Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-677-582-2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-08
Bylos Nr.
1A-677-582-2014
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00432-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dmitrijus Korsakovas (pirm.), Jurgis Kiškis, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
A. P., E. M.
Advokatai
Stasė Kupčiūnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-677-582-2014Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00432-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, nuteistojo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo

A. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, nustatant kad atliktina bausmė yra 1 (vienerių) metų terminuotas laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas E. M., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. ir E. M. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad 2014 m. balandžio 27 d., apie 20.20 val., veikdami bendrai ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į O. J. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), griebė O. J. už krūtinės ir, nustūmę į kambarį, pasodino ją ant lovos, laikė prie jos prispaudę, tokiu būdu atimdami galimybę jai priešintis, reikalavo atiduoti pinigus, o šiai atsisakius tai padaryti, grasino sumušti ir A. P. išsegė nukentėjusiajai iš ausų 200 Lt vertės auskarus, nuo kaklo nutraukė 1000 Lt vertės auksinę grandinėlę, nuo piršto nutraukė 500 Lt vertės auksinį žiedą, iš miegamojo nuo stalo pagrobė 300 Lt vertės auksinę grandinėlę, iš piniginės paėmė 70 Lt, o E. M. pagrobė 150 Lt vertės mechaninį rankinį laikrodį, po to, nutraukę radijo laidus, jais surišo nukentėjusiosios rankas ir kojas ir iš įvykio vietos pabėgo, pagrobę nukentėjusiajai O. J. priklausančio turto už 2220 Lt bei padarę jai nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje krūtinės kairėje pusėje ir dešiniame dilbyje.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu prašo sutrumpinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nes paskirta bausmė jam tikrai per griežta. Nuteistasis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, supranta jo sunkumą, tačiau įrodyti, kad jis daugiau nenusikals, galėtų tik būdamas laisvėje. A. P. taip pat pažymi, kad jis yra jauno amžiaus, gyvena vaikų globos namuose, todėl nenori pradėti gyvenimo kalėjime.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose. A. P. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. P. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, kurią visiškai pagrįstai BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažino vienu trečdaliu.

Nuteistojo skunde nurodoma aplinkybė, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo skundžiamame nuosprendyje jau yra tinkamai įvertinta ir pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat pagrįstai nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apylinkės teismas tinkamai įvertino ir tai, kad A. P. nepilnametis, praeityje teistas du kartus, abu kartus už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas (nusikaltimai nuosavybei), o tyčinį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neįsiteisėjus paskutiniam nuosprendžiui ir esant neišnykusiam teistumui, kas itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad ankstesni teistumai ir skirtos kitos rūšies bausmės (laisvės apribojimas, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas) teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, jis išvadų nedaro ir yra linkusi nusikalsti asmenybė. Kadangi A. P. tyčinis nusikaltimas padarytas neatlikus paskutiniu nuosprendžiu už tyčinį nusikaltimą paskirtos bausmės, neišnykus teistumui, todėl jis laikomas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme. BK 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistajam už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto sunkaus recidyvinio nusikaltimo padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis žymiai mažesnis už baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje nustatytam šios bausmės vidurkiui, tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, priešingai, yra proporcinga nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei bei jo pavojingumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju tik terminuotas laisvės atėmimas užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti A. P., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei jį paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliantas skunde taip pat nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skirdamas jam bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. TP-7-(2.10)-3384, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo A. P. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 160 Lt. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos medžiagą nuteistasis galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriems esant, antrinė teisinė pagalba jam galėtų būti teikiama nemokamai, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Dmitrijus KorsakovasTeisėjai Jurgis KiškisValdas Vitunskas