- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-07
- Bylos Nr.
- 2S-1150-460/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01932-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- UAB „Hidrostatyba“
- Atsakovas
- M. P., BUAB „Pamario namas“
- Trečiasis asmuo
- BUAB „RVI investicijos“
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1150-460/2012
Teisėja Inga Sakalauskaitė (Proceso Nr. 2-24-3-01932-2011-0)
NUTARTIS
2012 m. birželio 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) M. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Hidrostatyba“ ieškinį atsakovei M. P., atsakovei BUAB „Pamario namas“, atstovaujamai administratorės UAB „Valeksa“, trečiasis asmuo BUAB „RVI investicijos“ atstovaujamos administratorės UAB „Verslo valdymo centras“ dėl varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos rajono apylinkės teisme 2012-02-13 buvo priimtas ieškovės ieškinys atsakovams ir trečiajam asmeniui, juo ieškovė pareiškė reikalavimus: pripažinti niekiniais ir negaliojančiais šiuos turto pardavimo iš varžytynių aktus: 1) 2010-11-15 dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,6921ha; 2) 2010-11-15 dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1391ha; 3) 2010-11-15 dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,3256 ha; 4) 2010-11-15 dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1707ha; 5) 2010-11-15 dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1014 ha. Ieškovė ieškinyje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ginčo sklypų dalis, kurias valdo atsakovė M. P., nes pardavus ginčo sklypus, gali būti neįmanoma užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymo, kuriuo sklypai turi būti grąžinti pardavėjui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-02-13 nutartimi ieškovės UAB „Hidrostatyba“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino; nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei M. P. nuosavybės teise pagal 2010-11-15 turto pardavimo iš varžytynių aktus Nr. 1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 ir Nr.5 priklausančių žemės sklypų dalių areštą, tai yra areštuoti:
1) 34/115 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 2,3410 ha, esančio (duomenys neskelbtini);
2) 34/115 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,4705 ha, esančio (duomenys neskelbtini);
3) 34/115 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,1013 ha, esančio (duomenys neskelbtini);
4) 34/115 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,5775 ha, esančio (duomenys neskelbtini);
5) 34/115 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,3431 ha, esančio (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai.
Nurodė, jog ieškinys yra turtinio pobūdžio, reiškiamas konkretus reikalavimas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, todėl siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimą, kad žemės sklypai dėl kurių yra kilęs ginčas, nebūtų perleisti tretiesiems asmenims, todėl taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, jog žemės sklypų dalis ginčijamais 2010-11-15 Aktais jai pardavė ne ieškovė UAB „Hidrostatyba“, bet BUAB „Pamario namas" bankroto administratorė UAB „Valeksa". Mano, jog net patenkinus ieškinį toks teismo sprendimas jokioms ieškovės teisėms jokios įtakos negalėtų turėti – teismo sprendimo pagrindu jie nei nuosavybės teisės, nei kokių nors kitokių daiktinių teisių į ginčo objektą neįgytų, turtas grįžtų BUAB „Pamario namas“ nuosavybėn. Pažymi, kad net teismui patenkinus ieškinį, reikalauti įvykdyti teismo sprendimą – taikyti restituciją ir grąžinti Žemės sklypų dalis, galėtų tik kitos atsakovės BUAB „Pamario namas“ bankroto administratorė UAB „Valeksa“. Tačiau ši bendrovė ieškinio nepripažįsta, yra įsitikinusi, jog visas varžytynių procedūras atliko tinkamai. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas vertino ir gynė tik vienos šalies interesus, neatsižvelgė į laikinosios apsaugos priemonės taikymo poveikį atsakovo turtiniams interesams. Taikydamas apeliantei priklausančio turto areštą teismas akivaizdžiai pažeidė teisėtų apeliantės ir ieškovo interesų pusiausvyrą – jos teises apribojo neproporcingai, gindamas neaiškų, neišreikštą ir nematerialų ieškovo interesą, ignoruodamas jos, kaip sąžiningos turto įgijėjos ir kaip turto savininkės teises ir interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovė UAB „Hidrostatyba“ prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-02-13 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad jai nesuprantama atsakovės išreikšta atskirajame skunde pozicija, kad net ir patenkinus ieškinį ieškovė UAB „Hidrostatyba“ nuosavybės teisės į ginčo dalyką neįgytų, kadangi turtas grįžtų UAB „Pamario namas“ nuosavybėn. Pažymėjo ir tai, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Taip pat abejoja ir ta atsakovės atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad taikydamas sklypų dalims areštą, teismas akivaizdžiai pažeidė teisėtų atsakovės ir ieškovės interesų pusiausvyrą – neproporcingai apribodamas atsakovės teises, gindamas neaiškų ir nematerialų ieškovės interesą ir ignoruodamas jos, kaip sąžiningos turto įgijėjos ir turto savininko teises ir interesus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.
Skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes restitucijos taikymas ieškovei neturės jokių teisinių pasekmių, be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ir leidžiančių daryti išvadą, kad jų nesiėmus, pasunkės ar pasidarys negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Su šiuo atskirojo skundo argumentu nesutiktina.
Teismas pažymi, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į ieškinyje pareikštą reikalavimą – pripažinti nekilnojamojo turto – žemės sklypų – pardavimo sandorius (varžytynes) negaliojančiais, pagrįstai sprendė, analizavo, ar iš pareiškėjo prašymo turinio ir pridėtų įrodymų galima daryti išvadą, jog pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą. Pažymėtina ir tai, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, ar prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės susijusios su pareikštais reikalavimais bei ar egzistuoja reali grėsmė, kad jų netaikius teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomas. Teismas pažymi, jog atsakovės galimas nesąžiningumas sudaro prielaidas teigti, kad ji galbūt turtą perleis tretiesiems asmenims, dėl to pasunkėtų ar taptų neįmanomas teismo sprendimo, kuriuo būtų tenkinti ieškovės reikalavimai, įvykdymas, be to, nepagrįstai pasunkėtų ieškovės, jeigu ieškinys būtų patenkintas, galimybės užtikrinti realią savo subjektinių teisių teisminę gynybą. Dar daugiau, turėtų būti siekiama, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju ginčo žemės sklypai būtų grąžinti tokios pačios būklės, kurios jie buvo prarasti.
Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė turėtų galimybę nevaržomai disponuoti jai priklausančiu ginčo turtu, bandydama išvengti pareiškėjui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, ji galėtų savo turtą perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims, dėl to teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas, tinkamai išanalizavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. neareštavus konkretaus turto, dėl kurio vyksta ginčas, egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovei perleidus turtą tretiesiems asmenims, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas, nes restitucija natūra būtų negalima, atsižvelgiant į CK 4.96 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos garantijas.
Esant nurodytų aplinkybių visetui, pagrindo keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.