Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-05-28 · Civilinė byla Nr. 2A-458-345/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-28
Bylos Nr.
2A-458-345/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė, Tatjana Žukauskienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
Atsakovas
UAB „Ranga IV“
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-458-345/2009Procesinio sprendimo kategorija: 121.15.;121.18.;121.21.;52.3.; 42.11.1.;42.9.;114.4.;114.9.3.1.;
114.11.;(S).;VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gegužės 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Virginijos Volskienės

sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,dalyvaujant atsakovo UAB „Ranga IV“ atstovei Kristinai Alešiūnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Ranga IV“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Daugstos statyba“ ieškinį atsakovui UAB „Ranga IV“, dėl skolos priteisimo,

Kolegija išnagrinėjusi civilinę bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Daugstos statyba“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Ranga IV“ 24 067,55 Lt skolą, 758,10 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 744,75 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2007-09-01 UAB „Daugstos statyba“ ir UAB „Ranga IV” pasirašė subrangos darbų sutartį Nr.4-356-1Al2-2, pagal kurią UAB „Daugstos statyba“, kaip subrangovas įsipareigojo atlikti monolitinio karkaso įrengimo darbus administraciniame - komerciniame pastate (duomenys neskelbtini), o UAB „Ranga IV” kaip generalinis rangovas, už juos sumokėti. Atsakovas UAB „Ranga IV” nuo sutarties pasirašymo dienos, sutarties reikalavimų nevykdė - nepasirašė darbų fronto pridavimo akto, užbaigtų darbų perdavimo - priėmimo akto. 2007-09-24 iš objekto dingo klojinių detalės. Dėl šių generalinio rangovo veiksmų nebuvo galima laiku atlikti darbų. Atsakovas pareikalavo atlikti parkingo aukštelę, t.y., atlikti papildomus sienos betonavimo darbus, dėl ko ieškovai atsiliko nuo darbų grafiko dienas, tačiau atsakovas atsisakė tai fiksuoti aktu. 2007-10-12 ieškovas gavo generalinio rangovo pranešimą, kad subrangos sutartis nutraukiama nuo 2007-10-19. Atsakovas pažeidė sutarties 11.8 p., nes turėjo įspėti subrangovą apie sutarties nutraukimą prieš 10 d. (Rašte nurodyta 7 d.). Šis atsakovo įspėjimas yra niekinis ir minėtoji sutartis galioja šalims. 2007-10-28 atsakovui buvo pateiktas paskutinis darbų atlikimo aktas ir 24 067,55 Lt sąskaita-faktūra. Atsakovas vadovaudamasis sutarties 7.1.p. per 3 d. turėjo priimti darbus, o nesutikdamas turėjo surašyti aktą, nurodant trūkumus ir jų pašalinimo terminus, tačiau to nepadarė. Pagal sutarties 8.3 p., atsakovas turėjo darbų priėmimo ir apmokėjimo dokumentus grąžinti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 1 d. t.y., 2007-11-01, tačiau ir to nepadarė. Atsakovas vienašališkai be ieškovo atstovų dalyvavimo nustatė ir ieškovui pranešė, kad jų atlikti darbai yra nekokybiški, o visi defektų likvidavimo darbai kainuos 30 537,40 Lt. Visi ieškovo bandymai civilizuotai išspręsti ginčus nedavė rezultatų. Pagal sutarties 8.2 p. atsakovas turi atsiskaityti per 35 d. nuo sąskaitos-faktūros pasirašymo dienos t. y., iki 2007-12-03, tačiau dokumento nepasirašė ir negrąžino iki 31 d. Tokiu būdu atsakovas pažeidė subrangos sutarties 10.3 p., t.y., - generalinis rangovas turi mokėti 0,03% delspinigių nuo nesumokėtų sumų už kiekvieną uždelstą dieną. Nesumokėta suma yra 24 067,55 Lt, delspinigiai už 1 d. – 24 067,55 x 0,03%=7,22 Lt . Pavėluota dienų 2007-12-03 - 2008-03-17 = 105 d. 105 x 7,22 = 758,10 Lt. Viso delspinigių suma sudaro 758,10 Lt. Bendra skolos suma 24 067,55 + 758,10 = 24825,65 Lt.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad subrangos sutartimi šalys susitarė dėl darbų atlikimo terminų (5.1 p.). Atsakovui darbų atlikimo terminas turėjo esminę reikšmę. Ieškovas nuo pat sutarties vykdymo pradžios ignoravo darbų atlikimo terminus. 2007-10-05 atsakovas informavo ieškovą, kad jis atsilieka nuo suderinto darbų grafiko. Atsakovas prašė ieškovo paspartinti darbus, tačiau ieškovas į šį atsakovo prašymą nereagavo. 2007-10-09 atsakovas atsilikęs nuo kalendorinio darbų grafiko vienuolika dienų, o objekte dirbo tik 7 ieškovo darbininkai. Ieškovas taip pat buvo informuotas apie dėl tokio vėlavimo patiriamus nuostolius (klojinių, kranų prastovos ir pan.). Nors atsakovas paprašė iki 2007-10-11 pateikti informaciją kokių priemonių ieškovas planuoja imtis, jokio atsakymo iš ieškovo nesulaukė. 2007-10-12. Atsakovas, supratęs, jog ieškovas piktybiškai nebendradarbiauja ir nepaspartina darbų, taip pat matydamas, jog per vieną mėnesį nuo sutarties pasirašymo, ieškovo atsilikimas nuo kalendorinio darbų grafiko sudaro jau dvylika dienų (kas akivaizdžiai patvirtina, jog darbai laiku nebus baigti), 2007-10-12 informavo ieškovą apie sutarties nutraukimą. Darbai buvo atliekami su defektais. Sutarties galiojimo metu, ir ją nutraukus, atsakovas ne kartą prašė pašalinti darbų defektus, tačiau ieškovas defektų nepašalino. Todėl atsakovas informavo ieškovą, kad šiuos defektus jis pašalins savo sąskaita. Atsakovas 2008-01-03 ieškovui išsiuntė pranešimą jog faktinės atsakovo išlaidos dėl ieškovo atsilikimo nuo kalendorinio darbų grafiko, taip pat nuostoliai dėl klojinių, kurie yra nuomojami, prastovos, sudarė 30 537,40 Lt. Atsakovas sutiko sumažinti savo patirtus nuostolius iki 24 825,10 Lt. Ieškovas 2008-01-25 akte sutiko, kad jam priskaičiuota atsakovo nuostolių suma būtų sulyginta su paskutinio ieškovo atliktų darbų akto suma. Tačiau kartu paprašė, jog atsakovas jam sumokėtų 12 000 Lt. Atsakovas su tokiu pasiūlymu nesutiko, nes tokiu būdu jis būtų patyręs dar didesnius, nei sutiko prisiimti, nuostolius. Nenutraukus sutarties, atsakovas būtų patyręs dar didesnius nuostolius. Ieškovas pripažino defektų egzistavimo faktą savo 2008-01-25 rašte.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo UAB „Ranga IV” ieškovui UAB „Daugstos statyba” 24 067,55 Lt skolą, 758,10 Lt delspinigių, 744,75 Lt žyminio mokesčio, viso 25 569,75 Lt, bei 6 procentų dydžio metinių palūkanas nuo priteistos 24 825,65 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2008-04-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Konstatavo, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad turėjo pretenzijų ieškovui dėl atliekamų darbų kokybės ir terminų. Atsakovo pateikti įrodymai neįrodo, jog atsakovas savo sąskaita ištaisė darbų trūkumus ir apmokėjo už juos. Teismui nepateikė kaip apskaičiuoti atlikti darbai. Teismas kritiškai vertino atsakovo pateiktas nuotraukas kuriomis atsakovas įrodinėjo netinkamą atliktų darbų kokybę, nes iš nuotraukų negalima nustatyti, kada ir kur šios nuotraukos padarytos, specialistų išvadų prie nuotraukų nepridėta. Atsakovas nutraukė sutartį neįspėjęs ieškovo prieš 10 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Ranga IV“ prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti, ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmos instancijos teismo motyvai ir jų pagrindu priimtas teismo sprendimas neturi nieko bendra su ieškinio reikalavimais. Teismas nesiaiškino ginčo tikrosios teisinės prigimties, nenustatė tarp šalių susiklosčiusių santykių turinio, jų teisių ir pareigų, ignoravo rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškovo nekokybiškai atliktų darbų pripažinimą bei jo sutikimą su atsakovo nuostolių patyrimo faktu ir sutikimą sumažinti atsakovui išrašytą sąskaitą per pusę. Neįvertino atsakovo atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų, todėl neatskleidė bylos aplinkybių ir bylos esmės, padarė neteisingas išvadas ir priėmė nemotyvuotą bei neteisėtą sprendimą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas pripažino faktinį atsakovo nuostolių patyrimą, ir kad darbus ieškovas atliko nekokybiškai. Ieškovas derėjosi dėl jam pateiktos 31 127,92 Lt nuostolių sumos ir pasiekė susitarimą, kad ši suma būtų lygi jo atliktų darbų sumai bei ieškovas pasiūlė, kad 12 067,55 Lt būtų paskirta nekokybiškai atliktų darbų defektų šalinimui. Teismas nevertino nuotraukų kuriose atsispindi nekokybiškai atlikti darbai, nors ieškovas derėdamasis dėl nuostolių atlyginimo rėmėsi šiomis nuotraukomis. Teismas sprendime pasisakė dėl sutarties nutraukimo tvarkos ir aplinkybių, rangovo ir subrangovo susirinkimų, darbų komplekso bei protokolų, tačiau šios aplinkybės neturi tiesioginio ryšio su nagrinėjamu dalyku.

Teismas neužtikrino LR CPK 7 str. įtvirtinto proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo įgyvendinimo, neužtikrino, kad bylos nagrinėjimui būtų pasirengta per vieną parengiamąjį teismo posėdį. Pirmos instancijos teismas buvo perdėtai aktyvus, savi iniciatyva rinko įrodymus bei apklausė liudytoją. Ieškovui leido remtis byloje tokiomis aplinkybėmis ir faktais, kurie nebuvo išdėstyti ieškovo procesiniuose dokumentuose, ir tokiu būdu apribojo atsakovui įgyvendinti teisę į gynybą. Teismas atleido ieškovą nuo LR CPK 178 str. įrodinėjimo pareigos ir visą įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui. Teismas nenustatęs bylos faktinių aplinkybių ir neįvertinęs rašytinių įrodymų nepagrįstai iš atsakovo priteisė skolą ir delspinigius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

Byloje nustatyta, kad 2007-09-01 ieškovas UAB „Daugstos statyba“ ir atsakovas UAB „Ranga IV” pasirašė subrangos darbų sutartį Nr.4-356-1Al2-2, pagal kurią UAB „Daugstos statyba“, kaip subrangovas įsipareigojo atlikti monolitinio karkaso įrengimo darbus administraciniame - komerciniame pastate (duomenys neskelbtini), o UAB „Ranga IV” kaip generalinis rangovas, už juos sumokėti. Atsakovas 2007-10-05 raštu kreipėsi į ieškovą informuodami, jog ieškovas atsilieka nuo suderinto darbų grafiko, bei netinkamai tvarkomų statybos darbų apskaitos žurnalų (b.l.35). Atsakovas 2007-10-09 raštu kreipėsi į atsakovą nurodydami, jog ieškovas 2007-10-09 dienai jau 7 dienomis atsilieka nuo suderinto darbų grafiko (b.l.36). Atsakovas UAB „Ranga IV“ 2007-10-12 raštu Nr.431-07, vadovaujantis subrangos darbų sutarties Nr.4-356-1A12-2 11.8.2. p. (neatlieka darbų sutartu laiku), nuo 2007-10-19 nutraukė subrangos darbų sutartį. Ieškovas (subrangovas) prašo priteisti iš atsakovo (generalinio rangovo) 24 067,55 Lt skolą už atliktus darbus, bei 758,10 Lt delspinigių už pavėluotą atsiskaitymą (nuo 2007-12-03 105 d.), viso 24 825,65 Lt, bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas su ieškiniu nesutinka nurodydamas, jog ieškovo statybos darbų defektų šalinimas atsakovui kainavo 30 537,40 Lt.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp generalinio rangovo ir subrangovo iškilęs ginčas, dėl subrangovo atliktų statybos darbų kokybės, bei atsiskaitymo už šiuo darbus.

Vadovaujantis LR CK 6.650 str. rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Subrangovo atsakomybė dėl atliktų darbų trūkumų yra sutartinė, nes jos pagrindas yra sutarties nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, o jos civilinę atsakomybę šalina tik nenugalimos jėgos aplinkybė, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (LR CK 6.256 str. 4 d.). Užbaigęs darbus, subrangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas priėmimo-perdavimo aktu. Įstatyme nenustatyta priėmimo-perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, pagal savo turinį atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo-perdavimo akto požymius (LR CK 6.662 str. 1 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007 m. rugsėjo mėnesio atliktų darbų aktu 2007-09-28 ieškovas atsakovui perdavė atliktų darbų ( monolitinės sienos -1 aukšto, perdangos -1 aukšto, laiptų aikštelės -1 aikšto, sijos -1 aukšto, sienos +1 aukšto, kolonos +1 aukšto, perdangos +1 aukšto, monolitinės sienos +1 aukšto), už 110 468,06 Lt. Darbų atlikimo akte ieškovo ir atsakovo antspaudai bei atsakingų asmenų parašai patvirtina ieškovo perduotus ir atsakovo priimtus darbus. Minėtame akte nepažymėti atliktų darbų trūkumai, bei įpareigojimas ištaisyti trūkumus. Atsakovas UAB „Ranga IV“ 2007-10-12 raštu Nr.431-07, nuo 2007-10-19 nutraukė subrangos darbų sutartį, dėl laiku neatliekamų darbų. Nutraukus subrangos sutartį atsakovas pretenzijų ieškovui, dėl netinkamai atliktų statybos darbų nereiškė, o darbų priėmimo - perdavimo aktas byloje nepateiktas. 2007-11-15 raštu Nr. 536-07 atsakovas prašo ieškovo pašalinti atliktų darbų defektus (išbetonuotų konstrukcijų nukrypimai viršija leistinus, nenuvalyti nuo išbetonuotų konstrukcijų nubėgęs betonas ir kita). 2008-01-03 atsakovas ieškovui pateikė 30 537,40 Lt sąmatą, dėl patirtų išlaidų šalinant defektus. Savo reikalavimus atsakovas grindė nuotraukomis, iš kurių nėra galimybės nustatyti, kokiame objekte minėtos nuotraukos darytos, kokie nukrypimai matyti šiose nuotraukose. Defektų šalinimo sąmatoje atsakovas priskaičiavęs šiukšlių iškėlimą (800 Lt), perdangos bei sieninių klojinių prastovas (13 064,34 Lt), monolitinių konstrukcijų leistinų nuokrypų defektų šalinimą (9 800 Lt), maršo atrėmimo mazgas (2 800 Lt). Tačiau vien tik sąmatos pateikimas nėra įrodymas, jog monolitinės konstrukcijos pastatytos su nuokrypom nuo leistinų normų, taip pat, kad atsakovas savo pastangomis ir lėšomis jas pašalino. Be to, pateiktoje sąmatoje nurodyta, kad tai ne UAB „Daugstos statyba“ o UAB „Statuvės statyba“ defektų šalinimo sąmata. Byloje nepateikti rašytiniai įrodymai, jog perdangos bei sieninių klojiniai buvo nuomojami, kokie jų įkainiai, kiek dienų buvo prastova, ir kad buvo praleisti terminai juos grąžinti, atitinkamai nėra galimybės nustatyti ar teisingai apskaičiuoti nuostoliai, ir ar jie buvo. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nurodydamas, jog patyrė nuostolius šalindamas ieškovo padarytus defektus, nepateikė jokių objektyvių, leistinų rašytinių įrodymų, ekspertų išvadų, sąskaitų faktūrų, abiejų šalių pasirašyto defektų akto ar kitų dokumentų, iš kurių būtų galima matyti, jog subrangovas pažeidė sutartį, netinkamai atliko sutartyje numatytus darbus, dėl ko atsakovas realiai turėjo ir apmokėjo 30 537,40 Lt nuostolius. Kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama (LR CK 6.259 str.), nes LR CK 6.248 str. nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija. Kreditoriaus kaltę privalo įrodyti skolininkas, jeigu jis remiasi šia aplinkybe (LR CPK 178 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, taikant materialiąją teisę ginčo santykiams reglamentuoti. Nagrinėjamu atveju pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina atliktų darbų defektų, šių defektų šalinimo, darbų apimties, jų įkainių, bei realiai turėtų 30 537,40 Lt nuostolių. Kadangi atsakovo turėti nuostoliai neįrodyti, pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė subrangovui 24 067,55 Lt skolą, bei atitinkamai už praleistą terminą atsiskaityti, 758,10 Lt delspinigių. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2008-01-25 raštu pripažino dalį nuostolių, tačiau atsakovo projekto vadovas R. Š. patvirtino, kad ieškovas defektus taisė. Taigi šiuo atveju atsakovas turi pareigą atsiskaityti.

Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmos instancijos teismas nenustatė tarp šalių susiklosčiusių santykių turinio, jų teisių ir pareigų, ignoravo rašytinius įrodymus, nes teismo sprendime išsamiai aptarti visi rašytiniai įrodymai bei tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai.

Apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad ieškovas pripažino faktinį atsakovo nuostolių patyrimą, derėjosi dėl jų, bei šalys pasiekė susitarimą, jog 12 067,55 Lt būtų paskirta nekokybiškai atliktų darbų defektų šalinimui. Tačiau byloje atsakovo projektų vadovo parodymais nustatyta (b.l.37), kad defektus šalino subrangovas. Kita nuostolių dalis susideda iš klojinių prastovų, ir šiukšlių išvežimo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šiukšles ieškovai sudėjo į konteinerius, tačiau neiškėlė iš statybų aikštelės nes generalinis rangovas nedavė krano, kurio reikėjo kitom brigadom. Ieškovai kranais turėjo dalintis su kitom brigadom ir laukti po pusę dienos. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu šių aplinkybių nepaneigė. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad klojiniai buvo į statybos aikštelę pristatyti 4 dienom vėliau negu darbo grafike nustatyta, atitinkamai atsakovai darbų atlikimo terminus turėjo pratęsti. Be to, klojiniais naudojosi ir atsakovo darbuotojai (b.l.80). Kadangi byloje nėra pateikta nei klojinių nuomos įkainių, kiekio, prastovos terminų, šiukšlių išvežimo kiekio, įkainių, atitinkamai nėra galimybių nustatyti šių nuostolių.

Kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad pirmos instancijos teismas neužtikrino, kad bylos nagrinėjimui būtų pasirengta per vieną parengiamąjį teismo posėdį, ieškovui buvo leista remtis byloje tokiomis aplinkybėmis ir faktais, kurie nebuvo išdėstyti ieškovo procesiniuose dokumentuose, ir tokiu būdu apribojo atsakovui įgyvendinti teisę į gynybą. Iš bylos medžiagos matyti, kad parengiamasis teismo posėdis įvyko 2008-07-22 (b.l.71-73) ir bylai pasirengta per vieną parengiamąjį teismo posėdį. Atsakovas buvo atstovaujamas advokatės ir turėjo galimybę pateikti tinkamus, objektyvius rašytinius įrodymus. Kadangi atsakovas ieškinį prašė atmesti remdamasis tik nuotraukomis ir vienašališkai pateikta sąmata, kurioje nurodoma, kad tai UAB „Statuvės statyba“ o ne UAB „Daugstos statyba“ defektų šalininio sąmata, bylos nagrinėjimo metu iškilo būtinybė apklausti UAB „Ranga IV“ projekto darbų vadovą, kuris geriausiai galėjo paaiškinti faktines bylos aplinkybes, bei atsakovo poziciją. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog teismas buvo per daug aktyvus. LR CPK 179 str. nustatyta, kad jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tuo tarpu atsakovas dar parengiamojo posėdžio metu nurodė, jog daugiau įrodymų pateikti nepageidauja (b.l.73). Taigi, atsakovas nepagrįstai nurodo, jog atsakovui buvo apribotas kelias įgyvendinti teisę į gynybą.

Apeliantas nurodo, kad teismas atleido ieškovą nuo LR CPK 178 str. įrodinėjimo pareigos ir visą įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui, tačiau kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama (LR CK 6.259 str.), ir kreditoriaus kaltę privalo įrodyti skolininkas, jeigu jis remiasi šia aplinkybe (LR CPK 178 str.). Taigi šiuo atveju atsakovas remdamasis skolininko kalte, turėjo įrodyti šias aplinkybes.

Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus materialinį teisinį reikalavimą, atitinkamai atmestinas reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutarė:

Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisTeisėjos Tatjana ŽukauskienėVirginija Volskienė