Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Arvydas Jasonas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir teismo leidimo išdavimo suinteresuotam asmeniui Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namams, išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyriui,

vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49-50, 582 straipsniais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pirmiausiai pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėčiui A. J. S. palikėjos (jo žmonos G. M. S.) mirties dieną (duomenys neskelbtini) yra reikalingas išlaikymas. A. J. S. yra pensininkas, gauna senatvės pensiją, yra neįgalus, jam nustatytas neveiksnumas. Pareiškėja yra testamentinė įpėdinė ir A. J. S. globėja, tad taip pat prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių, ji globėja tapo tik 2022 m. birželio 7 d. ir galiausiai išduoti teismo leidimą priimti palikimą, atsiradusį po G. M. S. mirties A. J. S. vardu. Nurodo, kad paveldimą turtą sudaro butas, adresu (duomenys neskelbtini), bei piniginės lėšos SEB ir Medicinos banke. Skolinių įsipareigojimų nėra.

2. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų atnaujintas terminas palikimui priimti, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, išduotas teismo leidimas priimti palikimą globotinio A. J. S. vardu, atsiradusį po jo žmonos G. S. mirties. A. J. S. interesai nebus pažeisti.

3. Byloje esančiais duomenimis, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2801-1105/2020, A. J. S. pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kadangi 2019 metais po galvos smegenų infarkto liko sutrikusi orientacija, atmintis, pažinimo funkcijos, 2020 metais diagnozuota demencija. 2020 m. spalio 6 d. neveiksniu pripažinto A. J. S. globėja ir turto administratore paskirta G. M. S. G. M. Sa., kuri buvo neveiksniu pripažinto A. J. S., žmona, (duomenys neskelbtini) mirė. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4382-488/2022 A. J. S. globėja ir turto administratore paskirta E. B. (pareiškėja). Medicininiame mirties liudijime Nr. 22-26445153 nurodyta, kad G. M. S. mirė (duomenys neskelbtini). Testamento registro išraše, nurodyta, kad 2020 m. kovo 2 d. G. M. S. sudarė testamentą, kurį patvirtino Panevėžio miesto 9-ojo notaro biuro notarė Rūta Rastenienė. Notarė pateikė šio testamento kopiją, iš kurio matyti, kad šiuo testamentu, visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, po savo mirties G. M. S. palieka savo dukrai E. B.. Notarė nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Byloje duomenų apie palikėjos skolas ar kreditorius nėra, Liteko duomenimis bylų teismuose palikėjos atžvilgiu nebuvo iškelta, vykdomųjų bylų palikėjos atžvilgiu šiuo metu nėra vykdoma (Liteko išrašas iš Antstolių informacinės sistemos registro). Registrų duomenis, A. J. S. vardu yra registruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas: 1991-12-18 pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374 ), registruoto kilnojamo turto neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus duomenimis nuo 2018-01-01 A. J. S. gauna senatvės pensiją, mėnesinės išmokos dydis nuo 2022 m. birželio 1 d. 418,09 Eur. Nuo 2022 m. balandžio 1 d. papildomai gauna 32 Eur išmoką. A. J. S. gyvena Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namuose. Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namai nurodė, kad A. J. S. nustatyta ilgalaikė socialinė globa Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namuose. Globos namuose nustatyta socialinės globos kaina per mėnesį – 1120,00 Eur. Šią sumą sudaro: 1) asmens mokamos lėšos: 1.1. 80 proc. asmens pajamų (pensijos) – 334,47 Eur; 1.2. 100 proc. tikslinė slaugos kompensacija – 358,80 Eur; 1.3. asmens turto vertės mokestis – 212,12 Eur. 2) valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos – 215,61 Eur.

4. Tiek Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekse (toliau SŠK), tiek 2000 m. civiliniame kodekse įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas, vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (žr., pvz., LAT 2002 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2002).

5. Byloje nustatyta (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad palikėja G. M. S. ir A. J. S. – sutuoktiniai. Remiantis CK 5.20 straipsnio 1 dalimi, palikėjo sutuoktinis, kuriam palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, priskiriamas prie asmenų, pagal įstatymą turinčių teisę paveldėti, nepaisant testamento turinio, puse tos dalies, kuri kiekvienam iš paveldėtojų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau į privalomąją palikimo dalį. Ši teisė įstatymo leidėjo vadinama teise į privalomąją palikimo dalį. Aiškinant pirmiau nurodytą palikimo teisinių santykių reguliavimą, pabrėžtina, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik tokie palikėjų sutuoktiniai, kurie palikėjo mirties dieną atitinka asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nustatant teisę į privalomąją palikimo dalį atsižvelgiama į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo būklės, kai jam reikalinga parama, t.y. jis įgyja ir teisę pavyzdžiui į valstybės paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2012). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nedarbingas dėl pensinio amžiaus palikėjo sutuoktinis atitinka CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus subjektiškumo kriterijus. Dar daugiau, pensinio amžiaus faktas preziumuoja išlaikymo reikalingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje E. J. v. E. J., Nr. 3K-3-323/2005). Tokia teismų praktikoje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė procesiškai reiškia tai, kad pensinio amžiaus, turintis negalią, be to palikėjos sutuoktinis pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jei jam preziumuojamas išlaikymo reikalingumas nepaneigtas bendra tvarka (CPK 182 straipsnio 4 punktas), o įrodinėjimo, siekiant paneigti išlaikymo reikalingumą, našta tenka testamentiniam įpėdiniui, ginčijančiam šią prezumpciją pagal įstatymą.

6. Testamentinė įpėdinė šios prezumcijos neginčija, o kaip tik prašo šį faktą nustatyti. Byloje nėra nustatyta duomenų, kad pareiškėjas gauna tokio dydžio pajamas ar turi vertingo turto, kad jam būtų paneigtas preziumuojamas išlaikymo reikalingumas.

7. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, kad galioja palikėjo pensinio amžiaus sutuoktinio išlaikymo reikalingumo prezumpcija, todėl notaras, nustatęs, kad palikėjo sutuoktinis atitinka formaliuosius subjektiškumo pagal CK 5.20 straipsnį kriterijus, turi išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį. Notarės išduotoje pažymoje, nurodyta, kad A. J. S. nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

8. Kaip jau minėta, A. J. S., teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse. Dabartinė A. J. S. globėja yra pareiškėja. Pareiškėja nurodo, kad A. J. S. vardu kreiptis dėl palikimo priėmimo po jo žmonos mirties į notaro biurą praleidusi trijų mėnesių terminą, kadangi tik 2022-06-07 Panevėžio apylinkės teismo sprendimu buvo paskirta savo tėčio A. J. S. globėja ir turto administratore, todėl prašo jį atnaujinti ir leisti priimti palikimą tėčio vardu. Pareiškėja pareiškime patikino, kad globotinio, jos tėčio A. J. S., teisės priėmus palikimą nebus pažeistos, kadangi priėmus palikimą turtas bus išlaikytas, globotinio priežiūra bus užtikrinta ir toliau naudojamas tik jo priežiūrai.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje asmens vardu sandorius toje srityje sudaro jo globėjas. Pagal CK 3.240 straipsnio 1 - 2 dalis, globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnių tam tikroje srityje asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo; globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės (CK 3.244 straipsnio 3 dalis).

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriaus nuostatos suteikia teismui galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas analogiško turinio bylas, yra pabrėžęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, trukmę, ar po to, kai minėtos svarbios aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi per protingą terminą į teismą. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui yra taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Teismas, spręsdamas, ar konkrečios priežastys yra svarbios, privalo vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į įstatymo nustatyto termino trukmę, šalių elgesį, kitas nagrinėjamo klausimo svarbai reikšmingas aplinkybes.

12. Teismas sprendžia, kad byloje esantys įrodymai, pareiškėjos paaiškinimai pareiškime, patvirtina, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą G. M. S. palikimui priimti globotinio A. J. S. vardu dėl svarbių priežasčių. Svarbia priežastimi laikytina tai, kad tik 2022 m. birželio 7 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi buvo paskirta savo tėčio A. J. S., globėja ir turto administratore, nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 15 d. Globotinis A. J. S., remiantis CK 5.20 straipsnio 1 dalimi, yra įstatyminis įpėdinis. A. J. S. yra pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, įskaitant ir paveldėjimo teisinių santykių srityje (palikimo priėmimas, testamento sudarymas) ir pareiškėja, būdama jo globėja, be išankstinio teismo leidimo neturi teisės priimti palikimą globotinio vardu, su pareiškimu į teismą pareiškėja kreipėsi 2022 m. liepos 26 d. Pareiškėjos motina G. M. S. mirė (duomenys neskelbtini), o terminas paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo baigėsi 2022 m. birželio 31 d. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja pareigos priimti palikimą jos globotinio vardu neįvykdė ne veikdama tyčia, o dėl susiklosčiusios situacijos. Be to, pažymėtina, jog terminas praleistas nežymiai. Pareiškėja kreipėsi į teismą per protingą terminą.

13. CK 5.53 str. 1 d. nurodyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą.

14. Teismo vertinimu, nors ir nesant byloje duomenų apie palikėjos skolas, duomenų, kad palikėjas turėjo kreditorių ar kad jo palikimas būtų kitaip suvaržytas, sprendžia, kad neveiksniu tam tikrose srityse pripažinto asmens A. J. S. teisės ir teisėti interesai, priėmus palikimą pagal turto apyrašą, bus labiau užtikrinti, priimtas palikimas gali būti valdomas ir tvarkomas atsižvelgiant į jo interesus. Įrodymų apie dideles paveldimo turto administravimo išlaidas į bylą nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, išduotinas teismo leidimas priimti palikimą globotinio vardu pagal turto apyrašą (CK 2.10 straipsnio 2 dalis, 3.244 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjos G. M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties dieną A. J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra reikalingas išlaikymas.

Atnaujinti pareiškėjai E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti palikimui A. J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu po jo žmonos G. M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, mirusios (duomenys neskelbtini).

Išduoti teismo leidimą pareiškėjai E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti palikimą pagal turto apyrašą savo globotinio A. J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu po jo žmonos G. M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.