jei atsakovas tą pačią dieną, kurią paskambino ieškovui telefonu ir nurodė, kad nutraukia sutartį, būtų dar ir pateikęs pranešimą raštu apie tai, kad nutraukia sutartį, atsakovas nebūtų gavęs daugiau pajamų iš kitų nuomininkų, taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad sutarties nutraukimas telefonu sukėlę neigiamus padarinius ieškovui, o papildomas rašytinis pranešimas apie sutarties nutraukimą būtų galėjęs pašalinti žalą ir būtų padidinęs ieškovo gaunamas pajamas iš kitų nuomininkų, ypač dėl to, jog ieškovas pats nurodo, kad po pranešimo apie sutarties nutraukimą per mėnesį rado naują nuomininką. Kadangi teismas nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų, būtent priežastinio ryšio tarp rašytinio pranešimo nepateikimo ir negautų pajamų, dėl to negali taikyti civilinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu ir priteisti ieškovo naudai negautų pajamų, nes situacija būtų buvusi tokia pati, jei ir ieškovas būtų gavęs pranešimą raštu vietoje telefono skambučio.

Dėl turto sužalojimo.

Ieškovas nurodo, kad buvo padaryta žala buto apdailai (sugadintos, pabraižytos virtuvės sienos), bute esantiems įrengimams (dėl nepriežiūros dušo kabina turi metalo erozijos ir rūdžių, todėl būtina keisti jos metalinę dalį), kurią Ieškovas prašo atlyginti. Ieškovas tokį reikalavimą grindžia sutarties sąlygomis, esančiomis 5.1.4 ir 5.1.5 punktuose. Pagal sutarties 5.1.4 punktą, nuomininkas įsipareigoja visą šios sutarties galiojimo laikotarpį savo sąskaita ir jėgomis nuolat prižiūrėti butą bei jame esančią įrangą, baldus ar kitus daiktus, organizuoti jų tvarkymą, įskaitant, bet neapsiribojant sugadintų (apgadintų) ar sulaužytų (sunaikintų) buto elementų (t. y. durų, langų ar jų rankenų, taip pat kilimų ar kitos grindų, sienų bei lubų dangos ir pan.) pakeitimą ir (ar) atnaujinimą tokių būdu, kad buto būklė kiek įmanoma atitiktų tą būklę, kurios butas buvo perduotas nuomininkui. Pagal 5.1.5 punktą, nuomininkas turi suremontuoti ar kompensuoti įrangai, baldams ir kitiems sąraše nurodytiems daiktams padarytą žalą, nepriklausomai nuo momento, kada ši žala yra nustatyta, ne mažesne nei atstatomąją vertę. Jei nuomininkas nesuremtuos ar nekompensuos pirmiau minėtiems daiktams padarytos žalos, jis įsipareigoja pakeisti sugadintus baldus ar įrangą arba sumokėti kompensaciją, lygią sugadinto (apgadinto) daikto vertei, nurodytai sąraše.

Tarp šalių sudaryta nuomos sutartis yra standartinė (CK 6.185 str. 1 d.), tai matyti, nes ieškovas prie ieškinio pridėjo identišką sutartį sudarytą su kitu asmeniu, taip pat, ši sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi (CK 6.228¹ str.,), o pagal CK 6.193 str. 4 d. kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai.

Pagal CK 6.499 str. 1 d., nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės.

Remiantis prie ieškinio pridėtomis nuotraukomis, patalpų sienoje matyti įbrėžimai, o dušo kabinos viduje ant žemės esanti metalinė briauna yra aprūdijusi. Įstatymas reikalauja grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo ir grąžinus blogesnės būklės turi atlyginta žalą, tačiau žala neturi būti atlyginta dėl normalaus nusidėvėjimo, nebent sutartyje nurodyta kitaip. Įstatymas reikalauja sutarties sąlygas aiškinti ieškovo nenaudai, kadangi tai standartinės sutarties sąlygos, kurias ieškovas pasiūlė atsakovui ir atsakovas jas priėmė ir tai vartojimo sutartis. Teismo vertinimu, sutarties 5.1.5 sąlyga negali būti taikoma dėl žalos atlyginimo, susijusios su aprūdijusia dušo kabinos metaline briauna esančia ant žemės, kadangi sutarties 5.1.5 sąlygoje yra nurodyta, kad nuomininkas turi sugadintų daiktų žalą kompensuoti arba juos suremontuoti, arba pakeisti, tačiau daiktai nebuvo gadinami, bet nusidėvėjo. Dušo kabinoje įprasta naudoti vandenį, o metalinė briauna, esanti ant žemės nuo vandens gali nusidėvėti. Bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas dušo kabina naudojosi neįprastai ir metalinė detalė, esanti dušo kabino nusidėvėjo dėl nenormalaus dušo kabinos naudojimo. Sutarties 5.1.4 punkte, taip pat, vartojama kitokie atvejai negu normalus naudojimasis daiktu, t. y. šiame punkte nurodoma, kad žalą reikia atlyginti, jei daiktai buvo sugadinti (apgadinti) ar sulaužyti (sunaikinti). Teismo vertinimu, pirmiau dvi aptartos sutarties sąlygos nedaro išlygos iš CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos, pagal kurią nuomininkas neatsako už normalų daikto nusidėvėjimą. Dušo kabinoje, esanti metalinė detalė dėvisi natūraliai naudojant vandenį dušo kabinoje, tačiau sutartyje nebuvo suderinta valia, jog už normalų daiktų nudėvėjimą nuomininkas turi atsakyti. Standartinėje vartojimo sutartyje nėra nurodyta, kad normaliai nusidėvėję buto elementai turi būti grąžinti tokios būklės kokios jie buvo perduoti, sutartyje kalbama tik apie nuomininko sugadintus, apgadintus, sulaužytus, sunaikintus buto elementus. Atsižvelgiant į tai, kad sutartyje nėra numatyta nuomininko pareiga atlyginti normalų daiktų nusidėvėjimą, dėl to ieškovo reikalavimas kompensuoti už dušo kabinos viduje ant žemės esančią metalinę briauną, kuri nuo vandens aprūdijo, yra atmestinas.

Remiantis bylos medžiagoje pateiktomis patalpų sienos nuotraukomis, matyti, kad sienos buvo sužalos ne dėl natūralaus nusidėvėjimo, bet subraižytos. Prie ieškinio pridėtame daikto priėmimo perdavimo akte pasirašytinai nurodyta šalių, jog daiktas perduodamas tvarkingas ir suremontuotas. Kadangi patalpų sienos yra subraižytos, šalys sutarties 5.1.4 ir 5.1.5 punktais susitarė, jog tokia žala turės būti atlyginta ir ieškovas prašo priteisti 200 Eur žalos atlyginimą už daikto sužalojimą, o atsakovas žalos dydžio neginčija (CPK 178 str.), laikytina, kad ieškovo patirtos žalos dydis yra 200 Eur.

Dėl kitų ieškinio reikalavimų.

Kiti ieškovo reikalavimai apima 260 Eur už 2018 m. lapkričio mėnesio nuomą, 78,67 Eur skolą už 2018 m. spalio mėnesio komunalines paslaugas, 122,15 Eur skolą už lapkričio mėnesio komunalines paslaugas, reikalavimus priteisti delspinigius už pirmiau nurodytas sumas, reikalavimą priteisti 260 Eur užstatą.

Civilinėje teisėje baudinės netesybos yra imperatyviai draudžiamos įstatymo. Pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį, jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kitokias taisykles numatantis šalių susitarimas negalioja. Kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą.

Ieškovas nurodo, kad jo prašoma priteisti 260 Eur skola už 2018 m. lapkričio mėnesio nuomą negali būti įskaitoma į užstatą. Ieškovas nurodo, jog taip yra dėl to, kad atsakovas jam paskambinęs telefonu pranešė apie sutarties nutraukimą, tačiau rašytinio pranešimo neįteikė. Ieškovas tokią išvada daro pagal sutarties 6.2 ir 8.5 punktus. Šie ieškovo argumentai atmesti, nes prieštarauja sutarčiai ir įstatymui.

Sutarties 6.2 punkte nurodyta, kad nuomininkas įsipareigoja sumokėti nuomotojui vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio depozitą, kuris bus naudojamas 7.3 punkte nurodyta tvarka. Sutarties 7.3 punkte nurodyta, jei nuomininkas pažeidžia sutarties nuostatas, nuomotojas turi teisę padengti visas nuomininko mokėtinas sumas iš depozito, mokėtino nuomotojui pagal sutarties 6.2 punktą. Jei nuomotojas iš depozito padengia aukščiau nurodytas sumas, nuomininkas įsipareigoja nedelsdamas sumokėti nuomotojui papildomą sumą, lygią skirtumui tarp depozito ir jo likučių po aukščiau nurodytų sumų padengimo. Jei nuomininkas įvykdo visas pareigas nustatytas šia sutartimi jos pasibaigimo momentu, nuomotojas įsipareigoja pervesti depozitą į nuomininko sąskaitą per 10 darbo dienų. Sutarties 8.5 punkte nurodyta, kad atsakovas turi teisę vienašališkai savo iniciatyva nutraukti sutartį ankščiau, nei 4.1 punkte nurodyta sutarties pabaiga, prieš 30 dienų raštu įspėjęs kitą sutarties šalį. Tokiu atveju nuomininkui depozitas nėra grąžinamas.

Nagrinėjant sutarties nuostatas matyti, jei atsakovas nesumoka nuomos, nesumoka už komunalines paslaugas ar sužaloja turtą, ar sukelia kitus nuostolius, tai užstatas naudojamas šioms sumoms padengti, užstatas taip pat negrąžinamas ir laikomas netesybomis (bauda), jei sutartis nutraukiama nepranešus prieš 30 dienų terminą. Tai, kad pagal sutartį depozitas nėra gražinamas nereiškia, jog į užstatą nebedaromi įskaitymai, susiję su piniginėmis prievolėmis atsiradusiomis iš sutarties. Sutartyje yra nurodyta, kad į užstatą įskaitomos visos pagal sutartį mokėtinos sumos ir nuostoliais už daiktų sužalojimą, o jei užstato nepakanka, tuomet nuomininkas sumoka skirtumą tarp mokėtinų sumų ir depozito.

Ieškovas nurodo, kad 260 Eur užstatą jam sumokėjo atsakovas, šios sumos ieškovas nėra grąžinęs atsakovui ir ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo 260 Eur užstatą. Teismas atmeta šį ieškovo reikalavimą, kadangi tai būtų dvigubas prievolės įvykdymas (CK 1.5 str.). Taip pat, pagal sutarties 7.3 punktą, jei nuomotojas iš depozito padengia aukščiau nurodytas sumas, nuomininkas įsipareigoja nedelsdamas sumokėti nuomotojui papildomą sumą, lygią skirtumui tarp depozito ir jo likučių po aukščiau nurodytų sumų padengimo. Taigi užstatas negali būti priteistas, nes jį jau yra gavęs ieškovas ir į užstatą daromi visų su sutartimi susijusių piniginių prievolių įskaitymai, o jei užstato tam nepakaks, tuomet ieškovas turi teisę reikalauti skirtumo tarp mokėtinų sumų ir užstato.

Dėl skolos už nuomą ir komunalines paslaugas ieškovas nurodo, kad atsakovas nesumokėjo 200,82 Eur už 2018 metu spalio ir lapkričio mėnesį į būtą suteiktas komunalines paslaugas, remiantis sutarties 6.5, 6.6.1-6.6.5 punktais. Pagal sutarties 6.5 punktą ir jo papunkčius, atsakovas įsipareigojo sumokėti už televiziją, internetą, elektrą, dujas, vandenį, kitas komunalines paslaugas. Taip pat, atsakovas nesumokėjo sutarto 260 Eur nuomos už 2018 m. lapkričio mėnesį.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Atsakovas turėjo ieškovui iki 2018-11-10 sumokėti 78,67 Eur mokesčių už 2018 m. spalio mėnesį ir iki 2018-12-10 sumokėti 122,15 Eur mokesčių už 2018 m. lapkričio mėnesį bei 260 Eur nuomą už lapkričio mėnesį. Kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas prisiimtą sutartinį įsipareigojimą pilnai sumokėti už komunalines paslaugas ir nuomą neįvykdė, todėl pripažintina, jog 260 Eur sumą už 2018 m. lapkričio mėnesio nuomą ir 200,82 Eur skolą už komunalines paslaugas yra mokėtinos sumos pagal sutartį.

Apibendrinant, teismas nors ir nepripažino ieškovo reikalavimo priteisti 410 Eur negautų pajamų, 150 Eur nuostolių už dušo kabinos nusidėvėjimą, tačiau pripažino, jog pagal sutartį mokėtinos ir nesumokėtos sumos yra 200 Eur nuostolių už sužalotas buto sienas, 260 Eur nuoma už 2018 metų lapkričio mėnesį, 78,67 Eur komunalinių mokesčių skola už 2018 metų spalio mėnesį ir 122,15 Eur komunalinių mokesčių skola už 2018 metų lapkričio mėnesį. Iš viso pagal sutartį mokėtinos ir nesumokėtos sumos yra 660,82 Eur. Ieškovas yra gavęs 260 Eur užstatą, kurio nėra grąžinęs atsakovui. Pagal sutarties 7.3 punktą, jei nuomininkas pažeidžia sutarties nuostatas, nuomotojas turi teisę padengti visas nuomininko mokėtinas sumas iš depozito, mokėtino nuomotojui pagal sutarties 6.2 punktą. Jei nuomotojas iš depozito padengia aukščiau nurodytas sumas, nuomininkas įsipareigoja nedelsdamas sumokėti nuomotojui papildomą sumą, lygią skirtumui tarp depozito ir jo likučių po aukščiau nurodytų sumų padengimo. Jei nuomininkas įvykdo visas pareigas nustatytas šia sutartimi jos pasibaigimo momentu, nuomotojas įsipareigoja pervesti depozitą į nuomininko sąskaitą per 10 darbo dienų. Kadangi atsakovo mokėtinos ir nesumokėtos sumos pagal sutartį yra 660,82 Eur, o ieškovas yra gavęs 260 Eur užstatą, dėl to ieškovo naudai iš atsakovo priteistinas 400,82 Eur skirtumas tarp šių sumų.

Ieškovas prašė priteisti ir delspinigius. Kaip pirmiau buvo nurodyta, nors negalima prašyti realiai įvykdyti prievolę ir kartu reikalauti netesybų, o nuostoliai įskaitomi į netesybas, tačiau už praleistą prievolės įvykdymo terminą įstatymas leidžia reikalauti priteisti kartu ir netesybas (CK 6.73 straipsnio 1 dalis). Pagal sutarties 7.1. punktą, nuo laiku nesumokėtų mokėjimų mokami 0,05 proc. dydžio delspinigiai.

Ieškovas reikalavimą dėl netesybų paaiškina, jog remiantis sutarties 6.3. ir 6.5. punktais iki 2018 m. lapkričio 10 d. atsakovas privalėjo sumokėti 78,67 Eur mokesčių, nustatytų šios sutarties 6.6.1.–6.6.5. punktuose, už 2018 m. spalio mėn., 260 Eur nuomos mokesčio už 2018 m. lapkričio mėn. bei iki 2018 m. gruodžio 10 d. 122,15 Eur mokesčių, nustatytų šios sutarties 6.6.1.–6.6.5. punktuose, už 2018 m. lapkričio mėn., tačiau to nepadarė, remiantis sutarties 7.1. punktu, jei atsakovas privalo mokėti ieškovui 0,05 (penkias šimtąsias) Eur procento nuo nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, t. y. už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. sumokėti 5,08 ((78,67+260)x0,05x30) Eur delspinigių bei už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. birželio 4 d. sumokėti 41,23 ((338,67+5,08+122,15)x0,05x177) Eur delspinigių. Iš viso 46,31 Eur delspinigių nuo nesumokėtos sumos dydžio.

Kaip buvo nurodyta pirmiau, pagal sutarties sąlygas, jei atsakovas nevykdo mokėtinų sumų pagal sutartį, jos įskaitomos į užstatą. Atsižvelgiant į tai, negali būti pilnai patenkinamas ieškovo reikalavimas, kadangi dalis mokėtinų sumų pagal sutartį, suėjus jų sumokėjimo terminui yra įskaitomos į užstatą. Atsakovo mokėtina 78,67 Eur suma už 2018 metų spalio mėnesio komunalinius mokesčius ir 260 Eur suma mokėtina už 2018 metų lapkričio mėnesio nuomą turėjo būti sumokėta 2018 metų lapkričio 10 dieną. Iš viso mokėtina suma šiam terminui yra 338,67 Eur, dalis šios sumos įskaitoma į užstatą, dėl to už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d. priteistini delspinigiai nuo 78,67 Eur sumos, t. y. 1,14 Eur. Atsakovo mokėtina 122,15 Eur suma už 2018 metų lapkričio mėnesio komunalinius mokesčius turėjo būti sumokėtą 2018 m. gruodžio 10 dieną. Dėl to už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. birželio 4 d. priteistini delspinigiai nuo 200,82 Eur sumos, t. y. 17,67 Eur. Kitoje dalyje delspinigiai nepriteistini, nes sumos nuo kurių ieškovas juos priskaičiavo buvo suėjus terminui įskaityti į užstatą, teismas taip pat negali priteisti delspinigių už delspinigius.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta penkių procentų dydžio metinė palūkanų norma. Dėl to ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo procesines palūkanas yra tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidų dalis proporcinga patenkinto reikalavimo daliai, kurią sudaro 9,44 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 88, 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai, 200,82 Eur skolos, 18,81 Eur delspinigių, 200 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 419,63 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019-06-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9,44 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, atitinkantį LR CPK 287 str. 2-3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą (jeigu byloje buvo paskirtas teismo posėdis), taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data bei žyminio mokesčio kvitas.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.