Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. RV-23-1361 netaikyti nuteistajam M. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 253 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais paskirtos bausmės subendrintos – galutinė bausmė 14 metų laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu nusikalstama veika iš BK 253 straipsnio 1 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. VIII-1968) perkvalifikuota į BK 253 straipsnio 1 dalį. (2023 m. balandžio 27 d. XIV-1925) 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos - galutinė bausmė 14 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2012 m. liepos 23 d., bausmės pabaiga 2026 m. liepos 23 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. vasario 12 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-1361 netaikyti nuteistajam M. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, šiuo metu stebimas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, nuteistasis įkalinimo įstaigoje mokosi, dalyvauja psichologų vedamuose užsiėmimuose ir pozityvaus užimtumo veikloje, tačiau atliktos bausmės dalis bei teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmes tikslai jau pasiekti. Komisijai surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Nuteistasis per bausmės atlikimo laiką 30 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai pažeidimo faktų nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Minėtos nuobaudos buvo paskirtos už šiurkščius taisyklių pažeidimus (uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas, alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimas, įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas). Būtent minėtų duomenų vertinimas Komisijai leido daryti išvadą, kad nuteistojo elgesys nerodo išskirtinai pavyzdingo jo elgesio bausmės atlikimo metu, bet priešingai, patvirtina, kad net ir struktūruotoje aplinkoje, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis negeba atsiriboti nuo rizikingų situacijų, negatyvios aplinkos įtakos bei laikytis nustatytų taisyklių bei reikalavimu. Toks nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje kelia pagrįstų abejonių, jog jis, būdamas laisvėje, gebės laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Vis dar nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Apsauginių veiksnių vertinimo metu nenustatyta. Pažymėtina, kad nuteistasis anksčiau teistas, tačiau nepasimoko iš ankstesnio patyrimo. Komisija atsižvelgusi į visas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai turi būti vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistąjį teigiamai ar neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, kiekvienu atveju teismas individualiai vertina lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumą.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pateikta medžiaga: Komisijos 2024 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. RV-23-1361 netaikyti nuteistajam M. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, nuteistojo asmens byla, nuteistojo skundu, darytina išvada, jog Komisijos 2024 m. vasario 12 d. nutarimas Nr. RV-23-1361 netaikyti nuteistajam M. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Pagal „OASys“ metodiką M. G. vertinimo metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Akcentuotina, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laiką 30 kartų pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, baustas drausminėmis nuobaudomis, vieną kartą paskatintas. Šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistojo elgesyje vis dar išlieka daug kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja empatijos; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu; su darbu susijusios problemos; savivokos stoka; impulsyvumas; intervencijos nepriėmimas; buvimas destabilizuojančioje aplinkoje), be to paskutinio vertinimo metu nenustatyta nė vieno apsauginio kriminogeninio veiksnio. Darytina išvada, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ne tik, kad gali, bet ir privalo būti mažinama.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad M. G. turi patvirtintą gyvenamąją vietą, kurioje yra sąlygos taikyti jam intensyvią priežiūrą. Ankstesnių laisvės bausmių metu nedirbo. Šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nedirba, nes dirbti nėra privaloma, be to nuteistasis turi neįgalumą, 45 proc. nedarbingas (serga artritu), tačiau Nuteistasis nurodo, kad dirbtų bausmės atlikimo metu, jei tam būtų sudarytos sąlygos. Teigiama nuostata į darbinę veiklą nebūdinga struktūruotoje aplinkoje. Nuteistasis yra įgijęs ne vieną profesinę kvalifikaciją, tačiau darbinių įgūdžių nelavina, atlikdamas realius darbus bausmės atlikimo metu. Socialinėje išvadoje nurodyta, kad yra gauta pažyma apie vykdomuosius dokumentus, kurioje nurodyta skola 7043,37 Eur, atskaitymai nevykdomi, sumokėta 20 Eur.

Socialinio tyrimo išvadoje rašoma, kad M. G. teistas 11 kartų, nusikalstamas veikas padarė, nepraėjus nei parai laiko, po to kai buvo paleistas iš bausmės atlikimo vietos, nevykdė teismo jam skirto įpareigojimo sumokėti baudą (ji buvo pakeista arešto bausme). Net struktūruotoje aplinkoje, linkęs nesilaikyti jam nustatytų reikalavimų. Nuteistasis nurodo, kad beveik visas nusikalstamas veikas įvykdė kartu su kitais asmenimis. Nuteistasis supranta ir nurodo, kad anksčiau buvo kažkiek įtakotas kriminalines nuostatas turinčių asmenų, tačiau teigia šiuo metu esąs nuo jų atsiribojęs. Pagal turimus duomenis, M. G. nusikalstamos veikos metu galimai buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau byloje tai nenustatyta kaip sunkinanti aplinkybė. Pažymėtina, kad psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos aktualios struktūruotoje aplinkoje, kadangi ne kartą baustas drausmine tvarka už vartojimą pataisos įstaigoje. Motyvacija spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas minimali, nėra duomenų apie nuteistojo aktyvų dalyvavimą tikslinėse priemonėse, nukreiptose į psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją.

Pažymėtina, kad M. G. tarpasmeniniai įgūdžiai adekvatūs, sugyvena su kitais asmenimis, gali užmegzti ir plėtoti tarpasmeninius ryšius. Dauguma jo padarytų nusikalstamų veikų yra tyčinės, smurtinio pobūdžio. Tai apibūdina nuteistąjį kaip asmenybę, linkusią nusikalsti ir nelinkusią taisytis laisvėje. M. G. šiuo metu atlieka terminuota laisvės atėmimo bausmę už nužudymą. Nuteistasis teigia, kad smurtinio nusikalstamo elgesio pasireiškimą lėmė kitų asmenų įtaka, o ne impulsyvumas, savikontrolės stoka ar negebėjimas konstruktyviai spręsti konfliktą. Bylos duomenimis, nuteistojo veiksmai nusikaltimo metu buvo tyčiniai. Šaudydamas į gyvenamąjį namą, jis suprato savo veiksmų pavojingumą, suvokė, kad egzistuoja aiški ir reali tikimybė mirtinoms pasekmėms kilti, tačiau sąmoningai leido minėtoms pasekmėms atsirasti. Nuteistasis suprato, jog tokiais savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiųjų sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes. Nors mirtinų pasekmių nesiekė, tačiau sąmoningai leido šioms pasekmėms kilti. M. G. atlikti veiksmai - šaudymas viešoje vietoje, buvo įžūlus, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Galima teigti, kad nuteistasis nelinkęs apsvarstyti, planuoti ar atsižvelgti į savo elgesio pasekmes. Būdingi kitų asmenų pozicijų suvokimo, kūrybinio ir abstraktaus mąstymo sunkumai. Tai lėmė problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžių stoką, tų pačių klaidų impulsyvų kartojimą, trukdė efektyviai pasiekti savo tikslų ir tai siejosi su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu.

Nuteistasis savo elgesį minimaliai koreguoja teigiama linkme - šiuo metu neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, išreiškia minimalią motyvaciją spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas, nes pakeitė savo gyvenimo būdą, yra orientuotas į sveikatos gerinimo metodų paiešką, atsisakant žalingų įpročių. Jis geba atpažinti alkoholio vartojimo priežastis, aplinkybes bei pasekmes, supranta pokyčių svarbą, ieško motyvacinių faktorių, asmeninių resursų bei strategijų, kas skatintų nevartoti. Nuteistasis, teigia, jog dėl fizinės sveikatos būklės ir pasikeitusio požiūrio visiškai atsisako alkoholio vartojimo. Be to M. G. aktyviai dalyvauja projekte „Žalioji oazė" (daržovių sodinimas ir jų priežiūra), nuteistasis pagal savo sveikatos būklę nevengia prisidėti prie būrio gerbūvio darbų. Tai kas nurodyta, teismui neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio dinamiką yra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos ir pasitikėti, kad paleistas lygtinai nuteistasis savo tikslų sieks išimtinai teisėtais būdais. Atsižvelgiant į šias ir prieš tai nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas ir turi būti koreguojamas maksimaliai keičiant savo elgesį teigiamos dinamikos link, o šis procesas turi būti tęsiamas nuteistajam esant struktūrizuotoje įstaigoje.

Lygtinis paleidimas yra taikomas atidžiai įvertinus nuteistąjį ir nustačius tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų egzistavimo visumą, kitų pozityviai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste. Be to lygtinis paleidimas yra teismo, o kartu ir valstybės parodomas pasitikėjimas nuteistuoju, o tuo tarpu bylos duomenimis fiksuota, kad M. G., jam anksčiau taikius lygtinį paleidimą padarė naują nusikalstamą veiką. Ši aplinkybė, dabartinėje pataisos stadijoje, teismui nenustačius nuteistojo elgesyje materialiojo pagrindo egzistavimo, tik dar labiau sustiprina teismo manymą, jog dabartinėje pataisos stadijoje, lygtinio paleidimo taikymui dar nėra pagrindo, o nuteistojo elgesys toliau turi būti taisomas struktūruotoje aplinkoje.

Teismas pažymi, kad nors formalusis pagrindas – atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra viena iš sąlygų lygtinio paleidimo taikymui, tačiau sprendžiant dėl šio instituto taikymo pagrįstumo be kita ko negalima neatsižvelgti ir į likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog M. G. neatliktos bausmės dalis yra 2 metai 5 mėnesiai ir 15 dienų. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra savitikslis, asmuo, kuriam skiriama bausmė turi pajusti tam tikrus suvaržymus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus, iš kurių vienas yra asmens padariusio nusikalstamą veiką paveikimas, kad ateityje jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Šiuo metu nors formalusis pagrindas byloje nustatytas, tačiau pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta, priešingai, nusikalstamo elgesio rizika turi didėjimo tendenciją, o visų byloje aptartų duomenų kontekste, neatliktos bausmės dalis, taip pat patvirtina, kad pataisos procesas įkalinimo įstaigoje dar nėra baigtas.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo M. G. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. RV-23-1361 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo M. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. RV-23-1361 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.