- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-12
- Bylos Nr.
- 2A-1116-115/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-20840-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Algirdas Auruškevičius, Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- UAB „OZO TURTAS“
- Ieškovas
- UAB „MEBLORAMA“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Neiseris“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Burdulienės, Astos Radzevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „OZO TURTAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „MEBLORAMA“ ieškinį atsakovui UAB „OZO TURTAS“ dėl nuostolių atlyginimo, tretysis asmuo UAB „Neiseris“,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nustatyta, kad tretysis asmuo ir atsakovas 2006 m. birželio 20 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. X555/N-06/06/20, kurios pagrindu atsakovas trečiajam asmeniui išnuomojo 6978 kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias Ozo g. 25, Vilniuje. 2009 m. rugsėjo 28 d. ieškovas su trečiuoju asmeniu pasirašė subnuomos sutartį Nr. AKR 09/09/28, pagal kurią ieškovas subnuomavo iš trečiojo asmens 3750 kv. m. bendro ploto atsakovui priklausančias patalpas. Nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu atsakovas nutraukė 2010 m. birželio 4 d. ir pareikalavo iki 2010 m. birželio 24 d. atlaisvinti patalpas.
Šalies argumentai
Ieškovas atsisakęs dalies ieškinio prašė priteisti iš atsakovo 34 254 Lt žalos, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Žalą ieškovas patyrė atsakovui išardžius ir išvežus subnuomotose patalpose sumontuotas ekspozicines sieneles.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo ieškovui 28 145,26 Lt patirtos žalos, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir 844,36 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, jog atsakovas žinojo, kad faktiškai patalpomis naudojosi ieškovas, tačiau jam nepateikė reikalavimo dėl išsikėlimo, laikydamas, jog nuomos sutarties nutraukimas nutraukia ir subnuomos sutartį. Buvo konstatuota, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių, kad pirktos medžiagos, panaudotos montuojant sieneles, kainavo 28 145,26 Lt.
Aplinkybes, kad ieškovas siekė sudaryti nuomos sutartį su atsakovu, atsakovas 2010 m. birželio 15 d. Pranešimu Nr. 0T-3-1201 sutiko leisti kai kuriems subnuomininkams palikti savo turtą, teismas vertino kaip sudarančias pagrindą manyti, kad po nuomos sutarties nutraukimo su trečiuoju asmeniu ieškovui buvo leista palikti turtą patalpose ir tik nepavykus deryboms, atsakovas iškraustė ir sunaikino ieškovui priklausantį turtą. Žinant, kad patalpos buvo subnuomojamos, įvertinat tai, kad vyko derybos tarp šalių dėl patalpų nuomos, anot teismo, laikytina, kad atsakovas veikė nerūpestingai ir nesąžiningai, kai nenurodydamas aiškaus ir protingo termino dėl išsikraustymo ir neįspėdamas tiesiogiai ieškovo, išvežė ir sunaikino jam priklausantį turtą. Teismas konstatavo, kad atsakovo kaltė, kaip pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti, buvo jo nepakankamas rūpestingumas dėl ko kilo žala ieškovui.
Teismas konstatavo, jog bylos aplinkybės patvirtina, kad ginčo turtas buvo sukurtas jį pasigaminant, o sunaudotų medžiagų kiekis grindžiamas pateiktomis į bylą pirkimo PVM sąskaitomis – faktūromis. Ieškovo atstovas nurodė, kad jos buvo įtrauktos į PVM atskaitą, tačiau nei joje, nei balanse negali būti nurodyta pasigaminto turto vertė, nes tokia grafa šiuose dokumentuose nenumatyta.
Atsakovo argumentą, kad ieškovas patirtus nuostolius turėjo įrodinėti savo pasigamintam daiktui išrašyta sąskaita, kuri turi būti įtraukta į PVM atskaitą, teismas atmetė kaip nepagrįstą remdamasis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 6 str. 2 d., 64 str. 6 d., Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 patvirtintų taisyklių „Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo“ 14 bei 15 p. Teismas konstatavo, kad į bylą pateiktos medžiagų ekspozicinėms sienelėms pirkimo PVM sąskaitos – faktūros turi privalomus rekvizitus, nenuginčytos, todėl pagal jas išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis ir pagal jas paskaičiuota žala.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „OZO TURTAS“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.
1. Sprendime netinkamai aiškinamos ir taikomos deliktinės atsakomybės institutą reglamentuojančios CK normos. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovą ir tretįjį asmenį siejo sutartiniai nuomos santykiai, o ieškovą ir tretįjį asmenį – sutartiniai subnuomos santykiai. Įstatyme nėra numatytas toks atvejis, kai nutraukus pagrindinę nuomos sutartį bei dėl to nutrūkus ir subnuomos sutarčiai, turėtų būti atlyginama dėl to atsiradusi žala subnuomininkui. Kadangi nuomotose patalpose turto atsiradimas sietinas su subnuomos bei nuomos sutartimi, patalpų atlaisvinimas ir turto išvežimas turėjo būti vertinamas sutartinių santykių kontekste. Įstatymas nenumato deliktinės atsakomybės už žalą, kuri atsiranda dėl sutartinių santykių, įskaitant ir atvejį, kai žala atsiranda dėl nuomos sutarties pabaigos nutrūkus subnuomos sutarčiai.
2. Atsakovas atliko tik teisėtus veiksmus, t.y. nutrauktus nuomos sutartį, atsakovas, vadovaujantis šios sutarties 7.3. punktu, įgijo teisę atlaisvinti patalpas savo iniciatyva, bei tokius veiksmus atliko. Nuomos sutarties nutraukimo faktas bei patalpų atlaisvinimas įvyko būtent dėl trečiojo asmens UAB „Neiseris“ neteisėtų veiksmų. Tretysis asmuo, žinodamas nuomos sutarties sąlygas ir jos nutraukimo faktą, privalėjo informuoti visus patalpų subnuomininkus apie sutarties pasibaigimą bei prievolę atlaisvinti patalpas, tačiau sąmoningai to neatliko.
3. Atsakovas niekada nesuteikė ieškovui leidimo palikti savo turtą patalpose. 2010 m. birželio 15 d. raštu Nr. OT-S-1201 atsakovas leido neatlaisvinti naudoto subnuomojamo prekybinio ploto tik UAB „Baldai Jums“, UAB „Toruva“ ir UAB „Lono mažmena“, bet ne ieškovui. Faktas, jog visą turtą iš patalpų, išskyrus ekspozicines gipso kartono sieneles, ieškovas buvo išsivežęs tik patvirtina, kad ieškovui buvo žinoma apie būtinybę atlaisvinti patalpas. Taigi teismas, vadovaudamasis 2010 m. birželio 15 d. raštu Nr. OT-S-1201, visiškai neteisingai sprendė, jog atsakovas leido ieškovui palikti turtą jo nuomojamose patalpose.
4. Nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovas buvo nepakankamai rūpestingas, dėl ko neva kilo žala. Atsakovas 2010 m. birželio 4 d. raštu informavo trečiąjį asmenį tiek apie nuomos sutarties nutraukimą, tiek apie reikalavimą atlaisvinti patalpas iki 2010 m. birželio 24 d. Atsakovas neturėjo jokios pareigos apie nutrauktą nuomos sutartį ir dėl to kylančias pasekmes informuoti ir ieškovo. Nuomos ir subnuomos santykių savarankiškumą aiškiai išskyrė Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-761/2009. Svarbu paminėti, kad UAB „Neiseris“ ir UAB „Meblorama“ yra susijusios įmonės, galinčios laisvai keisti informacija bei derinti veiksmus (įmonių vadovai yra sutuoktiniai, įmonės registruotos tuo pačiu adresu). Tretysis asmuo niekada nebuvo pateikęs jokios informacijos atsakovui apie savo išsidėstymą patalpose ir pan. Visas ir bet koks turtas, esantis patalpose, jei nuomininko nebuvo nurodyta priešingai, atsakovo buvo ir turėjo būti laikomas nuomininkui priklausančiu turtu. Trečiajam asmeniui priklausančių turto vienetų įrengimas pagal nuomos sutarties 15.3 ir 15.4 punktus galėjo būti atliekamas tik gavus atsakovo sutikimą. Atsakovas tokio sutikimo nebuvo davęs. Atsakovas patalpas atlaisvino, kadangi buvo reikalinga jas rekonstruoti ir įrengti, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turėjo ketinimų patalpas nuomoti tretiesiems asmenims.
5. Ieškovas neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Visų pirma, atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų. Antra, nėra įrodyta žala, kadangi ieškovo pateikti Savos gamybos turto pajamavimo aktai yra neobjektyvus įrodymas, nes tai vidinis ieškovo dokumentas, nepasirašytas įmonės finansininko, be įmonės antspaudo. Be to, neaišku, ar ekspozicinės sienelės yra įtrauktos į ieškovo balansą kaip apskaitomas ilgalaikis turtas ir ar šis turtas atitinkamų savos gamybos turto pajamavimo aktų priėmimo metu buvo užfiksuotas apskaitos registre (Didžiojoje knygoje). Pagrindą abejoti žalos dydžio dar pagrindžia ir tai, kad bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas teismui iš pradžių buvo pateikęs tik turto nurašymo aktą. Vėliau buvo pateikti ir Savos gamybos pajamavimo aktai, tačiau turto amortizavimo dokumentai buvo pateikti tik teismui pareikalavus, nors ieškovas iš pradžių teigė, kad turtas apskritai nėra amortizuojamas. Nesant sąmatų, teismas negalėjo vertinti, kiek turto galėjo būti pagaminta ir ar turui pagaminti iš tiesų galėjo būti panaudotos visos prie Savos gamybos pajamavimo aktų pridėtose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytos medžiagos, kadangi iki šiol nėra žinomi esminiai duomenys – nei ekspozicinių sienelių kvadratūra, nei kubatūra ir kiti techniniai duomenys. Taigi negalima konkrečiai spręsti kiek būtent medžiagų galėjo būti panaudota turto gamybai.
6. Ieškovas neįrodė, jog turtas (ekspozicinės sienelės) apskritai buvo atskiriamas nuo patalpų, galėjo būti perkeliamas į kitą vietą ir naudojamas pagal tiesioginę paskirtį. Iš pateiktų paaiškinimų matyti, kad ekspozicinės sienelės dėl savo svorio ir ribotų galimybių transportuoti, apskritai negalėtų būti perkeltos į kitą vietą nepadarius joms esminės žalos. Teismas visiškai nepasisakė dėl ekspozicinių sienelių mobilumo. Ieškovas apskritai neturi teisės reikalauti atlyginti neva atsiradusius nuostolius, kadangi neįmanoma nustatyti priežastinio ryšio tarp žalos ir neigiamų padarinių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „MEBLORAMA“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti 2011 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą. Teigia, kad nesant sutartinių santykių tarp atsakovo ir ieškovo yra neginčijamas teisinis pagrindas taikyti deliktinę atsakomybę dėl padarytos žalos. Pats atsakovas pripažino, jog sunaikino ieškovo turtą bei žinojo, kad sienelės priklausė ne pagrindiniam nuomininkui, bet subnuomininkui, t.y. ieškovui, su kuriuo vedė derybas dėl naujos sutarties sudarymo ir leido likti patalpose. Atsakovo kaltė, kaip pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti, buvo nepakankamas rūpestingumas. Ieškovas įrodė, kad yra visos būtinosios sąlygos taikyti deliktinę atsakomybę, t.y. atsakovo veiksmų neteisėtumas – sunaikinant svetimą turtą; žala – ieškovo patirti nuostoliai, pagrįsti į bylą pateiktais dokumentais; kaltė bei veiksmai. Žalos dydis yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, kurie tvirtina, kad buvo įsigytos medžiagos sienelėms pagaminti, pateiktas savo gamybos turto pajamavimo aktas, nusidėvėjimo skaičiavimas bei nurašymo aktas, sudarytas ryšium su turto sunaikinimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamą teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Kolegija apžymi, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Esminis ginčo aspektas – ar atsakovas UAB“Ozo turtas“ turi atlyginti ieškovui UAB“Meblorama“ padarytą žalą dėl ekspozicinių sienelių išardymo ir sunaikinimo, neatlaisvinus patalpų, nuomotojui (atsakovui) nutraukus patalpų nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB“Neiseris“, kuris šias patalpas subnuomojo ieškovui UAB“Meblorama“.
Byloje nustatyta, kad iš trečiojo asmens (nuomininko) UAB“Neiseris“ ieškovas (subnuomininkas) UAB“Meblorama“ Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties pagrindu nuomojosi atsakovui(nuomotojui) UAB“Ozo turtas“ priklausančias komercinės paskirties patalpas, esančias Ozo g. 25, Vilniuje, esant atsakovo sutikimui (T.1, b.l.6-8, 110, T.2, b.l. 75). Atsakovas Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu vienašališkai nutraukė nuo 2010-06-04 ir pareikalavo iki 2010-06-24 atlaisvinti patalpas (T.1, b.l.53). Taigi, nutraukus nuomos sutartį su patalpų nuomininku, faktiškai nutrūko ir subnuomos sutartis, nes jokių ribojančių sąlygų nuomos sutartyje numatyta nebuvo (CK 6.497str.2d.). Taip pat faktiškai nustatyta, kad ieškovas trečiojo asmens buvo informuotas apie nuomos sutarties nutraukimą bei patalpų atlaisvinimą, nors ši aplinkybė reikšmės šioje byloje neturi. Nepavykus ieškovui susitarti su atsakovu dėl patalpų nuomos, ieškovas pripažįsta, jog jis išsivežė ekspozicijoje buvusius baldus, tačiau subnuomotose patalpose liko sumontuotos ekspozicinės sieneles. Pažymėtina, kad šios sienelės faktiškai galėjo būti pašalintos paties nuomotojo, atlaisvinant nuomotas patalpas Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 7.3p. pagrindu. Ieškovas pripažįsta, kad patalpose likusias sieneles jo pasamdyti asmenys išardė ir sunaikino. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad sienelių ardymo darbai vyko 2010m. liepos 29d.(T.1., b.l. 9).
Dėl sunaikintų sienelių padarytai žalai atlyginti iš atsakovo yra priteista ieškovui 28145,26Lt, tačiau su tokiu teismu sprendimu apeliantas nesutinka ir skunde teigia, kad jis neturi jokios pareigos atlyginti subnuomininkui žalą, nes jų nesieja nuomos ar kiti teisiniai santykiai. Kolegija su šiais argumentais nesutinka ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo atžvilgiu taikė civilinę atsakomybę (CK 6.245str.), kuri atsirado iš delikto CK 6.263str. pagrindu ir žalai atlyginti yra nustatytos visos reikalingos sąlygos, numatytos CK 6.246str.6.249str.
Byloje nustatyta, kad nuomotojui vienašališkai nutraukus patalpų nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu, jos turėjo būti atlaisvintos iki 2010-06-24(T.1, b.l. 53), tačiau tas nustatytu terminu padaryta nebuvo. Atsakovas pripažįsta, jog su ieškovu vyko tam tikros derybos dėl patalpų nuomos, tačiau nieko susitarta nebuvo. Byloje pateiktas raštas, taip pat nepatvirtintina, kad ieškovui buvo leidžiama patalpose pasilikti turimą savo turtą derybų metu, nes šiame rašte UAB“Meblorama“ neminima (T.2, b.l.36). Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog ieškovas savo turtą po nuomos sutarties su trečiuoju asmeniu nutraukimo laikė nuomotojui sutinkant. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas sutiko su patalpų subnuoma, nereiškė niekam jokių pretenzijų dėl sienelių sumontavimo ir faktiškai žinojo arba galėjo sužinoti kam sumontuotos sienelės priklauso. Be to atsakovas, įgyvendindamas nuomotojo teisę atlaisvinti nuomotas patalpas (Sutarties 7.3p.) ir savo iniciatyva ardydamas ieškovui priklausančias sieneles bei jas sunaikindamas, elgėsi nerūpestingai ir tuo pažeidė CK 6.246str., 6.248str., 6.263str. įtvirtintas nuostatas. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas privalo atlyginti savo veiksmais padarytus nuostolius, kurie galėjo atsirasti ieškovui (CK 6.247str.).
CK 6.249str.1d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Tačiau civiliniame procese įtvirtintas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas patirtai žalai įrodyti pateikė Savos gamybos turto pajamavimo aktus, Ilgalaikio turto apskaitos korteles, medžiagų įsigijimo dokumentus ir kitus įrodymus, iš kurių matyti, jog atmetus sienelių nusidėvėjimą, padarytos žalos dydis yra 28145,26Lt (b.l. T.1, b.l. 136-278, T2, b.l. 37-62, 64).
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytu byloje esančių įrodymų vertinimu dėl sienelių apskaitos ir atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl padarytos žalos dydžio, negalėjimo išardyti ir iš naujo panaudoti gipso plokščių, nes šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta (CPK 178str.). Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, kad nevisos ieškovo įsigytos medžiagos galėjo būti panaudotos užpajamuotų 20 ekspozicinių sienelių gamybai, kadangi ardant sieneles nebuvo fiksuota nei jų ilgis, nei aukštis, nei plotas ir visos sienelės sunaikintos. Tokiu atveju patikrinti kiek ir kokių medžiagų buvo sunaudota sienelių gamybai faktiškai jau neįmanoma. Kolegija sprendžia, kad esamoje situacijoje labiau tikėtina, jog padarytų nuostolių dydis yra įrodytas, nei neįrodytas, nes netikėti ieškovo pateiktais apskaitos dokumentais nėra jokio pagrindo, o atsakovas savo atsikirtimus faktiškai grindžia prielaidomis. Tačiau kolegija mano, kad dėl atsiradusios žalos yra kaltas ir ieškovas, kuris elgėsi taip pat nerūpestingai ir tuo prisidėjo prie nuostolių atsiradimo. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad ieškovas, žinodamas apie nuomos sutarties su trečiuoju asmeniu nutraukimą, delsė išsiardyti baldų ekspozicijai pasigamintas sieneles ir atlaisvinti subnuomojamas patalpas trečiajam asmeniui nustatytu terminu, t.y. iki 2010-06-24. Kaip jau minėta anksčiau, tai ekspozicinių sienelių ardymas užfiksuotas tik 2010-07-29, t.y. žymiai vėliau nei buvo nustatytas terminas patalpoms atlaisvinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija taiko CK 6.253str.5d. ir laiko, kad dėl ieškovui atsiradusių nuostolių vienodai yra kaltos abi šalys. Pažymėtina ir tai, kad dėl sienelių išardymo ir išvežimo ieškovui būtų atsiradę papildomos išlaidos, todėl kolegija sprendžia, kad iš atsakovo padarytai žalai atlyginti ieškovui priteistina 14000Lt, o likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmė teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai takė įstatymą, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl jis keistinas(CPK 326str.1d.3p.).
Vadovaujantis CPK 88, 93, 96 ir 98 str. , perskirstomos ir pritesitino bylinėjimosi išlaidos, kurias patvirtina byloje pateikjti įrodymai. T.y. ieškovui priteistina 420Lt žyminio mokesčio(14000Ltx3proc.), o atsakovui pritesitina 1936Lt advokato išlaidų, kadangi ieškinys faktiškai yra atmestas 50proc.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-2814-803/2011 pakeisti ir tenkinti ieškinį iš dalies, sumažinant priteistos žalos dydį ir perskirstant priteistas bylinėjimosi išlaidas. T.y. priteisti iš atsakovo „Ozo turtas“ UAB 14000,00Lt ieškovui UAB“Meblorama“ žalai atlyginti ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-01-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat 420,0Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB“Meblorama“ 1936,00Lt atsakovui „Ozo turtas“ UAB bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo „Ozo turtas“ UAB ir ieškovo UAB“Meblorama“ lygiomis dalimis 30,88Lt valstybei procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų.
Žyminio mokesčio grąžinimo dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB“Meblorama“ 424,36Lt atsakovui „Ozo turtas“ UAB bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.