Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja A. Kartaniene Baudžiamoji byla Nr. 1A – 64/2009 Teiseja L. Leipuvienei Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.5.2.1., 2.4.7.

2009 m. sausio 22 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Audrones Kartanienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiojo J. M. (J. M. ) apeliacini skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. Š. (G. Š. ) del kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. išteisintas, G. Š. nepadarius veikos turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Aprašomoji dalis

nustate:

G. Š. buvo kaltinamas tuo, kad mušdamas nežymiai sužalojo žmogu, o butent:

2007 m. kovo 17 d., apie 18.30 val., Vilniaus rajono Mickunu seniunijos (duomenys neskelbtini) kaime, tycia užpuole keliu einanti J. M. , dure jam peiliu i krutines puse, taciau pastarajam atstacius ranka,- pataike i ja ir sužeide kaires rankos didiji piršta. Po to, sugriebes už drabužiu atlapu, pastume, pargriove ir gulinciam spyre kojomis kelis kartus, pataikydamas i pilvo, krutines ir nugaros sriti. Tuo padare pjautine žaizda kaires plaštakos treciame piršte, odos nubrozdinimus veide, kaktoje, kairio kelio sanario srityse ir poodines kraujosruvas sedmenyse, t.y. nežymiai sutrikde sveikata.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neapklause G. Š. , nepagristai patikejo jo teiginiu, jog nusikaltimo padarymo metu jis buvo namuose. Pažymi, kad teismas nesieme jokiu priemoniu patikrinti išteisintojo parodymu.

Nukentejusysis teigia, kad G. Š. kalte irodo specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog J. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat mano, kad išteisintojo kalte irodo ir paties apelianto parodymai.

Teismo posedyje nukentejusysis ir jo atstove prašo apeliacini skunda tenkinti. Išteisintasis ir jo gyneja prašo apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentejusiojo J. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyres bei tinkamai ivertines byloje surinktus irodymus, G. Š. iš kaltinimo pagal LR BK 140 str. 1 d. išteisino pagristai, nepadarius jam veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Analizuojant pastarojo parodymus matyti, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, G. Š. savo kalte del nukentejusiojo sumušimo neigia. Pasak pastarojo, jis J. M. pažista daugiau nei 20 metu, kaip buvusi kaimyna, taciau su pastaruoju nebendrauja, jokiu santykiu nepalaiko, konfliktu tarp ju nera buve. Maždaug jau 10 metu, kaip jis išsikraustes iš (duomenys neskelbtini) kaimo, gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, tarp kuriu yra maždaug 2 – 2,5 km atstumas. Teigia, jog nagrinejamo ivykio metu jis buvo namuose, i (duomenys neskelbtini) kaima atvažiaves nebuvo, nukentejusiojo nemate ir jo nežalojo.

Šie išteisintojo G. Š. parodymai yra nuoseklus, ju nepaneigia, jokie kiti byloje esantys irodymai, todel jais netiketi teismui nebuvo jokio pagrindo.

Visiškai nepagristas nukentejusiojo apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neapklause išteisintojo. J. M. savo apeliaciniame skunde neargumentuoja tokio savo teiginio. Skunda nagrinejancio teismo isitikinimu pirmosios instancijos teismas apklausdamas G. Š. jokiu BPK reikalavimu nepažeide. Be to, atkreiptinas demesys i tai, kad pats nukentejusysis, kuris byloje yra ir privatus kaltintojas, privalantis palaikyti pareikšta kaltinima, byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme, jokiu klausimu išteisintajam neuždave. Klausimu išteisintajam pastarasis neturejo ir byla nagrinejant apeliacines instancijos teisme. Tokia nukentejusiojo pozicija rodo, kad išteisintojo parodymu išsamumas ji tenkina ir šia prasme jokiu neaiškumu pastarajam nekyla.

Priešingai nei mano apeliantas, nustatyti ir apklausti asmenis, kurie galetu paliudyti ar G. Š. nusikaltimo padarymo metu buvo namuose ar ne, praejus po ivykio daugiau nei pusantru metu, nera tikslinga. Kita vertus, net jei ir byloje butu apklaustas toks asmuo, kuris nurodytu, jog tuo metu, kai buvo sužalotas nukentejusysis, išteisintojo namuose nebuvo, ši aplinkybe neleistu teigti, jog G. Š. buvo ivykio vietoje ir atliko kokius nors nusikalstamus veiksmus nukentejusiojo atžvilgiu, kadangi jokiu objektyviu duomenu, kad G. Š. buvo ivykio vietoje ar bent jau tame kaime, byloje nera.

Apelianto argumentas, kad G. Š. kalte irodo specialisto išvada yra nepagristas. Specialisto išvada patvirtina tik pati nukentejusiojo sužalojimo fakta, taciau joje nera užfiksuota jokiu duomenu, kurie leistu kaip nors identifikuoti sužalojimus padariusi asmeni.

Apeliantas mano, kad išteisintojo kalte patvirtina ir jo paties parodymai. Ir iš tikruju pirmosios instancijos teisme J. M. nurode, jog ji sužalojo G. Š. . Taciau, analizuojant byloje surinkta medžiaga bei apelianto parodymus, užfiksuotus ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog nukentejusysis, greitosios pagalbos medikams, atvykusiems i ivykio vieta, Vilniaus rajono PK VP Mickunu policijos nuovadoje rašydamas protokola – pareiškima apie jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo aplinkybes bei pirma karta apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareiguna, asmens, padariusio jam sužalojimus, nurodyti negalejo. Papildomos apklausos metu nukentejusysis iškele versija, kad nusikaltima jo atžvilgiu galejo padaryti G. Š. . Ir tik velesnese apklausos nukentejusysis jau kategoriškai teige, jog ji sumuše G. Š. . Tokie vis koreguojami nukentejusiojo parodymai del ji sužalojusio asmens, atsižvelgus, kad pastarasis G. Š. pažista daugiau nei 20 metu, vercia abejoti ju patikimumu. Kita vertus, J. M. parodymu patikimu vercia abejoti ir tai, kad tiek pats nukentejusysis, tiek išteisintasis yra nurode, jog nors jie ir yra seni pažistami, taciau jokie santykiai ju nesieja, konfliktu tarp ju nera buve. Todel, G. Š. neturejo jokio motyvo užpulti nukentejusiji ir ji sužaloti. Del šiu priežasciu, apeliacini skunda nagrinejantis teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokie nenuoseklus nukentejusiojo parodymai negali buti laikomi pakankamu irodymu pagrindžianciu G. Š. kalte, net ir vertinant juos kartu su specialisto išvadoje konstatuotu sužalojimu.

Taip pat ivertintini ir apeliacines instancijos teismo posedyje apklausto liudytojo M. S. parodymai. Taigi, pasak šio liudytojo, 2007-03-17, vakare, išejes i kiema parukyti, pastebejo, kad netoli namo šalikeleje stovi vienas ar du automobiliai, iš kuriu vienas buvo BMW markes a/m, tamsios spalvos. Šalia automobilio (-iu) stovejo trys ar keturi, o gal ir daugiau, maždaug iki 20 metu amžiaus vaikinai, kurie, kaip liudytojui pasirode, gere alkoholi. Grižes i namus, netrukus, jis išgirdo dideliu greiciu nuvažiuojanti (-cius) automobili (-ius), bei, išejes i lauka - šaukianti pagalbos uošviu kaimyna J. M. . Priejes prie pastarojo mate, jog jis buvo sužalotas, drabužiai purvini. Pagal jo nuomone, J. M. buvo girtas, praše iškviesti greitaja med. pagalba, kas jam atsitiko, paaiškinti negalejo. Teigia, jog nei ta vakara, nei aplamai kiek kartu yra viešejes pas savo uošvius, G. Š. tame kaime nera mates.

Taigi, iš aptartu šio liudytojo parodymu matyti, jog nagrinejamo ivykio vietoje buvo keletas, gerokai už G. Š. jaunesniu, vaikinu, kuriu M. S. nepažinojo. Be to, netrukus po to, kai mineti vaikinai iš ivykio vietos išvažiavo automobiliu ( - iais ), liudytojas išgirdo ir nukentejusiojo pagalbos šauksma. Taigi, šios aplinkybes, vertinant jas apelianto nenuosekliu parodymu aspektu, pagristai leidžia manyti, jog pastarasis galimai buvo sužalotas kurio nors iš M. S. prieš ivyki matytu vaikinu, tuo tarpu J. M. , del patirto streso ir sužalojimu, sažiningai klysta ir nepagristai apkalba G. Š. .

Esant tokioms aplinkybems tenkinti nukentejusiojo J. M. apeliacini skunda del jame nurodytu motyvu nera jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutare:

nukentejusiojo J. M. apeliacini skunda atmesti.