- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-16
- Bylos Nr.
- 2A-1095-464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė (pirm.), Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- T. L.
- Ieškovas
- V. R., R. B.
- Trečiasis asmuo
- Širvintų rajono 2-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės T. L. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. procesinių teisių perėmėjos ieškovės R. B. ieškinį atsakovei T. L., kuri šios civilinės bylos procese Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi pakeista jos teisių perėmėjais E. L. ir E. L., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, dalyvaujant trečiajam asmeniui Širvintų rajono 2-ojo notarų biuro notarui Sergejui Kizinui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. R. 2008-01-13 kreipėsi į Širvintų rajono apylinkės teismą su ieškiniu (t. 1, b.l. 1-4), kuriuo prašė pripažinti žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2006-09-08, registro numeris Nr. 44/341608, Širvintų rajono 2-me notarų biure negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento. Nurodė, kad Širvintų rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1973-12-29 potvarkiu Nr. 262-1 jai buvo išskirtas 0,15 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje individualaus namo statybai. Namą pasistatė už valstybės išmokėtą kompensaciją už jos turėtą ir dėl melioracijos nukeltą sodybą (duomenys neskelbtini) bei iš kolūkio gautą paskolą namo statybai. 2007 m. pabaigoje sužinojo, kad jai nepriklauso nei žemė po pastatais, nei namas su priklausiniais, nes ji šiuos daiktus neva pardavusi atsakovei. Iš Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2006-09-08, registro numeris Nr. 44/341608, suprato, kad jai nepriklauso visas jos turėtas turtas, tačiau ji turinti teisę naudotis parduotomis patalpomis iki gyvos galvos. Tvirtino, jog niekada nebuvo pas notarą, tokios sutarties niekada nepasirašė, parašas yra ne jos. Šios sutarties 2 p. nurodytos 20 000 Lt sumos, kuriuos esą gavo prieš pasirašydama, niekas nemokėjo. Ji niekada neketino parduoti savo namų nei atsakovei, nei kam nors kitam, nors visą gyvenimą buvo spaudžiama atsakovės, kad užrašytų jai savo namus. Paaiškino, kad tai ji duodavo pinigus atsakovei ar jos sūnui sumokėti mokesčiams už žemę ir namą, už maistą, už transporto išlaidas ir už bet kokį darbą ūkyje, kurį atlikdavo atsakovės artimieji. Teigė, jog atsakovė yra pasinaudojusi jos nenuovokumu ir neraštingumu, kad užvaldytų jos turtą: jai liepdavo visur pasirašyti, ir žinodama, kad nemoka skaityti, galėjo išgauti jos parašą bet kokiems veiksmams atlikti. Dėl savo patiklumo atsakovės veiksmuose neįžvelgė nesąžiningumo ir ja pasitikėjo, manydama, kad atsakovė jos reikalus tvarko tinkamai. Sužinojusi, kad neturi namų, suprato, kad buvo apgauta ne tik ji, bet tokiu būdu tapo pažeisti ir jos globotinės, neįgaliosios G. R., interesai. Neneigė, kad atsakovė ar jos sūnus kartais ją veždavosi, kai reikėdavo tvarkyti kai kuriuos piniginius reikalus, nors jai nebuvo tiksliai aiškinama, kiek, kam ir kokias pinigų sumas reikia pervesti, tačiau niekada nebuvo vežta sudaryti jokios pirkimo-pardavimo sutarties. Ji niekada atsakovei nėra siūliusi parduotų namo, todėl mano, kad sandoris, sudarytas be jos valios, yra niekinis.
Ieškovei V. R. mirus, jos teisių perėmėja R. B. pateikė teismui patikslintą ieškinį (t. 2, b.l. 1-3), kuriuo prašė 2006-09-08 patvirtintą žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 2445, pripažinti negaliojančia, kaip prieštaraujančią gerai moralei (CK 1.81str.), sudarytą savo veiksmų negalėjusio suprasti asmens (CK 1.89 str.), suklydimo įtakoje (CK 1.90 str.) ir dėl apgaulės (CK 1.91 str.). Nurodė visiškai palaikanti ieškovės V. R. pradiniame ieškinio pareiškime pareikštus ieškinio reikalavimus. Šiai priklausantis namas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo vienintelis ieškovės gyvenamasis būstas, todėl V. R. niekada nebuvo išreiškusi valios jai priklausantį gyvenamąjį namą parduoti ar kitokiu būdu perleisti kitų asmenų nuosavybėn. Ji visada buvo tos nuomonės, kad jos gyvenamąjį namą su priklausiniais bei žemės sklypą paveldėjęs asmuo prižiūrės jos globotinę G. R.. Visos sutarties sudarymo ir patvirtinimo aplinkybės akivaizdžiai liudija, kad V. R. nesuvokė ne tiktai esminių pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių, bet ir paties sutarties sudarymo fakto, o tai žinodama, atsakovė pasinaudojo V. R. suklydimu ir apgaulės būdu užvaldė V. R. priklausantį turtą. 2006-09-08 Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 2445, patvirtinęs Širvintų rajono 2-ojo notarų biuro notaras S. Kizinas netinkamai atliko savo pareigas ir neužtikrino V. R. teisėtų interesų apsaugos, nenustatė esminės gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, numatytos CK 6.400 str., t.y. neišsiaiškino asmenų, kurie išsaugo teisę naudotis gyvenamąja patalpa, pasikeitus jos savininkui. Patvirtinus pirkimo-pardavimo sutartį, neįgali ir neveiksni globotinė G. R. faktiškai liko be gyvenamosios vietos, todėl teisės atėmimas jai gyventi kartu su globėja prieštarauja gerai moralei ir jau vien šiuo pagrindu sutartis negali būti pripažinta teisėta ir galiojanti. Be to, sudarant ir tvirtinant pirkimo-pardavimo sutartį V. R. nebuvo perskaitytas ir paaiškintas sudaromos sutarties turinys. Sutartyje esantis įrašas, kad sutartis yra šalių perskaityta, neatitinka tikrovės, kadangi V. R. buvo beraštė, todėl pati perskaityti sutarties teksto negalėjo.
Atsakovė T. L. (t.1, b.l. 41-43) su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Tvirtino, kad jokių tyčinių ar netyčinių nesąžiningų veiksmų, kas sudarytų pagrindą ginčijamą sutartį pripažinti negaliojančia, neatliko. Pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino Širvintų rajono 2-ojo notaro biuro notaras S. Kizinas, tai reiškia, kad jis, kaip valstybės įgaliotas asmuo, ieškovei paaiškino sudaromo sandorio esmę, padarinius. Todėl ieškovė negalėjo suklysti dėl sandorio esmės, padarinių ar atsakovės būti apgauta. Ieškovė pirkimo-pardavimo sutartį sudarė laisva valia, nes, sutartį tvirtinant pas notarą, galėjo bet kuriuo momentu atsisakyti ją pasirašyti. Ieškovės ieškinyje nurodyti teiginiai, kad pirkimo-pardavimo sutarties ji nepasirašė, parašas yra ne jos, ji niekada nebuvo pas notarą yra nepagrįsti. Ieškovė buvo atvykusi į Širvintų rajono 2-ojo notaro biurą sutarties pasirašymo dieną, 2006-09-08 notaras, prieš tvirtindamas sutartį, nustatė sutarties šalių tapatybę. Ieškovė pati pasirašė žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, be to, ji pati būdama turto savininke, užsakė pažymą sandoriui VĮ Registrų centre, be jos niekas kitas šios pažymos užsisakyti negalėjo.
Tretysis asmuo notaras S. Kizinas (t.1,b.l.47,t.2,b.l.13) su ieškiniu taip pat nesutiko. Nurodė, kad 2006-09-08 ieškovė V. R. asmeniškai su atsakove atvyko į Širvintų 2-ąjį notarų biurą, pateikė iš VĮ Registrų centro pažymą sandoriui bei kitus būtinus dokumentus ir išreiškė savo valią parduoti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovei T. L.. Pateiktų dokumentų bei ieškovės išreikštos valios pagrindu tokia pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta, notarinio registro Nr. 2445. Prieš pasirašant sandorį, ieškovei buvo išaiškinta, jog notaras turi užtikrinti jos teisę gyventi parduodamame name iki gyvos galvos. Kai reikėjo pasirašyti sandorį, ieškovė pareiškė, kad jai sunku parašyti savo vardą ir pavardę, todėl jos vardą ir pavardę įrašė kitas asmuo. Tačiau sandorį pasirašė būtent ieškovė. Dėl patikslinto ieškinio nurodė, kad prieš sudarant sandorį buvo nustatyta, kad turto savininkė V. R. yra netekėjusi ir savo šeimos bei vaikų neturi. Nors ieškinyje nurodyta, kad ji globojo neįgaliąją G. R. dar nuo 1976 m., tačiau jos globotinė nebuvo V. R. šeimos narė, kadangi nebuvo įvaikinta. Globos buvimo faktas, jeigu dar tas sprendimas galiojo sandorio sudarymo metu, negali būti teisiniu pagrindu apriboti turto savininkės teisę disponuoti jai priklausančiu turtu savo nuožiūra. Kadangi sandoris buvo sudarytas su sąlyga, kad V. R. naudosis gyvenamuoju namu iki gyvos galvos, o globa baigiasi paskiriant naują globėją arba globėjui (fiziniam asmeniui) mirus, tai ir jos globotinės teisės pažeistos nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2009-05-26 sprendimu ieškinį tenkino visiškai: 1) pripažino negaliojančia 2006-09-08 žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 2445, sudarytą tarp V. R. ir T. L. dėl suklydimo; 2) pritaikė restituciją natūra – grąžinti žemės sklypą, esantį Širvintų rajone (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš T. L. asmeninės nuosavybės V. R. nuosavybėn; 3) priteisė iš atsakovės T. L. ieškovei 5530 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų bei 98 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (t.2, b.l. 71-76). Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus – liudytojų J. M., E. V., A. B., O. B., mirusios ieškovės V. R. bei jos teisių perėmėjos R. B. paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog V. R., kuri sandorio sudarymo metu buvo 82 metų amžiaus, nemokėdama skaityti nei rašyti (beraštė), vykdė T. L. nurodymus, ir neketindama parduoti vienintelės savo ir jos globotinės gyvenamosios patalpos, pasirašydama prikimo-pardavimo sutartį, suklydo. Toks sandoris pripažįstamas negaliojančiu pagal CK 1.90 str. dėl suklydimo, todėl yra pagrindas taikyti restituciją (CK 1.80 str. 2 d.), grąžinant turtą natūra (CK 6.145 str.). Teismas rėmėsi apklaustų liudytojų, kurios nėra suinteresuotos bylos baigtimi, liudijimais, kad V. R. niekada neketino parduoti savo namų, ketino savo namus palikti tam, kas prižiūrės jos globotinę, ir atmetė liudytojų E. L. ir E. L. paaiškinimus, jog V. R. pati pasisiūlė parduoti savo namą ir žemę, pati paprašė užsakyti pažymas ir sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį bei gavo iš E. L. 20 000 Lt, kadangi jie yra atsakovės sūnus bei anūkas, todėl suinteresuoti bylos baigtimi. Teismo manymu, bylos medžiaga neįrodo, kad ieškovė išreiškė valią ginčo turtą parduoti su galimybe naudotis juo uzufruktoriaus teise iki gyvos galvos. Taip pat teismas konstatavo, jog notaras S. Kizinas sandorio sudarymo metu netikrino atsiskaitymo, o jo patvirtintoje sutartyje esantis įrašas, jog sutartis yra šalių perskaityta ir atitinka jų valią, neatitinka tikrovės.
Šalies argumentai
Atsakovė T. L. apeliaciniu skundu (b.l. 78-84) prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2009-05-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės R. B. pareikštą ieškinį atsakovei T. L. atmesti; priteisti atsakovės naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.90 str., reglamentuojantį sandorių, sudaromų dėl suklydimo, pripažinimą negaliojančiais. Teismas nenustatė paties suklydimo fakto, nenurodė, dėl kokių sudaromo sandorio esminių elementų buvo suklysta, nenustatė, kokie byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad V. R. sandorio sudarymo metu suklydo. Šiuo atveju paties teismo aiškiai nustatyta, kad V. R. psichinės sveikatos būklė buvo gera, atsakovė jai atskleidė visas sudaromo sandorio aplinkybes. Nustatęs, kad V. R. suprato pirkimo-pardavimo sandorio esmę, teismas negalėjo konstatuoti, kad sandoris buvo sudarytas dėl suklydimo, nes byloje nėra nei vieno įrodymų, kuris patvirtintų ar pagrįstų, kad buvo suklysta dėl sandorio esmės.
Nei ieškovė V. R., nei vienas iš teisme apklaustų liudytojų, kurių parodymais teismas rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą, betarpiškai nedalyvavo kartu su V. R. sudarant ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje esantis vienintelis įrodymas – sandorį tvirtinusio notaro paaiškinimai patvirtina, kad V. R. buvo atskleista sandorio esmė, jai buvo aiškiai suprantamos sandorio sudarymo aplinkybės, juo labiau, kad ji teikė pastabas dėl notaro siūlomo sandorio sąlygų, t.y. nurodė, kad nuostata dėl jos teisės gyventi iki gyvos galvos parduodamame name nėra būtina pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga. Pažymėjo, jog protingas asmuo, būdamas tokioje pačioje padėtyje, galėjo sudaryti sandorį, analogišką ginčijama sandoriui. Svarbu tai, kad ginčijamu sandoriu nėra pažeidžiami V. R. globotinės G. R. interesai – globėjai mirus, pasibaigia ir globa, todėl turi būti paskirtas naujas globėjas bei nustatoma nauja globotinės gyvenamoji vieta. Vėlesnis V. R. nuomonės dėl sandorio sudarymo pasikeitimas nėra pagrindas pripažinti sudarytą sandorį negaliojančiu. Teismas, pažeisdamas CPK 185 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus – liudytojų parodymus bei ieškovės paaiškinimus, neatsižvelgė, jog jie yra prieštaringi, nevienodai apibūdinamos bylai reikšmingos aplinkybės.
Apeliantei mirus, Vilniaus apygardos teismo 2009-11-27 nutartimi į šios bylos procesą vietoje jos įtraukti jos teisių perėmėjai E. L. ir E. L. (t.2, b.l. 123-124).
Atsiliepimas
Ieškovės teisių perėmėja R. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b.l. 90-93) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Širvintų rajono apylinkės teismo 2009-05-26 sprendimą nepakeistą; priteisti iš atsakovės turėtas advokato teisinės pagalbos išlaidas. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog V. R. nesuvokė ne tik esminių 2006-09-08 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių, sutarties turinio, bet ir paties sutarties sudarymo fakto, t.y. sandoris neatitiko jos valios. Tokiu būdu teismas tinkamai taikė ir aiškino CK 1.90 str. nuostatas. Tuo tarpu atsakovė savo apeliaciniame skunde savaip interpretuoja byloje apklaustų liudytojų J. M., E. V., A. B., O. B. parodymus, nors šios aiškiai nurodė, kad V. R. niekada neplanavo parduoti jai priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo. V. R. suklydimą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacijos tikslas – atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu priešingo nereikalauja viešasis interesas, patikrinti skundžiamo teismo sprendimo teisinį, faktinį ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str., 329 str.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, kaip ir pagrindo peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas, teisėjų kolegija nenustatė. Taigi apeliacijos dalyką šiuo konkrečiu atveju sudaro apeliantės iškelti ir jos procesinių teisių perėmėjų palaikomi įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso normų taikymo klausimai, faktinių bylos aplinkybių traktavimo ir CK 1.90 str. aiškinimo bei taikymo klausimai.
Išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje ginčijamo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo aplinkybes bei vertindamas byloje esančius įrodymus, įrodinėjimo taisyklių ir CPK 185 str. nuostatų nepažeidė, teisingai nustatė teisiškai reikšmingus faktus, teisingai išaiškino teisės normos, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio negaliojimą, taikymo pagrindus, nenukrypo nuo tokios kategorijos bylose formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-531/200).
Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t.y. tai, kokie materialiniai įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai.
Sandorių, turinčių valios trūkumų, kategorijai yra priskiriamas ir dėl asmens suklydimo sudaromi sandoriai. Pagal CK 1.90 str. 1 d. iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Laikoma, kad suklydimas yra esminis, kai yra neteisingai suvokiamas pats sudaromas sandoris, kai asmuo, sudarantis sandorį, neteisingai suvokia sudaromo sandorio aplinkybes. Suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Tai reiškia, kad jeigu ta sandorio šalis būtų žinojusi ir supratusi tikrąją padėtį ir tikrąsias aplinkybes, ji tokios sau nenaudingos sutarties nebūtų sudariusi. Taigi pagal šią įstatymo nuostatą asmens, sudarančio sutartį, elgesys yra vertinamasis kriterijus, sprendžiant, ar atitinkamas asmuo suklydo dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių (CK 1.90 str. 4 d.). Neteisingas šių sandorių turinio elementų suvokimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, kuriomis remiantis konstatuotinas asmens suklydimas ar nesuklydimas dėl sudaromo sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis c.b. Nr. 3K-7-378/2005; 2008-11-04 nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2008).
CK 1.90 str. 4 d. pagrindu sutarties šalies veiksmai vertintini kaip suklydimas, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Todėl sprendžiant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), o šalies elgesys įvertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis, taip pat į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorių sudarymo patirties buvimą ar nebuvimą, į kitas svarbias ginčijamo sandorio sudarymo metu egzistavusias aplinkybes. Ginčuose dėl suklydimo įtakoje sudaryto sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, o pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje.
Nagrinėjamu atveju tokį ieškinį pareiškusi V. R. ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo jau garbaus amžiaus pensininkė (gimusi 1924 m.), ne tik neturinti jokio išsilavinimo, bet ir visiškai neraštinga (nemokėjo skaityti), neužsiimanti jokiais komerciniais reikalais priešingai, pati savarankiškai netvarkiusi ir jokių buities reikalų, tame tarpe finansinių. Iš esančių byloje rašytinių įrodymų bei ieškovės (jos teisių perėmėjos) iniciatyva apklaustų liudytojų, V. R. kaimynų, paaiškinimų matyti, kad visus šiuos reikalus už ieškovę ar jos vardu tvarkė būtent atsakovė T. L. bei jos artimieji, kurie gyveno kartu su ieškove šiai nuosavybės teise iki ginčijamo sandorio sudarymo priklausiusiame name. Atsakovė, iki išsikraustė gyventi pas vaikus, o tai įvyko jau po ginčijamos pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo, paimdavo net ieškovės pensiją, pirkdavo jai maisto produktus, tą pripažįsta ir ji pati, ir jos teisių perėmėjai, buvę byloje apklausti liudytojais. Be to, disponavimo ne tik ieškovės gaunama pensija, bet ir kitomis piniginėmis lėšomis faktą taip pat patvirtina atsakovės sūnui E. L. 2006-09-08 dešimčiai metų išduotas ir notaro S. Kizino patvirtintas įgaliojimas (t.1, b.l. 89 vokas). Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad šis įgaliojimas buvo patvirtintas tą pačią dieną, netrukus po ginčijamos sutarties sudarymo (registro Nr. 2445 ir atitinkamai Nr. 2448). Būtent E. L. ieškovės vardu užsakė būtinas pirkimo - pardavimo sandoriui sudaryti pažymas VĮ Registrų centre. Aptartos aplinkybės įrodo tai, kad ieškovė arba buvo visiškai priklausoma nuo atsakovės, arba ja labai pasitikėjo. Vienok faktas, jog ši net ne pačiai atsakovei, o Vilniuje gyvenančiam jos sūnui E. L. suteikė teisę laisvai ir be jokių apribojimų disponuoti savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis – jas tvarkyti, valdyti, įnešti, paimti, pervesti, vertinant tai visiško pasitikėjimo, ar, kaip teigė atsakovė, labai artimų santykių aspektu, neabejotinai suponuotų neatlygintinio - dovanojimo ar turto perleidimo su išlaikymu iki gyvos galvos, o ne komercinio (pirkimo – pardavimo) sandorio sudarymą. Tokią išvadą teisėjų kolegijai leidžia padaryti aplinkybių, ar buvo priežastis būtent tokiai ieškovės valiai susiformuoti, įvertinimas, t.y. ar ieškovei buvo poreikis (interesas) parduoti turimą gyvenamąjį būstą asmeniui, kuris net nėra susijęs giminystės santykiais su ja. Kolegija konstatuoja, kad vienintelis galimas ieškovės motyvas ar paskata parduoti namą – grynųjų pinigų poreikis - šiuo atveju neįrodytas. Bylos duomenimis, ieškovė turėjo kito nekilnojamojo turto, jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, kurią, esant reikalui, būtų galėjusi parduoti, nuomoti ir pan.(t.1, b.l. 148-150), be to, ji turėjo ir santaupų (t.1, b.l. 15-17, 20-21, 44, originalas b.l. 89).
Taigi atsižvelgiant į ieškovės amžių ir išsimokslinimą, į kitas išvardintas aplinkybes, nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad ieškovė, važiuodama į notarų biurą, teisingai suprato apie tokio važiavimo tikslą ir tiksliai žinojo, koks sandoris bus pasirašomas, kad ji suvokė sudaromo sandorio esmę ir išreiškė tikrąją savo valią parduoti namą. Kaip minėta, visus pardavimo dokumentus tvarkė atsakovė (jos artimieji), ieškovė pas notarą buvo atvykusi tik šio sandorio tvirtinimui. Atsakovė neabejotinai žinojo apie šias asmenines ieškovės savybes. Byloje esama įrodymų ir apie tai, kad dėl savo pačios sveikatos būklės atsakovė norėjo namo klausimą išspręsti kuo greičiau (liudytojos J. M. paaiškinimai, t.2, b.l.42). Pažymėtina, kad apeliantė netvirtino nei apie šios, nei apie kitų ieškovės naudai liudijusių asmenų (t.2, b.l.42-44) paaiškinimų ydingumą, nepatikimumą ar galimą jų suinteresuotumą liudyti mirusios ieškovės procesinių teisių perėmėjos, o ne jos, liudytojų kaimynės, naudai. Todėl teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų, tvirtinusių apie atsakovės įkalbinėjimus perleisti namą ir akivaizdų ieškovės nenorą tą padaryti, rūpinantis globotinės G. R. interesais, paaiškinimais ir jų pagrindu suformavo savo vidinį įsitikinimą dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo (CPK 185 str.).
Tokioms faktinėms aplinkybėms esant pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovė ginčijamo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu suklydo dėl sandorio esmės, kad ji nesiekė parduoti vienintelio turėto gyvenamojo būsto, perleisti jo nuosavybę atsakovei, yra pagrįsta byloje surinktų įrodymų visuma. Priešingas traktavimas neatitiktų protingumo kriterijų. Nėra protinga turint nuosavą gyvenamąjį būstą jo atsisakyti, ir, sudarius sau nenaudingą sutartį, apriboti savo bei savo neįgalios globotinės G. R. (t.1, b.l.11-14) interesus, t.y. sutikti naudotis butu panaudos teisiniu pagrindu, kuris teikia nepalyginamai mažesnio teisinio bei socialinio lygmens garantijas, negu nuosavybė teisė, ir dėl tokio statuso asmenį daro labiau pažeidžiamą bei priklausomą nuo kitų asmenų valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-06 nutartis c.b. Nr. 3K-3-391/2009).
Apeliaciniame skunde keliami ir ieškovės nesąžiningumo bei ieškinio pagrindo sudarančių aplinkybių keitimo, priklausomai nuo situacijos, klausimai. Teismui konstatavus, kad ieškovė nesuvokė paties sandorio teisinės reikšmės ir net paties jo sudarymo fakto, akivaizdu, jog ši galėjo neigti iš viso tokią sutartį pasirašiusi. Antra vertus, faktinis ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimų pagrindas (CPK 135 str.1 d. 2 p.) nepakito – visuomet buvo tvirtinama, kad ieškovė pirkimo - pardavimo sutarties nesudarė ir namo atsakovės nuosavybėn tokiu būdu neperleido. Svarbu tai, kad šį procesą iniciavo pati sandorio šalis (ieškovė V. R.), o ne jos teisių perėmėjai, ji asmeniškai dalyvavo ir viename iš parengiamųjų teismo posėdžių (t.1, b.l.90-92). Teisinis faktinio reikalavimų pagrindo įvertinimas yra teismo prerogatyva.
Pripažinus iš esmės suklydus sudarytą sandorį negaliojančiu, taikomos CK 1.80 str. 2 d. nuostatos (CK 1.90 str. 3 d.), teigiančios, jog tokiu atveju taikoma restitucija natūra. Bylą nagrinėjęs teismas taikė vienašalę restituciją, nors dėl to, esant sandoriui dvišaliam ir atlygintiniam, plačiau nepasisakė. Tačiau iš motyvuojamosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies aišku, kad teismas pripažino E. L. teiginius, esą ieškovei buvo sumokėta 20 000 Lt namo kaina grynaisiais pinigais, nepagrįstais ir neįrodytais, taigi sprendė, jog ieškovei sutartyje nurodyto dydžio suma nebuvo sumokėta. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui tai, ką šis gavo neteisėtai arba per klaidą. Nustačius, kad asmuo sandoryje nurodyto turto ar lėšų realiai negavo, jo atžvilgiu restitucija netaikytina, toks traktavimas sietinas su CK 6.145 str.2 d. nustatyta išimtimi.
Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia iš esmės teisėto bei pagrįsto teismo sprendimo. Tačiau kolegija pažymi, jog CPK 96 str. įpareigoja teismą savo iniciatyva išspręsti bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo klausimą, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas. Šiuo atveju ieškovė Širvintų rajono apylinkės teismo 2008-02-04 nutartimi (t.1, b.l.28) buvo atleista nuo dalies – 400 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo už paduodamą ieškinį, tačiau skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas minėtų išlaidų atlyginimo valstybei klausimo neišspendė. Todėl šią procesinės teisės normos taikymo klaidą ištaiso apeliacinės instancijos teismas, iš esmės nekeisdamas paties teismo sprendimo (CPK 328 str.). Iš apeliantės procesinių teisių perėmėjų E. L. ir E. L. priteistina po 200 Lt iš kiekvieno ieškovės nesumokėtos žyminio mokesčio valstybės naudai. Taip pat iš jų lygiomis dalimis priteistinos 9,90 Lt (po 4,95 Lt iš kiekvieno) procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos (t.2, b.l. 126) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.). Iš viso valstybės naudai priteistina iš apeliantės procesinių teisių perėmėjų po 204,95 Lt.
Taip pat ieškovės procesinių teisių perėmėjos naudai iš apeliantės procesinių teisių perėmėjų priteistinos turėtos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Tokių išlaidų ši patyrė 1200 Lt. Sprendžiant dėl kompensuotinos jų dalies, teisėjų kolegija vadovaujasi Lietuvos advokatų tarybos 2004-03- 26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 7 p., 8.11. p. ir 8.18. p. Atsižvelgiant į bylos apimtį, ginčo pobūdį, į aplinkybę, kad ta pati ieškovės atstovė dalyvavo pirmosios instancijos teisme, už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą priteistina 0,75 MMA arba 600 Lt, už vieną atstovavimo apeliacinės instancijos teisme valandą 120 Lt, iš viso 720 Lt. Šios išlaidos priteistinos iš E. L. ir E. L. lygiomis dalimis.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Priteisti iš T. L. teisių perėmėjų E. L. ir E. L. po 360 (tris šimtus šešiasdešimt) litų iš kiekvieno atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų R. B. naudai.
Priteisti iš T. L. procesinių teisių perėmėjų E. L. ir E. L. po 204 (du šimtus keturis) litus 95 centus iš kiekvieno valstybės naudai.