Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal admi­nis­tra­cinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016 m. liepos 21 d. apie 15 val. nesilaikydamas numatytos tvarkos bei nepadarydamas esminės žalos H. B. ir M. B. teisėms ir teisėtiems interesams, vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą H. B., užrakino (duomenys neskelbtini) namo bendro nau­do­jimo duris, skiriančias (duomenys neskelbtini) butą Nr. 1 ir Nr. 2, taip apribodamas H. B. bei jo dukros M. B. 2016 m. vasario 7 d. dovanojimo sutartimi įtvirtintą savininko bei jo įstatyminio atstovo teisę disponuoti (duomenys neskelbtini) patalpomis bei juose esančiais daiktais. Šiais veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnį ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pa­žei­dimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnyje. Administracinė komisija prie Kauno miesto sa­vi­valdybės tarybos (toliau – Komisija) 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimu administracinio teisės pa­žeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė pripažinti A. K. kaltu padarius administracinį teisės pa­žei­dimą ir už tai jam skyrė sankcijoje numatytą administracinę 42 Eur baudą.A. K. apskundė Komisijos nutarimą prašydamas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nu­tar­timi Komisijos nutarimą paliko nepakeistu, pareiškėjo A. K. skundą atmetė. Teismas spren­dė, kad A. K., nors ir turėdamas uzufrukto teisę, pasirinko netinkamą savo teisės įgyven­di­ni­mo būdą. Apeliaciniame skunde A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Skunde nurodo, jog nėra aišku, kokia veika kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas: ar tai, kad A. K. atvažiavęs atrakino butą, ar, kad išvažiuodamas butą užrakino. Teismas neatsklei­džia, ką neteisėto A. K. padarė 2016 m. liepos 20 d. A. K. užrakindamas savo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kad į jį be jo žinios negalėtų patekti pašaliniai asmenys, teisėtai įgyvendino savo, kaip teisėto nekilnojamo turto naudotojo (uzufruktoriaus) teisę, kuri nėra tariama, ji neginčijama. A. K. uzufrukto teisė viešai įregistruota VĮ Registrų centre ir gali būti teisėtai panaudota prieš trečiuosius asmenis. Teismo išvada, jog A. K., užra­kin­damas vidines savo buto duris, tokiu būdu netinkamai įgyvendino savo uzufrukto teises ir tuo pažeidė CK 1.137 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamą nuostatą, jog įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo prin­cipų, yra nelogiška ir neteisėta. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog A. K., sužinojęs, jog 2016-07-21 pareigūnai kartu su H. B. nori patekti į jo būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nedelsiant atvyko į minėtą butą ir atrakino jo duris, kad pareigūnai galėtų įsitikinti, kad pirmame bute nėra jokių H. B. daiktų. Taigi A. K. nepiktnaudžiavo jokia savo teise. Pati H. B. A. K. neskambino ir neprašė atrakinti buto. H. B. neradus dokumentų ir jai priklausančių daiktų A. K. bute, ir jai išėjus, A. K. užrakino savo buto duris ir išvažiavo. Tokie A. K. veiksmai atitinka tiek protingumo, tiek teisingumo principus bei neprieštarauja geros moralės principams.Saugodamas savo turtą nuo pašalinių asmenų ir išvykstant jį užrakindamas asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už savavaldžiavimą. Pirma, niekas negali ginčyti jo teisės užrakinti savo būstą. Antra, tokiais savo veiksmais asmuo nepažeidžia jokių įs­ta­ty­mų. A. K. turi neginčijamą uzufrukto teisę nevaržomai naudotis butu (duomenys neskelbtini). Įstatymas nedraudžia rakinti asmens naudojamo turto. H. B. niekuomet neturėjo raktų nuo vidinių durų ir negalėjo kada panorėjusi be dukros patekti į butą (duomenys neskelbtini), be A. K. valios. Bute (duomenys neskelbtini) nėra ir niekada nebuvo jokių H. B. priklausančių daiktų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad lova, kurią A. K. nupirko dukrai, kad jo bendravimo su dukra laiku vaikui nereikėtų miegoti su tėvu vienoje lovoje, pirko H. B..Skunde taip pat teigiama, jog ir pareigūnai nesuprato, kokiu tikslu H. B. reikėjo patekti į A. K. butą. Ji jame nerado savo dokumentų ir daiktų ir jų išėjo ieškoti į antrąjį butą. Niekas nenurodė apeliantui, kad jis turi likti savo būste ar jo nerakinti. A. K. iš­vykus, H. B. pasigedo telefono, kurį pati paliko A. K. bute. Apie paliktą te­le­foną apeliantas nieko nežinojo. Bute radęs telefoną A. K. apie tai informavo policijos pa­reigūnus ir pasiūlė atvykti jo paimti prie pradėto ikiteisminio tyrimo, tačiau pareigūnams to nepadarius, telefonas buvo išsiųstas į prokuratūrą. Byloje nėra įrodymų, jog A. K. veiksmai padarė žalą H. B. ar apribojo kokias nors jos teises.Kauno miesto savivaldybės mero atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma palikti nepakeistą Kau­no apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį ir pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komi­sa­ria­to Viešosios policijos skyrius taip pat pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. K. apeliacinis skundas tenkinamas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgy­ven­dinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 4 straipsnio 2 dalyje nu­ma­tyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar ins­ti­tucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Sutinkamai minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų ko­dekso (toliau – ANK) straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. ATPK 118 straipsnio sankcija numato įspėjimą arba baudą nuo 28 iki 57 Eur, o ANK 518 straipsnio sank­cija – baudą nuo 16 iki 60 Eur. Šių baudų vidurkiai skiriasi vos 2,5 euro, todėl ANK numatyta atsakomybė nelaikytina švelnesne (ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įsta­ty­mo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

ATPK 188 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas savavališkai, nesilai­kyda­mas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, jeigu dėl to nebuvo padaryta esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Pagal ATPK 188 straipsnį asmuo at­sako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015).

Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas pro­cesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objek­tyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo pa­darymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sun­ki­nančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abe­jo­nės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kad A. K. būtų pa­daręs ATPK 188 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Iš byloje pateiktos dovanojimo sutarties matyti, jog apdovanotoji M. B., už kurią veikia įstatyminė atstovė motina H. B., kaip turto savininkė, sutinka, kad dovanotojui A. K. būtų nustatytas uzufruktas jo gyvenimo trukmei iki gyvos galvos, teisė naudotis turtu: Butu Nr. 1, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Nustatant uzufruktą uzufruktoriui gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios neprieštarauja daikto naudojimui pagal paskirtį. Taigi uzufruktorius įgyja teisę daiktą valdyti ir jį naudoti pagal paskirtį. Teisė valdyti daiktą suprantama kaip teisė turėti daiktą savo žinioje ir daryti jam fizinį bei ūkinį poveikį. Naudojimas yra suprantamas kaip ga­vi­mas iš daikto ekonominės naudos, taigi ir uzufruktoriaus asmeninių poreikių patenkinimas. Lie­tuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.143 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog uzu­fruktorius turi teisę naudoti daiktą taip, kaip nustatyta, o jeigu nenustatyta, – kaip tai darytų pagal daikto paskirtį rūpestingas savininkas. Kaip matyti iš bylos duomenų A. K. užrakindamas savo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kad į jį be jo žinios negalėtų patekti kiti asmenys teisėtai įgyvendino savo, kaip teisėto nekilnojamo turto naudotojo (uzufruktoriaus) teisę.

Aukštesniosios instancijos teismas taip pat pažymi, jog iš bylos duomenų matyti, kad A. K. nekliudė naudotis turtu, t. y. butu Nr. 1, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, A. K., sužinojęs, jog 2016 m. liepos 21 d. pareigūnai kartu su H. B. nori patekti į jo būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nedelsiant atvyko į minėtą butą. Taigi A. K. nepiktnaudžiavo jokia savo teise, jis geranoriškai atrakino buto duris bei leido H. B. ieškoti jo naudojamame bute jos dokumentų. Būtent ši aplinkybė, jog A. K. atvažiavo ir įleido H. B. į butą, parodo, kad jis neturėjo tyčios savavaldžiauti ir pažeisti turto sa­vi­ninko interesus. Teismas taip pat pažymi, kad turto savininkė sutiko, kad A. K. būtų nus­ta­tytas uzufruktas ir taip apribojo savo teises į jai nuosavybes teise priklausantį turtą, todėl tam tikri nepatogumai naudojantis turtu, kuriam nustatytas uzufruktas, yra pateisinami. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu apklausta Institucijos Administracinės komisijos atstovė nurodė, jog užrakinus duris buvo apribota galimybė naudotis ten esančiais daiktais. Kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo M. B. ar H. B. daiktų byloje nenustatyta. Tą patvirtino ir pati Institucijos Administracinės komisijos atstovė. Taigi, nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad A. K. apribojo galimybę naudotis bute esančiais daiktais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad objektyvių įrodymų, patvirtinančių A. K. pa­darytą pažeidimą byloje nėra, o kilusios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsa­ko­my­bėn traukiamo asmens naudai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad neįrodyta, jog A. K. tyrėjo tyčią padaryti ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 straips­nyje.

Dėl to, kas paminėta, daroma išvada, kad Administracinės komisijos prie Kauno miesto savi­val­dy­bės tarybos 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimas ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis yra neteisėti bei nepagrįsti, todėl jie naikinami ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama, nenustačius A. K. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį ir Administracinės ko­mi­si­jos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimą.

A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.