Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, gyvenamąją vietą deklaravęs Vilniaus miesto savivaldybėje, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtas ir laikomas Lukiškių TI-K, teistas:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000-04-26 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio, 47¹ straipsnio (iki 2003-05-01 galiojusi BK redakcija) – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001-01-29 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (iki 2003-05-01 galiojusi BK redakcija) - 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004-03-17 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 1 metams laisvės atėmimo; 2004-12-01 teismo nutartimi paleistas lygtinai;Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-10-25 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) - 1 metų 8 mėnesių laivės atėmimo bausme;Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-02-19 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 4 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme;Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-03-15 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 4 metų laisvės atėmimo bausme;Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-07 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 40 parų arešto;Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-09-05 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį - 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-22 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo; 2011-11-24 teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 2011-09-05 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011-09-22 nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams; Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-21 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-05 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-09 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2015-05-22 nutartimi ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2015-02-05 nuosprendžiu skirta bausme, paskiriant galutinę 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-30 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-03 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį - 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2 nusikalstamų veikų), 178 straipsnio 2 dalį (dėl 4 nusikalstamų veikų), 187 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2016 m. spalio 30 d., apie 15.30 val., Santariškių klinikų ligoninėje, esančioje Vilniuje, Santariškių g. 1, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjęs į palatą Nr. (duomenys neskelbtini), slapta paėmė iš spintelės V. D. priklausančią rankinę (30 eurų vertės) su joje buvusiais 200 eurų grynųjų pinigų, planšetiniu kompiuteriu „ASUS“ (204,29 eurų vertės) su jame įstatyta operatoriaus „Bite“ SIM kortele (5 eurų vertės), kompiuterio dėklu (33,15 eurų vertės), akiniais (67,39 eurų vertės), raktais nuo buto (149,90 eurų vertės), po ko pasišalino iš palatos ir tokiu būdu slapta pagrobė svetimą V. D. priklausantį 689,73 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. S. 2016 m. lapkričio 1 d., laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 13.15 val., Antakalnio klinikinėje ligoninėje, esančioje Vilniuje, Antakalnio g. 57, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjęs į palatą Nr. (duomenys neskelbtini), paėmė nuo spintelės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5 Neo“ (336,81 eurų vertės), priklausantį J. S., po ko pasišalino iš palatos, tokiu būdu slapta pagrobė J. S. priklausantį turtą, padarydamas pastarajam 336,81 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. S. 2016 m. spalio 27 d., 14.00 val., iki 2016 m. lapkričio 2 d., 07.10 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninėje, esančioje Vilniuje, Santariškių g. 4, būdamas Vaikų onkohematologijos skyriaus koridoriuje, atstumdamas kabineto Nr. (duomenys neskelbtini) plastikinį langą, įsibrovė į šį kabinetą ir, slapta paimdamas nuo stalo M. J. priklausantį nešiojamą kompiuterį „Lenovo“ (580 eurų vertės), pasišalino iš ligoninės, tokiu būdu slapta pagrobė svetimą, M. J. priklausantį turtą, padarydamas nukentėjusiajam 580 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat A. S. 2016 m. lapkričio 8 d., laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 15.45 val., Vilniuje, prie pastato, esančio Antakalnio g. 124, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdauždamas D. B. priklausančio automobilio „Toyota Corrola Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinių durelių langą, įsibrovė į vidų, iš kur paėmė ant galinės sėdynės gulėjusius: kompiuterį „Asus“ (1 071 eurų vertės), kompiuterio krepšį (20 eurų vertės), kompiuterio kroviklį (19,98 eurų vertės), „Vodafon“ adapterį (100 eurų vertės), fotoaparatą „SONY“ (300 eurų vertės), laikrodį „Swats“ (165 eurų vertės), lagaminą (portfelį) (5 eurų vertės), lagaminą (portfelį) (25 eurų vertės) su jame buvusiais: odiniu nuolaidų kortelių dėklu (25 eurų vertės), odine užrašų knygele (25 eurų vertės), dviem knygomis, kurių kiekvienos vertė po 10 eurų, tokiu būdu slapta pagrobė svetimą, D. B. priklausantį 1 775,98 eurų vertės turtą, padarydamas D. B. 1 775,98 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

A. S. 2016 m. lapkričio 8 d., laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 15.45 val., Vilniuje, prie ligoninės pastato Antakalnio g. 124, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, vagystės iš D. B. priklausančio automobilio „Toyota Corrola Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metu, keramikos gabalėliu išdaužė kairės pusės galinių durelių langą (200 eurų vertės), tokiu būdu sugadino svetimą, D. B. priklausantį turtą, padarydamas D. B. 200 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. S. 2016 m. lapkričio 13 d., apie 02.40 val., Vilniuje, namo Sėlių g. 64 kieme, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužė R. D. priklausančio automobilio „AUDI A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės durelių langą (100 eurų vertės), įsibrovė į vidų, iš kur slapta pagrobė automagnetolą „Sony“ (100 eurų vertės), priklausančią R. D., padarydamas pastarajai 200 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat A. S. 2016 m. lapkričio 14 d., laikotarpiu nuo 09.00 val. iki 18.00 val., Vilniuje, prie pastato, esančio Saltoniškių g. 29, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužė automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių langą (97,52 eurų vertės), įsibrovė į vidų, iš kur slapta pagrobė svetimą K. D. priklausančią kuprinę „Puma“ (30 eurų vertės), su joje buvusiais: sportinių batų „Nike“ pora (70 eurų vertės), sportiniais šortais „Adidas“ (30 eurų vertės), dvejais sportiniais marškinėliais, kurių vertė po 10 eurų, bliuzonu (20 eurų vertės) antiperspirantu „Old Spice“ (3 eurų vertės), kvepalais „Chanel Blue“ (60 eurų vertės), tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam K. D. 330,52 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. S. pilnai pripažino savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, patvirtino visas kaltinime nurodytas aplinkybes. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę iš kalinčių asmenų buvo girdėjęs, kad ligoninėse galima pavogti vertingų daiktų, todėl išleistas į laisvę nusprendė tokiu būdu prasimanyti pinigų. Tris nusikalstamas veikas kaip tik ir padarė skirtingose gydymo įstaigose. Į ligonines vyko, turėdamas tikslą kažką pavogti. Jį domino tik materialinę vertę turintys daiktai, t. y. tai, ką galėjo parduoti ir taip prasimanyti pinigų. Laukdavo momento, kol palatos liks tuščios ir užėjęs į vidų greitai imdavo tai, kas galėjo būti vertinga. Pirmuoju atveju paėmė rankinę, iš anksto nematė, kas jos viduje. Apžiūrėjęs rado kompiuterį, grynųjų pinigų, daugiau joje nieko vertingo nebuvo (nei dokumentai, nei kortelės jo nedomino), todėl rankinę su joje buvusiais daiktais išmetė į šiukšlių konteinerį. Antakalnio ligoninėje iš tuo metu tuščios palatos pagrobė mobiliojo ryšio telefoną, o Santariškių vaikų ligoninėje, eidamas koridoriumi, pastebėjo paliktą šiek tiek pravirą kabineto langą, pažiūrėjęs pamatė viduje ant stalo gulintį nešiojamą kompiuterį, todėl, užkišęs ranką, pilnai atidarė langą, pateko į vidų ir pavogė kompiuterį. Iš ligoninių pasišalino nepastebėtas. Kitais atvejais jis įsibrovė į automobilius. Apžiūrėjęs pamatydavo, kad juose yra paliktų daiktų („Toyota“ markės automobilyje matė paliktus net 3 krepšius, suprato, kad juose gali būti vertingų daiktų; automobilyje „Peugeot“ gulėjo kuprinė, o iš automobilio „Audi A3“ nusprendė pavogti magnetolą). Kaltinamasis pažymėjo, kad visais atvejais jo tikslas buvo tik tie daiktai, kuriuos galėjo parduoti. Pagrobęs iš „Toyota“ markės automobilio krepšius, iš jų paėmė nešiojamą kompiuterį, pakrovėją, fotoaparatą, daugiau nieko vertingo nebuvo, dokumentai, knygos jo nedomino, todėl juos išmetė. Laikrodžio nerado, tačiau jis itin detaliai krepšių ir neapžiūrinėjo (laikrodis galėjo būti kažkurioje kišenėlėje). Kompiuterį pardavė, o fotoaparatas pasirodė neveikiantis, todėl pasiliko jį savo namuose. Taip pat sau pasiliko kuprinėje, pavogtoje iš „Peugeot“ automobilyje, rastus drabužius, sportinius batelius (pačią kuprinę išmetė). Visais atvejais į automobilius pateko, keramikine detale išdauždamas automobilių stiklus. Pavogtus daiktus parduodavo Kalvarijų turguje, gautus pinigus išleido narkotikams, kitoms savo reikmėms. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, atsiprašo visų nukentėjusiųjų. Pačiam sunku suprasti savo elgesį. Buvo neseniai paleistas iš pataisos namų, nespėjo susirasti darbo (į darbo biržą užsiregistravo, tačiau niekas nenori įdarbinti, kai sužino, kad jis serga cukriniu diabetu), be to, vėl pradėjo vartoti heroiną, norėjo gydytis, tačiau nespėjo, kadangi buvo suimtas. Visus civilinius ieškinius pripažįsta, turėdamas galimybę, juos atlygins. Teismui perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus kaltinamasis A. S. patvirtino, kad jie užfiksuoti teisingai, prašė jais vadovautis.

Dėl nukentėjusiajam V. D. priklausančio turto vagystės

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis V. D. pateikė pagrobto kompiuterio įsigijimo dokumentus, turtinę žalą patvirtinančius dokumentus (t. 1, b. l. 25-35).

Nukentėjusysis V. D. pateikė 899,07 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 22).

Dėl nukentėjusiajam J. S. priklausančio turto vagystės

Nukentėjusysis J. S. pateikė 336,81 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 49).

Dėl nukentėjusiajam M. J. priklausančio turto vagystės

Nukentėjusysis M. J. pareiškė civilinį ieškinį 580 Eur dydžio turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 76).

Dėl nukentėjusiajai D. B. priklausančio turto vagystės bei automobilio „Toyota Corrola Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis A. S. pilnai prisipažino kaltu įvykdęs abi nusikalstamas veikas. Vagystę iš automobilio „Toyota Corrola Verso“, padarė prie Antakalnio ligoninės. Minėtos ligoninės kieme keramikos gabalėliu išdaužė automobilio durelių stiklą ir, įsibrovęs į vidų, pavogė tris krepšius, panašius į tuos, kuriuose nešiojami kompiuteriai, fotoaparatą „Sony“ su futliaru, nešiojamą kompiuterį „Lenovo“, juose dar buvo kažkokie dokumentai, knygos. Kompiuterį kaip visada pardavė Kalvarijų turgavietėje, nepažįstamam asmeniui, o kitus daiktus, krepšius, dokumentus, knygas išmetė Kalvarijų gatvėje. Vėliau jo namuose atliktos kratos metu pareigūnai rado tos vagystės metu pavogtą fotoaparatą ir jį iš jo paėmė. Vogdamas lagaminus iš automobilio nežinojo, kokie dokumentai juose yra, lagaminų neapžiūrinėjo, tikslo pavogti dokumentus neturėjo, šie jam nereikalingi. Įvykdęs vagystes, dokumentų taip pat neapžiūrinėjo, jam tai neįdomu (t. 2, b. l. 8-10, 18).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog išdaužtas automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinių durelių stiklas. Šukės guli ant asfalto ir salono viduje (t. 1, b. l. 157-162).

Daiktų parodymų atpažinti protokole užfiksuota, jog nukentėjusioji D. B. atpažino jai priklausantį fotoaparatą SONY, kuris grąžintas pastarajai pagal pakvitavimą (t. 1, b. l. 194-195, 197).

Nukentėjusioji D. B. pateikė 1 760,98 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 181-182).

Dėl įsibrovimo į nukentėjusiosios R. D. automobilį ir jai priklausančio turto vagystės

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis A. S. kaltu prisipažino, parodė, kad 2016-11-13, apie 02.30 val., vaikščiojo Žvėryno rajone ir eidamas Sėlių gatve pamatė, jog automobilyje „AUDI A3“ yra automagnetola. Tuomet keramikos gabaliuku išdaužė langą ir, įlipęs į vidų, ištraukė magnetolą „Sony“. Kai pamatė, kad netoliese stovi mergina ir vaikinas, kurie kalbėjo telefonu, jis išlipo. Vaikinas bandė jį sulaikyti, bet jam pavyko išsisukti ir pabėgti. Ryte pavogtą magnetolą „Sony“ už 20 eurų pardavė nepažįstamam vyriškiui prie Kalvarijų turgaus, gautus pinigus išleido pragyvenimui (t. 2, b. l. 8-10, 18).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. D. parodė, kad 2016-11-13. apie 02.35 val., iš namų, esančių Sėlių g. 62, Vilniuje, išlydėjo savo draugus. Apie 02.40 val. jai paskambino draugė D. K. ir pranešė, kad kažkas apvogė jos automobilį „AUDI A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Bekalbant draugė sušuko, kad asmuo dar yra automobilyje. Išbėgo į lauką, kur ją pasitiko minėta draugė. Atėjusi prie savo automobilio, kuris stovėjo prie Sėlių 64-ojo namo, pamatė, kad dešinės durų langas išdaužtas, atidaryta daiktadėžė, atlenkta vairuotojo sėdynė ir pavogta automagnetola „SONY“, 200 eurų vertės. Draugė sakė, kad ji ir jos brolis J. K. priėjo prie automobilio ir tuo metu iš jo iššokęs nepažįstamas vaikinas pradėjo bėgti link Karoliniškių. Draugės brolis buvo pagavęs jį už striukės, bet asmuo išsprūdo ir pabėgo. Draugė nurodė, kad asmuo buvo liekno kūno sudėjimo, apie 170 ūgio, vilkėjo ryškiai raudonos spalvos sportines kelnes, šonuose buvo trys juostelės, vilkėjo tamsią striukę, o ant galvos buvo užsimovęs raudoną megztą kepurę (t. 1, b. l. 89-90). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji R. D. patikslino padarytos turtinės žalos dydį. 2016-11-13, apie 02.35 val., įvykdytos vagystės metu buvo išdaužtas jai priklausančio automobilio „AUDI A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės durelių lango stiklas, kurio vertė 100 eurų. Kadangi naują lango stiklą įsistatė privačiai, pateikti jo įsigijimo dokumentų negali, nes jų neturi, bet už stiklą mokėjo 100 eurų. Automobilis KASKO draudimu nedraustas. Vagystės metu pavogta automagnetola „SONY“, 100 eurų vertės. Pirmos apklausos metu nurodė, kad jos vertė 200 eurų, bet vėliau prisiminė pirkusi už mažesnę kainą. Automagnetola įsigyta senokai, todėl jos įsigijimo dokumentų taip pat nėra išsaugojusi. Iš viso dėl vagystės jai padaryta 200 turtinė žala (t. 1, b. l. 94).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. K. parodė, kad 2016-11-13, apie 02.30 val., su broliu J. K.išėjo iš Sėlių g. 64 namo, buvo svečiuose pas draugę R. D. Išėjusi kieme pamatė Rūtos automobilio „AUDI A3“ keleivio pusės durelių priekinių durelių pradarytą langą. Tuomet pradėjo skambinti R., kad ši nusileistų patikrinti automobilio, ir tuo pat metu einant prie automobilio pastebėjo, jog pro vairuotojo dureles išlipo nepažįstamas asmuo, kuris bandė bėgti. Jos brolis bandė sulaikyti jį, bet šis išsprūdo ir pabėgo. Automobilio keleivio pusės durelių stiklas buvo išdaužtas, o, R. atėjus ir apžiūrėjus, ji pastebėjo, kad buvo pavogta automagnetola SONY. Asmuo nubėgo link Vingio parko, šaligatviu, po to nusuko pro namus. Nematė pastarojo veido, bet pastebėjo, kad jis buvo apsirengęs raudonos spalvos sportines kelnes su juostomis šonuose ir aptempta raudonos spalvos kepure (galimai megzta) (t. 1, b. l. 98-99).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo fotonuotraukas metu liudytojas J. K. neatpažino vagystę įvykdžiusio asmens, kadangi pastarąjį matė tik nubėgantį, asmens veido nematė. Kai sugriebė, vyras nebuvo atsisukęs. Vyriškis buvo smulkaus kūno sudėjimo, apie 170-175 cm ūgio, mūvėjo raudonos spalvos sportines kelnes, juodos spalvos striukę, ant galvos raudonos spalvos kepurė (t. 1, b. l. 102-104).

Kratos protokole užfiksuota, jog A. S. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rasti ir paimti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi daiktai: raudonos spalvos kelnės ir kepurė, kuriuos pastarasis dėvėjo nusikalstamos veikos padarymo metu (R. D. priklausančio turto vagytės metu) (t. 2, b. l. 33-35).

Nukentėjusioji R. D. pateikė 200 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 95).

Dėl nukentėjusiajam K. D. priklausančio turto vagystės, įsibraunant į automobilį

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis K. D. parodė, kad 2016-11-14, apie 9.00 val., pastatė jo naudojamą, mamai R. D. priklausantį automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme Vilniuje, Saltoniškių g. 29. Tą pačią dieną, apie 18.00 val., atėjęs prie automobilio pastebėjo, kad išdaužtas automobilio dešinės pusės priekinių durelių stiklas, iš automobilio salono pavogta kuprinė „Puma“, sportinė, žydros spalvos, jos vertė apie 30 eurų. Kuprinėje buvo „Nike“ sportiniai batai, vyriški, juodos ir baltos spalvos, 41 dydžio, kurių vertė apie 70 eurų, sportiniai šortai „Adidas“, juodos spalvos, su baltos spalvos juostelėmis, kurių vertė apie 30 eurų, sportiniai marškinėliai „Nike“, ant kurių užrašyta „Vilniaus maratonas“, juodos spalvos, marškinėlių vertės nurodyti negali; kiti marškinėliai pastelinės haki spalvos, gamintojo nurodyti negali, kurios vertė apie 10 eurų. Kuprinėje taip pat buvo antiperspirantas „Old Spice“, kurio vertė apie 3 eurai, ir vyriški kvepalai „Chanel Blue“, 50 ml talpos, kurių vertė apie 60 eurų. Kas dar buvo kuprinėje, šiuo metu nurodyti negali. Koks bendrai jam padarytas nuostolis, nežino, patikslins vėliau. Automobilis draustas KASKO draudimu draudimo bendrovėje „Lietuvos draudimas“ (t. 1, b. l. 124). Papildomai apklaustas nukentėjusysis K. D. patikslino, kad vagystės iš jo naudojamo automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metu buvo išdaužtas durelių stiklas, kurio vertės tiksliai nežino, bet ji turėjo būti nurodyta draudimo bendrovės ar autoserviso atsiųstuose dokumentuose. Už lango keitimą draudimo bendrovė atlygino ne visą žalą, draudimas išskaičiavo tam tikrą dalį sumos kaip franšizę (žalos bylos Nr. 1784149, AB „Lietuvos draudimas“), todėl dėl lango sudaužymo jam padaryta 35 eurų turtinė žala. Buvo pamiršęs, kad pavogtoje kuprinėje taip pat buvo vyriškas bliuzonas juodos spalvos su mėlynais intarpais ties kišenėmis ir trimis kniedėmis, jo vertė 20 eurų. Žalsvos spalvos sportinių marškinėlių vertė 10 eurų, juodos spalvos sportinių marškinėlių vertė 10 eurų. Apklausos metu pamatęs šortus, bliuzoną, abejus sportinius marškinėlius iš karto juos atpažino kaip jam priklausančius daiktus. Sportiniai batai, šortai, bliuzonas, dveji sportiniai marškinėliai yra jam grąžinti, todėl dėl jų turtinių pretenzijų neturi. Šiuo metu jam padaryta žala dėl negrąžintos kuprinės, 30 eurų, dezodoranto „Old spice“ 3 eurai, kvepalų „Chanel Blue“, 60 eurų vertės. Bendra žala – 128 Eur. Taip pat pažymėjo, kad nors automobilis yra registruotas motinos vardu, tačiau transporto priemone naudojasi jis, automobilis draustas jo vardu, turtinė žala dėl automobilio lango išdaužymo padaryta jam (t.1, b. l. 148-149).

Daiktų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis K. D. atpažino jam priklausančius sportinius batus „Nike“ (t. 1, b. l. 154-155).

Kratos protokole užfiksuota, kad pas A. S. atliktos kratos metu bute rasti ir paimti dveji sportiniai marškinėliai, priklausantys nukentėjusiajam K. D. (t. 2, b. l. 33-35).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuotas apžiūrėtas fotoaparatas „SONY“ (priklausantis nukentėjusiajai D. B.), dveji sportiniai marškinėliai, sportinės kelnės ir kepurė, paimti kratos metu, taip pat paties A. S. savanoriškai pateikti sportiniai batai ir bliuzonas (priklausantys nukentėjusiajam K. D.), kuriuos jis dėvėjo sulaikymo metu,. (t. 2, b. l. 41-44).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota automobilio apžiūra. Minėtame protokole nurodyta, jog apžiūrimas objektas yra aptvertame vidiniame kieme, aikštelėje stovintis automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra mėlynos spalvos, keturių durų. Apžiūros metu nustatyta, kad išdaužtas automobilio dešinės pusės priekinių šoninių durelių stiklas. Ant automobilio priekinės keleivio sėdynės guli stiklo šukės. Stiklo šukės paimtos ir supakuotos į voką. Automobilio salone išmėtyti daiktai, atidaryta daiktadėžė (t. 1, b. l. 119-123).

Nukentėjusysis K. D. pateikė 128 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 150).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir išvados

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, jog kaltinamasis A. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis įvykdė dvi paprastąsias vagystes ir 4 kvalifikuotus turto pagrobimus, įsibraudamas į patalpą (ligoninės kabinetą) arba į automobilius, taip pat apgadino svetimą turtą. Šioje byloje pilnai įrodyta, kad A. S., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pasinaudodamas tuo, kad ligoninių palatose nebuvo jokių asmenų, pagrobė nukentėjusiesiems V. D. ir J. S. priklausantį turtą. Kaltinamasis savo kaltę pilnai pripažįsta, proceso metu nurodė visas su kaltinimais susijusias aplinkybes, kurios sutampa su nukentėjusiųjų parodymais. Pažymėtina, jog vagystės iš Santariškių klinikų ligoninės (palatos Nr. (duomenys neskelbtini) metu iš nukentėjusiojo V. D. pagrobiant rankinę kartu su joje buvusiu planšetiniu kompiuteriu, grynaisiais pinigais, raktais, akiniais, be kita ko, buvo pagrobti ir dokumentai (asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, vairuotojo kortelė, vairuotojo medicininės sveikatos patikrinimo pažyma, kompensuojamų vaistų knygelė) ir bankų mokėjimo kortelės, neturintys turtinės vertės. Atsižvelgiant į tai, kad dokumentai ir kortelės negali būti vagystės dalyku BK 178 straipsnio prasme (šio nusikaltimo dalykas yra tik materialinę vertę turintys daiktai), o yra kitų nusikalstamų veikų dalykas, teismas negali savo iniciatyva inkriminuoti naujų faktinių aplinkybių ir nusikalstamų veikų, dėl ko nurodytų dokumentų ir kortelių pagrobimas šalintinas iš kaltinimo.

Kiti A. S. įvykdyti svetimo turto pagrobimai yra kvalifikuoti, t. y. vienu atveju buvo įsibrauta į patalpą, trimis atvejais – į transporto priemones. Teismo vertinimu, tokia kaltinamojo nusikalstamų veiksmų kvalifikacija yra teisinga ir pagrįsta. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įsibrovimu pripažįstamas slaptas ar atviras patekimas į patalpą, tiek įveikiant kliūtis, tiek ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-617/2005 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog saugykla laikomas tam tikras įrenginys, specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui, saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis. Taip pat saugykla yra materialių vertybių saugojimui skirti objektai, į kuriuos patenkama tik su specialiais leidimais. Pažymėtina, kad saugykla laikomas tik tam tikras stacionarus ar transportuojamas įrenginys. Standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau, jeigu iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai, vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą. Nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos įvykdytos keramikos gabalėliu išdaužus automobilių durelių stiklus ir tokiu būdu prieš savininkų valią patenkant į nukentėjusiųjų transporto priemones. Vienu atveju kaltinamasis A. S. neteisėtai įsibrovė į patalpą – atstūmė kabineto plastikinio lango stiklą, taip pilnai atidarė langą ir per jį pateko į kabinetą, iš kurio pagrobė nukentėjusiajam M. J. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį.

Kaltinamojo A. S. kaltę įsibraunant į Vaikų onkohematologijos skyriuje esantį kabinetą ir iš jo pagrobiant nukentėjusiajam M. J. priklausantį nešiojamą kompiuterį įrodo paties kaltinamojo (apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu pilnai pripažino visas inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes) parodymai, nukentėjusiojo M. J. ir liudytojos R. V. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, teismo pripažįstami įrodymais. Kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo A. S. kaltę įvykdžius svetimo turto vagystę iš automobilių „Audi A3“ ir „Peugeot“ įrodo kaltinamojo A. S. ikiteisminio tyrimo ir teisme duoti parodymai, nukentėjusiųjų R. D., K. D., liudytojos D. K. parodymai, pastarųjų pareiškimai, įvykio vietos apžiūros, kratos, daiktų parodymo atpažinti protokoluose užfiksuoti duomenys. Abiem atvejais kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Pilnai įrodyta ir kaltinamojo A. S. kaltė dėl įsibrovimo į nukentėjusiosios D. B. automobilį ir jai priklausančio turto pagrobimo, taip pat pastarosios turto sugadinimo. Kaltinamasis savo kaltę pilnai pripažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios D. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros, daiktų parodymo atpažinti protokoluose užfiksuotais duomenimis. Kartu su materialinę vertę turinčiais daiktais kaltinamasis pagrobė ir eilę nukentėjusiajai svarbių asmeninių dokumentų (jos ir brolio banko sutartis, sąskaitų išrašus, skyrybų dokumentus, vidurinio mokslo baigimo atestatą ir kt.), banko slaptažodžių kortelę, be to, Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kurie pagal savo pobūdį nėra BK 178 straipsnio numatyto nusikaltimo dalykas, dėl ko šalintini iš kaltinimo. Įsibrovimo į nukentėjusiosios D. B. automobilį metu buvo išdaužtas automobilio durelių kairės pusės galinis stiklas, 200 eurų vertės, tokiu būdu padarant transporto priemonei apgadinimą.

Visos kaltinamojo A. S. nusikalstamos veikos yra tyčinės (įvykdytos veikiant tiesiogine tyčia), baigtos, teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiųjų V. D. ir J. S. turto pagrobimo), 178 straipsnio 2 dalį (įsibraunant į patalpą ir pagrobiant M. J. kompiuterį, taip pat įsibraunant į automobilius ir pagrobiant iš jų nukentėjusiesiems R. D., K. D. ir D. B. priklausantį turtą), 187 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios D. B. turto sugadinimas).

Dėl bausmės

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog pastarasis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas A. S. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad A. S. įvykdė tris nesunkius ir keturis apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), nusikalstamos veikos tyčinės, baigtos, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybės, įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: A. S. anksčiau daug kartų teistas (t. 2, b. l. 77-86), ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 2, b. l. 70-72), nedirbantis, iki suėmimo buvo registruotas darbo biržoje (t. 2, b. l. 87), priklausomas nuo narkotinių medžiagų (t. 2, b. l. 89).

Teismo įsitikinimu, BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta paskiriant kaltinamajam A. S. griežčiausią jam inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jo dydį už visas nusikalstamas veikas nustatant ženkliai mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmės rūšį, kadangi akivaizdu, jog tokiu būdu nebus pasiekti bausmės tikslai. Kaltinamasis praeityje daug kartų teistas, nusikalto esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui (nusikaltimų recidyvas), ankstesni teistumai daugiausia už nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į svetimą nuosavybę, nusikaltimus vykdo iš esmės nepertraukiamai - tik atlikęs paskutiniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę per trumpą laikotarpį padarė visą eilę naujų nusikaltimų, kas rodo, jog kaltinamasis yra akivaizdžiai linkęs nusikalsti ir neturi realaus noro keistis. Nors ir užsiregistravo darbo biržoje, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo tikėti, jog kaltinamasis dėjo realias pastangas ir turėjo nuoširdų norą dirbti (pastarasis netrukus po paleidimo iš bausmės atlikimo vietos ėmė vartoti narkotines medžiagas, daryti nusikaltimus). Šios aplinkybės rodo nesant pagrindo švelnesnės bausmės rūšies parinkimui. Nors kaltinamajam ir yra diagnozuota visa eilė sveikatos ligų (cukrinis diabetas, ŽIV infekcija, lėtinis hepatitas ir kt.), tačiau teismas neturi pagrindo išvadai, jog kaltinamasis dėl sveikatos būklės, kuri, kaip matyti, nesutrukdė pastarajam daryti nusikaltimus, negalėtų atlikti jam paskirtos bausmės.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už vagystę įsibrovus į nukentėjusiosios D. B. „Toyota Corrola Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio automobilio apgadinimą (BK 178 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 2 dalis), bendrintinos apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė ir bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 1, 2 dalis, bendrintinos tarpusavyje, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas. A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 2, b. l. 51-53), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamu atveju byloje buvo pareikšti nukentėjusiųjų D. B., K. D., V. D., M. J., J. S. ir R. D. civiliniai ieškiniai. Šie ieškiniai tenkintini visiškai. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. S. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiesiems buvo padaryta turtinė žala. Nors ne visos nukentėjusiųjų prašomos atlyginti išlaidos yra pagrįstos dokumentais, tačiau reikalavimas išsaugoti kiekvieno daikto, juo labiau, smulkesnio, kasdienės paskirties arba pirkto anksčiau, įsigijimo dokumentus būtų aiškiai nepagrįstas. Šiuo atveju atsižvelgiama į prašomo atlyginti daikto vertę, kurios nelaikytinos neprotingo dydžio lyginant su tokio pobūdžio daiktų kaina. Taip pat teismas laiko esant tikslinga atlyginti išlaidas, kurias nukentėjusieji V. D. ir D. B. patyrė gamindamiesi naujus dokumentus, nukentėjusiojo V. D. kelionės išlaidas (pastarasis po vagystės buvo priverstas sugrįžti į Klaipėdą, vėliau vyko į Vilnių pas tyrėją; transporto išlaidas pagrindžiantys dokumentai pateikti). Kaltinamasis nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius pripažino, sutiko atlyginti pastariesiems padarytą turtinę žalą, kaltinamojo nusikalstamos veikos yra pilnai įrodytos, todėl iš kaltinamojo atitinkamai priteistina atlyginti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų K. D., D. B., V. D., M. J., R. D. ir J. S. pareikštus civilinius ieškinius.

Byloje taip pat pareikštas ir AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys. Šiuo atveju pažymėtina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio nuostatomis, asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į pastarąjį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek buvo sumokėta žalos atlyginimo. Visgi šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į anksčiau minėtas BPK 109 straipsnio nuostatas, numatančias, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Taigi minėtas straipsnis kaip tik ir nustato, kokie civiliniai ieškiniai nagrinėjami baudžiamajame procese, tarp kurių regresinių ieškinių nėra numatyta. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Būtent tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014). Atsižvelgiant į tai, AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys (dėl pagal transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartį išmokėtos draudimo išmokos) paliktinas nenagrinėtu.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas): stiklo šukės, paimtos įvykio vietos apžiūrų metu bei nukentėjusiosios D. B. pateiktos keramikos šukės kartu su stiklo šukėmis, sudėtos į vokus (iš viso 3 vnt.), paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Kelnės ir kepurė, sudėti į dėžę ir pagal kvitą serija BBB Nr. 1PK001901 saugojami Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. S. (nei dėl minėtų kelnių, nei dėl kepurės nėra duomenų, kad šie drabužiai būtų įgyti nusikalstamu būdu, būtų bent kažkaip susiję su nusikalstamų veikų padarymu ir atitinka BPK 91 straipsnyje nurodytus požymius).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo V. D. turto vagystės), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo J. S. turto vagystės), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl nukentėjusiojo M. J. turto vagystės), ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl nukentėjusiosios D. B. turto vagystės), ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiosios D. B. automobilio apgadinimo), ir skirti jam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl nukentėjusiosios R. D. turto vagystės), ir skirti jam 1 (vienerių) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl nukentėjusiojo K. D. turto vagystės), ir skirti jam 1 (vienerių) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas dėl vagystės įsibraunant į nukentėjusiosios D. B. automobilį „Toyota Corrola Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio automobilio apgadinimo (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio dalį), subendrinti jas apimant ir paskirti A. S. subendrintą 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę ir bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2 nusikalstamų veikų) ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl 3 nusikalstamų veikų), subendrinti tarpusavyje, jas iš dalies sudedant, ir paskirti A. S. subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017 m. balandžio 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. D. ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. S. civiliniam ieškovui 899,07 eurus turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. J. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. S. civiliniam ieškovui 580 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. S. ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. S. civiliniam ieškovui 336,81 eurus turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. B. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. S. civilinei ieškovei 1 760,98 eurus turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. D. ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. S. civiliniam ieškovui 128 eurus turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. D. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. S. civilinei ieškovei 200 eurų turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas): stiklo šukes, paimtas įvykio vietos apžiūrų metu bei nukentėjusiosios D. B. pateiktas keramikos šukės kartu su stiklo šukėmis, sudėtos į vokus (iš viso 3 vnt.), palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kelnes ir kepurę, sudėtus į dėžę ir pagal kvitą serija BBB Nr. 1PK001901 saugojamus Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus saugykloje, grąžinti A. S.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.