Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovei Alvydai Jatulienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. skundą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau Tarnyba) įgaliota pareigūnė 2009 m. gegužės 22 d. surašė J. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą (I t., b. l. 9–10) už tai, kad, jam būnant Širvintų rajono savivaldybės administracijos (toliau ir perkančioji organizacija) direktoriaus pavaduotoju ir viešojo pirkimo komisijos (toliau ir komisija) pirmininku: 2008 m. birželio 10 d. komisijos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas VšĮ Širvintų ligoninės laparoskopinės-artroskopinės chirurginės sistemos viešąjį pirkimą vykdyti supaprastinto atviro konkurso būdu, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau VPĮ) 9 straipsnio 1, 3, 4 dalių reikalavimus bei institucijos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 patvirtintos Prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertės nustatymo metodikos (toliau Metodika) 8, 10.2, 11, 14, 30 punktų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 105 „Dėl valstybės investicijų 2008–2010 metų programoje numatytų 2008 metams kapitalo investicijų paskirstymo“ (2008 m. vasario 19 d. paskelbtas leidinyje „Valstybės žinios“ Nr. 20-729) 115.3 eilutėje nurodyta, kad VšĮ Širvintų ligoninės rekonstravimui ir įrangos atnaujinimui skiriama 2 300 000 Lt, todėl perkančioji organizacija, dar 2008 m. pradžioje sužinojusi apie skiriamą finansavimą, turėjo suplanuoti, kiek lėšų numato skirti įrangos atnaujinimui ir, priklausomai nuo pirkimo vertės, pasirinkti pirkimo būdą. Perkančioji organizacija 2008 m. bendrai įsigijo įrangos su tuo pačiu pirkimo objekto kodu už 909 300 Lt, todėl privalėjo vykdyti įrangos pirkimą atviro konkurso būdu, nes bendra per metus įsigytos įrangos vertė viršijo tarptautinio pirkimo vertės ribą.

2008 m. lapkričio 24 d. komisijos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas Širvintų ligoninės operacinės ir dienos chirurgijos skyriaus įrangos komplekto ir ambulatorinės konsultacinės poliklinikos įrangos komplekto pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, taip pažeidžiant VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, nes neskelbiamų derybų būdas buvo pasirinktas neteisėtai. Šis būdas yra išimtinis ir taikomas tik tuo atveju, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti (šios aplinkybės negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos), kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu VPĮ nustatytais terminais. Šiuo atveju perkančioji organizacija dar 2008 m. pradžioje žinojo apie numatytą finansavimą.

Komisija nustatė 4 dienų terminą pateikti pasiūlymus neskelbiamoms deryboms, taip pažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus, tokiu būdu vienam iš pakviestų dalyvauti neskelbiamose derybose tiekėjui, o būtent UAB „Teksora technika“, suteikė išskirtinę galimybę pateikti pasiūlymą ir laimėti konkursą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į perkamos įrangos kiekius, savybes, technines charakteristikas bei vertę (938 700 Lt); į tai, kad kiti du pakviesti tiekėjai raštu atsisakė dalyvauti neskelbiamose derybose, motyvuodami trumpu pasiūlymo pateikimo terminu; UAB „Teksora technika“ dalyvavo (ir būtų laimėjusi) prieš tai vykdomame pirkime, kurio objektą sudaranti įranga analogiška neskelbiamų derybų metu perkamai įrangai; UAB „Teksora technika“ buvo leista neteikti naujo pasiūlymo neskelbiamoms deryboms, o reikėjo tik patikslinti siūlomos įrangos kainą (kaina sumažėjo 3 150 Lt) ir pirkimo objektą suskirstyti į tris dalis (iš pradžių buvo 2 dalys).

Tarnyba, išnagrinėjusi J. P. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. gegužės 28 d. nutarimu (I t., b. l. 7–8) pripažino jį kaltu padarius Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) 171³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė 500 Lt baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde teismui (I t., b. l. 2–6) nurodė, kad komisijai, gavus perkamos medicininės įrangos technines specifikacijas ir atlikus rinkos tyrimą dėl šios įrangos kainos, buvo aišku, kad planuojama pirkimo kaina nesieks tarptautinio pirkimo vertės ribos, todėl pirkimas buvo pradėtas supaprastinto atviro konkurso būdu. Tik atplėšus vokus su tiekėjų pasiūlymais paaiškėjo, jog įrangos vertė viršija tarptautinio pirkimo vertę, todėl komisija kreipėsi į Viešųjų pirkimo tarnybą dėl sutikimo nutraukti konkursą. 2008 m. lapkričio 24 d. gavus sutikimą, konkursas buvo nutrauktas. Šis pirkimas buvo vykdomas iš valstybės investicijų programos, kurios finansavimas buvo skirtas tik iki 2008 m. gruodžio 31 d., todėl pirkimą buvo būtina atlikti skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti. Perkančioji organizacija 2008 m. lapkričio 24–28 dienomis įvykdė medicininės įrangos pirkimą neskelbiamų derybų būdu ir sudarė su UAB „Teksora technika“ sutartį. Bendrovės „Teksora technika“ nebuvo suteiktos išskirtinės galimybės pateikti pasiūlymą ir laimėti konkursą, nes visą informaciją apie konkurso sąlygas turėjo ir galėjo gauti visi norintys dar vykdant supaprastintą atvirą konkursą. Konkurso sąlygomis domėjosi ir jas išsipirko 21 įmonė, tačiau buvo pateikti tik du pasiūlymai. Apie naują konkursą, vykdomą neskelbiamų derybų būdu, buvo pranešta trims galimiems tiekėjams (iš jų ir dalyvavusiems pirmajame konkurse). Nė vienas iš tiekėjų neprašė skirti daugiau laiko savo pasiūlymui pateikti. Nurodo, kad Institucijai priimant nutarimą buvo praleistas 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 26 d. nutarimu (I t., b. l. 199–203) J. P. skundą tenkino, Tarnybos nutarimą panaikino ir bylą nutraukė. Tarnyba, nesutikdama su tokiu teismo nutarimu, padavė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2010-11-05 nutartimi Tarnybos apeliacinį skundą iš dalies tenkino: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (II t., b. l. 14–19).

Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2010-12-17 nutarimu (II t., b. l. 39–43) Tarnybos 2009-05-28 nutarimą panaikino ir bylą nutraukė. Tarnybai apeliaciniu skundu apskundus minėtą teismo nutarimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-03-04 nutartimi teismo 2010-12-17 nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (II t., b. l. 61–65).

Teismo posėdyje J. P. atstovas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažįsta pažeidimą, dėl jo gailisi ir prašo sušvelninti paskirtą nuobaudą. Paaiškino, kad šiuo metu Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi J. P. nebedirba (II t., b. l. 79–81).

Tarnybos atstovė teismo posėdyje dėl baudos sušvelninimo neprieštaravo (II t., b. l. 79–81)

Skundas tenkintinas.

ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad VPĮ nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų. J. P. paskirta minimali įstatymu numatyta nuobauda.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-10-26 nutarimu (I t., b. l. 199?203) dėl J. P. inkriminuojamų pažeidimų (VPĮ 9 straipsnio 1, 3, 4 dalių ir Metodikos 8, 10.2, 11, 14 ir 30 punktų) administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nes buvo praleistas terminas administracinei nuobaudai skirti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą sutiko su šia padaryta išvada (II t., b. l. 14?19). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas šių pažeidimų iš naujo nenagrinėja.

Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar institucija turėjo pakankamai įrodymų patraukti J. P. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį už VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų pažeidimus, t. y. ar J. P., kaip komisijos pirmininkas, pažeidė sąlygas, numatytas šiame straipsnyje, perkant medicininę įrangą neskelbiamų derybų būdu, ar yra jo kaltė.

VPĮ 3 str. 1 d. numato, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Pagal VPĮ 56 straipsnio 1 dalies nuostatas prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais Įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

Teismas, visapusiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolą (I. t, b. l. 9?10), raštą (I t., b. l. 48–53), komisijos posėdžio protokolus (I t., b. l. 71–73, 143–151), neskelbiamų derybų konkurso sąlygas (I t., b. l. 74–112), skelbimą apie pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu (I t., b. l. 158–160) ir kitą byloje pateiktą medžiagą, daro išvadą, jog J. P. pagrįstai patrauktas atsakomybėn už VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų pažeidimus. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nurodė, kad pats J. P. pripažįsta pažeidęs VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi.

Byloje nepateikta įrodymų, kad prekes neišvengiamai buvo būtina pirkti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti ir tokio pirkimo buvo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais Įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, visiškai priklausė nuo perkančiosios organizacijos, nes ji neleistinai ilgai užtęsė pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu. Pateisinančių įrodymų, kodėl nuo metų pradžios iki spalio mėnesio perkančioji organizacija vykdė konkursą, ji nepateikė. Net ir nutraukus konkursą ji nebuvo pakankamai aktyvi, ką teismo posėdyje pripažino ir atstovas.

Nustatyta, kad į derybas buvo pakviestos 3 įmonės (UAB „Teksora technika“, UAB „Tradintek“ ir UAB „Salmeda“), tačiau iš Neskelbiamų derybų konkurso sąlygų (I t., b. l. 74–112) matyti, kad joms buvo suteiktos tik 4 dienos pateikti pasiūlymus (sąlygos surašytos 2008-11-24, o pasiūlymą nurodyta pateikti iki 2008-11-28). UAB „Tradintek“ ir UAB „Salmeda“ nesutiko dalyvauti, nes joms buvo per trumpas laikas paruošti pasiūlymą (I t., b. l. 138, 139), o UAB „Teksora technika“ konkurse dalyvavo, kadangi pasiūlymą ir kitus reikalingus dokumentus buvo pateikusi anksčiau, dalyvaudama prieš tai skelbtame viešajame pirkime Nr. 68742, kurio objektą sudaranti įranga analogiška Neskelbiamų derybų metu perkamai įrangai.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad UAB „Teksora technika“ buvo suteikta išskirtinė galimybė laimėti, todėl buvo pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai, numatyti VPĮ 3 str. 1 d.

Už padarytą pažeidimą J. P. buvo paskirta 500 Lt bauda, t. y. normos sankcijoje nustatytos baudos minimumas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teismo posėdyje nurodė, kad J. P. gailisi dėl padaryto pažeidimo. Ši aplinkybė laikytina atsakomybę švelninančia (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Iš skundžiamo administracinio teisės pažeidimo nutarimo turinio matyti, kad skiriant administracinę nuobaudą ji nebuvo vertinta ir negalėjo būti vertinta, nes pareiškėjas pažeidimo nepripažino. J. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

ATPK 30 str. nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 30² str. 1 d. numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. To paties straipsnio 2 d. numato, kad esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje nustatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei nustatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.

Teismas atsižvelgia į tai, kad J. P. gailisi dėl padaryto pažeidimo, šiuo metu jau nebedirba Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi (II t., b. l. 77), byla dėl Tarnybos 2009-05-28 nutarimo panaikinimo teismuose buvo nagrinėjama ilgą laiką (nuo 2009-06-10), įvertina tai, kad administracinio teisės pažeidimo byla dėl VPĮ 9 straipsnio 1, 3, 4 dalių ir Metodikos 8, 10.2, 11, 14 ir 30 punktų nutraukta, vadovaujasi protingumo kriterijumi ir daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant mažesnę baudą nei sankcijoje nustatyta minimali bauda, t. y. paskiriant įspėjimą (ATPK 30² str. 1 d.).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p., 128–129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. P. skundą tenkinti.

Pakeisti Viešųjų pirkimų tarnybos 2009-05-28 nutarimą, kuriuo J. P. paskirta 500 Lt bauda, ir skirti įspėjimą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.