- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-314-392/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07967-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Liuda Uckienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ARCHSTUDIJA“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Geodezijos linija“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Liudos Uckienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ARCHSTUDIJA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimo ir 2019 m. birželio 10 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geodezijos linija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ARCHSTUDIJA“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Geodezijos linija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „ARCHSTUDIJA“ 2 292,20 Eur skolą, 121 Eur delspinigų, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 604 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytos paslaugų užsakymo sutartys: 1) 2016 m. sausio 18 d. sutartis Nr. GL_2016_Š_115; 2) 2017 m. rugsėjo 7 d. sutartis Nr. GL_2017_Š_410; 3) 2018 m. kovo 16 d. sutartis Nr. GL_2018_Š_481; 4) 2018 m. gegužės 4 d. sutartis Nr. 2018_GL_Š_500; 5) 2018 m. gegužės 17 d. sutartis Nr. 2018_GL_Š_510. Ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei sutartyse nurodytas paslaugas, o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai suteiktas paslaugas ir sumokėti sutartyse nurodytomis sąlygomis. Ieškovė sąžiningai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, jokių pretenzijų dėl teikiamų paslaugų kokybės ar įkainių iš atsakovės negavo. Už suteiktas paslaugas ieškovė pagal sutartį Nr. GL_2016_Š_115 atsakovei išrašė 2018 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GL02700 825,50 Eur sumai; pagal sutartis Nr. GL_2017_Š_410 ir Nr. GL_2018_Š_510 išrašė 2018 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GL02804 3 711,57 Eur sumai; pagal sutartis Nr. GL_2018_Š_481 ir Nr. GL_2018_Š_500 išrašė 2018 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GL02835 2 292,20 Eur sumai. 2018 m. gruodžio 27 d. atsakovė apmokėjo PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GL02700, išrašytą 825,50 Eur sumai, ir PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GL02804, išrašytą 3 711,57 Eur sumai. Likusi neapmokėta skolos suma – 2 292,20 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė sąskaitą išrašė vienašališkai. Ji atsakovei pateikta nebuvo. Pažymėjo, jog jokie darbai pagal sutartį (ir išrašytą sąskaitą) atsakovės naudai nebuvo ir nėra atlikti. Atsakovės nuomone, ieškovė, siekdama savo reikalavimų patenkinimo, turėtų naudotis išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, o ne pasirašytoje, jos parengtoje sutartyje, nustatytais neaiškumais, numatančioje ieškovės teisę vienašališkai išrašyti sąskaitas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei UAB „Geodezijos linija“ iš atsakovės UAB „ARCHSTUDIJA“ 2 292,20 Eur skolos, 121 Eur delspinigių, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (2 413,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 354 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytos paslaugų užsakymo sutartys: 1) 2016 m. sausio 18 d. sutartis Nr. GL_2016_Š_115; 2) 2017 m. rugsėjo 7 d. sutartis Nr. GL_2017_Š_410; 3) 2018 m. kovo 16 d. sutartis Nr. GL_2018_Š_481; 4) 2018 m. gegužės 4 d. sutartis Nr. 2018_GL_Š_500; 5) 2018 m. gegužės 17 d. sutartis Nr. 2018_GL_Š_510. Ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei sutartyse nurodytas paslaugas, o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai suteiktas paslaugas ir sumokėti sutartyse nurodytomis sąlygomis. Ieškovė pagal sutartį Nr. GL_2016_Š_115 atsakovei išrašė 2018 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GL02700 825,50 Eur sumai; pagal sutartis Nr. GL_2017_Š_410 ir Nr. GL_2018_Š_510 išrašė 2018 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GL02804 3 711,57 Eur sumai; pagal sutartis Nr. GL_2018_Š_481 ir Nr. GL_2018_Š_500 išrašė 2018 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GL02835 2 292,20 Eur sumai. Ginčo tarp šalių nėra dėl to, kad 2018 m. gruodžio 27 d. atsakovė apmokėjo PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GL02700, išrašytą 825,50 Eur sumai, ir PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GL02804, išrašytą 3 711,57 Eur sumai. Duomenų byloje, kad atsakovė būtų apmokėjusi pagal sutartis Nr. GL_2018_Š_481 ir Nr. GL_2018_Š_500 išrašytą 2018 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GL02835 2 292,20 Eur sumai nėra.
5. Teismas sprendė, jog sutikti su atsakovės pozicija, kad ieškovė jai nesuteikė paslaugų, už kurias ji būtų neatsiskaičiusi, nėra pagrindo, nes iš šalių susirašinėjimo, el. laiškų turinio matyti, jog šalys aptaria konkrečius žemės sklypus nurodydamos unikalius jų numerius, derėdamosi dėl paslaugų ir / ar darbų kainos, o ieškovė vėliau šiuose sklypuose atlieka tam tikrus darbus, taip pat dėl šalių veiklos specifikos, nėra pagrindo abejoti tuo, jog ieškovė per savo darbuotojus sutartyse numatytas paslaugas (kadastrinius matavimus, žemės sklypų ribų ženklinimą) atliko, jas priėmė tretieji asmenys. Dėl veiklos specifikos, dokumentus pasirašė sklypų savininkai, nes tik jie juos pasirašyti ir gali).
6. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove pagal pirmiau nurodytas sutartis ir jų pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. GL02835, teismas padarė išvadą, kad atsakovė su ieškove neatsiskaitė, todėl iš atsakovės priteistina 2 292,20 Eur skolos. Ieškovės reikalavimą priteisti 121 Eur delspinigių tenkino, taip pat priteisė įstatyme nustatytas 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 300 Eur išlaidų už advokato pagalbą.
7. 2019 m. birželio 10 d. papildomu sprendimu tenkino ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė ieškovei 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą ir 2019 m. birželio 10 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, ieškovės reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstus, iš ieškovės atsakovės naudai priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantė nurodo, kad skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje patvirtinama, jog de jure sutartis dėl paslaugų suteikimo tarp šalių nebuvo sudaryta. Visi ir bet kokie susirašinėjimai tarp šalių darbuotojų, nesant įgaliotų ir kompetentingų asmenų parašų, nėra ir negali būti laikomi sutarties sudarymu de facto. Apeliantės vertinimu, susirašinėjimą tarp darbuotojų teismas nepagrįstai įvertino kaip faktinį sutarties sudarymą, neatsižvelgdamas į tai, kad sutartis nebuvo sudaryta tarp tokią teisę turinčių asmenų. Sutarties buvimo ir pripažinimo faktui konstatuoti yra būtinas: kompetentingų asmenų sutarimas; sutarties dalykas; kaina; vykdymo būdas ir terminai. Apeliantės darbuotojų susirašinėjimas elektroniniu paštu nereiškia, kad yra pakankamas pagrindas sutarties sudarymui pripažinti.
8.2. Pirmosios instancijos teismas, prieš pat priimant skundžiamą sprendimą, gavo papildomus dokumentus iš ieškovės, neva įrodančius susitarimą dėl darbų atlikimo ir kainų. Atsakovei nebuvo suteiktas nei papildomas terminas su tais dokumentais susipažinti, nei atsakyti į jų turinį. Taigi teismas nesuteikė atsiliepimo teisės apeliantei į papildomai ieškovės pateiktus dokumentus.
8.3. Apeliantė nurodo, kad 2019 m. birželio 10 d. papildomo sprendimo priėmimo terminas yra net trumpesnis nei 2019 m. birželio 5 d. sprendimo apeliacijos terminas ir tai sąlygoja šios bylos nagrinėjimo (ir apeliavimo) disbalansą, pažeidžia ekonomiškumo, protingumo ir teisingumo principus.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą ir 2019 m. birželio 10 d. papildomą sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovė apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 sudarymo fakto. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nei ieškovė, nei atsakovė pirmosios instancijos byloje nekėlė klausimo dėl to, ar Sutartis Nr. 1 ir Sutartis Nr. 2 tarp šalių buvo sudarytos. Atsakovė nesutikdama su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovės 2 292,20 Eur skolą pagal sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, šią poziciją grindė tuo, kad jai sutartyje Nr. 1 ir sutartyje Nr. 2 nurodytos paslaugos nebuvo suteiktos. Ieškovės nurodytų aplinkybių kontekste atsakovės apeliaciniame skunde pateikiami argumentai dėl sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 sudarymo fakto laikytini naujomis pirmosios instancijos teisme netirtomis aplinkybėmis, todėl nenagrinėtini apeliacinio teismo vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Kitu atveju būtų nepagrįstai išplečiamos ieškovės ieškiniu ir atsakovės atsiliepimu pirmosios instancijos teisme suformuotos nagrinėjamos bylos ribos.
9.2. Prie teismui pateikto ieškinio pridėta sutarties Nr. 2 kopija yra patvirtinta tiek ieškovės įgalioto asmens parašu, tiek atsakovės įgalioto asmens parašu. Šis dokumentas patvirtina, kad ginčo šalys buvo sudarę rašytinę sutartį Nr. 2, kurioje šalys aptarė visas būtinas paslaugų teikimo sutarties sąlygas: sutarties dalyką, kainą, sutarties vykdymo ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas terminus. Dėl nurodytų priežasčių, apeliantės argumentai, kad sutartis Nr. 2 nebuvo sudaryta tarp tokią teisę turinčių asmenų, kad šioje sutartyje nebuvo numatytos visos būtinosios sutarties sąlygos, yra visiškai nepagrįsti.
9.3. Pažymi, kad skirtingai nei teigia apeliantė apeliaciniame skunde, ginčo sutartys galėjo būti sudarytos ne tik rašytine forma, ją patvirtinant įgaliotų ir kompetentingų ginčo šalių atstovų parašais, bet ir žodžiu. Sutartis Nr. 2, kaip minėta, tarp šalių buvo sudaryta raštu. Tuo tarpu, sutartis Nr. 1 atsakovės direktoriaus parašu nebuvo patvirtinta, tačiau tai nereiškia, jog tarp ginčo šalių nesusiklostė paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Elektroninis susirašinėjimas tarp šalių patvirtina, kad ginčo šalys sudarė žodinę sutartį, kuri turėjo būti pertvarkyta į rašytinę, tačiau atsakovės atstovas, vengdamas atsiskaitymo su ieškove už suteiktas paslaugas pagal sutartį Nr. 1, atsisakė ją pasirašyti.
9.4. Proceso šalys, vadovaudamosi proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir dispozityvumo principais, privalo pačios aktyviai dalyvauti bylos eigoje, CPK nustatyta tvarka įgyvendinti savo procesines teises, reikšti prieštaravimus dėl pateiktų prašymų. Nors atsakovė nurodo, kad buvo suvaržytos jos teisės susipažinti su papildomai pateiktų dokumentų turiniu, tačiau atsakovė šios teisės neįgyvendino ir pateikdama apeliacinį skundą. Apeliantė neginčija šių dokumentų turinio. Ieškovės nuomone, atsakovė apeliaciniame skunde pasisakydama dėl jos tariamai pažeistos teisės, siekia tik formaliais pagrindais nuginčyti sprendimo teisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.
11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl paslaugų suteikimo ir sutarčių Nr. GL_2018_Š_481 ir Nr. GL_2018_Š_500 sudarymo.
12. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytos paslaugų užsakymo sutartys: 1) 2016 m. sausio 18 d. sutartis Nr. GL_2016_Š_115; 2) 2017 m. rugsėjo 7 d. sutartis Nr. GL_2017_Š_410; 3) 2018 m. kovo 16 d. sutartis Nr. GL_2018_Š_481; 4) 2018 m. gegužės 4 d. sutartis Nr. 2018_GL_Š_500; 5) 2018 m. gegužės 17 d. sutartis Nr. 2018_GL_Š_510. Ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei sutartyse nurodytas paslaugas, o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai suteiktas paslaugas ir sumokėti sutartyse nurodytomis sąlygomis. Ieškovė pagal sutartį Nr. GL_2016_Š_115 atsakovei išrašė 2018 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GL02700 825,50 Eur sumai; pagal sutartis Nr. GL_2017_Š_410 ir Nr. GL_2018_Š_510 išrašė 2018 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GL02804 3 711,57 Eur sumai; pagal sutartis Nr. GL_2018_Š_481 ir Nr. GL_2018_Š_500 išrašė 2018 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GL02835 2 292,20 Eur sumai. Ginčo tarp šalių nėra dėl to, kad 2018 m. gruodžio 27 d. atsakovė apmokėjo PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GL02700, išrašytą 825,50 Eur sumai, ir PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GL02804, išrašytą 3 711,57 Eur sumai. Duomenų byloje, kad atsakovė būtų apmokėjusi pagal sutartis Nr. GL_2018_Š_481 ir Nr. GL_2018_Š_500 išrašytą 2018 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GL02835 2 292,20 Eur sumai nėra.
13. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 2 292,20 Eur skolą, 121 Eur delspinigų, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nurodydama, jog atsakovė neapmokėjo 2018 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. GL02835 išrašytos 2 292,20 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, konstatavęs, kad ieškovė sutartyse numatytas paslaugas atliko, jas priėmė tretieji asmenys, duomenų, jog atsakovė atsiskaitė su ieškove pagal sutartis Nr. GL_2018_Š_481 ir Nr. GL_2018_Š_500 ir jų pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. GL02835 nėra, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 2 292,20 Eur suma. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį turiniu, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
14. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, vienu iš argumentu nurodo, kad teismas nepagrįstai susirašinėjimą tarp darbuotojų vertino, kaip faktinį sutarties sudarymą, neatsižvelgdamas į tai, kad sutartis nebuvo sudaryta tarp tokią teisę turinčių asmenų. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Kasacinis teismas išaiškino, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 2 dalis).
15. Vadinasi, ginčo sutartys galėjo būti sudarytos ne tik rašytine forma, ją patvirtinant įgaliotu ir kompetentingų ginčo šalių atstovų parašais, bet ir žodžiu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantė ginčija abiejų sutarčių sudarymo faktą. Iš teismui pateiktos sutarties Nr. GL_2018_Š_500 matyti, jog šalys šią sutartį sudarė raštu, aptarė visas būtinas paslaugų teikimo sutarties sąlygas: sutarties dalyką, kainą, sutarties vykdymo ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas terminus. Sutartis patvirtinta ieškovės ir atsakovės įgaliotų asmenų parašais. Tuo tarpu, nors sutartis Nr. GL_2018_Š_481 nebuvo pasirašyta atsakovės, tačiau iš teismui pateikto šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad šalys aptarinėjo konkrečius žemės sklypus, derėjosi dėl paslaugų, darbų kainos. Be to, ieškovė susirašinėjime minėtuose sklypuose atliko sutartus darbus, t. y. atliko pavestus žemės sklypų kadastrinius matavimus, ir suformuotas kadastro duomenų bylas perdavė atsakovės klientams pasirašyti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme neginčijo ginčo sutarčių sudarymo fakto, taigi iš esmės pripažino ginčo sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti ginčo sutarčių sudarymu.
16. Apeliantė nurodo, kad teismas nesuteikė atsakovei termino susipažinti su ieškovės pateiktais papildomais dokumentais, neva įrodančiais susitarimą dėl darbų atlikimo ir kainų. Tačiau CPK numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, teismas neturi pareigos vienai proceso šaliai teikiant papildomus prašymus skirti kitai šaliai terminą susipažinti su pateiktais prašymais. Apeliantė teigdama, jog teismas nesuteikė jai papildomo termino susipažinti su ieškovės pateiktais papildomais dokumentais, niekaip nepagrindė kokias jos teises teismas pažeidė ir kaip tas pažeidimas įtakojo bylos nagrinėjimo eigą ir ar būtent dėl to buvo priimtas ydingas sprendimas.
17. Apeliantė prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. papildomą sprendimą, kuriuo buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kad papildomo sprendimo priėmimo terminas yra net trumpesnis nei 2019 m. birželio 5 d. sprendimo apeliacijos terminas ir tai sąlygoja šios bylos nagrinėjimo (ir apeliavimo) disbalansą, pažeidžia ekonomiškumo, protingumo ir teisingumo principus. CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Kaip matyti, ieškovė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikė nepraleidusi nurodytų dvidešimties dienų, tai, jog ieškovė prašymą pateikė per 2 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, nesudaro pagrindo išvadai, jog taip buvo pažeisti ekonomiškumo, protingumo ir teisingumo principai.
18. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
19. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ARCHSTUDIJA“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą ir 2019 m. birželio 10 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.