Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio,

atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Anželikai Chaleckienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ryanair DAC skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 3–13), prašydama: 1) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2018 m. vasario 12 d. nutarimą byloje Nr. IN/34/88/LT/18 (toliau – ir Nutarimas); 2) netenkinus pirmojo prašymo, sumažinti byloje paskirtą baudą iki minimalios Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme (toliau – ir Įstatymas) numatytos baudos; 3) atlyginti pareiškėjai išlaidas advokato pagalbai apmokėti.Pareiškėja nurodo, kad bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų teikimo tvarką reglamentuoja Įstatymas, kuriuo įgyvendinama 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/82/EB dėl vežėjų įpareigojimo perduoti keleivių duomenis (toliau – ir API direktyva). Direktyvos neturi tiesioginio veikimo valstybėse narėse, jų sukeliamos teisinės pasekmės nacionalinėje teisėje atsiranda tik tada, kai valstybė narė tinkamai įvykdo perkėlimo pareigą. Pareiškėjos nuomone, API direktyva į nacionalinę teisę perkelta netinkamai. API direktyvoje yra numatyta vežėjo pareiga nustatyta tvarka ir terminais pateikti šioje direktyvoje apibrėžtus keleivių duomenis. Įstatyme, įgyvendinančiame API direktyvą, nustatoma pareiga pateikti duomenis yra nepagrįstai išplečiama, vežėjas įpareigojamas pateikti ne tik API direktyvoje nurodytą informaciją, tačiau ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2016/681 dėl keleivio duomenų įrašo (toliau – ir PNR direktyva) nurodytus duomenis. Pareiškėjos nuomone, reikalavimas dėl duomenų pateikimo yra perteklinis, prieštaraujantis API direktyvai, kurioje numatyta daug mažesnė keleivių duomenų apimtis.Įstatymu nustatyta skrydžio duomenų saugojimo trukmė taip pat neatitinka API direktyvos nuostatų – Įstatymu numatytas daug ilgesnis duomenų saugojimo terminas. API direktyvos 6 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių įpareigoti vežėjus panaikinti šios direktyvos tikslais jų surinktus ir perduotus pasienio institucijoms duomenis per 24 valandas po transporto priemonės atvykimo pagal 3 straipsnio 1 dalį, tuo tarpu Įstatymo 19¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo 1 priede nurodyti duomenys tvarkomi teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtoje informacinėje sistemoje ir saugomi 5 metus, be to, nurodyti duomenys po 6 mėnesių nuo jų įrašymo į informacinę sistemą yra nuasmeninami ir užmaskuojami.Pareiškėjos nuomone, Policijos departamentas netinkamai įvykdė pareigą įteikti procesinius dokumentus. Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikomas pranešimas, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai proceso šalis nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą. Ryanair yra didelė, daugiau nei 14 000 darbuotojų turinti bendrovė, todėl pareiškėjos atstovė A. M. P. prašė visus dokumentus, susijusius su PNR duomenų teikimu, siųsti jos nurodytu skyriaus, atsakingo už skrydžių informaciją, adresu, tačiau protokolai su nurodytomis nagrinėjimų datomis ir kita informacija vis tiek buvo išsiųsti pareiškėjos oficialios buveinės adresu, todėl, priešingai negu teigiama Nutarime, pareiškėjai nebuvo suteikta pakankamai laiko susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti paaiškinimus bei užtikrinti atstovavimą.Pareiškėja teigia, kad paskirta 4 200 Eur bauda yra per didelė. Pareiškėja bendradarbiavo su Policijos departamentu, padėjo išaiškinti galimą pažeidimą, pasitelkė atstovus bylos nagrinėjimui. Šie veiksmai laikytini vežėjo pagalba atliekant tyrimą, todėl Policijos departamentas turėjo juos vertinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei mažinti paskirtos baudos dydį.Pareiškėja pažymi, kad jai nebuvo suteikta galimybė pasiruošti teikti duomenis, ji nebuvo informuota apie privalomumą teikti keleivių, atvyksiančių iš ne Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių, duomenis pagal API direktyvą, jai nebuvo suteikta pakankamai laiko duomenų bazėms pritaikyti ir atlikti kitus veiksmus, kad būtų užtikrintas saugus duomenų pateikimas. Pareiškėjos įsitikinimu, prieš paskirdamas baudą, Policijos departamentas turėjo suteikti jai visą informaciją apie renkamus duomenis, suteikti laiko pritaikyti technines priemones duomenims pateikti, todėl skundžiamas Nutarimas naikintinas.

Atsakovas Policijos departamentas atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 35–44) su jo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.Policijos departamentas nurodo, kad Nutarimas priimtas vykdant Įstatymą, kuris įgyvendina ne tik pareiškėjos nurodytą API direktyvą. Įstatymu yra įgyvendinamos 4 ES direktyvos, kurios yra tarpusavyje susijusios ir skirtos vežėjų veiklai reguliuoti. Pareiškėja, vertindama Įstatymo 1 priede nustatytus reikalavimus, nepagrįstai remiasi tik API direktyvos nuostatomis, ir nevertina kitomis direktyvomis nustatytų įpareigojimų. Tiek API direktyva, tiek ir PNR direktyva, kurios yra įgyvendinamos Įstatymu, nustato vežėjams pareigą teikti tuos pačius keleivių duomenis, kurie yra vadinami API duomenimis, ir kurie vežėjų yra saugomi ir tvarkomi tose pačiose keleivių išvykimo kontrolės sistemose. Tačiau PNR direktyva, be API duomenų, numato pareigą teikti papildomai dar daugiau duomenų kategorijų. Atsižvelgiant į tai, įstatymų leidėjas pagrįstai nusprendė, kad abi šios direktyvos yra perkeliamos tuo pačiu Įstatymu ir šie duomenys tvarkomi vienoje Keleivių duomenų įrašų informacinėje sistemoje. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos siekis nuginčyti nacionalinį reguliavimą remiantis API direktyva, ir neatsižvelgiant į vėlesnes ES direktyvas, nevertinant Įstatymo bei kitų poįstatyminių teisės aktų nuostatų sistemiškai, yra nepagrįstas ir atmestinas.Pagal nagrinėjamu atveju aktualią Įstatymo redakciją (galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d.), vežėjas buvo įpareigojamas pateikti santykinai mažos apimties duomenis, kurių didžioji dalis turėjo būti teikiama ir pagal API direktyvos nuostatas. Tik dalis Įstatymo reikalaujamų pateikti duomenų yra papildomais palyginti su reikalaujamais pateikti pagal API direktyvą. Pareiškėja nepateikė apskritai jokių duomenų, t. y. nepateikė nei pagal API direktyvą, nei pagal PNR direktyvą, nei pagal Įstatymą reikalaujamų duomenų.Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad pagal API direktyvą informacijos saugojimo terminai yra reglamentuoti įsakmiai. API direktyva suteikė valstybėms narėms diskreciją nusprendžiant dėl duomenų saugojimo terminų ir tai yra nurodyta jos 6 straipsnyje, tačiau pareiškėja necituoja direktyvos nuostatų visa apimtimi, selektyviai pateikdama tik dalį normų, kurios, jos teigimu, yra pakankamai įsakmios.Procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo įteikti tinkamai. Pranešimas dėl bylos nagrinėjimo registruotu paštu išsiųstas 2018 m. sausio 8 d. pareiškėjos atstovo 2017 m. gruodžio 20 d. raštu pateiktu kitu korespondencijos pristatymo adresu. Įstatymo pažeidimo protokolo ir pranešimo dėl bylos nagrinėjimo kopijos taip pat išsiųstos elektroniniu paštu pareiškėjos įgaliotam asmeniui, pareiškėjos klientų aptarnavimo centrui ir kitiems pareiškėjos atstovams. Siekdamas efektyvesnio proceso, atsakovas iš karto pateikė dokumentų vertimą į anglų kalbą. Taigi, pareiškėjos skunde nurodyta aplinkybė, kad protokolas su nurodytomis nagrinėjimų datomis ir kita informacija buvo išsiųsti oficialios pareiškėjos buveinės registracijos adresu, neatitinka bylos faktinių aplinkybių.Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad jos atžvilgiu taikytina Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe galėtų būti aktyvūs vežėjos veiksmai ir aktyvi pagalba atliekant pažeidimo tyrimą. Jokių aktyvių pareiškėjos veiksmų, kuriais būtų siekiama padėti pažeidimo tyrimui, nustatyta nebuvo, priešingai, pareiškėja trukdė tyrimui ir procesui, teigdama, kad negavo oficialių įspėjimų dėl atsakomybės taikymo ir procesinių dokumentų. Atstovo pasitelkimas bylos nagrinėjimui taip pat nelaikytinas pagalba tyrimui, kadangi atstovas nesiėmė jokių veiksmų ir nesuteikė jokios papildomos informacijos, kuri galėtų padėti tyrimui.API direktyva galioja visoje ES jau daugiau negu 10 m. Šios direktyvos nuostatas perkeliantis Įstatymas įsigaliojo nuo 2007 m. rugsėjo 1 d., priėmus naują jo redakciją, kuria papildomai perkeliamos ir PNR direktyvos nuostatos, pareiga teikti atvykstančių iš ne ES valstybių narių keleivių duomenis nebuvo nustatyta naujai, o išliko. Naujuoju reguliavimu buvo pakeistas tik būdas, kuriuo vežėjas privalėjo teikti šiuos duomenis. Atsižvelgdamas į tai, kad vežėjams būtinas tam tikras laikas sistemų pritaikymui, atsakovas visais įmanomais būdais informavo vežėjus apie teisinio reguliavimo pasikeitimus, šiam tikslui buvo rengiami susitikimai ir pasitarimai, vežėjams buvo išplatintos atimtinės, tačiau pareiškėja nesiėmė veiksmų keleivių duomenų teikimo sistemoms derinti ir vengė atsakyti į raginimus pradėti realius darbus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė skundą tenkinti. Atsakovo atstovė prašė skundą atmesti, vadovaudamasi atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais ir aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Nutarimo (b. l. 22–32), kuriuo pareiškėjai skirta 4 200 Eur bauda už Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos nustatyta tvarka pateikti Įstatymo 1 priede nurodytus duomenis apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išvykstančius iš jos oro keliais keleivius, pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.Policijos departamento Pajėgų valdymo valdyba 2018 m. sausio 5 d. surašė Įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 5-IL-115 (b. l. 58–59), kuriame užfiksuota, kad Ryanair DAC 2017 m. gruodžio 28 d. 23.01 val. į Kauno oro uostą atskraidino 158 keleivius iš Eilato Ovdos oro uosto, tačiau nepateikė Įstatyme numatytų bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją oro keliais keleivius, ir tuo pažeidė Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.Policijos departamentas 2018 m. sausio 5 d. pranešimu dėl bylos nagrinėjimo Nr. 5-S-118 (b. l. 56–57) informavo pareiškėją apie Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimą ir bylos nagrinėjimą, siūlydamas iki 2018 m. sausio 29 d. susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti paaiškinimus raštu.Policijos departamentas, posėdyje išnagrinėjęs vežėjos Ryanair Įstatymo pažeidimo bylą, Nutarimu (b. l. 22–32) nustatė, kad 2017 m. gruodžio 28 d. 23.01 val. Ryanair į Kauno oro uostą, Lietuvos Respublika, atskraidino 158 keleivius iš Eilato Ovdos oro uosto, Izraelio Valstybė, tačiau nustatyta tvarka nepateikė Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją oro keliais keleivius, ir tokiu būdu pažeidė Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus. Už minėtą pažeidimą pareiškėjai paskirta 4 200 Eur bauda.Pareiškėja teigia, kad Įstatymas, kurio pagrindu jai paskirta bauda, netinkamai įgyvendina API direktyvos nuostatas, ir numato pareigą vežėjui teikti perteklinę informaciją bei nustato pernelyg ilgus šios informacijos saugojimo terminus. Atsakovas teigia, kad Įstatymo nuostatomis yra įgyvendinama ne tik API direktyva, bet ir kitos ES direktyvos, be kita ko PNR direktyva, ir jos į nacionalinę teisę perkeltos tinkamai.Vadovaujantis Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalimi, vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais, ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki tvarkaraštyje numatyto skrydžio laiko ir iš karto po to, kai uždaromi keleivių įlaipinimo vartai, bet ne vėliau negu pradedamas skrydis, privalo šio straipsnio 2 dalyje nurodytam įgaliotam padaliniui neatlygintinai elektroninių ryšių priemonėmis pateikti šio Įstatymo 1 priede nurodytus bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenis apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išvykstančius iš jos oro keliais keleivius. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įgaliotu padaliniu šio Įstatymo prasme yra laikoma Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu įgaliota policijos įstaiga ar jos struktūrinis padalinys, taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento deleguoti pareigūnai, įgalioti atlikti funkcijas, susijusias su Įstatymo 1 priede nurodytų duomenų tvarkymu.Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka teiktini duomenys išvardinti Įstatymo 1 priedo „Bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenys“ 1 punkte. Vadovaujantis šiuo punktu, bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenis sudaro šie keleivių duomenys (kiekvieno keleivio): 1.1. keleivio duomenų įrašo (PNR) unikalus kodas; 1.2. vardas (vardai), pavardė (pavardės), gimimo data, lytis; 1.3. pilietybė; 1.4. vizos ar kito dokumento, pagrindžiančio galimybę būti šalyje, duomenys (tipas, numeris, išdavimo data, išdavimo įstaiga, galiojimo pabaigos data); 1.5. kelionės dokumento duomenys (tipas, numeris, išdavusi valstybė, galiojimo pabaigos data); 1.6. kontaktinio adreso duomenys (valstybė, gyvenamoji vietovė, gatvė, namo numeris, buto numeris, pašto kodas); 1.7. kontaktiniai duomenys (elektroninio pašto adresas, telefono numeris); 1.8. keleivio registravimo laikas, įlipimo į lėktuvą būsena (neatvyko, atvyko). Pagal šio Priedo 2 punktą bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenis sudaro šie bilietų duomenys (kiekvieno bilieto): 2.1. bilieto numeris; 2.2. bilieto rezervavimo arba patvirtinimo data, bilieto klasė; 2.3. skrydį vykdantis faktinis oro vežėjas (pavadinimas, kodas); 2.4. skrydžio duomenys (numeris, išvykimo data, atvykimo data, informacija, iš kur arba į kur vykdomas skrydis (galutinis tikslas), iš kur arba į kur vykdomas skrydis (tarpinis tikslas), atvykimo ir išvykimo neatitikimas); 2.5. registruoto bagažo duomenys (numeris, vienetai, svoris, specialusis bagažas, papildomas bagažas); 2.6. sėdimoji vieta (bilieto pirkimo arba rezervavimo metu ir skrydžio metu); 2.7. bilieto rezervavimą atlikusios kelionių agentūros, kelionių agento ar kito bilietą pardavusio ūkio subjekto unikalus atpažinimo kodas. Pagal šio Priedo 3 punktą bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenis sudaro šie mokėjimo duomenys: 3.1 mokėjimo tipas (grynaisiais, mokėjimo kortele, banko pavedimu); 3.2. suma (eurais); 3.3. mokėtojo duomenys (vardas, pavardė, gyvenamosios vietos duomenys, pavadinimas, buveinės adresas, elektroninio pašto adresas, telefono numeris); 3.4. mokėjimo kortelės duomenys (tipas, numeris, galiojimo pabaigos data, savininko vardas, pavardė, pavadinimas).API direktyvos 3 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių nustatyti įpareigojimą vežėjams atsakingų už asmenų tikrinimą ties išorinėmis sienomis institucijų prašymu, iki registracijos pabaigos perduoti informaciją apie keleivius, kuriuos ji pristatys į paskirtą sienos kirtimo punktą, per kurį tie asmenys pateks į valstybės narės teritoriją (API direktyvos 3 straipsnio 1 dalis). Pirmiau minėta informacija yra tokia: naudojamo kelionės dokumento numeris ir tipas, pilietybė, visi vardai ir pavardės, gimimo data, patekimo į valstybių narių teritoriją sienos kirtimo punktas, transporto priemonės kodas, transporto priemonės išvykimo ir atvykimo laikas, bendras ta transporto priemone vežamų keleivių skaičius, pradinė įlaipinimo vieta (API direktyvos 3 straipsnio 2 dalis). API direktyvos 4 straipsnyje nurodyta, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių taikyti sankcijas vežėjams, kurie per klaidą neperdavė arba perdavė ne visus ar neteisingus duomenis. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad sankcijos būtų atgrasios, veiksmingos ir proporcingos.PNR direktyva numato oro vežėjų atliekamą ES išorės skrydžių keleivių duomenų įrašo (toliau – PNR) duomenų perdavimą, taip pat šių duomenų tvarkymą, įskaitant valstybių narių vykdomą tokių duomenų rinkimą, naudojimą bei saugojimą ir valstybių narių tarpusavio keitimąsi jais (PNR direktyvos 1 straipsnio 1 punktas). PNR direktyvos pagrindu oro vežėjų renkami keleivio duomenų įrašo duomenys išvardinti I priede: 1) PNR įrašų aptikimo kodas; 2) bilieto rezervavimo/išdavimo data; 3) planuojamos kelionės data (-os); 4) vardas (-ai) ir pavardė (-ės); 5) adresas ir kontaktinė informacija (telefono numeris, el. pašto adresas); 6) informacija apie visus mokėjimo būdus, įskaitant sąskaitos siuntimo adresą; 7) visas su konkrečiu PNR susijęs kelionės maršrutas; 8) informacija apie dažnai lėktuvais keliaujančius keleivius; 9) kelionių agentūra/kelionių agentas; 10) keleivio kelionės statusas, įskaitant patvirtinimus, registravimo statusą, informaciją apie neatvykimą arba apie paskutinės minutės atvykimą be bilieto užsakymo; 11) išskaidyta/padalinta PNR informacija; 12) bendros pastabos (įskaitant visą turimą su jaunesniais nei 18 metų nelydimais nepilnamečiais susijusią informaciją, būtent: nepilnamečio vardas ir pavardė, lytis, amžius, kalba (-os), kuria (-iomis) jis kalba, išlydinčio asmens vardas, pavardė bei kontaktiniai duomenys ir jo ryšys su nepilnamečiu, pasitinkančio asmens vardas, pavardė bei kontaktiniai duomenys ir jo ryšys su nepilnamečiu, išlydintis ir pasitinkantis oro uosto darbuotojas); 13) informacija apie bilietų pardavimą, įskaitant bilieto numerį, bilieto išdavimo datą, bilietus į vieną pusę ir automatizuotą bilietų kainos nurodymą; 14) sėdimos vietos numeris ir kita informacija apie sėdimas vietas; 15) bendrojo kodo informacija; 16) visa informacija apie bagažą; 17) PNR užfiksuotų keleivių skaičius ir kiti vardai bei pavardės; 18) visi surinkti išankstinės informacijos apie keleivius (API) duomenys (įskaitant bet kurio asmens dokumento rūšį, numerį, išdavusią šalį, galiojimo pabaigos datą, pilietybę, pavardę, vardą, lytį, gimimo datą, oro transporto bendrovę, skrydžio numerį, išvykimo datą, atvykimo datą, išvykimo oro uostą, atvykimo oro uostą, išvykimo laiką ir atvykimo laiką); visi ankstesni 1–18 punktuose išvardytų PNR pakeitimai. PNR direktyvos 8 straipsnyje įtvirtintos oro vežėjų pareigos duomenų perdavimo srityje.Įvertinus išdėstytas nuostatas ir palyginus jų pagrindu prašomų pateikti duomenų turinį ir apimtį, darytina išvada, kad Įstatymo pagrindu prašomi pateikti bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenys atitinka API ir PNR direktyvose, kurios yra įgyvendinamos Įstatymu, nurodytus duomenis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad direktyvų nuostatos, apibrėžiančios įgaliotoms institucijoms teiktinus bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenis, į nacionalinę teisę yra perkeltos netinkamai ir Įstatymo pagrindu teiktini bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenys yra pertekliniai direktyvose nustatyto reguliavimo prasme.Kaip minėta, vadovaujantis Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalimi, vežėjams, be kita ko, ir pareiškėjai, kyla pareiga šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais pateikti Įstatymo 1 priede nurodytus duomenis. Nutarime (b. l. 22–32) nustatyta, kad pareiškėja vykdė skrydį iš Izraelio Valstybės ir nustatyta tvarka nepateikė Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje numatytų bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją oro keliais keleivius. Byloje nėra duomenų, patirtinančių, kad pareiškėja, vadovaudamasi Įstatymu, API ar PNR direktyva, teikė įgaliotam padaliniui kokius nors bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenis, pareiškėja šios aplinkybės taip pat nekvestionuoja ir neginčija, neteikia įrodymų, patvirtinančių, kad Įstatymo nustatyta tvarka pateikė visus ar dalį Įstatymo priede nurodytų duomenų, todėl darytina išvada, kad pareiškėja, nustatyta tvarka nepateikdama Įstatymo 1 priede nurodytų duomenų, kurie, kaip minėta, iš esmės atitinka API ir PNR direktyvose nurodytus duomenis, pažeidė Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalį.Vežėjo pateiktų duomenų saugojimo terminas reglamentuotas Įstatymo 19¹ straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad Įstatymo 1 priede nurodyti duomenys tvarkomi teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtoje informacinėje sistemoje ir saugomi 5 metus, o Įstatymo 1 priedo 1.2, 1.4, 1.5 papunkčiuose ir 3 punkte nurodyti duomenys po 6 mėnesių nuo jų įrašymo į informacinę sistemą yra nuasmeninami ir užmaskuojami, išskyrus atvejus, kai šie duomenys yra naudojami konkrečiais teroristinių ar labai sunkių ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikslais.API direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta kad keleiviams įvažiavus į šalį institucijos panaikina duomenis per 24 valandas po perdavimo, nebent duomenų reikia vėlesniems už asmenų ties išorinėmis sienomis patikrinimą atsakingų institucijų teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal nacionalinius teisės aktus ir taikant Direktyvos 95/46/EB duomenų apsaugos nuostatas. Pagal savo nacionalinius teisės aktus ir Direktyvos 95/46/EB duomenų apsaugos nuostatas valstybės narės taip pat gali naudoti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus asmens duomenis teisės aktų nustatyta tvarka.PNR direktyvos 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, jog PNR duomenys, kuriuos oro vežėjai pateikė informacijos apie keleivius skyriui, būtų saugomi informacijos apie keleivius skyriaus duomenų bazėje penkerių metų laikotarpį po jų perdavimo valstybės narės, į kurios teritoriją arba iš kurios teritorijos vykdomas skrydis, informacijos apie keleivius skyriui. Pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui po 1 dalyje nurodyto PNR duomenų perdavimo, visi PNR duomenys nuasmeninami užmaskuojant šioje straipsnio dalyje išvardytus duomenų elementus, pagal kuriuos būtų galima tiesiogiai nustatyti keleivį, su kuriuo PNR duomenys yra susiję.Taigi, priešingai negu teigia pareiškėja, API direktyvoje nėra nustatytas absoliutus įpareigojimas nustatyti nacionalinį reglamentavimą, pagal kurį surinkti duomenys būtų panaikinti per 24 valandas po perdavimo, API direktyvoje įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia diskrecijos teisę naudoti vežėjo pateiktus duomenis, jei tokia būtinybė kyla iš nacionalinių teisės aktų. Savo ruožtu PNR direktyvoje nurodytas reglamentavimas numato 5 metų duomenų saugojimo terminą ir pareigą juos nuasmeninti po 6 mėnesių nuo minėtų duomenų perdavimo. Vadinasi, Įstatyme nustatytas reglamentavimas dėl duomenų saugojimo terminų ir tvarkos yra analogiškas nustatytajam PNR direktyvoje ir neprieštarauja API direktyvai.Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalims ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų iki bylos nagrinėjimo raštu pranešama apie nustatytus šio Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimus, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus. Tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikomas pranešimas, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai proceso šalis nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies elektroninių siuntų pristatymo adresu, arba pranešimas, pasirašytinai įteiktas proceso šaliai ar kitam proceso dalyviui, arba pranešimas, proceso šalims ar kitiems proceso dalyviams išsiųstas registruotu paštu jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitu jų raštu nurodytu adresu (Įstatymo 23 straipsnio 3 dalis).Byloje nustatyta, kad Policijos departamento 2018 m. sausio 5 d. pranešimas dėl bylos nagrinėjimo, kuriuo pareiškėja informuota apie bylos nagrinėjimo datą ir susipažinimo su bylos medžiaga bei paaiškinimų raštu pateikimo terminais (b. l. 56–57), išsiųstas pareiškėjos buveinės adresu (Airside Business Park, Swords, Dublin) ir korespondencijos adresu (Enterprise House, 2 Floor, Bassingbourn Road, London Stansted Airport, Essex CM24, Jungtinė Karalystė). Be to, minėto 2018 m. sausio 5 d. pranešimo ir Policijos departamento Pajėgų valdymo valdybos 2018 m. sausio 5 d. Įstatymo pažeidimo protokolo kopijos išsiųstos pareiškėjai elektroniniu paštu adresais: customerqueries@ryanair.com, pastora@ryanair.com, dalya@ryanair.com, szyfferk@ryanair.com, siwinskaa@ryanair.com, tadas@lextal.lt (b. l. 60–61, vertimas iš anglų kalbos – b. l. 62). Taigi, šis pranešimas elektroniniu paštu išsiųstas asmenims, su kuriais Policijos departamentas anksčiau bendravo ginčo klausimais (b. l. 63–65, 66–69, 70–72, 73–74, 87–88, 89–90, 91 (vertimas iš anglų kalbos, b. l. 92), 93–95 (vertimas iš anglų kalbos, b. l. 96–97), 104–105 (vertimas iš anglų kalbos – b. l. 106–107), 108–109 (vertimas iš anglų kalbos – b. l. 110–111), 112–114 (vertimas iš anglų kalbos – b. l. 115–117), 117 (vertimas iš anglų kalbos – b. l. 119), 120 (vertimas iš anglų kalbos – b. l. 121), 122–123 (vertimas iš anglų kalbos – b. l. 124–126), 127–129 (vertimas iš anglų kalbos – b. l. 130–132), 133–135 (vertimas iš anglų kalbos – b. l. 136–138), 150–161 (vertimas iš anglų kalbos – 162–171)), be kita ko, ir A. M. P., kuri nurodė esanti pareiškėjos atstove, atsakinga už ryšius su institucijomis PNR ir API direktyvų pagrindu teikiamos informacijos klausimais. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad Policijos departamentas netinkamai įteikė procesinius dokumentus pareiškėjai ir tokiu būdu pažeidė Įstatymo nuostatas.Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas vežėjas nepateikė arba pateikė ne visus ar neteisingus šio Įstatymo 1 priede nurodytus duomenis arba juos pateikė vėliau negu nustatyta šio Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje, vežėjui skiriama nuo trijų tūkstančių šimto aštuoniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių dviejų šimtų keturiolikos eurų bauda už kiekvieną skrydį, kuriuo buvo vežami keleiviai. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas pagal sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vežėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybė laikytina vežėjo pagalba Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar policijos įstaigai atliekant šio Įstatymo reikalavimų pažeidimo tyrimą.Nutarimu pareiškėjai skirta 4 200 Eur dydžio bauda atitinka sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, be to, nors pareiškėja teigia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja realiai teikė pagalbą atsakovui atliekant Įstatymo reikalavimų pažeidimo tyrimą, o pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimui buvo pasitelkti atstovai, pati savaime nevertintina kaip pagalba tyrimui. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Įstatymo 19¹ straipsnyje nustatyta vežėjo pareiga teikti duomenis yra susijusi su itin svarbiu visuomenei tikslu, t. y. su teroristinių nusikaltimų ir su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, taip pat sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, prevencija, nustatymu ir tyrimu. Todėl, teismo vertinimu, paskirtos baudos dydis yra adekvatus padaryto pažeidimo mastui.Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas tinkamai įvertino su nagrinėjamu ginču susijusias aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėja, nepateikusi teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų, pažeidė Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalį ir paskyrė jai nuobaudą, kuri yra pagrįsta ir adekvati padaryto pažeidimo mastui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas dėl atsakovo Nutarimo panaikinimo ir juo paskirtos baudos sumažinimo atmestinas kaip nepagrįstas.Pareiškėja pateikė teismui prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo (b. l. 185–192). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą ES instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo dėl ES teisės aktų aiškinimo ir galiojimo. Vadovaujantis paminėta nuostata, teismas turi dikrecijos teisę kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai iškyla ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina tam, kad sprendimas byloje būtų priimtas. Nagrinėjamu atveju nekyla poreikio aiškinti ES teisės aktų turinį ar jų galiojimo klausimus, todėl pareiškėjos prašymas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo Ryanair DAC skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.