Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. LK-N-173 „Dėl nuteistosios A. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos“, asmens kodas (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžiu A. B. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė; bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos ir į bausmės laiką įskaityti jos laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2020 m. sausio 9 d.; teismo nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 5 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. kovo 7 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. LK-N-173 „Dėl nuteistosios A. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos“ (toliau – ir Nutarimas). Nutarime nurodyta, kad A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžia – 2021 m. rugpjūčio 24 d., pabaiga – 2030 m. lapkričio 24 d. Neatlikta bausmės dalis 2025 m. balandžio 16 d. – 5 metai 7 mėnesiai 8 dienos. 1/2 dalį bausmės atliks 2025 m. lapkričio 24 d. A. B. dar nėra atlikusi pusės paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Įvykdytas sunkus nusikaltimas, už kurį nuteistoji atsakomybės neprisiima, savo kaltę neigia, yra linkusi minimalizuoti nusikalstamos veikos reikšmę. Tačiau Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistoji laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, į įkalinimo įstaigą pateko būdama (duomenys neskelbtini) amžiaus. Nuo 2024 m. kovo mėn. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, o nuo 2024 m. gegužės mėn. – pusiaukelės namuose, pažeidimai nefiksuoti. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka bausta tik vieną kartą. Nuteistoji dirba, nors turi 50 proc. darbingumą. Nuteistoji neturi finansinių įsipareigojimų, turi gyvenamąją vietą, šiuo metu mokosi. Laisvėje turi palaikančius santykius su partnere, seserimi ir sūnėnu. Išanalizavus oficialią informaciją apie nuteistosios gyvenimą prieš sulaikymą, nustatyta, kad moteris buvo aktyviai įsitraukusi į darbinę veiklą, dirbo įvairaus pobūdžio darbus, stengėsi išlaikyti užimtumą. Atlikdama laisvės atėmimo bausmę, nuteistoji savo noru dalyvavo priemonėse, skirtose resocializacijos proceso įgyvendinimui. Pastebėta, kad nuteistoji itin didelę savo gyvenimo dalį – (duomenys neskelbtini) gebėjo gyventi laisvoje visuomenėje paisydama teisės normų. Geba išskirti šiai dienai aktualias problemas ir aktyviai siekia jų sprendimo priimtinais būdais. Nuteistoji nepasižymi pavojingumu visuomenėje, jai nėra būdingas smurtinio elgesio modelis, ji nekelia didelio pavojaus visuomenei grėsmės gyvybei ar sveikatai požiūriu, todėl jos ilgalaikis kalinimas gali apsunkinti socialinę reintegraciją. Atlikti kriminogeniniai tyrimai taip pat atskleidžia, kad asmenų amžėjimas yra tiesiogiai susijęs su jų kriminalinės energijos mažėjimu. Nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Atsižvelgusi į tai, Komisija nutarė taikyti A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra (b. l. 2–4).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. kovo 24 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroro Armando Vainausko skundas dėl Komisijos Nutarimo, kuriame prašoma atsisakyti jį patvirtinti. Skunde nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, be kita ko, būtina įvertinti nuteistojo asmenybės bruožus, jo elgesį prieš atliekant laisvės atėmimo bausmę, ankstesnius teistumus, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, kitas svarbias aplinkybes bei atsižvelgti į bausmės paskirtį. Nuteistoji A. B. nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, o tai leidžia teigti, kad ji priklausė asocialiomis vertybėmis pasižyminčiai asmenų grupei, kuri sąveikavo su nuteistosios įsitraukimu į nusikalstamą veiką. Savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nuteistoji nepripažįsta ir teigia, kad apie jos įsitraukimą į nusikalstamą veiką nieko nežinojo, nesiekė nusikalstama veika gauti finansinės naudos. Tik įvertinus minėtas aplinkybes, galima daryti pagrįstą išvadą, ar nuteistosios pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals bei gali būti lygtinai paleista iš pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju asmuo nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, paskirtos neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė – bausmės pabaiga 2030 m. lapkričio 24 d. Nuteistąją teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistoji gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės. Lygtinai paleidus A. B., būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, neįgyvendinta bausmės paskirtis. Šiuo metu teigiama nuteistosios charakteristika tik patvirtina, kad ji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Taikant A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, būtų pažeistas bausmės teisingumo principas ir jos įgyvendinimas – kaltas asmuo turi būti nubaustas ir atlikti bausmę, adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai, bei taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (b. l. 19–21).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. balandžio 3 d. gautas nuteistosios A. B. atstovo advokato Olego Šibkovo atsiliepimas į prokuroro skundą, kuriame prašoma jį atmesti ir patvirtinti Komisijos Nutarimą. Skunde nurodyta, kad prokuroro skundas yra grindžiamas išimtinai vienu principu ir bausmės tikslu – nubaudimu, kas prieštarauja lygtinio paleidimo instituto paskirčiai. Nagrinėjamu atveju yra ne tik formalusis, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. egzistuoja objektyvus pagrindas manyti, kad nuteistoji daugiau nenusikals ir kad bausmės tikslai jos atžvilgiu bus pasiekti būtent toliau taisant nuteistąją neizoliuotai nuo visuomenės, nes nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, A. B. turi gyvenamąją vietą, darbinę patirtį, socialinius ryšius su šeima, ilgametę gyvenimo, laikantis teisės normų, patirtį. Tikslinga atsižvelgti į teigiamai A. B. charakterizuojančias aplinkybes – nuteistoji išreiškia aukštą motyvaciją darbinei veiklai, bausmės atlikimo metu dirba, taip pat atlieka gerbūvio darbus, nors turi 50 proc. nedarbingumą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu ir neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, laikosi visų vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų, turi tik vieną nuobaudą, t. y. sugebėjo laikytis nustatytų taisyklių, suvokia būtinybę laikytis įstatymų ir taisyklių, lankė visas jai numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, aktyviai dalyvauja įvairiose prevencijos programose, mokymuose, savanoriškoje veikloje, mokosi siekdama įgyti vidurinį išsilavinimą, bendrauja ir palaiko nuolatinį ryšį su šeima, veiklose, kurios skatintų nusikalstamą elgesį, nedalyvavo. Iš Komisijos pateiktos medžiagos nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistosios lygtinis paleidimas keltų grėsmę visuomenės saugumui. Be kita ko, 2017 m. A. B. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), dėl ko nuteistajai yra būtinas ilgalaikis stebėjimas, siekiant išvengti recidyvo (b. l. 29–31).

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas tenkintinas, Komisijos Nutarimas netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas, kuris reiškia, kad nuteistojo teisinė padėtis, atsižvelgiant į jo nusikalstamo elgesio riziką ir elgesį bausmės atlikimo metu (nustatytų pareigų atlikimą ir draudimų laikymąsi, reagavimą į resocializacijos priemones), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir šio kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 83 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo, nenustatyta.

Teismas, susipažinęs su Komisijos pateikta nuteistosios asmens byla, nustatė, kad A. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ji nėra atlikusi pusės jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ją atliks 2025 m. lapkričio 24 d., tačiau nuteistajai sutinkant, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju jai būtų taikoma intensyvi priežiūra, konstatuotina, kad nuteistoji formaliai atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 4 dalies reikalavimus.

Kartu teismas primena, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialus pagrindas. Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne tik nepriekaištingas, kaip to reikalauja ir atitinkamos bausmės atlikimo vietos taisyklės, bet nustatytos ir tokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų neabejoti, jog bausmės tikslai pasiekti tiek, kad nuteistasis toliau gali taisytis būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Iš nuteistosios asmens bylos, Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus 2025 m. vasario 19 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-500 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada), taip pat iš nuteistosios atstovo advokato pateiktų duomenų nustatyta, kad A. B. teista ir laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą už labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą – neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje (1 d., asmens b. l. 2–16). Nuteistoji savo kaltės tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tiek dabar nepripažįsta – teigia, kad apie jos įsitraukimą į nusikalstamą veiką nieko nežinojo, nesiekė gauti finansinės naudos. Nuteistoji Komisijai pristatoma pirmą kartą, bausmės atlikimo metu dalyvauja socialinės reabilitacijos, prevencijos ir intervencinėse priemonėse, dirba, įgijo (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją, (duomenys neskelbtini) baigė 6, 7 ir 8 klases, šiuo metu mokosi 10 klasėje. A. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bausta 1 kartą, 2 kartus skatinta už nepriekaištingą elgesį mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Bausmės vykdymo metu neužfiksuota alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo atvejų (b. l. 5–12). Nuo 2024 m. kovo 12 d. nuteistoji atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (pusiaukelės namuose) (2 d., asmens b. l. 98), o nuo 2024 m. gegužės 28 d. – (duomenys neskelbtini) atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (1 d. asmens b. l. 53–57; 2 d., asmens b. l. 106), nuo 2022 m. gruodžio 24 d. išleidžiama trumpalaikėms išvykoms į namus (2 d., asmens b. l. 41–44, 47–49, 57–60, 61–64, 78–81, 92–95, 114–115). Nustatytų taisyklių ir įsipareigojimų pažeidimų nenustatyta. A. B. teigimu, ji bendrauja su seserimi, sūnėnu ir partnere. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti du statiniai kriminogeniniai veiksniai – 1) būdingas kriminogeninių veiksnių ir nusikalstamo elgesio sąveikos analizės stygius, 2) nuteistajai buvo daroma įtaka nusikalstamu elgesiu pasižyminčios grupės; trys dinaminiai veiksniai – 1) skaitymo ir rašymo problemos, 2) lėšų valdymo sunkumai, 3) atsakomybės neutralizavimas; bei trys apsauginiai veiksniai – 1) turi patvirtintą gyvenamąją vietą, 2) turi dabinių įgūdžių, išlaiko darbą, 3) neišreiškia kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų (b. l. 5–12).

Teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes, detaliai išdėstytas tiek Komisijos Nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje, tiek nustatytas iš nuteistosios atstovo advokato pateiktų duomenų, sutinka, kad jos teigiamai charakterizuoja nuteistąją ir parodo jos korekciją tinkama linkme. Tačiau pažymėtina, kad tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Už tai nuteistieji yra skatinami, kaip ir šiuo atveju, A. B. yra išleidžiama trumpalaikėms išvykoms į namus, atlieka bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Tačiau teigiami nuteistosios elgesio pokyčiai nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad ji jau patyrė pakankamą realų laisvės suvaržymą ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad A. B. dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kreipėsi pirmą kartą, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje bausmę atlieka tik nuo 2024 m. kovo 12 d., o neatlikta bausmės dalis yra gana didelė – virš 5 metų.

Taip pat įvertintina, kad nuteistoji padarė labai sunkų nusikaltimą, tačiau ji tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu savo kaltę neigė – teigė, kad apie jos įsitraukimą į nusikalstamą veiką nieko nežinojo, nesiekė nusikalstama veika gauti finansinės naudos. Pažymėtina, kad ši aplinkybė yra nustatyta tiek kaip statinis kriminogeninis veiksnys – būdingas kriminogeninių veiksnių ir nusikalstamo elgesio sąveikos analizės stygius, tiek kaip dinaminis veiksnys – atsakomybės neutralizavimas. Be to, nors A. B. yra nustatyti trys apsauginiai veiksniai, tačiau šie veiksniai egzistavo ir iki nusikalstamos veikos įvykdymo, tačiau nuo to neapsaugojo. Nuteistosios atstovas advokatas teismui teikė duomenis apie nuteistosios sveikatą – nustatytą nedarbingumo lygį, turėtą sunkią ligą, tačiau vėlgi, nurodytos aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos įvykdymo, teismui nepateikta duomenų apie ligos atsinaujinimą ar kad nuteistajai nebūtų sudaryta galimybė nuvykti į gydymo įstaigą, priešingai, iš nuteistosios asmens bylos nustatyta, kad jai buvo leista apsilankyti pas jos pasirinktą gydytoją, be to, nuteistoji šiuo metu atlieka bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo teigti, kad jos teisė į sveikatos priežiūrą būtų kaip nors varžoma.

Primintina, kad nuteistojo lygtinio paleidimo instituto taikymo patvirtinimas yra teismo diskrecija. Nuteistoji neabejotinai keičia savo elgesį tinkama linkme, tačiau, kaip jau minėta, bausmės tikslų įgyvendinimas pasireiškia, be kita ko, teisingumo principo įgyvendinimu. A. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę už vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą, savo kaltės nepripažįsta, tokiu būdu vengdama prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Nuteistoji dėl lygtinio paleidimo instituto pritaikymo jos atžvilgiu kreipėsi pirmą kartą, dar nėra atlikusi nė pusės jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o į atviro tipo bausmės atlikimo vietą yra perkelta tik 2024 m. kovo 12 d.

Teismas, įvertinęs prieš tai aptartų nuteistąją, jos elgesį, mąstymą ir kitų apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąją taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisijos Nutarimas taikyti A. B. lygtinį paleidimą netvirtintinas.

Teismo vertinimu, nuteistoji turėtų toliau nuosekliai vykdyti jai nustatytus įpareigojimus, keisti savo elgesį teigiama linkme, laikytis bausmės atlikimo vietos taisyklių, siekiant pašalinti visas kylančias abejones dėl galimybės jos atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroro Armando Vainausko skundą tenkinti.

Atsisakyti patvirtinti Lietuvos kalėjimų Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. LK-N-173 „Dėl nuteistosios A. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos“.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.