- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-18
- Bylos Nr.
- 2-12-1000/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-00460-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- V. N.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pasvalio skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir kitų reikalavimų atsakovei V. N., tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. K. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir įpareigoti atsakovę jam grąžinti 80 cm pločio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat panaikinti VĮ „Registrų centras“ įrašą apie atsakovės V. N. turimą žemės sklypą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad ginčo žemės sklypas priklauso jam nuosavybės teise, tačiau juo naudojasi ir prižiūri jo motina B. K.. Nurodė žinantis, jog buvo atliekami žemės sklypų, tame tarpe ir atsakovės kadastriniai matavimai, šių matavimų neginčijo. Mano, kad atlikus kadastrinius matavimus, pasikeitė žemės sklypo ribos, todėl jos turi būti atstatytos į buvusią padėtį.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas advokatas Č. P. ieškinį palaiko visiškai ir paaiškino, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 934 įsigijo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio nustatytas plotas 0,600 ha. Nurodė, kad pagal atliktus matavimus, sklypas yra stačiakampio formos, jo kraštinės yra taisyklingos, tai yra po 20 ir 30 m ilgio, žemės sklype yra sodo namelis. Taip pat nurodė, kad kaimynystėje yra atsakovės V. N. žemės sklypas, atsakovė V. N., 2010 m. atlikdama savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, neteisėtai pasisavino 80 cm ieškovo žemės sklypo, o būtent, sklypų ribą perkėlė į ieškovo sklypo vidų, taip pažeisdama ieškovo nuosavybės neliečiamumą. Paaiškino, kad ieškovas keletą kartų kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyrių, tačiau skundai naudos nedavė, buvo paaiškinta, kad žemės sklypo koordinatės nebuvo pažeistos. Mano, kad iš esamų dokumentų nėra aiškios žemės sklypų ribos, o ieškovo užsakymu atlikta ir teismui pateikta kadastrinių matavimų byla aiškiai rodo, jog atsakovė pažeidė ieškovo teisę į jo nuosavybę, t. y. atsakovės žemės sklypo ribos persidengia su ieškovo žemės sklypo ribomis, todėl turi būti atstatyta iki pažeidimo buvusi padėtis ir grąžinta jam apie 80 cm pločio žemės sklypo iš atsakovės. Atstovas taip pat pabrėžė, jog teismui pateikta VĮ „Registrų centras“ išvada, aiškiai įrodo ieškovo nuosavybės teisių pažeidimą.
Atsakovė su ieškiniu nesutinka visiškai ir prašo ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Teismo posėdyje pabrėžė, jog 2010 metais buvo atlikti sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ esančių jos, taip pat ieškovės ir kitų sodininkų žemės sklypų kadastriniai matavimai, kuriais nustatytos žemės sklypų ribos. Tik ieškovė nesutiko su šiais matavimais, nors po matavimų atsakovės žemės sklypo plotas net sumažėjo. Matininkai įkalė riboženklius, kurie ir šiuo metu yra nejudinti. Ieškovės pateikta kadastrinių matavimų byla neteisinga, kadangi ji matininkams liepė matuoti žemės sklypą ne nuo esamų riboženklių, o nuo kitos vietos, t. y. dalies atsakovės žemės sklypo. Atsakovė pabrėžė, jog ieškovė nenaudoja žemės apie 40 cm iš kitos žemės sklypo pusės, t. y. nuo kaimyno (duomenys neskelbtini), o piktybiškai siekia užgrobti atsakovei priklausančio žemės sklypo ploto dalį.
Atsakovės atstovas advokatas S. Ž. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka visiškai, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nuosavybės teise atsakovei V. N. priklauso žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kolektyvinių sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini), kuris yra 0,0593 ha dydžio. 2010 m. gegužės 31 d. buvo parengta kadastrinių matavimų byla. Kadangi ieškovas jau tuomet kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pasvalio skyrių dėl jo sklypo ribų pažeidimo, buvo svarstomas klausimas dėl sklypo ribų nustatymo. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad jokių pažeidimų atsakovė nepadarė, riboženkliai atitinka matavimais nustatytas koordinates, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Atstovas taip pat pabrėžė, jog V. N. priklausančio žemės sklypo ribos aiškios, kadastriniai matavimai nenuginčyti, taip pat galioja ir Nacionalinės žemės tarnybos įsakymas, kuriuo patvirtintos šio žemės sklypo ribos ir plotas. Ieškovo pateikta kadastrinių matavimų byla yra netinkamai parengta, kadastriniai matavimai neįregistruoti. Visi nurodyti argumentai rodo, jog ieškinio tenkinti jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pasvalio skyriaus atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka visiškai. Nurodė, kad ieškovas ne kartą kreipėsi dėl nagrinėjamo pažeidimo į skyrių, pažeidimas buvo nagrinėjamas, (duomenys neskelbtini) buvo svarstomas ieškovo skundas dėl V. N. atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų, susirinkimo metu buvo nuvykta į vietą, dalyvaujant ieškovo įstatyminei atstovei buvo parodytos ribos ir net nustatyta, kad A. K. apie 49 cm V. N. sklypo pusėje yra užėmęs svetimo žemės sklypo dalį. Taip pat nurodė, kad ieškovui priklausantis žemės sklypas yra suformuotas preliminariais matavimais, nesuformuota kadastrinių matavimų byla. Siūlo ieškinį atmesti, mano, kad ieškovo reikalavimai yra nelogiški ir netikslūs.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, jog buvo atlikti kadastriniai matavimai, kurių metu buvo išsiaiškinta, kad ieškovo žemės sklypo ribos nėra pažeistos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini)Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 6 arų žemės sklypą Nr. 173 Pasvalio m. kolektyviniame sode „(duomenys neskelbtini) (b. l. 4-5). Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (b. l. 7-8). Atsakovė (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi taip pat įsigijo žemės sklypą Nr. 172 Pasvalio m. kolektyviniame sode „(duomenys neskelbtini)“, kuris ribojasi su ieškovo žemės sklypu. Sodininkų bendrijoje 2010 m., buvo atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai, kuriuos atliko (duomenys neskelbtini)“. Atsakovės žemės sklypas buvo paženklintas vietoje, ieškovo įgaliota atstovė B. K. ženklinime dalyvavo, tačiau atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte (b. l. 51). Atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, atsakovė su kadastriniais matavimais sutiko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Pasvalio skyrius) vedėjas 2010-10-07 įsakymu Nr. Ž24-149 patvirtino 0,0593 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 49), žemė sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nurodant, kad jis suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (b. l. 38-39). Ieškovas nesutinka su atsakovės žemės sklypo atliktais kadastriniais matavimais, nurodydamas, kad atsakovė savo žemės sklypo ribą perkėlė apie 80 cm į jo žemės sklypą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 str. 1 d. numato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo tvarka žemės sklypo ribos yra nustatomos tik esant šioms sąlygoms: pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Kriterijai, pagal kuriuos žemės sklypo ribas nustato teismas: tai dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos ir kiti įrodymai ir kt. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pirmąją ginčo nagrinėjimo teisme sąlygą – žemės sklypo savininkų nesutarimą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją sąlygą – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa, ar ribos eina per gretimo sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-536/2014). Tai reiškia, kad remiantis CK 4.45 straipsniu, teismas gali nustatyti sklypo ribas tik tuo atveju, kai savininkai nesutaria dėl ginčytino sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų.
Statinių ir kitų nekilnojamojo turto objektų ribos nustatomos kadastriniais matavimais, kurių atlikimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju iš esamų dokumentų (ieškovo ir atsakovės sklypų pirkimo – pardavimo sutarčių, prie jų pridėtų sklypų planų, nekilnojamojo turto registro duomenų, kadastrinių matavimų bylų) matyti, kad žemės sklypų riba yra aiški. Pažymėtina, kad ieškovui priklausantis žemės sklypas suformuotas preliminariais matavimais, kadastriniai matavimai jam nebuvo atlikti. Atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos yra aiškios, jos nustatytos kadastriniais matavimais ir pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Atlikus kadastrinius matavimus, atsakovės žemės sklypo plotas yra 0,0593 ha. Gavus ieškovo įgaliotos atstovės skundą dėl kadastrinių matavimų neteisingumo, 2010 m. liepos 8 d. buvo organizuojamas sodo sklypų savininkų susirinkimas dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų, kuriame be žemės sklypų savininkų taip pat dalyvavo ir Pasvalio skyriaus vyr. specialistė J. M., Pasvalio r. vyr. architektas K. K. ir kadastrinius matavimus atlikęs matininkas A. G.. Susirinkimo metu nustatyta, kad atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypų ribos nebuvo pažeidžiamos ir žemės sklypų kadastriniai matavimai atitinka teritorijų planavimo dokumentus (b. l. 26-28). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas apie 49 cm yra užėmęs V. N. žemės sklypo dalį (b. l. 30-35). Priešingai nei teigia ieškovas ir jo atstovas, atsakovės žemės sklypas yra nekilnojamojo turto registro išraše nustatyto dydžio, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nenuginčyti, todėl jie laikomi teisingais ir išsamiais. Iš teismui ieškovo pateiktos ieškovo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos ir kartu su ja pateiktos VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filialo pateiktos išvados dėl ieškovo žemės sklypo kadastrinių matavimų (b. l. 101-102) matyti, kad tokie atlikti kadastriniai matavimai neatitinka gretimų jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)ribų. Tiek ieškovas, tiek ir ieškovo atstovas teismo posėdyje patvirtino, jog atliekant ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribos buvo matuojamos ne nuo esančių riboženklių, o nuo ieškovo įgaliotos atstovės parodytos vietos, t. y. nuo tos ribos, kurią ji parodė. Pagal pateiktą kadastro žemėlapio ištrauką akivaizdu, jog ieškovo žemės sklypas kerta atsakovei priklausančio žemės sklypo ribas, o iš kitos ieškovo žemės sklypo pusės (t. y. su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), priklausančiu A. P.) lieka laisvas žemės plotas. Tokios situacijos būti negali ir tokia kadastrinių matavimų byla negalėtų būti įregistruojama. Iš kadastrinių matavimų bylos matyti, kad byloje esantis ieškovo žemės sklypo planas nesuderintas, jame yra tik ieškovo įgaliotos atstovės ir matininko parašai, kaimyninių žemės sklypų savininkai matavime nedalyvavo, kadastrinių matavimų byloje nustatytos žemės sklypo koordinatės neatitinka su jau nustatytomis ir kadastro žemėlapyje pažymėtomis atsakovės žemės sklypo koordinatėmis.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovas nepateikė jokių patikimų duomenų, nuginčijančių byloje esančius atsakovės žemės sklypo matavimus, nepagrindžia savo argumentų, kad jo teisė į nuosavybę buvo pažeista ir, kad atsakovė savavališkai pasisavino 80 cm pločio ieškovo žemės sklypo, todėl laikytina, kad ieškovo sklypo ribos yra aiškios, atliekant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus žemės sklypų ribos nebuvo pažeistos ir kadastriniai matavimai atitinka teritorijų planavimo dokumentus, todėl ieškovo reikalavimai atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir įpareigoti atsakovę jam grąžinti 80 cm pločio žemės sklypo, taip pat panaikinti VĮ „Registrų centras“ įrašą apie atsakovės V. N. turimą žemės sklypą, atmestini.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos jos turėtos teisinės pagalbos išlaidos, valstybei išieškotinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais teismas
nutaria:
ieškovo A. K. ieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų atsakovės V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,35 Eur (septyniolika eurų 35 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Pasvalio rajono apylinkės teisme.