Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. B. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-11-24 nutarimo, kuriuo A. B. nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 187 str. 2 d. (už pažeidimą(duomenys neskelbtini)) 400 Lt dydžio bauda; pagal ATPK 187 str. 1 d. (už pažeidimą (duomenys neskelbtini)) 700 Lt dydžio bauda; pagal ATPK 174 str. (už pažeidimą (duomenys neskelbtini)) 120 Lt dydžio bauda; pagal ATPK 187 str. 2 d. (už pažeidimą (duomenys neskelbtini)) 400 Lt dydžio bauda; pagal ATPK 187 str.1 d. (už pažeidimą (duomenys neskelbtini)) 700 Lt dydžio bauda; pagal ATPK 126 str. 4 d. (už pažeidimą (duomenys neskelbtini)) 2500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 2 mėnesiams; pagal ATPK 124¹ str.7 d.(už pažeidimą (duomenys neskelbtini)) 30 Lt dydžio bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtas baudas subendrinus, nustatyta galutinė nuobauda – 2500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 2 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nubaustas pagal ATPK 187 str. 1 d., 2 d. už tai, kad jis 2014-05-25, 20.55 val., (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėto Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) RPK VPS PB patrulių A. J. ir A. Š. reikalavimo grįžti į savo automobilį, iš kurio be leidimo buvo išlipęs, nevykdė reikalavimo sėsti į policijos tarnybinį automobilį bei necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo šių policininkų garbę ir orumą, vengė sulaikymo, stumdėsi, tampė policijos pareigūnus už tarnybinės uniformos.

Taip pat jis nubaustas pagal ATPK 174 str., 187 str.1 d. ir 2 d., už tai, kad 2014-05-26, 12.10 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, garsiai šaukė necenzūrinius žodžius, nevykdė teisėtų Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) RPK VPS PB patrulių A. J. ir A. Š. reikalavimų sėsti į tarnybinį automobilį, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, tampė policijos pareigūnus už tarnybinės uniformos, stumdėsi bei necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo šių policininkų garbę ir orumą.

Taip pat jis nubaustas pagal ATPK 126 str.4 d., 124¹ str.7 d. už tai, kad 2014-05-26, 12.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnui reikalaujant nepateikė patikrinti vairuotojo pažymėjimo, registracijos liudijimo, draudimo dokumento ir techninės apžiūros kortelės, pagal policijos pareigūno reikalavimą atsisakė patikrinamas, ar yra blaivus.

Apeliaciniame skunde A. B. prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-11-24 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, sujungti Švenčionių rajono apylinkės teismo administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. A2.11-669-763/2014 ir Nr. A2.10-667-763/2014. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo jo veiksmus, nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė kiekvienas iš jam inkriminuotų pažeidimų, neobjektyviai ir netinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarė kitų procesinių pažeidimų, ir tai turėjo esminės reikšmės priimant neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.

Apeliantas, ginčydamas savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 187 str. 1 d. ir 2 d., skundą grindžia šiais argumentais: administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis 2014-05-25 nevykdė teisėto Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) RPK VPS PB patrulių A. J. ir A. Š. reikalavimo grįžti į savo automobilį (vairuojamą Marijos M. P.), iš kurio be leidimo buvo išlipęs, nevykdė reikalavimo sėsti į policijos tarnybinį automobilį bei necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo šių policininkų garbę ir orumą, vengė sulaikymo, stumdėsi, tampė policijos pareigūnus už tarnybinės uniformos. Apelianto teigimu, policijos patrulių reikalavimas sėsti į policijos tarnybinį automobilį buvo aiškiai neteisėtas, nes nei tarnybiniuose pranešimuose, nei administracinio teisės pažeidimo protokoluose nebuvo nurodyta, kad buvo būtina jį sodinti į policijos automobilį. Šios aplinkybės nepatvirtino ir teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai. Be to, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, nei kokį necenzūrinį žodį pažeidėjas panaudojo, nei kam jis buvo skirtas, o rėmėsi vien subjektyviais policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytais argumentais, kurie prieštarauja šių asmenų teisme duotiems parodymams. Teismo posėdyje liudytojas A. J. nepatvirtino, jog A. B. būtų vartojęs necenzūrinius žodžius, to nepatvirtino ir pareigūnas I. K., liudytojai M.M. P., D. M.. Liudytojas A. Š. teisme tik teigė, kad 2014-05-25 A. B. „pradėjo bėgioti laukais ir mus įžeidinėti“. Anot apelianto, byloje nėra neginčijamai patvirtinta, kad jis necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo pareigūnus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nepasisakė atskirai dėl kiekvieno pažeidimo, o tik pateikė bendrą išvadą, kad A. B. kaltė padarius teisės pažeidimus yra visiškai įrodyta bylos medžiaga, o būtent: administracinės teisės pažeidimo protokoluose, pareigūnų A. J. ir A. Š. tarnybiniuose pranešimuose, pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo esančiais duomenimis bei nurodytomis aplinkybėmis. Be to, kad A. B. pripažino pasakęs bent vieną necenzūrinį žodį pareigūnams (epizode (duomenys neskelbtini)), jo kaltė dėl kitų padarytų administracinių teisės pažeidimų įrodyta A. Š. bei A. J. tarnybiniais pranešimais bei parodymais teismo posėdyje ir kita bylos medžiaga. M.M. P. parodymai dėl 2014-05-25 įvykio skundžiamame nutarime visiškai nevertinti. Apeliantas pripažįsta, kad atliko vieną ATPK 187 str. 2 d. nurodytą veiksmą - nepakluso pareigūno nurodymui grįžti į automobilį, tačiau šis veiksmas gali būti pripažįstamas administraciniu teisės pažeidimu tik tuo atveju, kai policijos pareigūnai automobilį sustabdo teisėtai. Ginčas tarp policijos pareigūnų ir M.M. P. bei apelianto prasidėjo dėl to, kad policijos pareigūnai, sustabdę pastarosios vairuojamą automobilį, neprisistatė ir nurodė priežastį - dokumentų tikrinimas, tačiau, dėl ko dokumentai tikrinami, policijos patruliai neaiškino. Priežasčių, dėl kurių buvo būtina stabdyti automobilį, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Apeliantas nevykdė pareigūnų nurodymo grįžti į automobilį, žinodamas ir suprasdamas, jog automobilis buvo sustabdytas nesant teisėtam pagrindui. Apelianto teigimu, pareigūnai pateikti automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros kortelę, draudimo liudijimą ir vairuotojo pažymėjimą neprašė, nes jų tikslas buvo ne dokumentų tikrinimas, o apelianto sulaikymas, siekiant jam sutrukdyti apskųsti jų neteisėtus veiksmus. Be to, minėti dokumentai pareigūnams buvo pateikti įvykio išvakarėse (2014-05-25 juos pateikė M.M. P.). Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. B. stumdėsi, tampė policijos pareigūnus už tarnybinės uniformos, tai tvirtinama ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, tačiau teismo posėdyje nė vienas policijos pareigūnas nepatvirtino pastarojo asmens veiksmų, kuriuos būtų galima kvalifikuoti kaip pasipriešinimą policijos pareigūnams. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik pareigūnų teiginiais, išdėstytais A. J. ir A. Š. tarnybiniuose pranešimuose, tačiau šių asmenų parodymai teisme nepatvirtina apelianto kaltės padarius jam inkriminuotus administracinės teisės pažeidimus. Kitų liudytojų parodymais teismas nesirėmė, nurodydamas, kad jų parodymus vertina kritiškai kaip bandymą padėti savo draugui, artimam giminaičiui, kaimynui. Anot apelianto, teismas liudytojų (ne pareigūnų) parodymus turėjo vertinti ne kritiškai, bet objektyviai ir visais jais motyvuotai remtis arba atmesti.

Apeliantas, ginčydamas savo kaltę dėl kitų jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik liudytojų A. J. ir A. Š. parodymais, nusprendė, kad pareigūnai turėjo teisę sulaikyti apeliantą dokumentų ir blaivumo patikrinimui, taip pat dėl to, kad išvakarėse jis nebuvo sulaikytas. Tačiau nevertino, kad taikyti administracinių teisės pažeidimo bylų užtikrinimo priemones galima tik administracinio teisės pažeidimo bylose ir tik tokia apimtimi, kad būtų užtikrinti ATPK 264 str. 1 d. numatyti tikslai. Apelianto teigimu, jo sulaikymui 2014-05-26 policijos pareigūnai neturėjo jokio teisinio pagrindo. Policijos pareigūnas I. K., teisme apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad 2014-05-25 jam atvykus su kitu ekipažu į pagalbą, nebuvo nurodyta sulaikyti A. B.. Policijos patruliai A. J. ir A. Š. jam paaiškino, jog A. B. bus surašytas protokolas dėl to, kad jis nevykdė jų reikalavimų. 2014-05-25 pareigūnai buvo nustatę apelianto asmenybę, be to, patrulis A. Š. jį pažinojo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamą nutarimą grindė tik policijos pareigūnų parodymais, o liudytojų M.M. P., D. M., R. M. ir apelianto paaiškinimus vertino kritiškai, kaip bandymą padėti savo draugui, kaimynui, artimam giminaičiui išvengti administracinės atsakomybės. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas tik dalį liudytojų parodymų, priėmė nepagrįstą nutarimą. Liudytojai M.M. P., D. M. ir pats apeliantas, kurie važiavo pastarojo vairuojamu automobiliu, teismui paaiškino, kad 2014-05-26 turėjo važiuoti į Vilnių, užsuko į (duomenys neskelbtini) kiemą, išlipo iš automobilio, po ko neužilgo atvyko policijos automobilis. Važiuodami (duomenys neskelbtini) kaimo keliu matė policijos automobilį, važiuojantį priekyje už 50 ar 100 metrų. Liudytoja R. M. paaiškino, kad 2014-05-26 į kiemą atvažiavo A. B., M.M. P. ir jos sūnus D. M.. Jie išlipo iš automobilio, o po kelių minučių į kiemą su švyturėliais atbuline eiga įvažiavo policijos ekipažas. Tuomet jaunuoliai jau buvo išlipę ir stovėjo prie mašinos. Du policijos pareigūnai priėjo prie A. B. ir neprisistatę pastvėrė jį, uždėjo antrankius ir įsodino į automobilį. Vaizdo įrašas patvirtina, kad apeliantas nešaukė necenzūrinių žodžių, neįžeidinėjo pareigūnų, ir kad pareigūnas A. Š. prisistatė, t.y. pasakė savo pavardę ir parodė tarnybinį dokumentą, tik tada, kai apeliantas su antrankiais jau buvo įsodintas į pareigūnų automobilį. Nors policijos pareigūnai tvirtina, kad jiems atvykus į (duomenys neskelbtini) kiemą visi jaunuoliai sėdėjo automobilyje, tačiau šį jų aiškinimą paneigia M.M. P., D. M. ir paties apelianto parodymai. Skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas nevertino, ar pareigūnai, sulaikydami šalia automobilio stovėjusį asmenį, elgėsi teisėtai. Pareigūnas A. J. teigė, jog 2014-05-26 apeliantą sulaikė, norėdami patikrinti blaivumą, nes įtarė, kad vairuotojas neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Šio jo teiginio pareigūnas A. Š. teisme nepatvirtino, jis abejojo, dėl ko pastarąjį asmenį sulaikė: ar dėl dokumentų patikrinimo, ar norėjo įteikti šaukimą. Teisme apie apelianto sulaikymo priežastį - dokumentų tikrinimą abu minėti pareigūnai aiškino nenuosekliai, jų parodymai prieštaringi. Teismas nesiėmė priemonių pašalinti šiuos prieštaravimus policijos pareigūnų parodymuose. Pareigūno A. J. nurodytą priežastį, jog A. B. buvo sulaikomas įtariant neblaivumą, paneigia pastarojo asmens parodymai, kad dar paryčiais policijos pareigūnai buvo atvykę į jų namus ir ieškojo A. Šį faktą patvirtino ir liudytoju teisme apklaustas pareigūnas A. Š.. Tai paneigia A. J. parodymus, kad apeliantą pareigūnai sulaikė (duomenys neskelbtini) kieme, įtarę, kad jis gali būti neblaivus. Faktą, kad apeliantas (duomenys neskelbtini) kieme neva garsiai šaukė necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo pareigūnus, priešinosi, patvirtina tik pareigūno A. J. parodymai teisme ir jo paties surašyti dokumentai. Policijos pareigūnas A. Š. teisme nepatvirtino, jog apeliantas būtų atlikęs įvardintus veiksmus.

Apelianto teigimu, policijos pareigūnai neatliko jokių konkrečių veiksmų patikrinti jo neblaivumą. Teisme aiškinantis neblaivumo tikrinimo atsisakymo faktą, liudytojas A. Š. paaiškino, kad alkoholio matuoklio pareigūnai nebuvo išsiėmę. Apeliantas buvo blaivus ir pareigūnas A. J. tą suprato, kraujo tyrimui į medicinos įstaigą jo nesiuntė, nors jis to prašė. Liudytojo A. Š. paaiškinimas teisme paneigia, kad apeliantas pagal policijos pareigūno reikalavimą atsisakė patikrinamas, ar yra blaivus. Liudytojų R. M., D. M., M.M. P. ir paties apelianto parodymai teisme, vaizdo įrašas paneigia, jog pastarasis 2014-05-26 nevykdė teisėtų Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) RPK VPS PB patrulių A. J. ir A. Š. reikalavimų sėsti į tarnybinį automobilį, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, tampė policijos pareigūnus už tarnybinės uniformos, stumdėsi bei necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo šių policininkų garbę ir orumą.

Be to, apeliantas nurodo, kad 2014-05-25 (duomenys neskelbtini) kaime policijos pareigūnams sustabdžius automobilį „WV Passat“, jį vairavo M.M. P.. Dėl šio įvykio jai surašytas administracinio teisės protokolas. Įvykyje dalyvavo tie patys policijos pareigūnai, tie patys asmenys, kuriems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai, jie kiekvienoje iš bylų apklausti liudytojais, todėl, apelianto nuomone, M.M. P. administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti sujungta su šia administracinio teisės pažeidimo byla.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas nurodo, kad su A. B. apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-11-24 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog A. B. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus.

Apeliantas, neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 187 str. 1 d., 187 str. 2 d., savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad policijos pareigūnų reikalavimas sėsti į policijos tarnybinį automobilį, o taip pat ir automobilio sustabdymas buvo neteisėti, ir kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų A. J. ir A. Š. teisme duotais parodymais, kadangi jie nepatvirtina jo kaltės. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir A. B. kaltės nepaneigia.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. B. kaltu padarius ATPK 187 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, tai yra už tai, kad jis nevykdė teisėto policijos pareigūnų A. J. ir A. Š. reikalavimo grįžti į savo automobilį, iš kurio be leidimo buvo išlipęs, ir kad nevykdė reikalavimo sėsti į policijos tarnybinį automobilį bei necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo šių policininkų garbę ir orumą, vengė sulaikymo, stumdėsi, tampė policijos pareigūnus už tarnybinės uniformos, pagrįstai rėmėsi teisme liudytojais apklaustų policijos pareigūnų A. J. ir A. Š. duotais parodymais. Būtent, kaip matyti iš 2014-06-10 teismo posėdžio protokolo, liudytojas A. J. teisme parodė, kad, 2014-05-25 sustabdžius M. P. vairuotą automobilį ir jai po dokumentų nepateikimo nurodžius eiti į tarnybinį automobilį, iš šio automobilio išlipo ir A. B.. Pastarajam buvo duotas reikalavimas sėsti į automobilį, tačiau jis šio reikalavimo nevykdė. Pažeidėjui buvo paaiškinta, kad už policijos pareigūnų reikalavimo nevykdymą jam bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Paėmus A. B. už parankės, jis muistėsi, o vėliau pabėgo į laukus, dėl ko buvo iškviestas kitas policijos ekipažas (b.l. 24). Liudytoju teisme apklaustas A. Š. patvirtino, kad įvykio vietoje A. B. pradėjo konfliktą, įžeidinėjo pareigūnus, keikėsi, bėgo nuo jų, kai pastarieji norėjo jį sulaikyti. Buvo iškviestas kitas ekipažas, kad padėtų A. B. sulaikyti, tačiau jis bėgiojo laukais ir buvo nuspręsta jo negaudyti (b.l. 60-61). Tapačios įvykio aplinkybės yra išdėstytos ir šių policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 3,4), kuriuose iš karto po įvykio detaliau nurodyti A. B. konkretūs veiksmai įvykio vietoje, t.y., kad šalia vairuotojos M. P. sėdėjęs keleivis ėmė reikšti nepasitenkinimą policijos pareigūnų atžvilgiu ir išlipo iš sustabdyto automobilio, A. J. pareikalavo jo sėstis į automobilį ir netrukdyti dirbti, tačiau jis nevykdė šio teisėto reikalavimo. A. J. minėtam asmeniui paaiškino, kad jis vykdo neteisėtą veiką ir pareikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau pastarasis asmuo tai daryti kategoriškai atsisakė. A. J. pareikalavo eiti į tarnybinį automobilį protokolo surašymui, tačiau jis pastūmė šį patrulį ir, bandydamas pasišalinti, įžeidinėjo jį ir kitą policijos pareigūną A. Š. necenzūriniais keiksmais. Šiems pareigūnams bandant pažeidėją sulaikyti, pastarasis pareigūnus tampė už tarnybinės uniformos, stumdėsi, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo. Vėliau minėtas asmuo iš įvykio vietos pasišalino, o aiškinantis jo asmenybę paaiškėjo, kad tai buvo A. B.. Be to, kaip matyti iš 2014-06-10 teismo posėdžio protokolo (b.l. 23), pats administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. teisme prisipažino, kad policijos pareigūnų atžvilgiu pasakė necenzūrinį žodį, išsimuistė iš policijos pareigūnų, nesidavė sulaikomas, o išsimuistęs pabėgo iš įvykio vietos. Taigi, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad policijos pareigūnų A. J. ir A. Š. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės (argumentai) prieštarauja šių asmenų teisme duotiems parodymams. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tiek minėtus policijos pareigūnų A. J. ir A. Š. tarnybinius pranešimus, tiek šių asmenų parodymus teisme laikė A. B. kaltę patvirtinančiais įrodymais, juolab, kad apeliantas pats pripažino būtent šių policijos pareigūnų atžvilgiu vartojęs necenzūrinį žodį, priešinęsis sulaikomas. Ta aplinkybė, kad byloje nenustatyta, kokį konkrečiai necenzūrinį žodį pareigūnų atžvilgiu vartojo A. B., šios asmens kaltės nepaneigia.

Apeliantas, nesutikdamas su jo nubaudimu dėl kitų jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, ginčija policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą įvykio vietoje, tvirtina, kad jie neatliko jokių konkrečių veiksmų, kad patikrinti jo neblaivumą. Be to pateikia savą faktinių bylos aplinkybių bei byloje esančių įrodymų vertinimo interpretaciją, nepagrįstai akcentuodamas savo paties, liudytojų M.M. P., R. M., D. M. parodymus, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai.

Byloje nustatyta, kad A. B. 2014-05-26 (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas ir nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, nes reikėjo patikrinti jo dokumentus bei surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl šio įvykio išvakarėse padarytų administracinių teisės pažeidimų (duomenys neskelbtini). Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad jį sulaikyti 2014-05-26 policijos pareigūnai neturėjo jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo jokių abejonių, kad policijos pareigūnai A. J. ir A. Š. turėjo teisinį pagrindą sulaikyti A. B. dokumentų ir blaivumo patikrinimui kaip asmenį, vairavusį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris praėjusią dieną po padarytų administracinių teisės pažeidimų (duomenys neskelbtini) kaime nebuvo sulaikytas, nes pabėgo nuo policijos pareigūnų. Apeliantas skunde nenurodo jokių naujų faktinių aplinkybių, nepateikia jokių naujų objektyvių duomenų (dokumentų), skunde išdėsto tik deklaratyvaus pobūdžio argumentus dėl neva jo neteisėto sulaikymo, todėl naujai vertinti byloje esančius įrodymus pagal apeliacinio skundo argumentus pagrindo nėra. Kaip matyti iš liudytoju apklausto policijos pareigūno A. J. parodymų teisme, jis konkrečiai nurodė A. B. vairuoto automobilio stabdymo priežastį, tai yra patikrinti dokumentus ir esant įtarimui, kad vairuotojas yra neblaivus. Be to, jis patvirtino ir tai, kad policijos pareigūnai A. B. vairuotą automobilį sustabdė tuomet, kai jis įsukinėjo į kiemą, šiame automobilyje vairuotojo vietoje buvo A. B., dar sėdėjo M. P. ir D. M.. Iš automobilio išlipęs A. B. neigė vairavęs automobilį, pradėjo pareigūnus įžeidinėti, garsiai šaukė necenzūrinius žodžius, o pasiūlius jam eiti į tarnybinį automobilį, tai daryti atsisakė, priešinosi, nepakluso reikalavimams, todėl buvo įsodintas prievarta. A. B. pareikalavus dokumentų, jis jų nepateikė. Be šių aplinkybių A. J. parodė ir tai, kad A. B. pasiūlius pasitikrinti blaivumą, jis tai daryti taip pat atsisakė. Patvirtino, kad jam pasitikrinti blaivumą buvo siūlyta keletą kartų (b.l. 24). Faktą, kad automobilį, kuris įvažiavo į svetimą kiemą ir buvo policijos pareigūnų sustabdytas, vairavo A. B., teisme patvirtino ir kitas liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. Š.. Šis liudytojas taip pat nurodė ir A. B. sustabdymo priežastį, tai yra, kad pareigūnai norėjo patikrinti jo dokumentus, tiksliai nustatyti asmenybę dėl išvakarėse nesurašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo. Be to, patvirtino ir tai, kad A. B. jie norėjo sulaikyti ir dėl to, kad įtarė, jog jis gali būti neblaivus (b.l. 61). Taigi, iš šių policijos pareigūnų parodymų matyti, kad jie vienodai aiškino įvykio aplinkybes dėl A. B. sustabdymo priežasties, jų parodymai neprieštarauja ne tik tarpusavyje, bet ir faktinėms bylos aplinkybėms.

Kaip minėta, iš liudytojo A. J. parodymų matyti, kad A. B. jo reikalavimu atsisakė patikrinamas, ar yra blaivus. Pažeidėjui atsisakius tikrintis blaivumą, policijos pareigūnai neturėjo pareigos imtis konkrečių veiksmų jį patikrinti. Pažymėtina, kad ATPK 126 str. 4 d. numatyta atsakomybė už vieną iš alternatyvių veikų - blaivumo patikrinimo vengimą. Šioje įstatymo normoje numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Pagal teismų praktiką vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti. Apeliantas neteisingai interpretuoja liudytojo A. Š. teisme duotus parodymus, tvirtindamas, kad jie paneigia faktą, jog apeliantas pagal policijos pareigūno reikalavimą atsisakė patikrinamas, ar yra blaivus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teisme pats pažeidėjas pripažino, kad policijos pareigūnai jam siūlė pasitikrinti blaivumą („liepė pūsti“), bet jis tai daryti atsisakė („nepūčiau“), kadangi šį jų reikalavimą laikė neteisėtu (b.l. 23). Pažymėtina, kad vairuotojai privalo paklusti policijos pareigūnų reikalavimams ir pasitikrinti neblaivumą. Abejodami gautų rezultatų objektyvumu, vairuotojai vėliau gali patys imtis veiksmų tam, kad būtų gautas, jų nuomone, teisingas ir objektyvus jų blaivumo patikrinimo rezultatas - priduoti kraujo mėginį etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatymui, tačiau prieš tai asmuo privalo paklusti policijos pareigūnų reikalavimams ir pasitikrinti neblaivumą.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, pirmosios instancijos teismas, remdamasis policijos pareigūnų A. J. ir A. Š. parodymais, nustatė ir tai, kad A. B. 2014-05-26 taip pat nepakluso policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui sėsti į tarnybinį automobilį, dėl ko jis buvo įsodintas jėga, garsiai šaukė necenzūrinius žodžius, taip pažeisdamas viešąją tvarką, įžeidinėjo pareigūnus. Apeliaciniame skunde apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, jog jis nešaukė necenzūrinių žodžių, neįžeidinėjo pareigūnų, kadangi šiame įraše nėra užfiksuota visa įvykio situacija (nuo pat pradžios iki pabaigos). Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, šio įrašo įrodomoji reikšmė yra tik ta, kad jame užfiksuota A. B. sulaikymo dalis.

Apeliacinio instancijos teismo vertinimu, priimdamas skundžiamą nutarimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo prieštaringais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. bei liudytojų M.M. P., R. M., D. M. parodymais, o apelianto kaltę iš esmės grindė policijos pareigūnų A. J. ir A. Š. parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių liudytojai policijos pareigūnai A. J. ir A. Š. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti A. B., jų parodymai tarpusavyje neprieštarauja ir yra nuoseklūs, todėl jie laikytini patikimais. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto argumentai dėl jo nepagrįsto nubaudimo padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus atmetami kaip prieštaraujantys patikimiems policijos pareigūnų A. J. ir A. Š. parodymams. Byloje surinktų įrodymų visumos analizė nesudaro pagrindo abejoti policijos pareigūnų veiksmų teisėtumu nagrinėjamo įvykio metu.

Apelianto prašymas sujungti šią jo atžvilgiu nagrinėjamą administracinio teisės pažeidimo bylą su M.M. P. administracinio teisės pažeidimo byla negali būti tenkinamas, kadangi į vieną gali būti sujungiamos tik to paties asmens atžvilgiu nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, daro išvadą, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-11-24 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-11-24 nutarimą nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.