Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. 2014 metais, vasaros pradžioje, dienos metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, diržu sudavė vieną kartą į sėdmenų sritį savo mažametei dukrai D. T.; 2014 metais, vasaros pabaigoje, dienos metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, to paties namo kambaryje diržu sudavė vieną kartą į sėdmenų sritį savo mažametei dukrai D. T.; 2014 metais, rudens laikotarpiu, dienos metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, to paties namo virtuvėje medžio rykšte sudavė vieną kartą savo dukrai D. T. į sėdmenis; 2015-2016 metais, žiemos laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, to paties namo priklausinyje – pirtyje kaire ranka tempė savo mažametei dukrai D. T. už plaukų ir už ausies; 2017-2018 metais, ryte, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, virtuviniu rankšluosčiu sudavė savo dukrai D. T. į petį; 2017-2018 metais, ryte, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, toje pačioje virtuvėje sudavė dešinės rankos delnu vieną kartą savo dukrai D. T. į veidą, visais šiais savo veiksmais sukeldama mažametei D. T. mišrų nerimo ir depresinį sutrikimą (F41.2) – nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio D. T. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Kaltinamoji A. T. kaltę pilnai pripažino ir parodė, kad 2014 metų vasaros pradžioj sudavė dukrai diržu vieną kartą, nes ji neklausė ir parduotuvėje pradėjo „isterikuoti“. 2014 metais dukrai buvo šeši metai. Gali būti, kad tada galėjo jai suduoti diržu. Tas pats buvo ir tų pačių metų vasaros pabaigoj. Viskas vyko pas namuose. Tuo metu gyveno kartu su mama. Atsimena, kad rudenį sudavė medžio rykšte. Kaimynė pamokė truputį suduoti rykšte, sakė, kad tuomet „ožiukai pabėgs“. Dukra verkė, atsiprašinėjo. Ji atsiprašė dukros ir susitaikė. 2015-2016 metais pirty buvo labai karšta. Norėjo paimti dukrą už peties, bet plaukai ilgi ir taip gavosi. Dukra nenorėjo maudytis ir išėjo į šaltą prieangį. Ten atsisėdo ir laukė, kol atvės. Tada irgi verkė. Po to persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Virtuvėje sudavė rankšluosčiu į petį, nes dukra reikalavo pinigėlių ir kumščiu sudavė į petį. Nenorėdama, kad prieitų prie jos, tiesiog pagąsdino ir pataikė į petį. Kitą kartą virtuvėj ranka sudavė į veidą todėl, kad dukra nenorėjo eiti į mokyklą. 7 val. 30 min. atsistojo prie durų ir pasakė, kad neis, nes nenori. Kai sudavė, dukra nuėjo į mokyklą. Dukra jos nebijojo ir dabar visai nebijo. Kai būdavo kartu, pešėsi su dukra kaip katė su šunimi, kol nebuvo pagalbos. Nuo pernai metų pradėjo gauti pagalbą. Šiuo metu dukra gyvena pas močiutę. Bendrauja su ja, moka alimentus. Bendrauja po mokyklos, kiekvieną vakarą labanakt pasako. Pasiskambina arba bendrauja žinutėmis. Dukrai buvo depresija nuo to, kad ją labai kaltino, jog ji nori naujo telefono. Ir viskas prasidėjo nuo to, kad gėrė raminančius vaistus, o po to nustojo juos gerti. Vaistus dukra geria nuo septynerių metų. Juos gydytojai išrašė. Dabar dukrai keturiolika metų ir su ja normaliai bendrauja.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. D.-B. parodė (1 t., b. l. 30-33), kad nuo 2021-12-01 yra VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų psichologijos magistrantė–praktikantė. Atlieka praktiką Vaikų raidos centro Vaikų ir paauglių intervencijos skyriuje. D. T. į Vaikų raidos centrą atvyko 2022-01-20, o išvyko 2022-01-31. Mergaitei 13 metų. Mergaitė atvyko į Vaikų raidos centrą su atvejo vadybininke R. D.. Mama atsisakė ją atvežti į ligoninę. Dėl kokių priežasčių mama mergaitės neatvežė į ligoninę, nežino. Mergaitės mama atvyko į konsultacijas ir mergaitės pasiimti. Mergaitė į Vaikų raidos centrą pakliuvo, nes turėjo suicidinių minčių. Su žirklėmis buvo susižalojusi kairės rankos dilbį. Su D. T. turėjo aštuoniais individualias konsultacijas. 2022-01-24 mergaitė pasipasakojo, kad yra patyrusi smurtą iš mamos. Smurtas baigėsi 2021 metų gruodžio mėnesį, nes mergaitė mamos ėmė vengti. D. T. sakė, kad mama ją mušdavo rankomis, skuduru per nugarą, per petį. Nuo kada prasidėjo smurtas, nesakė. Kur tai vykdavo, mergaitė neminėjo. Dėl ko mama ją mušė, mergaitė neįvardijo. Minėjo, kad su mama konfliktai būna dažnai. Smurto atvejai iš mamos pusės prieš D. T. buvo nevienkartiniai. Mama mergaitei yra pasakiusi: „Geriau abortą būtų pasidariusi!“, „Eik iš čia, nereikia čia tavęs!“. Konkrečių pykimosi su mama priežasčių mergaitė neįvardijo. D. T. minėjo, kad kartais ji nespėdavo pavalgyti vakarienės, nes prasidėdavo konfliktai su mama. Brolių ir seserų mergaitė neturi. Kaip mergaitė jautėsi po smurto, nepasakojo, tačiau dėl daug potrauminių patirčių, sukeltų vaikystėje, jautėsi blogai. Konfliktai su mama jai kelia neigiamas emocijas. Ji jaučia psichologinį skausmą dėl skausmingų vaikystės prisiminimų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. T. parodė (1 t., b. l. 36-39), kad gyvena (duomenys neskelbtini). Turi dukrą A. T. ir anūkę D. T.. Anūkei (duomenys neskelbtini) metų. Nuo 2022 metų pavasario anūkė gyvena pas ją kaime. Iki devynerių metų anūkė irgi gyveno kartu su ja kaime. Po to D. gyveno pas savo mamą (duomenys neskelbtini). Su dukra ir anūke sutaria gerai. Apie tai, kad 2014-2018 metais jos dukra smurtavo prieš anūkę, sužinojo teisme, kur viską papasakojo pati anūkė. Būdavo, kad dukra su anūke susibara, konfliktuoja, viena kitai nenusileidžia, tačiau smurto atvejų anūkės atžvilgiu nematė. Anūkė gera, užjaučianti, mandagi, gerai mokosi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. Č. parodė (1 t., b. l. 42-45), kad dirba Ignalinos rajono socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja. A. T. ir jos dukros D. T., gimusios 2008 metais, šeima žinoma nuo 2016 metų. A. T. su dukra 2016 metais apsigyveno socialiniame būste (duomenys neskelbtini). Iki to laiko D. T. gyveno pas savo močiutę L. T. (duomenys neskelbtini). Nuo 2022-02-01 D. T. vėl gyvena pas močiutę kaime. Šioje šeimoje buvo socialinių ir tėvystės įgūdžių problema. D. T. augino mama ir močiutė. Tarp mamos ir dukros vykdavo konfliktai, nesutarimai dėl piniginių reikalų, nes A. T. nemokėjo elgtis su pinigais. Gaunamus pinigus ji išleisdavo ne pagal paskirtį. A. T. niekada nedirbo, gyveno iš pašalpų, neįgalumo ir alimentų. Ji išleisdavo pinigus, o tada neturėdavo už ką nusipirkti pavalgyti. A. T. turi sveikatos problemų, jos sunki emocinė būklė. Į siūlymus lankytis pas psichologus, psichiatrus, vartoti vaistus sakydavo, kad jai pagalba nereikalinga. Dabar A. T., būdama viena, jaučiasi geriau, vartoja vaistus. D. ją „terorizuodavo“ dėl geresnių daiktų pirkimo, o mama tam neatsispirdavo. A. T. ne kartą jai yra užsiminusi, kad su dukra susistumdydavo, kad dukra tai puodelį, tai kompiuterius ar telefonus sudaužydavo. Kad pas jas namuose būdavo konfliktai, patvirtindavo ir namo kaimynai. Mama elgdavosi kaip vaikas ir nesugebėdavo susitvarkyti su dukra. Būdavo, kad mergaitė neina į mokyklą, neklauso, o mama nieko negalėdavo padaryti. Mama bijodavo mergaitės ir pasiduodavo jos įtakai. Namuose nebuvo jokių normos ir elgesio taisyklių nustatymo. 2022-01-20 paskambino A. T. ir pasakė, kad mergaitė pati save susižalojo, kad ją ištiko panikos atakos. Tada mergaitė buvo nuvežta gydymui į Santaros klinikų Vaikų krizių centrą.

Ikiteisminio tyrimo metu pas Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta liudytoja D. T. parodė (1 t., b. l. 67-69), kad jai 13 metų, mokosi (duomenys neskelbtini). Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), pas močiutę, o anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) su mama A. T.. Vaikystėje su diržu yra gavusi nuo mamos. Kai jai buvo 7-8 metai, mama supykdavo ir tampydavo pirtyje už ausų ir plaukų, nes plaukai ilgi ir blogai išsiplaudavo šampūnas. Jai skaudėjo. Tai buvo gal tris kartus. Ji bijojo mamos. Galvos plovimą nelabai vadina smurtu. Labiau skaudėjo, kai tampė už ausų. Kai jai buvo kokie 6 metai, namuose pas močiutę mama diržu trenkė per užpakalį daugiau negu vieną kartą. Jai skaudėjo. Diržas odinis, juodas. Su diržu buvo vienas tas atvejis. Mušdama sakė: ,,Pamokysiu tave, kad nekeltum vaikiško kaprizo“. Panašus įvykis buvo ir su medžio rykšte kaime (duomenys neskelbtini). Rykštę mama atsinešė iš lauko. Gavo į ,,sėdynę“ du-tris kartus. Skaudėjo. Vieną kartą tai buvo. Apie tai niekam nepasakojo, nes galvojo, kad tai yra normalu. Niekas to nematė. Dar atsimena, kad daug kartų namuose (duomenys neskelbtini) trenkė su rankšluosčiu. Jai tada buvo 10-11 metų. Rankšluostį ji pasiimdavo iš virtuvės ir trenkdavo juo per rankas, petį arba su kumščiais padaužydavo. Sakydavo: ,,Tave pamokysiu“. Ar kažkaip panašiai. Skaudėjo, kai rankomis trankė. Tada kliūdavo į rankas, į petį, o kai dengdavosi rankomis, kliūdavo į delnus. Skaudėjo, likdavo žymių – raudoni pėdsakai nuo rankų. Ji verkdavo ir nieko nesakydavo, nes kai verkia, nieko negali pasakyti. Mama būdavo įniršusi. Jos nevalgydavo kartu. Praeitais ar užpraeitais metais pradėjo pati sau gaminti maistą. Jai patinka gaminti. Su mama valgydavo atskirai, skirtingose vietose. Mamai būdavo pykčio epizodai, bet būdavo, kad ir gerai bendrauja. Bijodavo, kad mama sumuš, trenks ar dar kažką padarys. Apie tai papasakojo psichologei, kai atsigulė į ligoninę. Prie tokio mamos elgesio priprato ir manė, kad to nusipelnė. Į ligoninę pakliuvo dėl rankos pjaustymosi. Mama jai sakydavo, kad ji yra problema, kad bevertė, ,,geriau jau būtų pasidariusi abortą“. Ranką pjaustėsi buvo du kartus – 2019 metais ir dabar. Tai dėl psichologinių problemų, dėl viso to galvojimo, kad ji yra problema. Nenorėtų grįžti pas mamą, nes pas ją negali ramiai būti. Mama rėkia, todėl negali susikaupti mokslams. Mama turi psichologinių problemų, geria vaistus. Mama jos atsiprašė, kai ji gulėjo ligoninėje. Po tų įvykių sudaužydavo puodelį ar lėkštę. Ji bijojo mamos, jautė diskomfortą. Mamą vis tiek myli, nejaučia jai didelės neapykantos. Atleido, bet nepamiršo.

Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022-02-02 pranešimas patvirtina, kad skyriuje gautas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų 2022-01-22 raštas, kuriame pateikta informacija apie galimą motinos A. T. smurtą prieš mažametę dukrą D. T., kuris baigėsi 2021 metų gruodžio mėnesį (1 t., b. l. 12-18).

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės santaros klinikos 2022-02-09 pažyma patvirtina, kad D. T. nuo 2022-01-20 iki 2022-01-31 klinikų Vaiko raidos centro Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje dėl suicidinių minčių, savižalos – hospitalizacijos dieną mergaitė žirklėmis susižalojo kairės rankos dilbį. Nustatytos diagnozės: kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93,8), mintys apie savižudybę (R45.81), buvęs asmeniui savęs žalojimas (Z91.5), kiti vaikystėje patirti neigiamai įvykiai. (Z61.8). (1 t., b. l. 22-25)

Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022-03-01 pažyma apie vaiko ir gyvenimo ir auklėjimo sąlygas patvirtina, kad 2022-01-20 buvo gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą A. T. šeimoje. Skyriaus specialistai 2022-01-31 atliko D. T. situacijos vertinimą ir nustatė vaiko apsaugos poreikį bei organizavo vaiko laikinąją priežiūrą. D. T. laikinoji priežiūra organizuota laikinai prižiūrinčio asmens L. T. (močiutės) gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Laikinoji priežiūra organizuota nuo 2022-01-31 iki 2022-03-31. D. T. lanko UAB „Ignalinos sveikatos centras“ Psichikos sveikatos centro konsultacijas. Jai paskirtas medikamentinis gydymas. D. T. reikalinga ypatinga priežiūra, svarbu užtikrinti vaistų vartojimą, psichikos sveikatos centro specialistų pagalbą. Mergaitė įvardina savo emocines problemas, noriai bendrauja, prašo ir priima pagalbą. Mamos teigimu, su dukra ji nesusitvarko, nori pailsėti, jaučiasi emociškai pavargusi. D. T. tėvas nusišalinęs nuo vaiko ugdymo ir auklėjimo, nepalaiko ryšio nei su D., nei su jos motina. Nuo 2018-09-21 šeimai taikoma atvejo vadyba. A. T. kategoriškai ignoruoja ir nepriima specialistų patarimų, siūlymų, rekomendacijų. A. T. ir D. T. šeimoje nėra pagarbaus bendravimo, bendrų veiklų, pomėgių. A. T. pripažįsta negalinti įtakoti dukros elgesio, todėl, vengdama konfliktinių situacijų, pasiduoda jos manipuliacijai, reikalavimams, nerodo motyvacijos, nededa jokių pastangų, siekiant keisti situaciją. Motinos ir dukros santykiai įtempti, tarpusavio ryšys silpnas, vyrauja nepagarba, abipusiai kaltinimai, panieka. Ignalinos rajono socialinių paslaugų centro pastebėjimu, A. T. galimai turi emocinių bei psichikos sutrikimų, tačiau jų nepripažįsta, pas specialistus kreiptis, vartoti medikamentus atsisako. Paslaugų centro darbuotojams su A. T. bendrauti sekasi sunkiai, nuolat stebima jos nuotaikų kaita, moteris dažnai būna suirzusi, nervinga, kalbėdama kelia balsą, yra impulsyvi, nusiteikusi priešiškai, įžvelgia nuolatinius persekiojimus, pavojus. Teikiamus siūlymus A. T. atmeta. Seniūniją gauna gyventojų nusiskundimų dėl A. T. neprognozuojamo elgesio (gatvėje užsipuola ir nebūtais dalykais kaltina gyventojus), kaimynai skundžiasi namuose girdimais barniais, jos ir dukros konfliktais, riksmais. Motinai rekomenduotos ir siūlytos psichiatro konsultacijos, siekiant išsiaiškinti ar jos sveikatos būklė ir bloga savijauta nekelia grėsmės emociniam D. T. saugumui ir raidai. (1 t., b. l. 87-90)

UAB „Ignalinos sveikatos centras“ 2022-03-14 pažymoje nurodoma, kad D. T. stebima vaikų ir paauglių psichiatro (1t., b. l. 94).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2022-05-31 – 2022-06-30 akte nurodoma, kad šiuo metu D. T. konstatuojamas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas ( F42.1) tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įtariamosios A. T. veiksmų, t. y. ilgalaikis ir sistemingas psichologinis smurtas (žeminimas, nuvertinimas, emocinės paramos stoka), fizinis smurtas (mušimas). D. T. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, nes po byloje nagrinėjamo įvykio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. D. T., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, negalėjo pilnai suvokti įtariamosios jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės – byloje tiriamu laikotarpiu jos turimos žinios keitėsi nuo paviršutiniško supratimo apie jų pobūdį ir reikšmę (įtariamosios veiksmus suprato kaip normatyvinius) iki šiuo metu pakankamų (supranta fizinio ir emocinio smurto pobūdį), tačiau dar pilnai nesupranta jų reikšmės). D. T., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus ikiteisminio tyrimo metu. D. T. nerekomenduojama dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose dėl išliekančio byloje tiriamų įvykių psichotraumuojančio poveikio ir dėl emocinių sunkumų duoti parodymus dėl santykių su įtariamąja (mama). Objektyvių duomenų, kad D. T. būtų sirgusi tokiais psichikos surikimais, dėl kurių ji negalėtų duoti parodymų, nėra. Šiuo metu D. T. konstatuojamas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas (F41.2), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įtariamosios A. T. veiksmų. (1 t., b. l. 123-140)

(duomenys neskelbtini) 2022-03-09 pažymoje nurodoma, kad D. T. mokosi (duomenys neskelbtini). D. I pusmečio pažangumo vidurkis (duomenys neskelbtini) balai. Pamokas lanko. Pirmą pusmetį dėl pateisinamos priežasties praleido 84, II pusmetį – 35 pamokas. Šiais mokslo metais sustiprėjusi mokymosi motyvacija, stengiasi, stropiai atlieka klasės ir namų darbus, lanko konsultacijas, turi visas mokymuisi reikalingas priemones. D. turi psichologinių sunkumų, jos žema savivertė ir pasitikėjimas savimi. Perdėtai jaudinasi prieš kontrolinius, kalbėjimą, užduočių pristatymą prieš klasę, todėl dažnai tariasi dėl individualių atsiskaitymų. Bendraujant jaučiamas nepagrįstas emocinis nerimas, įtampa (tai pasireiškia ir kūno kalboje) ir neadekvatus situacijos vertinimas. Mokykloje paauglės elgesys problemų nekelia. Ji mandagi, tyli, pakankamai uždaro būdo, tačiau noriai atlieka užduotis grupėse, drįsta klausti ir paprašyti pagalbos. D. klasėje nėra atstumta, su bendraamžiais bendrauja, dalyvauja klasės veiklose, šiais mokslo metais vyko į ekskursiją. (1 t., b. l. 141)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. T. kaltė nusikaltimo padaryme įrodyta. A. T. kaltė įrodyta jos pačios parodymais, kuriuos patvirtina liudytojų D. T., I. D.-B., L. T., J. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas ir pažyma apie vaiko ir gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės santaros klinikos pažyma, UAB „Ignalinos sveikatos centras“ pažyma, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, Ignalinos Č. K. gimnazijos pažyma.

A. T. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus, nes ji tyčia padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui – mažametei dukrai D. T., kurios sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip dešimčiai dienų.

A. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Spręsdamas kaltinamosios A. T. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas pa-žymi, kad pagal BK 40 straipsnio 2 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos nagrinėjimo teisme metu L. T. prašė atleisti jos dukrą A. T. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą. Šis prašymas tenkinamas, nes kliūčių taikyti A. T. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas nėra. A. T. padarė apysunkį nusikaltimą, charakterizuojama teigiamai, anksčiau neteista, kaltę dėl jai inkriminuojamos veikos pilnai pripažino ir gailisi nusikaltusi, su dukra susitaikė, bendrauja, priima teikiamą jai pagalbą. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindo manyti, kad A. T. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, todėl gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant motinos L. T. atsakomybei pagal laidavimą. Atsižvelgiant į A. T. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos asmenines savybes, jai skirtinas laidavimas be užstato, nustatant minimalų įstatymo numatytą laidavimo terminą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. T. kardomoji priemonė neskiriama.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią 249,37 Eur dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo A. T.. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į teisiamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismui yra nustatyta teisė, bet ne pareiga išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Šioje byloje teismas A. T. gynėjo dalyvavimą baudžiamojoje byloje pripažino būtinu, nes ji yra 8 klasių išsilavinimo, turi psichinių sutrikimų (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Teisė į gynybą negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Tokiu atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš nuteistojo gali būti laikomas ribojančiu suimtojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl šios išlaidos iš A. T. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. T., vadovaujantis BK 40 straipsnio 1-3 dalimis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus bei perduoti pagal laidavimą L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.