Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. M., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, pritaikius 1961 m. baudžiamojo kodekso 35, 47-1 straipsnį, laisvės atėmimu 9 mėnesiams, konfiskuojant 1/6 dalį jo turto, atidedant laisvės atėmimo vykdymą 1 metams, bei nustatant teismo įpareigojimą;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, pritaikius 1961 m. Baudžiamojo kodekso 42 straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje, be baudos, konfiskuojant jo 1/4 dalį jo turto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2000-04-11 Įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 punktu, atleistas nuo 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 23 d. nuosprendžiu. Paleistas 2001 m. spalio 2 d., Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, vadovaujantis 1961 m. Baudžiamojo kodekso 412 straipsnį, pritaikius 1961 m. Baudžiamojo kodekso 54-2 straipsnį, iš laisvės atėmimo vietos lygtinai prieš terminą 4 mėnesius ir 8 dienas;

3. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 19 d. nuosprendžiu, pagal LR BK 164 straipsnį;

teistumas išnykęs, yra kaltinamas pagal LR BK 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. kaltinamas tuo, kad vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, o būtent: pagal Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-376-522/2009, privalėdamas sumokėti išlaikymo įsiskolinimą dukrai G. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d., 1800 Lt ir G. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt, kas mėnesį, nuo 2009-07-01, (indeksavus Vyriausybės nustatyta tvarka – nuo 2010-02-01 po 304 Lt, nuo 2011-02-01 po 316 Lt, nuo 2012-02-01 po 327 Lt, nuo 2013-02-01 po 336 Lt) iki vaiko pilnametystės (2024-11-09), nuo 2010-08-27 iki 2010-12-19 ir nuo 2011-02-20 iki 202011-10-12, nuo 2012-01-12 iki 2012-07-17, nuo 2013-04-18 iki 2013-12-10, nuo 2014-02-04 iki 2014-05-11, niekur nedirbo, teritorinėje darbo biržoje nesiregistravo, darbo neieškojo, o nuo 2014-05-12 iki 2014-05-30 ir nuo 2014-06-02 iki 2014-06-30 bei nuo 2014-07-07 iki 2014-07-31, dirbdamas pagal verslo liudijimą, nemokėjo teismo vaiko išlaikymui priteistų lėšų, vengė pareigos išlaikyti vaiką, neteikė vaikui kitos būtinos materialinės paramos, su vaiku nebendravo ir jo nelankė. A. M. nuo 2009-07-01 iki 2015-02-01 K. K. įsiskolino 3 486,12 eurus (12 036,87 Lt).

Kaltinamasis A. M. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jam žinomas teismas sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas jo dukrai. Tuo metu kai jis dirbdavo, antstoliai išskaičiuodavo dalį atlyginimo. Darbo užmokesčiai būdavo maži, jam ir pačiam neužtekdavo lėšų pragyvenimui. Kaltinamasis turi dar vieną dukrą, tačiau išlaikymo neteikia ir jai. Po savo motinos mirties paveldėjo namą, todėl ateityje jį pardavęs, ketina teikti dukrai išlaikymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti LR BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su K. K. jis gyveno nuo 2005 m. iki 2009 m. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra G. M.. K. K. dažnai girtaudavo, grįžęs iš darbo rasdavo ją neblaivią, o vaikas buvo neprižiūrėtas. Tada A. M. vėl išeidavo, nenorėdamas kelti konfliktų. Jis irgi dažnai išgerdavo. Kai dukrai buvo apie 2,5 metų, A. M. išėjo gyventi atskirai – išvyko gyventi į(duomenys neskelbtini). 2009 m. liepos mėn. gavo Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-376-522/2009, dėl išlaikymo vaikui priteisimo, kuriame buvo nurodyta, kad A. M. turi sumokėti 1800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 2009-01-01 – 2009-06-30 laikotarpį ir dukters išlaikymui po 300 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės (2024-11-09). Tuo metu jis niekur nedirbo, jokių pajamų negaudavo, todėl alimentų nemokėjo. Nuo 2009-02-10 iki 2009-02-23 dirbo UAB „Naujamiesčio būstas“, pagalbiniu darbininku, tačiau iš gauto darbo užmokesčio negalėjo mokėti išlaikymo vaikui, kadangi lėšų neužteko jo paties net mažiausioms reikmėms – buvo išsinuomojęs kambarį, kadangi iš K. K. buto buvo išėjęs. Nuo 2010-03-22 iki 2010-08-26 dirbo UAB „Padvaiskas ir ko“, darbininku, iš jo atlyginimo K. K. buvo pervesta 450 Lt. Daugiau niekur nedirbo, nors darbo biržoje kartais registravosi, net buvo gavęs darbo pasiūlymą, bet darbdaviai jo nepasirinko. Be to, kelis kartus gydėsi Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninėje, nuo depresijos. Savo dukters G. M. nėra aplankęs po išsiskyrimo, nes nenori važiuoti į K. K. namus dėl jos neigiamo požiūrio į jį, nenori susitikti su jos draugais, kaimynais. Telefonu neskambino, nes neturi telefono numerio. Dukters nėra matęs nuo 2009 metų. Jokio ryšio su dukra ir jos motina neturi. Apie pradėtą ikiteisminis tyrimas dėl išlaikymo nemokėjimo, sužinojo tik gavęs Širvintų rajono policijos komisariato šaukimą, atvykti į apklausą (69-70, 74-75, 79-80 b. l.).

Nukentėjusios atstovė K. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad A. M. buvo jos sugyventinis. Nuo 2005 metų vasaros jie pradėjo gyventi kartu, vedė bendrą ūkį, buvo šeima. 2006 m. lapkričio mėn. 9 d., jiems gimė dukra G. M.. Kai gimė dukra, iš pradžių gyveno gerai, o paskui gyvenimas su A. pasikeitė – A. M. dažniau pradėjo negrįžti namo, ji buvo viena su kūdikiu. Kai G. buvo 2,5 metų, t. y. 2009 metais, K. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo vaikui priteisimo, nes su A. kartu nebegyveno ir Širvintų rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-376-522/2009, iš A. M. dukros G. M. išlaikymui priteisė po 300 Lt per mėnesį iki G. pilnametystės. A. M. niekada jokių alimentų nemokėjo, vaiko neišlaikė, niekaip nepadėjo išlaikyti vaiko, taip pat niekada nelankė dukters, todėl ji 2009 m. gruodžio mėn. 4 d., kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie socialinės ir darbo ministerijos dėl išmokų dukrai (19-20 b. l.).

Širvintų rajono apylinkės teismas sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-376-522/2009, iš A. M. priteisė išlaikymo įsiskolinimą dukrai G. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30 – 1800 Lt ir išlaikymą nuo 2009-07-01 po 300 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (27-28 b. l.).

Antstolės J. B. pateiktoje pažymoje nurodoma, kad A. M. dukters išlaikymo įsiskolinimas nuo 2009-07-01 iki 2015-02-01 sudaro 12 036, 87 Lt., t. y. 3 486, 12 eurus. Vykdant išlaikymo išieškojimą, AB Snoro banke, AB SEB banke, AB Swedbank, kaltinamojo sąskaitose nerasta lėšų. 2010-06-23 išlaikymo išieškojimas buvo nukreiptas į A. M. darbo užmokestį – UAB „Padvaiskas ir Ko“ – K. K. bankiniu pavedimu buvo pervesti 450 Lt. 2015m. sausio mėn., išsiųstas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo į A. M. darbovietę UAB „Comestata“. Vaikų išlaikymo fondo administracija prie socialinės ir darbo ministerijos K. K. vaiko išlasymui nuo 2010-01-01 iki 2014-10-27, pervedė 11 291,13 Lt (51-53 b. l.).

Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus rajono skyriaus pažymoje rašoma, kad A. M. Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus rajono skyriuje nuo 2009 m. buvo registruotas nuo 2009-02-26 iki 2009-09-03; nuo 2009-09-09 iki 2010-03-21; nuo 2010-12-20 iki 2011-02-19; nuo 2011-10-13 iki 2012-01-11; nuo 2012-07-18 iki 2013-04-17; nuo 2013-12-11 iki 2014-02-03. A. M. buvo siūlomas UAB „Dinopis“, UAB „Poleta ir ko“, UAB „Metec“ ir kt. – darbininko darbas. A. M. siūlomų darbų neatsisakė, neįdarbintas darbdaviui pasirinkus kitus kandidatus (56 b. l.).

Sodros duomenimis A. M. dirbo nuo 2010-03-22 iki 2010-08-26; nuo 2014-05-12 iki 2014-05-30; nuo 2014-06-02 iki 2014-06-30; nuo 2014-07-07 iki 2014-07-31, pagal verslo liudijimą, nuo 2014-11-19 UAB „Comestata“ (98-99 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. M. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti išsami byloje surinktų įrodymų visumos analizė.

Pagal LR BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad žino apie teismo sprendimą, kuriuo jam priteista mokėti vaiko išlaikymą. Kaltinime nurodytais laikotarpiais gaudavo pajamas, kadangi dirbo, tačiau pajamos buvo menkos. Nedidelę vaikui išlaikymo įsiskolinimo dalį, dukters motinai yra padengęs. Sprendžiant dėl kaltinamojo A. M. kaltės, be jo paties parodymų svarbūs ir nukentėjusiosios G. M. atstovės pagal įstatymą K. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai bei kita pirmiau paminėta bylos medžiaga – tai Sodros duomenys, iš kurių matyti, kad kaltinamasis tam tikrais laikotarpiais dirbo, gavo pajamas, tačiau vaikui išlaikymo neteikė. Savo poreikius laiko prioritetiniais. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vaiko išlaikyti negalėjo dėl sveikatos būklės, amžiaus, ar kitos svarbios, nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės. Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus, darbingas, iš esmės ir pats pripažino turėjęs, kad ir menkas pajamas, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti buvus esminių kliūčių vykdyti minėtą pareigą.

Įvertinus pirmiau išdėstytus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad jų pakanka išvadai, jog A. M. vengė išlaikyti savo nepilnametę dukrą, todėl ši jo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas LR BK 164 straipsnyje. Teismo vertinimu, byloje nustatyta aplinkybė, jog nedidelę dalį įsiskolinimo kaltinamasis yra padengęs, neturi esminės įtakos jo veikos kvalifikavimui, kadangi vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal LR BK 164 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tiek tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma visiškai, tiek ir tuo atveju, kai ji buvo vykdyta iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-491/2005).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę A. M. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, stadiją (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas vaikui, nusikalstama veika baigta). Byloje A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – kartą teistas už analogiškos veikos padarymą, teistumas išnykęs (81-86 b. l.), administracine tvarka metų bėgyje baustas 1 kartą pagal LR ATPK 183 straipsnio 1 dalį, (87-89 b. l. ); Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 5 kartus, tačiau VĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2014-03-14 specialisto išvadoje nurodoma, kad A. M. praeityje nustatytos diagnozės neturėjo ir neturi žymesnės įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (94-97 b. l.). Šiuo metu kaltinamasis nedirba ir darbo biržoje neregistruotas.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – 1 metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimą.

Kadangi byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu ir A. M. skirtina 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, nustatant įpareigojimus – pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros ir globos įstaigose, nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, ar pagalbos reikalaujančiais asmenimis. Atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą veiką, numatytą LR BK 164 straipsnyje ir skirti jam 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros ir globos įstaigose, nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, ar pagalbos reikalaujančiais asmenimis.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę bausmę – 10 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros ir globos įstaigose, nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, ar pagalbos reikalaujančiais asmenimis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal LR BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.